Kaltinimas dėl nutrauktos sutarties

Kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022 m. vasario 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį su „Rohde Nielsen“ dėl uosto gilinimo, ši netrukus kreipėsi į Lietuvos teismus.

Dėl sutarties nutraukimo pareikalauta priteisti per 46 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių arba negautų pajamų ir 8 proc. palūkanas prie jų.

„Rohde Nielsen“ teisme dėstė, kad ji tinkamai vykdė uosto gilinimo darbus 13-oje barų. Kasdien ir kiekvieną mėnesį ji Uosto direkcijai teikusi ataskaitas.

Nepaisant to, sutartis buvusi vienašališkai nutraukta, nors buvo likę vos 2 proc. neatliktų gilinimo darbų. Iš 13-os barų visiškai užbaigti 6, o likusiuose 7 atlikta didžioji darbų dalis.

Kodėl laiku, kaip buvo numatyta sutartyje, darbai neatlikti iki galo? „Rohde Nielsen“ teigimu, sutrukdę tai, kad vykęs nepaprastai ilgas atliktų darbų vertinimas, kuris stabdęs darbus. Uosto direkcija, „Rohde Nielsen“ atstovų teigimu, nekokybiškai atliko batimetrinius matavimus, nurodžiusi pašalinti iškasas, nors realiai jų nebuvę.

Užsitęsus gilinimui prasidėjo audrų sezonas, buvo užnešti jau išgilinti, bet nepriimti barai. „Rohde Nielsen“ kompanijai tekę papildomai atlikti ir uosto valymo darbus neperduotuose baruose. Klaipėdos uostą gilinusiai „Rohde Nielsen“ nepasisekė, nes pakliuvo į audrų laikotarpį. Įprasta, kad sutartyse numatomi atvejai dėl blogų oro sąlygų pratęsti darbų terminą.

„Rohde Nielsen“ kaltino Uosto direkciją neteisėtai ir vienašališkai nutraukus sutartį. „Rohde Nielsen“ atstovų teigimu, tai turėję įtakos ir jos dalykinei reputacijai, nes apie nutrauktą sutartį sužinoję konkurentai, kiti galimi užsakovai, apie kompaniją susidaręs blogesnis įvaizdis. Ji kaltino Uosto direkciją nutekinus komercinę informaciją.

Vėlavimas buvo nepriimtinas

Uosto direkcija apie gilinimą pateikė visiškai kitokį vaizdą. Jos atstovai teismuose tikino, kad tuo metu, kai sulaukta sutartyje numatyto termino, „Rohde Nielsen“ visiškai darbus buvo baigusi ir perdavimo–priėmimo aktai pasirašyti tik dėl 3 barų. Kituose baruose ji vis dar vykdė darbus arba taisė netinkamai atliktų darbų trūkumus. Uosto direkcijos atstovai užsitęsusių darbų kaltininke įvardijo pačią „Rohde Nielsen“.

Vykstant ginčams teismuose dažnai prisimenama ir pažeista dalykinė reputacija, ir negautų pinigų sumos.

Neva ji samdė subrangovę, kuri techniką perkėlė iš Klaipėdos į kitą uostą, o tai lėmė darbų tempų sumažėjimą.

Kai „Rohde Nielsen“ teismams teigė, kad nebuvo baigta apie 2 proc. darbų, Uosto direkcija pateikė duomenis, kad neatliktų darbų dalis pagal pateiktas technines užduotis sudariusi net 26 proc. Taip pat Uosto direkcija atmetė kaltinimą, kad ji nekokybiškai atlikusi batimetrinius matavimus arba apie tai ji neturinti duomenų.

Uosto direkcija pateikė duomenis, kad sutartyje numatytas terminas nuo 309 dienų buvo pratęstas iki 358 dienų. Po to, kai gilinimo priežiūrą vykdęs darbų inžinierius patvirtino, kad dėl oro sąlygų buvo 16 nepalankių gilinimui vykdyti dienų, terminas dar 16 dienų buvo pratęstas iki 2022 m. vasario 11 d. Buvo nuspręsta per tą laiką dėl vėlavimo netaikyti sankcijų. Tik kai ir toliau darbai nebuvo baigti, Uosto direkcija nusprendė nuo 2022 m. vasario 24 d. vienašališkai nutraukti sutarties vykdymą. Toks variantas sutartyje buvęs numatytas.

„Rohde Nielsen“ atstovai tikino, kad pagal tas oro sąlygas, kokios buvusios vykdant gilinimą, jie norėję, kad terminas būtų buvęs pratęstas iki 2022 m. kovo 30 d., tai yra dar 36-iomis dienomis.

„Rohde Nielsen“ pateikė ir tokį argumentą, kad jei sutartis nebūtų buvusi vienašališkai nutraukta, ji būtų buvusi baigta iki 2022 m. kovo 30 d. Uosto direkcija tikino, kad porą kartų ji „Rohde Nielsen“ siuntusi raštus, kur pranešė, kad darbų vėlavimas yra nepriimtinas ir gali turėti pasekmių.

„Rohde Nielsen“ pateikė ir tokį gynybos argumentą – kai sutartis su ja buvo nutraukta ir paskelbtas naujas konkursas, tų pačių darbų sutartis su nauju rangovu buvusi sudaryta tik 2022 m. liepos 5 d. Kartu pateikti duomenys, kad naujas rangovas darbus atlikęs tris kartus brangiau nei su pratęstu terminu būtų atlikęs „Rohde Nielsen“ pagal senąją sutartį.

Uosto direkcijos atstovai tikino, kad su kitu rangovu – „Jan de Nul N.V“ buvusi sudaryta platesnė sutartis dėl daug didesnio gylio, įskaitant ir kitas vietas, todėl teiginys, kad kaina pakilusi tris kartus, nesantis teisingas.

Teismai liko uosto pusėje

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 28 d. priėmė „Rohde Nielsen“ nepalankų sprendimą. Jis atmetė jos 46 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių arba negautų pajamų ir 8 proc. palūkanų ieškinį. Vietoje to, teismas priteisė, kad „Rohde Nielsen“ Uosto direkcijai sumokėtų per 28 tūkst. eurų delspinigių ir 8 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos. Taip pat „Rohde Nielsen“ skirtos ir teismų išlaidos.

Teismas konstatavo, kad sutartyje buvusios keturios sąlygos, kada vienašališkai galima nutraukti sutartį. Visi keturi punktai beveik atitiko susidariusią situaciją. Dirbta per lėtai ir darbus baigti sutartyje numatytu terminu buvę neįmanoma, nepaisyta raginimo spartinti darbus, laiku nepabaigti darbai, galintys padaryti užsakovui nuostolių, nebegalima tęsti darbų, nes jų terminas nebepratęstas.

Sudėjęs visą paveikslą teismas ir priėmė „Rohde Nielsen“ priešingą, nei jis tikėjosi kreipdamasis su ieškiniu, sprendimą.

Šį Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą 2023 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtino ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Šiame teisme buvo nurodytos ir sumos per 3,3 mln. eurų, kuriuos būtų papildomai gavusi „Rohde Nielsen“, jei iki galo būtų užbaigusi sutarties vykdymą. Uosto direkcija pateikė priešieškininę 4,09 mln. nuostolių sumą, kurią ji neva patyrusi, kai gilinimo darbai nebuvę laiku baigti.

Naujus ieškinius ir priešieškinines sumas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė, nes priėmė tik tą sprendimą, kuris buvo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. byloje.

Šis sprendimas toks pats išliko ir po kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Šio teismo atrankos kolegija 2023 m. lapkričio 14 d. atsisakė priimti „Rohde Nielsen“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties.

Tai reiškia, kad 2023 m. spalio 19 d. nutartis tapo galutine ir neskundžiama. Ji, kaip pamename, visiškai palaikė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą, kur ginčo nugalėtoja buvo pripažinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tai reiškia, kad šioje byloje galutinai padėtas taškas.

Sieks palaikyti gylį

Šiomis dienomis paskelbtas dokumentų rengimo konkursas dėl grunto kasimo ir šalinimo Šventosios jūrų uoste. Iš tiesų tai dar nereiškia, kad Šventosios jūrų uosto direkcija jau rengiasi gilinti uosto laivybos kanalą. Kol kas tik bus atliekami tyrimai, kaip tas kanalas ateityje galėtų būti gilinamas.

Planuojama, kad Šventosios jūrų uosto laivakelis arba įplaukos kanalas turėtų būti išgilintas ir būtų palaikomas ne mažesnis nei 2,5 metrų gylis.

Būtų parengtas gana išsamus Šventosios jūrų uosto gilinimo dokumentų paketas su grunto cheminių ir biologinių savybių tyrimais, kad būtų gautas atsakymas, ar gruntą bus galima pilti į jūrą.

Nori užtikrinti funkcionavimą

Daugiau kaip prieš dešimt metų Šventosios uostas jau buvo išgilintas. Tačiau oficialiai laikoma, kad uostas veikė tik dešimt dienų – tiek užtruko, kol vėjas užnešė išgilintą laivybos kanalą.

Dabar užsakydama Šventosios uosto kanalo gilinimo ir valymo analizę, Šventosios jūrų uosto direkcija norėtų užsitikrinti, kad kanalas funkcionuotų bent 12 mėnesių.

Tada išgilinus Šventosios uosto įplaukos kanalą iškastas gruntas buvo supiltas ant jūros kranto prie pat kanalo. Tai iš dalies ir tapo priežastimi, kodėl kanalas itin greitai buvo užneštas. Tuometinė Eugenijaus Gentvilo vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėjo pretenzijų rangovams, kad gruntą prie kranto jie supylę nesuderinę su užsakovu.

Dabar užsakydama Šventosios uosto kanalo gilinimo ir valymo analizę, Šventosios jūrų uosto direkcija norėtų užsitikrinti, kad kanalas funkcionuotų bent 12 mėnesių.

Todėl atskirai planuojama analizuoti apsaugą nuo jūros nešmenų, atlikti pakrantės ties Šventosios uostu hidrodinaminį modeliavimą.

Iš esmės ketinama išanalizuoti, kokią įtaką natūraliam Šventosios uosto laivybos kanalo pravalymui gali turėti Šventosios upės tėkmė.

Situacija: Šventosios uosto atstatymo planuose jis matomas su molu. „Jūros“ archyvo nuotr.

Ieškos ir sunkiųjų metalų

Neabejotina, kad 12 metų senumo istorija lemia ir tai, kad dabartinė Šventosios jūrų uosto direkcija gilinimui rengiasi itin nuosekliai – su grunto tyrimais, jo šalinimo sąlygų vertinimu ir panašiai.

Rengiantis Šventosios uosto laivybos kanalo gilinimui planuojama įvairiose vietose paimti ir nusiųsti į laboratoriją ištirti 12 mėginių.

Bus analizuojama, ar būsimojo Šventosios uosto laivakelio grunte nėra sunkiųjų metalų ir medžiagų, pavyzdžiui, kadmio, chromo, vario, švino, gyvsidabrio, nikelio, naftos produktų ar kitų cheminių teršalų.

Tikimybė, kad jų ten būtų, nėra didelė, nes Šventosios uoste nebuvo nei laivų statyklų, nei didelių laivų. Daugelį metų į uostą įplaukdavo tik plokščiadugniai žvejų laiveliai su pakabinamais varikliais.

Šventosios uosto grunte bus ieškoma ir parazitų – koliforminių bakterijų, salmonelių ar helmintų kiaušinėlių ir lervų.

Susilaikoma skelbti konkursus

Kalbinti Klaipėdos uosto rangovai teigė, kad šiuo metu ryškiai sumažėjo krantinių statybų. Didesnės krantinių statybos tiek Malkų įlankoje, tiek šiaurinėje uosto dalyje baigtos, o nauji konkursai neskelbiami.

Šiuo metu uoste vyksta tik trys nedideli konkursai dėl šiaurinės uosto dalies vedlinės įrengimo, "Smiltynės perkėlos" naudojamų krantinių rampų ir 141 krantinės rekonstrukcijos.

Uosto rangovai teigė žinantys, jog uoste yra parengti bent du didesni krantinių statybos ir rekonstravimo projektai, tačiau skelbti konkursus kol kas susilaikoma.

Manoma, kad geopolitinė situacija ir mažėjanti krova jau daro įtaką Klaipėdos uosto rekonstrukcijai.

Vienas iš pristabdytų projektų yra susijęs su "Klaipėdos naftos" naudojamų krantinių dalies rekonstrukcija. Neseniai buvo pastatyta dalis naujos krantinės arčiausiai uosto vartų. Toliau pagal tą patį perimetrą turėtų būti rekonstruojamos 1 ir 2 krantinės. Dabar kyla klausimas, kada pradėti rekonstruoti tą dalį krantinių, jei naftos produktų Klaipėdos uoste nėra pakankamai daug.

Vers peržiūrėti strategiją

Daugiausia įtakos Klaipėdos uosto vystymui turi pabjurę santykiai su Baltarusija, kuri daugelį metų laikyta pagrindine Klaipėdos uosto tranzito partnere.

Klaipėdos uoste neliko "Belaruskalij" trąšų. Krantinės, į kurias dėl šių trąšų krovos buvo investuota 2016–2017 m., dabar stovi tuščios. Uosto direkcijai šių krantinių rekonstrukcija spėjo atsipirkti, nes tiek rekonstrukcijų metu, tiek po jų laivyba iki pat 2022 m. vasario buvo intensyvi.

"Belaruskalij" trąšų netektis verčia peržiūrėti ir Klaipėdos uosto vystymo strategiją. Pagal dabar veikiančią strategiją Klaipėdos uosto gilinimas iki 17 metrų buvo numatytas iki 104 krantinės, kur buvo kraunamos "Belaruskalij" trąšos.

Dabar, kai jų nėra, kyla klausimas: ar bus prasmingas toks gilinimas?

Kol kas nėra atsakymo, kas ateityje galėtų būti kraunama 101–104 krantinėse. Šias krantines naudojančios bendrovės atstovai bandė pritraukti Ukrainos grūdus, kurie dėl Rusijos blokados negali būti gabenami per savus uostus. Nepavyko, nes grūdų tranzitas rusišką vėže iš Ukrainos į Klaipėdą gali vykti tik per Baltarusiją.

Laivai pasaulyje, taip pat ir atplaukiantys į Baltijos jūrą, vis didesni.

Neužleis konkurencinių pozicijų

Neseniai Latvijos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad Ukrainos uostų blokada Juodojoje jūroje esanti naudinga Latvijos uostams. Neva juose atsirado daugiau krovinių, kurie anksčiau keliaudavo per Ukrainos uostus.

Pagal tokią Latvijos transportininkų logiką Ukrainos uostų blokada turėtų būti naudinga ir Klaipėdos uostui. Gal ir atsirado su tuo susijusių kokių nors vienetinių krovinių, pavyzdžiui konteineriuose, tačiau apskritai paėmus Klaipėdos uostas dėl pablogėjusių regiono geopolitinių reikalų naudos nepajuto.

Nepaisant to, Klaipėdos uoste nesirengiama visiškai nieko nedaryti ir laukti regione pokyčių, geresnių laikų.

Neseniai skelbta, kad Klaipėdoje žinoma, nes vykdė darbus ir praeityje, Belgijos "Jan de Nul N.V." kompanija pagal jungtinės veiklos sutartį su "Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V" už 37,3 mln. eurų gilins uosto laivybos kanalą šiaurinėje vidinėje dalyje iki 15,5, o išorinėje dalyje – iki 16 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog tai daroma, kad Klaipėdos uostas neužleistų konkurencinių pozicijų. Laivai pasaulyje, taip pat ir atplaukiantys į Baltijos jūrą, vis didesni. Įdomus pastebėjimas, kad per 7 metus į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų vidutinė talpa išaugo per 35 proc. Žvelgdamas į kitus regiono uostus Klaipėdos uostas turi būti pasirengęs priimti pačius didžiausius, iki 400 metrų ilgio konteinerinius laivus.

Praradus "Belaruskalij" trąšas, dalį naftos produktų, nutrūkus ryšiams su Rytais, mažėjant ro ro krovinių, siekiama, kad Klaipėdos uostas išlaikytų ir didintų konteinerių krovą, tai šiuo metu iš esmės ir vyksta.

Iš dalies ir dėl to Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia "Klaipėdos Smeltės" naudojamų 90–96 krantinių gilinimo darbų konkursą. Šias krantines naudoja konteinerių terminalas.

Darbai vyks dviem etapais

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia apie centrinės uosto dalies laivybos kanalo gilinimo iki 17 m projekto rengimą.

Projektas apimtų centrinės dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimą, kanalo platinimą ir gilinimą iki 17 m. Atkarpa skaičiuojama nuo 26 iki 85 piketo. Tai yra maždaug nuo Klaipėdos jūrų krovinių naudojamos 5–6 krantinės iki Birių krovinių terminalo naudojamos 105 krantinės.

Numatyta, kad centrinės uosto dalies laivybos kanalo gilinimo projektas bus rengiamas dviem etapais: pirmame etape – Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo dokumentai, antrame – pats gilinimas.

Tai reiškia, kad ir statybos darbai uoste vyks dviem etapais. Pirmiau bus įrengiamas Kuršių nerijos šlaitas. Po to bus gilinamas uosto centrinės dalies laivybos kanalas.

Gilinimas – po 4–5 metų

Klaipėdos uosto Centrinėje dalyje po išgilinimo iki 17 m laivybos kanalo plotis būtų ne mažesnis nei 200 m.

Ties „Klaipėdos Smeltės“ ir „Birių krovinių terminalo“ krantinėmis būtų įrengtas tokio pat gylio 630 m pločio laivų apsisukimo ratas.

Pertvarkymas: uoste suvežti vamzdžiai ir akmenys uosto molams rekonstruoti. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Šiuo metu vyksta to paties kanalo nuo 26 iki 85 piketo gilinimas iki 15 m. Darbus už 16 mln. eurų atlieka Danijos kompanija „Rohde Nielsen“, kuri Klaipėdos uoste jau yra vykdžiusi ne vieną gilinimą.

Jos 2020 m. gruodį sudarytos sutarties pabaigos terminas yra 2022 m. birželio 30 d.

Atlikus gilinimą iki 15 m teoriškai, jei pavyktų parengti dokumentus ir sėkmingai pasirinkti rangovą, apie 2023 m. galėtų būti pradėtas Kuršių nerijos kranto stiprinimas.

Šie darbai po vandeniu nėra paprasti, jie gali užtrukti ir porą metų. Todėl teoriškai pats gilinimas galėtų prasidėti apie 2025 ar 2026 m.

Rengiasi ir šiaurinio kanalo gilinimui

Uosto gilinimas iki 17 m, o prieš vartus iki 17,5 m bus vykdomas pagal jau anksčiau parengtą poveikio aplinkai vertinimą.

Vykdant gilinimą iki 17 m turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Viena iš jų – siaurinama protaka iš Kuršių marių, kad ženkliai nesikeistų vandens pratekėjimas

Tarp sąlygų yra ir Kuršių nerijos kranto sustiprinimas po vandeniu. Tam turi būti įrengta povandeninė atraminė sienutė. Tos sienutės realiai nesimatys. Ji bus po vandeniu tolėliau nuo paties Kuršių nerijos kranto.

Tokia sienutė bus rengiama ir nuo uosto vartų iki 26 piketo. Darbus už 49 mln. eurų atlieka Vokietijos ir Belgijos kompanijų konsorciumas. Tai daroma kartu su pietinio ir šiaurinio bangolaužio rekonstrukcijos vykdymu. Pirmame etape bus sutvirtinti molai, vėliau ties Kopgaliu įrengta šlaito tvirtinimo atraminė sienutė. Darbai turi būti atlikti iki 2023 m. vidurio.

Uosto direkcija rengiasi gilinti laivybos kanalą iki 17 metrų Šiaurinėje uosto atkarpoje nuo prieigų jūroje prieš uosto vartus iki 26 piketo. Šiuo metu bendrovė „Sweco Lietuva“ rengia Klaipėdos uosto išorinio kanalo nuo PK (-21) iki PK (26) projektą. Jis turi būti parengtas kitų metų antroje pusėje. Parengus projektą greičiausiai ir bus skelbiamas rangovo konkursas.

Įtarimų nekeliantis projektas

Nuo politinės arenos nueinantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius paskyrė vieną iš paskutiniųjų paramų uosto vystymui.

Dažnas jo pinigų skyrimas būdavo įvertinamas įtariai, tiesa, ne uoste. Ir šis projektas jokio įtarumo nekelia. Jis svarbus Klaipėdos uostui, nes apima ne kokio nors vieno ar kelių subjektų, bet didesnės dalies uosto naudotojų veiklą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų skirta 17 mln. 319 tūkst. eurų. Nemaža suma pinigų skirta po to, kai gilinimo projektas buvo įvertintas ir priimta teigiama Centrinės projektų valdymo agentūros ataskaita.

Uosto centrinės ir pietinės dalies gilinimas iki 15 metrų į remiamų projektų sąrašą buvo įtrauktas dar 2018 m. pradžioje. Gilinimas vyks maždaug nuo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) apsisukimo rato ties 8–10 krantinėmis iki „Birių krovinių terminalo“ naudojamos 105 krantinės.

Baigiamas konkursas

Bendra šio projekto vertė apie 30 mln. eurų. Kiek realiai kainuos gilinimas, paaiškės po konkurso.

Kaip tik praėjusią savaitę turėjo vykti uosto laivybos kanalo gilinimo iki 15 metrų konkurso vokų atplėšimo procedūra. Ją buvo numatyta įvykdyti iki spalio pradžios, bet po to dar beveik mėnesiui terminas buvo pratęstas.

Jei pateikta pakankamai pasiūlymų, dar šiais metais bus žinoma kompanija, kuri gilintų minėtą laivybos kanalo dalį. Greičiausiai tai bus užsienio kompanija, nes darbas yra labai didelės apimties.

Pagal projektą numatyta gilinti 1,8 mln. kv. metrų plotą ir iškasti per 2,1 mln. kubinių metrų grunto. Šis uosto gilinimas suskirstytas net į 13 barų.

Numatomas projektinis 15 metrų gylis, tačiau su leistinu pusmetrio pergilinimu jis gali siekti ir 15,5–16 metrų. Šiuo metu toje akvatorijos dalyje yra 14–14,5 metro gylis.

Numatyta apribojimų

Gilinti uostą numatyta beveik 1,5 metų, tiksliau, 369 dienas, iki 2022 m. pavasario.

Gilinimo projekte numatyti apribojimai dėl triukšmo naktimis ruožuose ties 4–6 barais. Tai yra dalyje tarp KLASCO, Dangės upės žiočių ir Vakarų Baltijos laivų statyklos.

Taip pat numatyti papildomi apribojimai, kurie susiję su žuvų plaukimu į nerštavietes Kuršių mariomis.

Aplinkos apsaugos agentūra yra numačiusi ir tam tikrų apribojimų dėl iškasto grunto gabenimo į jūrą. Kadangi jo kiekis bus labai didelis, numatyta gruntą gramzdinti alternatyvioje jūros sąvartyno aikštelėje maždaug už 30 km nuo uosto vartų.

Leidimą gabenti gruntą į jūrą Aplinkos apsaugos agentūra yra davusi iki 2022 m. rugpjūčio.

Kanalą gilins ir platins

Tikėtina, kad dar šiais metais bus žinoma, kas imsis gilinti Klaipėdos uostą nuo 21 iki 85 piketo. Tai yra nuo uosto 10-osios krantinės iki 104–105 krantinių. Dalis gilinimo apimtų ir ties 8–9 krantinėmis esančio KLASCO apsisukimo rato dalį ties Kuršių nerijos krantu. Taip pat renkamas rangovas, kuris atliks šio gilinimo inžinerinę priežiūrą.

Uosto laivybos kanalas bus gilinamas iki 15 metrų projektinio gylio su pusės metro pergilinimu.

Taip pat kai kuriose vietose kanalas bus platinamas 30–50 metrų. Tikėtina, pagal ankstesnę patirtį, kanale bus randama ir nemažas kiekis didelių akmenų. Gilinimas nevyks prie pat krantinių. Riba numatyta per 20–25 metrus nuo krantinių.

Pagerins krovos sąlygas

Tai bus didžiulės apimties projektas. Gilinimas suskirstytas į 13 etapų. Planuojama iškasti per 2,1 mln. kubinių metrų grunto kartu su sąnašomis. Gilinimo plotas sudarys per 1,8 mln. kvadratinių metrų. Po gilinimo iki tolimiausio taško prie 105 krantinės galės priplaukti laivai su 13,8 m grimzle.

Klaipėdos valstybinio jūrų uostogeneralinis direktorius Algis Latakas teigė, kad gilinimas sudarys sąlygos visoms uosto kompanijoms krauti „Post Panamax“ laivus.

Šios uosto dalies gilinimas jau vyko 2015 m. Laivybos kanalas buvo pagilintas nuo 13 iki 14–14,5 m. Tuomet po akvatoriją plaukiojo didelis laivas „Al Idrisi“ ir ne visi net pastebėjo, kad jis gilina uostą.

Tikėtina, kad, kaip tada, taip ir dabar didelės apimties gilinimo konkursą uoste laimės pasaulinio lygio vakarietiška kompanija, turinti modernią ir galingą gilinimo techniką.

Saugos žuvis ir ramybę

Iškasamas gruntas, kaip ir vykdant ankstesnius gilinimus, bus išgabenamas į tolimąjį jūros sąvartyną, kuris yra už 33 kilometrų nuo uosto.

Tačiau I klasės užterštumo paviršinis gruntas gali būti naudojamas ir paplūdimiams.

Ypatingą vaidmenį atliks pusės metro uosto pergilinimas. Jis sudarys sąlygas uoste kauptis tam tikram kiekiui sąnašų, kurias išvalius ateityje bus galima pilti į jūrą ties paplūdimiais. Aplinkosaugos tarnybos yra pateikusios sąlygas, kaip turi būti vykdomi uosto gilinimo projektai.

Numatyta, kad dalyje nuo Šiaurės rago iki Vakarų Baltijos laivų statyklos gilinimas vyks tik dienomis.

Gilinti bus draudžiama naktimis, kad nekeltų triukšmo prie gyvenamosios aplinkos. Tačiau didesnėje dalyje uosto gilinimas numatytas ir naktį, bet laikantis triukšmo ribojimų.

Gilinant uostą taip pat bus imamasi priemonių, kad nebūtų trikdoma pavasarinė žuvų migracija į Kuršių marias.

30 metrų zona

Uosto dugno gilinimas, žemių siurbimas ir valymas prie krantinių dažnai būna pats brangiausias darbas, nes čia dirbti su didele technika yra sudėtingiau nei atvirose akvatorijose. Darbas turi būti atsargesnis, kad netyčia  technika neužkabintų krantinių konstrukcijų. Neatsitiktinai vykdant šiuos darbus yra numatomas 100 tūkst. eurų draudimas už padarytą žalą.

Gilinimas ir valymas 30 metrų zonoje prie pat krantinių yra būtinas. Tai yra vieta, kur stovi prišvartuoti laivai. Tose vietose kasamas ne tik gruntas, bet dažnai iš dugno išgraibstomos ir technologinės šiukšlės - virvės, trosai, grandinės, inkarai, tinklai, metalo laužas. Dalis jų čia patenka nuo krantinių, dalis iš laivų.

Atliekant krantinės zonos valymą, neretai aptinkami ir gana dideli objektai - nuo krantinių atitrūkusios laivų atmušos ar laivų bortus saugančios padangos.

Išskirtinis Klaipėdos uosto bruožas yra tai, kad, vykdant valymo ar nedidelio gilinimo darbus uoste įmanoma aptikti ir  didelių riedulių, kurie iškrapštomi iš uosto dugno moreninio molio.

Gruntą – į jūrą

Vykstant valymui prie krantinių didesni rasti objektai yra išgriebiami, tvarkomi, o mažesni kartu su gruntu iškeliauja į jūrų sąvartyną.

Gruntas nuo krantinių dažnai nebūna švarus, todėl jis plukdomas į patį tolimiausią sąvartos rajoną - apie 33 kilometrus nuo uosto vartų. Tai taip pat didina valymo prie krantinių įkainius.

Klaipėdos uoste yra ir dalis uždarų akvatorijų – žiemos uostas, kai kurie užutėkiai. Iš jų valant prie krantinių iškastas gruntas būna švaresnis. Jis dažniausiai gabenamas į artimesnį už 22 kilometrų jūroje esantį sąvartos rajoną.

Daugės gilinimų prie krantinių

Klaipėdos uosto valymas prie krantinių vyksta nuolat. Tai yra dalis uosto eksploatacinių išlaidų.

Pagal šiuo metu Klaipėdos uoste skelbiamą valymo prie krantinių konkursą numatyta valyti uosto dalis įvairiose vietose, kur gylis yra nuo 8 iki 16 metrų. 

Išskirtinis valymo Klaipėdos uoste bruožas yra tai, kad šie darbai turi vykti netrikdant įprastinės uosto laivybos. Valant prie vienos ar kitos krantinės tenka ''gaudyti'' vadinamuosius „langus“, kai nėra laivų. Atliekant valymą prie krantinių vyksta nuolatinis derinimas su Uosto kapitono tarnybomis.

Artimiausiais metais Klaipėdos uosto gilinimo ir valymo prie krantinių darbų tik daugės. Pagilinus dalį uosto laivybos kanalo iki 17 metrų, reikės gilinti ir prie pat krantinių pagal atskiras sutartis. Gilinimai prie krantinių prasidės ir Malkų įlankoje. Čia didesnėje dalyje laivybos kanalo gylis nuo 10,5 jau pasiekė 14,5 metrų. Kai kur krantinės rengiamos didesniam gyliui. Sutvarkius krantines, prie jų jau turės būti ir gilinama.

Pirmoji giliavandenė krantinė

Jungtinės veiklos partneriai Vilniaus bendrovės „Tilsta“ ir „Fegda“ už 22,5 mln. eurų rekonstruos „Klaipėdos naftos“ naudojamą 1-ąją krantinę. Svarbiausia, kad prie jos bus pagilinta beveik iki 17 m, tiksliau, iki 16,9 m.

Po šio gilinimo tai bus pati giliausia vieta Klaipėdos uoste. Iki 17 m šiaurinėje dalyje pagilinus uosto laivybos kanalą, 1-oji krantinė taps pirmąja, kuri galės priimti pačius didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti tanklaivius.

Tai iš esmės pakeis dabartinį Klaipėdos uostą, kurį jau bus galima vadinti giliavandeniu.

Priims tris laivus

1-osios krantinės pertvarkymas atvers didesnes „Klaipėdos naftos“ bendrovės galimybes. Ji iki šiol prie savo krantinių galėjo švartuoti du tanklaivius, o po rekonstrukcijos galės priimti tris. Prie „Klaipėdos naftos“ krantinių vienu metu galės stovėti du tanklaiviai po 275 m ir vienas 150 m ilgio.

Prie 1-osios krantinės iš esmės prijungiama daug metų aptarinėta vadinamoji „nulinė“ krantinė. Tam numatyta demontuoti 78 m šiaurinio bangolaužio dalies. Nuo pat bangolaužio prasidės reikiamas 16,9 metro gylis.

Kai bus rekonstruoti uosto bangolaužiai ir pasukta laivų įplaukimo linija, prie naujos krantinės dalies galėtų stovėti ir ilgesnis nei 150 m tanklaivis. Kol ji nepasukta, išliktų pavojus, kad įplaukiantys laivai galėtų kliudyti arčiau šiaurinio molo prišvartuotą „Klaipėdos naftos“ laivą.

Atsiras naujų aikštelių

Vykdant 1-osios krantinės rekonstrukciją vietoje buvusių palų atsiras ištisinė krantinė su 30 metrų pločio kranto juosta.

Čia numatyta įrengti naftos produktų ir dujų perkrovimo technologines aikšteles, o ateityje ir negabaritinių krovinių aikštelę, kranus.

Pertvarkant krantines „Klaipėdos nafta“ į suprastruktūros tvarkymą yra numačiusi investuoti 1,7 mln. eurų.  

Po 1-osios krantinės rekonstrukcijos vyks antrosios krantinės pertvarkymas. Rekonstrukcija atliekama keliais etapais, kad nebūtų trikdoma „Klaipėdos naftos“ krova.

Kas bylinėsis su Eugenijumi Gentvilu?

Tokiu asmeniu yra ne kas kitas, o Seimo narys E. Gentvilas. Iš jo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siekia prisiteisti 1,907 mln. eurų.

Strigęs Klaipėdoje teismo procesas prasidėjo Vilniaus apygardos administraciniame teisme bet atidėtas iki gegužės, kai liudyti į teismą atvyks dabar taip pat jau buvęs Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos ieškinyje minimi keli epizodai, kurie buvo susiję su olandų kompanija „Rohde Nielsen“, vokiečių „Strabag Wasserbau“ ir jau bankrutavusia „Klaipėdos hidrotechnika“. Šios kompanijos teismuose prisiteisė pinigų sumas, kurias Uosto direkcija turėjo joms sumokėti.

Pinigų sumos atsirado už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., kai E. Gentvilas vadovavo Uosto direkcijai. Pats E. Gentvilas su šiuo ieškiniu nesutinka, vadina jį politikavimu.

„A. Vaitkus priėmė vienasmenį sprendimą, be ministerijos, be valdybos žinios, ir bylinėjasi su manimi už Uosto direkcijos pinigus“, – aiškino E. Gentvilas. Ar tai reiškia, kad kai A. Vaitkaus neliko Uosto direkcijoje ir šioje byloje gali būti pačių netikėčiausių posūkių?

Surado didesnę grėsmę

Neseniai Seime E. Gentvilas ir jo sūnus Simonas Gentvilas iškėlė kitą analogą, kur jų nuomone, taip pat turėtų būti pateiktas ieškinys dėl nuostolių.

„Ar vi­si jū­sų val­do­mų ar pa­val­džių įstai­gų va­do­vai yra vie­no­dai reik­lūs nuos­to­liams, ku­rie yra ga­li­mai pa­da­ry­ti jų įmo­nių? Šiuo at­ve­ju kal­bu apie pre­ce­den­tą dėl uos­to di­rek­to­riaus ir jo ieš­ki­nių kai ku­riems Sei­mo na­riams“, – Seime Vyriausybės valandoje susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dar prieš šiam atleidžiant A. Vaitkų, pateikė klausimą Seimo narys S. Gentvilas. Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliams“ dėl išardytos Rengės geležinkelio atšakos yra padaryti didžiuliai nuostoliai.

„Rengės geležinkelio atšakos atstatymas „Lietuvos geležinkeliams“ kainuos 15 mln. eurų, Europos Komisijos bauda buvo 28 mln. eurų. Dar 100 mln. eurų pretenzijų Lietuvai turi Latvijos verslas. Grėsmė siekia net 143 mln. eurų“, – pastebėjo kitas Seimo narys E. Gentvilas. 

„Ar „Lietuvos geležinkeliai“ pateiks ieškinį buvusiam šios įmonės generaliniam direktoriui dėl padarytos žalos?“, – klausė E. Gentvilas.

Žada išieškoti žalas

Premjeras Saulius Skvernelis teigė manantis, kad „iš prin­ci­po tu­rė­tų bū­ti elgiama­si vi­sais at­ve­jais vie­no­dai“.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu „bet kokia nustatyta žala turi būti išieškota, kai tie dalykai taps aiškūs“. Šiuo metu yra tik reali byla su Europos Komisija.

„Neaišku, koks bus sprendimas iš Latvijos. Kiek man yra ži­no­ma, nė­ra net ieškinio pa­reikš­ta, tik kol kas žo­džiu pa­sa­ky­ta, kad gal­būt ga­li bū­ti toks ieš­ki­nys. Nė­ra dar ap­čiuo­pia­mos tos su­mos. Bet, be abe­jo, kai tik tei­siš­kai to­kie da­ly­kai pa­aiš­kės, tai tu­rės bū­ti pri­im­ti veiks­mai“, – aiškino R. Masiulis.

Jo teigimu, teisėsaugai yra atiduota informacija dėl kitų su „Lietuvos geležinkeliais“ susijusių reikalų - lokomotyvų, vagonų pirkimas, kur buvusios nustatytos galimai iššvaistytos lėšos.

Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms.

„Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją..

Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.

Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.

Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų.