Tai jis teigė pirmadienį susitikęs su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais.

Kaip skelbia Prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, jog vis nauji įvairiose pasaulio vietose įsiplieskiantys konfliktai nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje ir bendrai nuo agresyvių Rusijos užmačių užsienio politikos lauke.

„Ukraina mums buvo, yra ir bus egzistencinės svarbos. Ir visos diplomatinės tarnybos pastangos privalo būti sutelktos šiam prioritetui. Karo nuovargio negalima leisti, kad ir kas nutiktų. Turime ir toliau nuosekliai telkti visapusišką tarptautinę paramą Ukrainai, kelti Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus klausimus, taip pat išlaikyti Ukrainos euroatlantinę perspektyvą tarptautinėje darbotvarkėje“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo ir diplomatinių atstovybių, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ir konsulinių įstaigų vadovų metiniame susitikime aptartos užsienio politikos aktualijos, geopolitinė ir saugumo situacija regione ir pasaulyje, Lietuvos užsienio politikos tikslai ir prioritetai.

Ukraina mums buvo, yra ir bus egzistencinės svarbos.

Kreipdamasis į diplomatus G. Nausėda teigė, kad tarptautinė padėtis sparčiai blogėja, pasaulį vis labiau apima nestabilumas, vis dažniau išdrįstama tarptautinę teisę ir diplomatiją keisti brutalia jėga.

Pasak jo, pastaruoju metu daugėja agresijos židinių ir karinių konfliktų, o netikėtumo veiksnys tarptautiniuose procesuose ima dominuoti. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai ir jos diplomatinei laikysenai pasaulyje šios tendencijos žada dar didesnius iššūkius, todėl diplomatinė tarnyba turi būti pasiruošusi veikti šiomis geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda savo kalboje Lietuvos diplomatams akcentavo transatlantinių ryšių puoselėjimo ir efektyvaus veikimo NATO ir ES svarbą, būtinybę veikiant kartu su sąjungininkais ir partneriais ginti demokratijos vertybes ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Šalies vadovas padėkojo Lietuvos atstovybių vadovams, prisidėjusiems prie sėkmingo NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizavimo, ir teigė, kad dabar būtina susitelkti į svarbių Vilniuje priimtų sprendimų įgyvendinimą ir rimtai ruoštis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad šiandien diplomatinei tarnybai kaip niekada būtina veikti sutelktai, išmintingai ir sumaniai.

Jau mėnesį tebesitęsiant kariniam konfliktui tarp Izraelio ir Gazos Ruožą valdančios „Hamas“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį pripažino, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo karo Ukrainoje ir tai, anot jo, naudinga Rusijai.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, joje numatomos diskusijos apie Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, Azerbaidžano-Armėnijos konfliktą ir situaciją Izraelyje bei regione.

Ministrai taip pat aptars aktualius užsienio politikos klausimus: situaciją Sahelio regione, Kosove ir ES Vyriausiojo Įgaliotinio Josep Borrell (Žozepo Borelio) vizitą Kinijoje.

Tarybos metu taip pat įvyks ES-Centrinės Azijos ministrų susitikimas.

„Savivaldybių tarybas ir merus išrinkome prieš pusmetį. Suprantu, kad visus einamuosius reikalus sujaukė birželį užgriuvusi parlamentinė krizė, vis dėlto ir ji baigėsi. Prasidėjus Seimo rudens sesijai politinę darbotvarkę užgoš biudžeto, energetikos, gynybos ir kiti klausimai, tad nėra kito gražesnio laiko priimti partijų užsienio politikos susitarimą kaip dabar, dar neprasidėjus politiniam sezonui“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojamas liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata sako, kad užsienio politikos susitarimas būtinas „Lietuvos valstybei nerandant sklandaus santykio su šalyje veikiančia Baltarusijos opozicija emigracijoje“.

 Partijų susitarimas turi nustatyti santykį ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija, Vakarais, galų gale – Maskva.

„Dalis politikų ir iš dalies Vyriausybė linkusi baltarusius atstumti, nustatydama jiems tokias pačias arba panašias sąlygas, kokias valstybė taiko Rusijos piliečiams. Tokiu atveju mes savo rankomis atimtume paskutinę demokratinės Baltarusijos viltį. Partijų susitarimas turi nustatyti santykį ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija, Vakarais, galų gale – Maskva“, – pranešime cituojamas R. Lopata.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis tikisi, kad prasidedant rudens sesijai politikai grįš prie susitarimo.

Anot jo, tekstas paruoštas, tik reikia „dar kartą jį pasižiūrėti, pasitikrinti temperatūrą su visomis opozicijos partijomis ir judėti į priekį“.

„Jis strigo iš esmės dėl politinių  priežasčių: prieš pat NATO politinių viršūnių susitikimą prasidėjo debatai dėl priešlaikinių rinkimų, tada iš karto prasidėjo NATO viršūnių susitikimas ir baigėsi sesija“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

„Pasaulis nuo to, kad mes nesusitariam, geresnis nepasidarys, ir yra visos galimybės, kad jis pasidarys blogesnis, jei mes neveiksime darniai. Todėl tikrai kviečiu visus pamiršti bent trejus artėjančius rinkimus ir pagalvoti su visa atsakomybe apie aplinką, kurioje gyvename“, – kalbėjo parlamentaras.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra siūlęs diskusijas dėl dokumento nukelti po savivaldos rinkimų, tačiau jiems pasibaigus susitarimo klausimą užgožė kilusi parlamentinė krizė.

Valdantieji konservatoriai siūlė rengti pirmalaikius rinkimus ir „perkrauti politinę sistemą“ paaiškėjus sisteminiams galimai neskaidraus savivaldos politikų išmokų naudojimo atvejams, Seimas tam nepritarė, o atsistatydinti žadėjusi premjerė Ingrida Šimonytė persigalvojo.

Opozicijos atstovai komentuodami susitarimą BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

„Aš tikrai palaikiau mintį iki pavasario sesijos pabaigos mėginti sutarti dėl užsienio politikos didelio nacionalinio susitarimo, ypač turint galvoje, kad praėjusiais metais dėl gynybos susitarimo pavyko pasiekti rezultatą, tačiau dabar vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą, man sunku patikėti, kad šitas laikas yra optimalus“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, nors ji norėtų, kad derybos dėl užsienio politikos pasitarimo judėtų į priekį, „objektyviai vertinant dabartinę situaciją ir politinės temperatūros pakilimą, nėra labai geras laikas tam, kad susitartume dėl esminių dalykų visiems“.

Dabar vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą, man sunku patikėti, kad šitas laikas yra optimalus.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Opozicijos atstovai BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

Strigus deryboms, jų moderuoti kaip nepriklausomas ekspertas buvo pakviestas aktyvią politinę karjerą baigęs ekspremjeras Gediminas Kirkilas, tačiau valdantiesiems konservatoriams pasiūlius rengti pirmalaikius rinkimus ir taip perkrauti politinę sistemą, raginimai nukelti susitarimą pasigirdo iš iš valdančiųjų atstovų.

Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną. Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.

Jis taip pat sakė matantis, kad Italija „tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi“ dėl aiškesnių NATO narystės perspektyvų Ukrainai.

„Kas mane maloniai nustebino, tai iš tikrųjų, kad prezidentas o ir vicepremjeras laikosi labai panašių nuostatų Ukrainos konflikto klausimu ir tikrai galima sakyti, kad nuomonės beveik neišsiskyrė jokiais klausimais“, – po susitikimo Italijoje BNS sakė prezidentas.

„Italijos vadovų asmenyje aš matau didelius didelius Ukrainos draugus, matau vadovus, kurie yra iš tikrųjų pasibaisėję Rusijos elgesiu, Rusijos agresija Ukrainoje, kuriems tai buvo nelaukta“, – pridūrė jis.

G. Nausėda su Italijos prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela) aptarė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikslus, migracijos klausimus.

Bet aš matyčiau, kad Italija tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi šiuo aspektu ir, ko gero, mums reikės padėti daugiau pastangų įtikinant kitus partnerius.

Susitikime, kuriame dalyvavo ir italų užsienio reikalų ministras bei vicepremjeras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis), G. Nausėda kalbėjo apie poreikį stiprinti NATO rytinį sparną, didinti išlaidas gynybai, suteikti Ukrainai narystės NATO perspektyvą.

G. Nausėda sakė, kad šio, kaip ir kitų vizitų Europos sostinėse metu, „tiria galimybes“, kaip būtų priimamas Lietuvos siūlomas rotacinis oro gynybos modelis.

„Šių pokalbių tikslas yra pirmiausia labai aiškiai pasiųsti žinutę, kad mes neįsivaizduojame savo oro gynybos be rotacinės oro gynybos sistemos, nes karas Ukrainoje parodė, kad tai yra nepaprastai svarbus saugumo elementas“, – kalbėjo G. Nausėda.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Jis teigė, kad kol kas tik išdėstė Lietuvos pasiūlymus, todėl kalbėti apie teigiamas reakcijas anksti. Tačiau jis vylėsi, jog „Italijos atstovai į Vilniaus viršūnių susitikimą atvažiuos gerai pasirengę, principingai nusiteikę ir tai padės mums surasti sprendimus tiek dėl priešakinės gynybos, tiek dėl oro gynybos sistemų, tiek dėl tų dviejų procentų BVP grindų, investuojant į savo saugumą, tiek dėl paramos Ukrainai“.

Paklaustas, kiek realu, jog liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Ukrainai bus pasiūlyta aiški kryptis dėl narystės, G. Nausėda kartojo ankstesnę poziciją, jog „tai bus bene sunkiausias klausimas, kurį mums teks apsvarstyti ir rasti sprendimus“.

„Bet aš matyčiau, kad Italija tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi šiuo aspektu ir, ko gero, mums reikės padėti daugiau pastangų įtikinant kitus partnerius“, – pridūrė šalies vadovas.

Čia planuojami jo susitikimai su šios šalies pareigūnais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Per juos bus aptariamas Moldovos progresas, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, siekiant derybų dėl Europos Sąjungos narystės pradžios, bei Moldovos atsparumo stiprinimas Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje ir hibridinių atakų prieš Moldovą kontekste.

Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

Pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, kaimyninėje Moldovoje padaugėjo neramumų – šalis susiduria su energetiniais iššūkiais, antivyriausybinėmis demonstracijomis. Kišiniovas kaltina Maskvą įtampos Padniestrėje didinimu.

Vasarį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.

Trečiadienį šalies vadovas dalyvaus Koerber-Stiftung instituto renginyje, sakys kalbą „Zeitenwende. Lūžio taškas: Lietuvos požiūris“.

Ketvirtadienį numatytas G. Nausėdos susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Per susitikimą planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.

Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.

Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.

Vokietijos sostinėje taip pat numatyti G. Nausėdos susitikimai su šios šalies verslo atstovais.

„Šiandien dienai susitarti su konservatoriais dėl užsienio politikos praktiškai yra neįmanoma, ne šitie žmonės su niekuo tartis nenori“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Atkurti darbą Kinijos diplomatijos atstovybės, grąžinti pilnus diplomatinius santykius, kokie buvo ligi to, kol Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimus dėl Taivano atstovybės pavadinimo (...), o dabar matosi, kad valdžia pasirinkusi pasakoti apie karo grėsmę, sakyti, kad mes teisūs“, – apie reikalavimus norint susitarti kalbėjo buvęs parlamentaras.

Dabar matosi, kad valdžia pasirinkusi pasakoti apie karo grėsmę, sakyti, kad mes teisūs.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Opozicijos atstovai BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Pasak R. Karbauskio, „reikia stiprinti bendradarbiavimą ir nestumti Kinijos į izoliaciją“

„Mes niekada nesutiksime su tuo, kad Lietuvos ekonomikai reikia duoti tokį baisų smūgį – izoliaciją nuo Kinijos, vien dėl to, kad mes bandom pasakyti, kad mes vieninteliai pasaulyje teisingai mąstome dėl to, ką reikia daryti Kinijos atžvilgiu“, – teigė politikas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę pažymėjo, jog valdantieji yra pasiruošę eiti į kompromisus ir šiuo metu atsiradusios progos metu priimti susitarimą.

Sekmadienį ir kitą pirmadienį vyksiančio vizito metu Lietuvos vadovas taip pat susitiks su Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojust) viceprezidente Margarita Šniutyte-Daugeliene, Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu (Vilemu Aleksanderiu), Nyderlandų lietuvių bendruomene.

Susitikimuose bus aptarti gynybos ir saugumo klausimai, pasirengimas šių metų liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, parama Rusijos užpultai Ukrainai ir Rusijos atsakomybė už padarytus nusikaltimus.

Be kita ko, valstybių pareigūnai kalbėsis apie dvišalį Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimą.

Šiuo metu galimus karo nusikaltimus Ukrainoje tiria tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, tiek TBT Hagoje.

Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus taip pat tirtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Praėjusį mėnesį TBT išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo praeitų metų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Arešto orderį dėl panašių kaltinimų Hagoje įsikūręs teismas išdavė ir Marijai Lvovai-Belovai, Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei.