-
M. Navickienė oportunizmu pavadino prezidento kritiką vaiko teisių apsaugos tarnyboms: nusivyliau 29M. Navickienė oportunizmu pavadino prezidento kritiką vaiko teisių apsaugos tarnyboms: nusivyliau 29
„Oportunizmas. Nusivyliau šiaip komentaru, nes nepraleista proga momentinio populiarumo socialiniuose tinkluose pasivaikyti. Vietoje to, kad būtų saugomas nekalto vaiko geriausias interesas. Tai nusivyliau“, – žurnalistams Seime sakė M. Navickienė.
„Teismo sprendimas yra. Jis yra toks, koks yra ir turbūt negalima paneigti“, – akcentavo ji.
Ministrės teigimu, viešojoje erdvėje pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką, turėjo sujaudinti kiekvieną. Tačiau, pažymi politikė, tai nėra pagrindas abejoti atsakingų tarnybų darbu.
„Visi, kurie matėme šį įrašą, ir aš pati kaip mama... Tikrai yra skausmas matant tą emociją, kurią išgyveno vaikas. To negalime nei vienas paneigti. Raginimai, kurie šiandien pasigirdo ir iš gerbiamo ekscelencijos, kad reikia tyrimus daryti – jie visi yra pavėluoti, nes tarnybos nedelsiant, vos tik buvo išplatintas šis įrašas, pradėjo tyrimus. Tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė, tiek kontrolierė. Šiuos tyrimus mes tikrai atidžiai vertinsime“, – sakė M. Navickienė.
Pasak jos, šiuo metu būtų sunku pasakyti, ar rezonansą sukėlusioje istorijoje buvo galima pasielgti geriau. M. Navickienės teigimu, į šį klausimą bus galima atsakyti detaliau išanalizavus situaciją.
„Analizuosime, ar negalėjo būti padaryta kitaip, kažko daugiau, kažko jautriau“, – sakė politikė.
„Negaliu įvardinti, ar negalėjome turėti kažkokio humaniškesnio veikimo būdo. Ar tikrai negalėjome kitu principu vadovautis būtent tuo momentu. Bet supraskime aiškiai, kad kraštutinės situacijos, kai mamai besipriešinant turi būti vykdomas teismo sprendimas ir vaikas turi būti perduotas tėčiui į kitą aplinką, jos yra labai sudėtingos“, – sakė politikė.
Prezidentas nepagailėjo kritikos vaiko teisių apsaugos tarnyboms
Prezidentas G. Nausėda antradienį sukritikavo minėtų tarnybų darbą, po to, kai šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomas jėga nuo motinos paimamas vaikas. Šalies vadovas taip pat ragina Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus bei kitas už situaciją atsakingas institucijas kuo greičiau pateikti situacijos vertinimą.
„Dar kartą pamatėme, kiek daug dar trūksta tarnyboms ir visuomenei iki nesuvaidinto, nebiurokratinio rūpinimosi vaikais“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį paskelbė G. Nausėda.
Nusivyliau šiaip komentaru, nes nepraleista proga momentinio populiarumo socialiniuose tinkluose pasivaikyti.
„Būtinas skubus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus verdiktas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu su jos ministerijai pavaldžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo nedelsiant įvertinti šią konkrečią situaciją ir dalyvavusių tarnybų darbuotojų veiksmus, (...) ir imtis greitų bei efektyvių priemonių, kurios užtikrintų, kad tokios situacijos nepasikartotų“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti papildomos traumuojančios patirties, priešingai – jos privalo mokėti elgtis užtikrinant geriausius vaiko interesus.
„Deja, įvykio Palangoje metu vaiko interesai valstybės institucijų buvo palikti nuošalyje. Jėgos panaudojimas prieš vaiką, tegul ir dėl geriausių ketinimų, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Tai nėra vaiko teisių apsauga, o greičiau atvirkščiai“, – pažymėjo prezidentas.
Viešojoje erdvėje pirmadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.
Socialinių tinklų vaizdo įrašas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė dėl pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusio vaizdo įrašo pradėjo tyrimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip mažametis paimamas iš mamos, yra tik dalis proceso, vyksiančio nuo praėjusių metų. I. Skuodienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše matoma mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.
-
Kada vaiko atvaizdo viešinimas yra jo teisių pažeidimas?
Būtinas tėvų ir vaiko sutikimas
Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant vaiko ir bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šis įstatymas tiesiogiai užtikrina vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją.
Tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir / ar teikiamas kitiems asmenimis. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam atvaizdas bus naudojamas.
Jei vienas iš tėvų nesutinka
Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokius veiksmus nutraukti nesutinka, nesutinkantysis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui.
Vaiko teisė į privatumą viešoje vietoje
Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad, jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti.
Tėvų teisė ginti vaiko interesus
Jeigu atsitinka taip, kad vaiko teisė į atvaizdą pažeidžiama, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia vaiko teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 22.2 str. 3 d.).
Draudžiama viešinti net ir esant tėvų sutikimui
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį.
Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, t. y. draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečių asmens duomenis, kurie žemina jo orumą ir (ar) pažeidžia interesus.
Tėvai turi elgtis atsakingai
Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskeltus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.165 str.), todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 ir 74 str.
Vaiko tėvams ar kitiems asmenims, prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus, svarbu žinoti aukščiau nurodytą teisinę atsakomybę, atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamas vaiko atvaizdas (nuotraukos, vaizdo įrašas), konkrečios nuotraukos ar vaizdo įrašo pobūdį, įvertinti ar tikrai būtina tai skelbti ir kokiu tikslu tai daroma, taip pat, jei įmanoma, nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko atvaizdą.
Siūlytina internete skelbti „prastesnės kokybės“ nuotraukas, arba nuotraukas, kurios gali būti žymimos vandens ženklais, arba pateikiamos mozaikos stiliumi, arba programiniu kodu uždrausti nuotraukų kopijavimą bei imtis kitų prieinamų nuotraukos plagijavimo apsaugos priemonių.
Vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei. Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuluoti, ar jis sutinka ir nori, kad jo nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų viešinami interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Todėl dėdami vaiko nuotraukas (atvaizdus) į socialinius tikslus tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.
Gresia teisinė atsakomybė
Asmeniui, paskelbusiam nepilnamečio asmens atvaizdą (nuotrauką, vaizdo įrašą) visuomenės informavimo priemonėse ir pažeidus anksčiau išvardintas įstatymų nuostatas, gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti vaikui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, padarytą žalą, taip pat, esant teisiniam pagrindui, administracinė atsakomybė dėl viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, skleidimo.
Kur kreiptis ginant vaiko teisę į atvaizdą
Pastebėjus netinkamo turinio, nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją ar galimai pažeidžiamas vaiko teises reikia:
· Kreiptis į interneto svetainės administraciją, kurioje paviešinta galimai netinkama informacija arba į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), kad informacija, jei ji priskiriama draudžiamos informacijos kategorijai, būtų pašalinta
· Pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto „Karštosios linijos“ svetainėje, užpildžius specialią pranešimo formą https://svarusinternetas.lt/pranesk/1.
· Pranešti policijai: rašytinis pranešimas pateikiamas policijos įstaigai tiesiogiai arba naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis, taip pat ir per elektroninio pristatymo sistemą https://epristatymas.post.lt. Pranešimas, skundas ar pareiškimas gali būti adresuojamas apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra nukentėjusio asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir nuotoliniu būdu, naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt“. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu info@policija.lt.
· Kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri įvertins ar įvykdytas asmens duomenų pažeidimas ir, nustačius pažeidimą, pritaikys sankcijas.
· Kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Apie galimai paskelbtą nepilnamečiams kenksmingą informaciją gali būti pranešta žodžiu – tel. (8-5) 223 73 10, raštu el. paštu zeit@zeit.lt.
· Pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią viešojoje erdvėje, galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams pagal pažeidimo padarymo vietą. Teritorinių skyrių kontaktai: https://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/