Šiemet ji antrąkart buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“. Pirmo įvertinimo sulaukusi dar 2017 m. kaip jaunoji menininkė, šįkart buvo komisijos pastebėta už vaidmenį Šeiko šokio teatro ir „Granhøj Dans“ spektaklyje „La CALASH La Latin-LT“. Artėjant Šeiko šokio teatro turui po Lietuvą – pokalbis su O. Graznova apie atmetimo reakciją gavus pirmąją nominaciją, dėkingumą už galimybę judėti ir tai, kas dar šokėjui svarbu užkopus į sceną.

– „Auksinio scenos kryžiaus“ komisijos buvai nominuota už vaidmenį spektaklyje. Kaip manai, kas lėmė komisijos sprendimą?

– Neįsivaizduoju. Man buvo didžiulis netikėtumas, kad nominavo. Gal vaidybos elementai, charizmatiškumas scenoje. Juk šis spektaklis labiau paremtas emocijomis, išraiška, ne šokio technika. Visi mūsų duetai su Mariumi Pinigiu yra žaismingi, juose nėra rimtumo. Mes traukiame vienas kitą per dantį ir žaidžiame.

– Esi nominuota antrą kartą. Papasakok, kokie jausmai ir mintys aplankė pirmą ir antrą kartą? Kaip per tą laiką pasikeitei kaip atlikėja ir asmenybė?

– Pirma nominacija buvo kaip jaunosios menininkės už pirmą solinį mano spektaklį „Asmens kodas“. Sužinojus apie nominaciją, pirma reakcija – atmetimas. Nesijaučiau verta būti nominuota ar juo labiau apdovanota. Gal darbas ir turėjo vertę, bet manau, kad jis nebuvo visiškai sustyguotas ir išbaigtas. Nenorėjau važiuoti į ceremoniją ir galiausiai nenuvažiavau, nes, ceremonijos dieną patyrusi kojos traumą, atsidūriau ligoninėje.

Šiemet nebuvo nė minties, kad yra galimybė būti nominuotai. Mano dėmesys buvo ir yra sutelktas į atsigavimą fiziškai. Kai Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko pasakė, kad aš nominuota, nepatikėjau, maniau, kad juokauja. Tačiau atmetimo reakcijos nebuvo. Malonu, kai esu pastebėta už savo darbą.

Per tą laiką tarp abiejų nominacijų daug kas pasikeitė. Patirta trauma buvo didelis pokyčio taškas. Manau, kad mano kaip atlikėjos performatyvumas tapo sodresnis, nes visos mūsų patirtys formuoja, kokie esame ant scenos. Aš pradėjau vertinti gebėjimą judėti. Anksčiau priėmiau tai kaip duotybę, o po traumos pasirodė, kad taip nėra.

Kai praleidi porą mėnesių negalėdamas vaikščioti be skausmo, negalėdamas pusės kilometro nueiti, pradedi kitaip vertinti tą galimybę. Galimybė judėti yra dovana.

Į šokį galima žiūrėti kaip į techninį atlikimą, bet man nuo seno šokis nėra tik fizinis. Tai kūno, emocijų ir psichikos sąjunga. Mano darbas yra ne tik užkopti ant scenos, bet ir perteikti visas gyvenimo patirtis. Tai patirties audinys, kurį atsineši. Kai kurių dalykų net neatsimeni, bet jie irgi kažką pakeitė, pridėjo spalvos. Todėl manau, kad visada į sceną atsinešame viską, ką turime. Aš asmeniškai neprimetu vaidmens, bet ištraukiu jį iš savo patirčių.

Save, kaip šokėją, suprantu kaip pagalbininkę choreografui ar režisieriui įgyvendinti idėją. Mano tikslas yra suprasti, ko kūrėjas ieško ir kaip galiu tai atliepti.

– Kaip apskritai vertini apdovanojimus, nominacijas? Ką jie tau reiškia?

– Manau, kad visi įvertinimai svarbūs, kad žmonės jaustųsi pastebėti, įvertinti, jų vardai skambėtų. Tai taip pat padeda, kai teiki paraiškas, – vertintojams kažkuria prasme apeliuoja į kokybę. Tačiau man žymiai svarbiau, kad mane pastebi ir įvertina žmonės, kurių darbas mane įkvepia. Pavyzdžiui, kai naujame spektaklyje dirbti pakvietė Dalija Acin Thelander. Tai viena svarbiausių kūdikiams kuriančių choreografių visame pasaulyje. Tai suteikė daug daugiau džiaugsmo nei bet kokios nominacijos. Man asmeninis ryšys svarbiau nei visuomeninis pripažinimas, nors pripažįstu, kad abu yra svarbūs.

– Užsiminei, kad 2018 m. patyrei traumą, kurį laiką negalėjai šokti. Papasakok daugiau apie šį etapą. Kas padėjo jį išgyventi? Ką davė ši patirtis?

– 2018 m., „Auksinių scenos kryžių apdovanojimų“ dieną treniruotėje patyriau kojos traumą, patekau į ligoninę, kitą rytą buvo atlikta operacija, nes kilo komplikacijų grėsmė.

Galima sakyti, kad lūžo ir visa būtis. Aš nebegalėjau vaikščioti, trauma įvyko ne mano mieste, tad buvau palikta draugei. Net puodelio su ramentais negalėjau nusinešti. Ilgai jaučiausi bejėgė, nebuvau prie to pratusi, nes visada buvau labai savarankiška, neprašydavau pagalbos, nebent tai buvo neišvengiama, jaučiausi fizine ir emocine prasme nenugalima. Staiga atsidūriau realybėje, kur pati daug ko negaliu, jaučiausi bejėgė ir pažeidžiama.

Man net buvo nejauku lipti į viešąjį transportą, nes vairuotojai dažnai staiga pajuda iš vietos ir gali pavojingai griūti. Taip jausdamasi gyvenau apie pusę metų. Tada pradėjau dirbti su savimi, suprasti, kad visiems reikia pagalbos, kad nesi geležinis ir reikia žmonių šalia. Esu dėkinga, kad šalia buvo tokių žmonių. Išgyventi tą laiką padėjo požiūrio keitimas į save ir aplinką. Įvyko virsmas. Prieš kelias savaites pajutau dėkingumą, kad tai įvyko. Praėjo penkeri metai kasdien jaučiant skausmą, bet ta patirtis padėjo tapti tokiai, kokia esu dabar.

– Kaip apibūdintum save kaip atlikėją? Ką tau svarbu perduoti žiūrovams? Kokius kriterijai, kaip šokėjai, tau svarbūs?

– Sudėtingas klausimas, priklauso nuo darbo. Save, kaip šokėją, suprantu kaip pagalbininkę choreografui ar režisieriui įgyvendinti idėją. Mano tikslas yra suprasti, ko kūrėjas ieško ir kaip galiu tai atliepti. Galbūt aš kažką kita norėčiau daryti, bet nuslopinu tai savyje, nes šokėjo darbas yra atskleisti šio žmogaus idėją, todėl dirbu įgyvendindama jas. Nors taip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra pasyvus buvimas: jei, pavyzdžiui, choreografas prašo perteikti kažkokią nuotaiką, kuri man nenatūrali, aš žvelgiu gilyn ir ieškau to atspalvio savyje.

Tikiu, kad mes visi savyje turime įvairių spalvų spektrą ir galime visas jas parodyti. Tai darbas su savimi – ką parodai, o ką paslepi. Kaip atlikėjai, man svarbus tikrumas, svarbu ne vaidinti emocijas, charakterį, o būti scenoje tokių emocijų, tokio charakterio. Tai labai aktyvus darbas, jame turi dalyvauti ne tik kūnas, bet ir visa psichika, turi perteikti per gyvenimą sukauptas patirtis.

Kaip atlikėjai, man svarbus tikrumas, svarbu ne vaidinti emocijas, charakterį, o būti scenoje tokių emocijų, tokio charakterio.

 

– Spektaklyje daug žaismingumo, kvailiojimo, saviironijos, skirtos tiek sportiniam, tiek šiuolaikiniam šokiui. Kartais, kai labai rimtai žiūri į savo profesiją, būna sunku iš jos pasijuokti. Kaip jauteisi šiame kūrybiniame procese?

– Man nebuvo nauja pasijuokti iš savo profesijos ir šiuolaikinio šokio. Kiek prisimenu save, nuolat pasijuokdavau iš to, ką darome. Buvo tiesiog labai smagus procesas.

– Kas spektaklio kūrybos procese buvo įdomu, kas lengva, o kas kėlė didžiausią iššūkį? Kaip su tuo susitvarkei?

– Iššūkį kėlė poreikis kurti naujas kombinacijas kiekvieną dieną dvi savaites, nes ateina diena, kai pajunti, kad jau nieko nebenori, viskas atrodo nuobodu. Tai tam tikras slenkstis, kurį reikia peržengti.

Įdomu buvo stebėti savo kolegas kūrybos procese, nes kiekvienas sukurdavo derinį su daina ir veido išraiškomis. Kartais tose improvizacijose tarp porų įvykdavo magija – atsirado daug juokingų, įkvepiančių, veikiančių dalykų, kurių nesitikėjai pamatyti.

– Su kuo tau siejasi sportiniai šokiai? Ar esi juos išbandžiusi?

– Nebuvau niekada prie jų prisilietusi. Kai studijavau, mums kartą vyko pramoginių šokių pamoka, bet aš nieko neatsimenu. Sportiniai šokiai žavėjo nesuvokiamu porų sinchroniškumu – kaip jie visi kartu tai gali padaryti. Jų ekspresija man buvo svetimoka, aš labiau linkusi į tam tikrą santūrumą.

Kas? Šeiko šokio teatro ir Granhøj Dans spektaklis „La CALASH La Latin-LT“.

Kur? Kauno kino centre „Romuva“.

Kada? Balandžio 15 d. 19 val.

Pradedančiojo modelio Tony’io Hugheso mama Shirley Hughes viešai pasisakė prieš E. Peterso laimėjimą.

Ji teigė, kad aktorių, laimėjusių apdovanojimus vaidinant žudikus, manija tęsiasi, o tokie ligoti žmonės, kaip jos vaiką nužudęs serijinis žudikas, ir toliau šlovinami.

Apdovanojimą atsiėmęs E. Petersas scenoje buvo drovus, jo kalba buvo trumpa.

„Sunku kurti, sunku žiūrėti, bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad iš to išėjo kažkas gero“, – kalbėjo aktorius.

S. Hughes taip pat teigė, kad E. Petersas savo padėkos kalboje privalėjo paminėti aukų šeimas arba pasakyti, kad Holivudas pagaliau turėtų liautis pasakoti istorijas apie žudikus.

Shirley sūnus Tony’is buvo vienas iš daugiau negu dešimties J. Dahmerio nužudytų vyrų. 1991-aisiais jis buvo apnuodytas narkotikais ir sukapotas kirviu.

Rugsėjį, kai įvyko serialo premjera, Ericas Perry, kitos J. Dahmerio aukos – Errolo Lindsey pusbrolis, buvo vienas iš tų, kurie kritikavo „Netflix“ už tai, kad prieš išleisdami serialą nepasitarė su aukų šeimomis.

E. Perry savo tviteryje rašė, kad šeima apie serialą sužinojo tik tada, kai jis buvo išleistas, neva jiems nereikėjo prašyti šeimų leidimo, nes J. Dahmerio byla – visiems viešai prieinama. Vis dėlto šeimos buvo iš naujo traumuojamos.

Serialo atsiradimo pradžioje daug žmonių dalijosi mintimis, kad nežiūrės serialo iš pagarbos aukoms ir jų šeimoms ir tokiu būdu nesiųs „Netflix“ žinutės, kad palaiko tokio turinio serialų ar filmų kūrimą.

Tačiau tai nesutrukdė serialui pasiekti žiūrimumo rekordų. Taip pat nesutrukdė žmonėms persirengti J. Dahmeriu per Heloviną.

„Gėda, kad žmonės gali pasinaudoti mūsų tragedija ir užsidirbti pinigų“, – piktinosi sūnaus netekusi S. Hughes.

Politikas teigia, kad kūrybinė veikla Seimo nariui nėra draudžiama, tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad dar 2004 metais priimtame KT išaiškinime numatyta, jog tokia veikla galėtų būti prilyginta darbui.

Teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytės-Norvaišienė BNS informavo, kad parlamentaras už pasirodymus užmokesčio negaus – su juo sudaryta kūrybinės neatlygintinos veiklos sutartis.

Tačiau ji patvirtino, kad parlamentaro pasirodymas operoje nebus vienkartinis. Anot teatro direktoriaus pavaduotojos, Seimo narys turėtų pasirodyti maždaug trečdalyje numatytų „Traviatos“ pasirodymų iš 13.

„Spektaklių, kuriuose dainuos V. Juozapaitis, skaičių kūrybinė komanda nuspręs tik po „Traviatos“ generalinės repeticijos. Kadangi tą patį vaidmenį ruošia trys operos solistai, greičiausiai kiekvienas iš jų pasirodys maždaug trečdalyje numatytų spektaklių“, – teigė J. Skiotytė-Norvaišienė.

Vaikšto ir į repeticijas

V. Juozapaitis, operoje atliksiantis Žoržo Žermono vaidmenį, BNS teigė, kad kūrybinę veiklą Seimo nariui leidžia Konstitucija, o vaidmenį jis turėtų atlikti dviejuose pasirodymuose, tačiau dėl tikslaus pasirodymų skaičiaus nuspręs teatras.

Paklaustas, kiek laiko per savaitę tenka repetuoti, parlamentaras teigė, jog kartais nueina į repeticijas po darbo, repetuoja ir mintyse.

Matote, mano patirtis man leidžia šiek tiek kitaip įeiti į tam tikrus kūrybinius vaidmenis, bet pats kūrybinės veiklos aktas vyksta tą dieną, tą valandą gyvai toje vietoje.

„Čia yra labai skirtingai, repeticijos vyksta kiekvieną dieną galvoje praktikuojant ir kartais ne darbo metu sudalyvaujant repeticijose, pasižiūrint“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

„Matote, mano patirtis man leidžia šiek tiek kitaip įeiti į tam tikrus kūrybinius vaidmenis, bet pats kūrybinės veiklos aktas vyksta tą dieną, tą valandą gyvai toje vietoje“, – pridūrė jis.

V. Juozapaitis patikslino, kad į repeticijas eina tada, kai repetuojamos scenos, kuriose atliekamas jo vaidmuo.

„Priklauso, kiek kartų būna tos scenos repetuojamos, kuriose aš esu užimtas. O aš esu užimtas poroje scenų (...) Tą vaidmenį, kurį kursiu ir vaidinsiu, tai yra Žermonas, tai yra tos scenos, kurios spektaklyje numatytos kompozitoriaus, tai ir yra scenos, kuriose būsiu užimtas, bet visas spektaklis, be jokios abejonės, taip pat yra kūrybinio proceso dalis. Čia yra tokia šitos profesijos specifika ir tokios kūrybinės veiklos pobūdžio“, – pasakojo Seimo narys.

Draudžia Konstitucija?

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS teigė, kad remiantis dar 2004 metų liepos 1 dienos KT nutarimu, darbas gali apimti bet kokią veiklą – nesvarbu, ar ji tęstinė, ar už ją atlyginama.

„Darbas verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje, privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba atstovaujant tokiai įmonei, įstaigai ar organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamuoju garbės pareigų užėmimu, įskaitant dalyvavimą valdymo organuose, neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, laikina ar vienkartinio pobūdžio, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar už tą veiklą atlyginama ar nėra atlyginama“, – nutarimą citavo D. Žalimas.

Jo teigimu, taip yra dėl to, kad Konstitucijoje vartojamos sąvokos „pareigos“ ir „darbas“ negali būti aiškinamos pagal kitus teisės aktus.

„Jame išaiškinta, kokios pareigos ir darbas yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis (...) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sąvokos pareigos ir darbas yra autonominės konstitucinės sąvokos – jos turi savo turinį ir negali būti aiškinamos remiantis įstatymais“, – sakė konstitucinės teisės ekspertas.

„Jeigu pagal Darbo kodeksą tam tikra veikla nebūtų laikoma darbu, tai nereiškia, kad ji nelaikoma darbu pagal Konstituciją – tą noriu pabrėžti“, – pridūrė jis.

„Sunku kalbėti iš anksto“

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė sakė, kad sudėtinga vertinti situaciją, kai ji dar nėra įvykusi.

„Sunku kalbėti apie faktą iš anksto. Aš esu linkusi palaukti, kol viskas įvyks, ar mes tikrai turime pagrindo nagrinėti“, – BNS teigė opozicinių „valstiečių“ atstovė.

Čia bus įdomu, nes jeigu tai yra periodinė veikla, ji tikrai negalima.

Jos teigimu, Seimo nario veikla galėtų būti negalima, jeigu ji vyktų daugiau nei vieną kartą, būtų tęstinė.

„Čia bus įdomu, nes jeigu tai yra periodinė veikla, ji tikrai negalima“, – svarstė komisijos pirmininkė.

Tuo metu V. Juozapaitis tvirtino, kad jo papildoma veikla atitinka Konstituciją ir tai įrodo ankstesni etikos sargų sprendimai.

„Jeigu sekėte Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžius ir praeitoje kadencijoje, ir užpraeitoje, tai šis klausimas ne kartą svarstytas ir konkrečiai mano asmeniui buvo skirta labai daug dėmesio dėl dalyvavimo tarptautiniuose koncertuose, taip pat čia viduje. Visais tais atvejais priimta nutartis, kad tai, ką darau, atitinka Konstituciją, kuri Seimo nariams leidžia užsiimti kūrybine veikla“, – kalbėjo parlamentaras.

Informavo frakcijos vadovę

Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS teigė, kad kolega apie būsimus pasirodymus ją informavo pirmadienį.

Frakcijos vadovė teigė mananti, kad kolegos veikla neprieštarauja Seimo nario pareigoms.

„Man atrodo, kad tai neprieštarauja Seimo nario veiklai (...) Mes vakar kalbėjomės, bet V. Juozapaitis, kiek matau, dalyvauja įvairiuose tokio pobūdžio renginiuose, turi kūrėjo statusą ir tai, pagal įstatymą, yra leidžiama“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš galiu vertinti, ką yra pasakiusios institucijos. Nežinau, gal netiksliai cituoju Konstitucinį Teismą, bet man atrodo, kad ten buvo išaiškinta, jog kūrybinė veikla yra galima – yra žmonės, kurie rašo knygas, yra žmonės, kurie pasirodo scenoje pagal savo kūrybines galias, tai aš pasikliauju tomis institucijomis, kurios davusios išaiškinimus“, – kalbėjo ji.

Anot jos, V. Juozapaitis puikiai atlieka savo pareigas Seime ir problemų derinant pareigas parlamente ir pasirodymus spektakliuose neturėtų kilti.

„Manau, kad Seimo narys yra pakankamai brandus suprasdamas, jog pirmiausia yra atliekamos Seimo nario funkcijos, ką jis puikiai ir daro, o visa kita yra suderinimo dalykas“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Operą „Traviata“ numatyta rodyti lapkričio 17, 18, 19, 20, gruodžio 3, 4, 7, 29, 30, 31 bei sausio 2, 4 ir 5 dienomis.

Konstitucijoje numatyta, kad Seimo narys negali eiti kitų pareigų nei valstybinėse, nei privačiose įstaigose, organizacijose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą.

„Šį personažą šiuo metu vis dar kuriame su režisieriumi Džiugu Siaurusaičiu, jis kreipia mane tinkama linkme, nes tai yra naujas personažas ir reikia įsivažiuoti. Manau, linkstame į tokią gana šaltą, konkrečią, nedaugžodžiaujančią moterį, kas man labai patinka. Nes dažniausiai vaidinu labai emocingas moteris, kurios trykšta jausmais. O Ieva paslaptinga, ne viską pasako, ne viską parodo emocijomis ką jaučia. Džiaugiuosi, kad šis vaidmuo kitoks nei man įprasta“, – trumpai apie vaidmenį pasakoja aktorė T. Vaškevičiūtė.

Atlikusi begalę vaidmenų teatre, kine ir serialuose, Toma paatviravo apie asmeninį savo gyvenimą ir prisipažino, koks vyras ją pakerėtų. „Pirmiausia, vyras turi turėti labai gerą humoro jausmą, ir, žinoma, išminties. Nors jau į šitas savybes labai daug telpa, bet ir svarbu, kad vyras mylėtų gyvenimą ir mokėtų juo džiaugtis. O kas dėl išvaizdos, man taip gražu dailiai nuaugę vyrai! Man būtų gera būti šalia aukšto vyro, nes tada tu jautiesi mažesnė, o tai sukuria didelį jaukumo pojūtį. Ir be abejo, dar stiprus bei protingas. Štai toks vyras patrauktų mano dėmesį“, – atskleidžia T. Vaškevičiūtė.

Seriale „Rimti reikalai“ aktorė ne tik gavo jai neįprastą vaidmenį, bet ir turi vaidinti su buvusiu širdies draugu Tadu Gryn. Tačiau ji džiaugiasi turėdama tokį scenos partnerį ir teigia, kad tai jai nesukelia jokio diskomforto, o priešingai – vaidinti brolį ir sesę su aktoriumi T. Gryn labai malonu.

„Su Tadu mes pažįstami labai daug metų, kartu mokėmės akademijoje. Taip pat kartu vaidinome šimtus serijų kituose serialuose, spektakliuose ir filmuose. Todėl, visų pirma, tai yra labai geras scenos partneris, ir labai geras aktorius. Ir tik pliusas vaidinti su žmogumi, kurį pažįsti, o jis pažįsta tave. Patogu, kai esi pripratęs kartu būti prieš filmavimo kamerą ir jokių nepatogumų nejaučiu“, – ramiai atsako Toma.

Serialas „Rimti reikalai“ kiekvieną pirmadienį – ketvirtadienį, 21 val. per LNK.

Rimantės Valiukaitės įkūnyta blogietė Daiva yra nuožmiai bjauri lyg Meryl Streep sukurta Miranda juostoje „Ir velnias dėvi Pradą“. Ledinio veido kietuolė savo geriausias drauges ir visus jai neįtinkančius vadina „debilėmis“, „nevykėlėmis“, „nesusipratėlėmis“ ir priverčia jaustis labai nejaukiai.

Tačiau pačiai aktorei labai patiko kurti blogietės vaidmenį. „Man tai labai įdomus vaidmuo. Tikrai ne dėl to, kad patiktų niekinti aplinkinius, o todėl, kad blogiečius vaidinti visada smagiau. Tai jums beveik sutartinai pasakys visi aktoriai“, – apie vaidmenį su pasimėgavimu pasakoja aktorė Rimantė Valiukaitė.

„Aktoriai visada perleidžia personažą per savo prizmę, tai neišvengiama. Tačiau kaip įeiname į vaidmenį, taip iš jo ir išeiname, režisieriui pasakius „turim“. Man patinka būti piktai, griežtai ir nuožmiai vaidmenyse, o ne gyvenime“, – teigia R. Valiukaitė.

Tiesa, Daivos personažas galėjo atitekti kitai komedijoje nusifilmavusiai aktorei. „Tiesą sakant, Daivos personažas galėjo būti visiškai kitoks. Rašėme jį Inetai Stasiulytei. Bet sužinojus naujieną, kad Ineta laukiasi, davėme jai nėštukės vaidmenį, o po svarstymų supratome, kad visus ant pirštų galų statančią blogiukę puikiausiai įkūnyti galėtų talentingoji Rimatė Valiukaitė. Ir ji labai nuostabiai susitvarkė su iškeltu uždaviniu. Tai labai stiprus vaidmuo“, – pasakoja filmo režisierius Kęstutis Gudavičius.

Kaip susiklostys Daivos ir jos žeminamų draugių išvyka, bus galima pamatyti visuose didžiausiuose šalies kino teatruose nuo gruodžio 28 dienos.

Apie filmą

Populiariausių Lietuvoje komedijų „Tarp mūsų, berniukų...“ ir „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ režisierius šįkart nusprendė nukreipti žvilgsnį į dailiąją lytį.

Istorija prasideda nuo nekalto sumanymo: šešios geros draugės nusprendžia smagiai ir jaukiai praleisti savaitgalį užmiesčio SPA centre. Tačiau nerūpestingas savaitgalis netrukus virsta painių situacijų, karštų prisiminimų ir veiksmo pilnų scenų sūkuriu. Ar merginų draugystė išlaikys pavydo, pykčio ir intrigų išbandymą? Kas nugalės – senos nuoskaudos ar moteriškas solidarumas ir draugystė?

Žinoma, „Tarp mūsų, mergaičių“ subalansuotas moterims (ypač „Sekso ir miesto“ gerbėjoms), tačiau filmą privalo pamatyti ir vyrai – kad sužinotų, ką moterys kalba, kai jų nėra šalia. Garantuojame, kad jie irgi juoksis už pilvų susiėmę.

Filmo režisierius – Kęstutis Gudavičius. Filmą platina „Vabalo filmai“. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė.

Gautomis žiniomis, spektaklis, kuriame dalyvaus valstybės vadovas, įvyks ateinantį ketvirtadienį, kovo 1-ąją. Prieš tai, pirmadienį ir antradienį, numatytos dvi repeticijos, kuriose E. Macronas taip pat dalyvaus. Kokį konkrečiai vaidmenį atliks prezidentas, nepatikslinama.

Rusų kompozitorius S. Prokofjevas sukūrė klasikinę muzikinę pasaką vaikams „Petia ir vilkas“ 1936 metais.

Jau liepos 28 d. į Lietuvos kino teatrus atkeliaus naujausias L. Bessono darbas „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“, kuriame muzikos žvaigždei teko striptizo šokėjos vaidmuo.

„Lucas susisiekė su mano vadybininkais ir manimi. Mačiau, koks jam buvo svarbus šis projektas. Kiekvienas, kuris mėgsta kiną yra L. Bessono darbų gerbėjas. Kai pamačiau savo vardą ant plakato, supratau, jog tai tikra. Jaučiuosi palaiminta, kad gavau galimybę vaidinti šiame filme“, – vaizdo įraše sako Rihanna.

„Ji buvo supermiela. Nebijojo kameros“, – komplimentų Rihannai negailėjo kultinių juostų „Penktasis elementas“ ir „Leonas“ režisierius, filmų „Transporteris“, „Pagrobimas“ bei „Taksi“ scenarijų autorius L. Bessonas.

Fantastinė veiksmo juosta „Valerianas ir Tūkstantmečio planetų miestas“ – populiariais Prancūzijoje komiksais paremtas dar didingesnis, dar įspūdingesnis ir dar labiau gniaužiantis kvapą filmas, nukelsiančia žiūrovus į XXVIII–ojo amžiaus Žemę. Kalbama, jog būtent Valeriano istorija įkvėpė sukurti kultinius „Žvaigždžių karus“.

„Tikrai, jeigu bus imtasi tarptautinių iniciatyvų, prie kurių gali prisidėti Estija, mes tikrai esame pasiruošę stiprinti mūsų kovą su terorizmu“, – sakė ministras spaudos konferencijoje.

„Mes niekada neišsisukinėjome nuo atsakomybės, jeigu galima taip pasakyti. Mes dalyvavome tarptautiniame bendradarbiavime saugumo srityje labai skirtingais formatais netolimoje praeityje. Nuo Afganistano iki Viduržemio jūros. Ir tai buvo labai skirtingo pobūdžio operacijos. Estija tikrai yra pasiruošusi dalyvauti kovoje su terorizmu ir ateityje“, – patikino ministras.

„Nors esama tam tikrų ribų, kai kalbama apie žmogiškuosius išteklius ir karinius pajėgumus, kuriuos galime pasiūlyti, mes prisimename, pavyzdžiui ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operaciją, kurioje mūsų dalyvavimas tarptautiniame kariniame bendradarbiavime buvo daug didesnis nei yra šiandien“, – sakė jis.

D.Trumpas interviu laikraščiams „Times“ ir „Bild“ sakė, kad Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos „galiausiai bus puikus dalykas“, ir pakartojo, kad NATO yra „atgyvenusi, nes jai nerūpi terorizmas“.

Pasak S.Mikserio, D.Trumpas bando duoti signalą prieš sausio 20 dieną įvyksiančią jo inauguraciją apie savo administracijos prioritetus, vienas kurių yra kova su terorizmu.

„Akivaizdu, kad kitai Amerikos administracijai kova su tarptautiniu terorizmu, teroristinėmis organizacijomis bus vienas svarbiausių prioritetų, ir čia amerikiečiai bei būsimoji JAV administracija nori, kad visi sąjungininkai tai suprastų ir palaikytų Jungtines Valstijas šioje kovoje“, – kalbėjo S.Mikseris.

„Mums labai svarbu, kad tai neužtemdytų pagrindinės NATO funkcijos – ginti visas sąjungininkes nuo įprastų karinių grėsmių ir kitų dalykų. Pusiausvyra čia tikrai turi būti surasta“, – pridūrė ministras.

"Manau, kad esminių skirtumų tarp TS-LKD ir LSDP programų nėra, tad svarbiausia bus susitarti, kaip valstybė nori kištis į privatų verslą. Manau, kad nei LSDP, nei TS-LKD tam nepritars, tad "valstiečiai" turės šitą kaip nors sušvelninti ir palikti tai rinkimų lozungams", - sako T.Povilauskas.

Vistų prekybos bendrovės "Gintarinė vaistinė" generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė mano, kad kalbos, jog įsteigus valstybines vaistines kainos šiame sektoriuje sumažėtų, neatitinka tikrovės, nes valstybinės vaistinės turėtų sąnaudų ir norėdamos išsilaikyti turėtų taikyti konkurencingas kainas.

Filmas bus kuriamas pagal 2017 metų kovą išleidžiamus oro pajėgų majorės Mary Jennings Hegar (Meri Dženings Hegar) memuarus „Shoot Like a Girl: How One Woman’s War Against the Taliban Led to Her Victory Over the Department of Defense“ („Šaudyk kaip mergina: kaip vienos moters karas prieš Talibaną lėmė jos pergalę prieš Gynybos departamentą“).

M.J.Hegar, kurią ir vaidintų A.Jolie, dalyvavo trijose misijose Afganistane kaip elitinė gelbėjimo sraigtasparnio pilotė. Už savo darbą ji pelnė Purpurinės širdies medalį (Purple Heart) ir Kryžių už pasižymėjimą teikiant oro paramą (Distinguished Flying Cross).

Ji taip pat padėjo atverti amerikietėms galimybę dalyvauti kovinėse operacijose, kai sugebėjo įrodyti JAV Gynybos departamentui, kad draudimas moterims atlikti tokį vaidmenį kertasi su konstitucija ir yra neteisingas.

Naująjį projektą prodiusuoja bendrovė „The Gotham Group“. Scenarijaus juodraštį parašė Frankas Baldwinas (Frenkas Boldvinas), o prodiuseriai šiuo metu ieško režisieriaus.

Veliausią vaidmenį A.Jolie sukūrė savo pačios režisuotame filme „Prie jūros“ (By The Sea). Be to, aktorė ruošiasi kompanijos „Disney“ kuriamos „Piktadarės istorijos“ (Maleficient) tęsinio filmavimui.