Tuo metu Lietuvos įmonės šiuo laikotarpiu pagal sutarčių skaičių ir vertę dažniausiai laimėjo Latvijoje – atitinkamai 51 proc. ir 78 proc. (nuo visų užsienio šalių, kurių konkursuose dalyvavo Lietuvos įmonės).

VPT teigimu, Lietuvoje kasmet vyksta apie 10 tūkst. tarptautinių ir supaprastintų pirkimų, iš jų 3,1 proc. (vidutiniškai 342 pirkimai kasmet) sudaromos sutartys su užsienio įmonėmis, o jų vertė per 6 metus siekė 1,67 mlrd. eurų – 7,5 proc. visų pirkimų vertės (22,21 mlrd. eurų).

Pasak VPT, tik 6 proc. (225) Lietuvos įmonių sudarė sutarčių su užsienio bendrovėmis, apie 66 proc. jų vertės –  komunalinio sektoriaus įmonių sutartys. Dažniausiai Lietuvoje konkursuose dalyvavo ir laimėjo Latvijos, Vokietijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės įmonės. Iš viso pirkimuose dalyvavo tiekėjai iš 57 valstybių.

Lietuvos įmonės iš užsienio šalių dažniausiai įsigydavo švietimo ir mokymo (22,7 proc. visų pirkimų), verslo paslaugas – konsultacijų, parodų, renginių organizavimo, reklamos (13,6 proc.), o didžiausios vertės – transporto įrangą, traukinius, autobusus, troleibusus, atsargines detales ir pan. (47,6 proc. visų pirkimų vertės).

Apie pusė viešuosiuose pirkimuose 2011–2016 metais dalyvavusių užsienio įmonių buvo ne naujokės. Be to, jų skaičius 2016 metais, palyginti su 2011-aisiais, sumažėjo apie 38 proc., o bendras viešųjų pirkimų skaičius – apie 29 proc.

Tarnybos teigimu, užsienio dalyvių mažėjimą galima sieti su viešųjų pirkimų skaičiaus sumažėjimu ir su ES struktūrinių lėšų panaudojimu, taip pat su viešųjų pirkimų stambėjimu: vidutinė pirkimo, kai pasirašyta sutartis su užsienio įmonėmis, vertė 2011 metais siekė apie 0,6 mln. eurų, o 2016 metais – apie 1,2 mln. eurų.

Be  to, užsienio įmonės jungėsi su kitomis įmonėmis: 2016 metais, palyginti su 2011 metais, tokių susijungimų  padaugėjo 24 proc., o 95 proc. jų buvo su Lietuvos įmonėmis. Užsienio įmonių dalyvavimo „sėkmės procentas“ siekė apie 67 proc.

Lietuvos įmonės pagal sutarčių užsienyje skaičių, be Latvijos, dažnai laimėdavo Čekijoje (24 proc.), o pagal jų vertę – Lenkijoje, Estijoje, Belgijoje ir Austrijoje (2–7 proc.). Didžiausios vertės sutartys pasirašytos medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų (30 proc.), statybos (10 proc.), naftos produktų, kuro, elektros ir kitų energijos šaltinių (10 proc.) segmentuose.

Europos Sąjungos politika skatina didesnį tarptautinį viešųjų pirkimų rinkų atvirumą, Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad daugelis valstybių nenoriai atveria savo rinkas tokiai konkurencijai. Lietuva – ne išimtis: 2009–2015 metais ES šalyse tokių sutarčių dalis sudarė 1,7 proc. jų skaičiaus ir 3 proc. vertės.