Sėklas vadino brangakmeniais

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – šie vaisiai jau tūkstančius metų garsėja kaip superproduktai, todėl jais mėgautis turėtų kiekvienas. Tai tik patvirtina turtinga granatų istorija, menanti seniausių civilizacijų laikus.

„Pats vaisiaus pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „pomum granatum“. Jis reiškia obuolį su daugybe sėklų. Pastarosios senovės poetų netgi vadintos brangakmeniais. Tuo metu dalis kultūrų tiki, kad Rojaus vaisius buvo ne obuolys, o būtent granatas. Tačiau tai – tik dalis jo mitologijos. Granatai yra vieni seniausių pasaulyje vaisių ir patenka į penketuką kartu su alyvuogėmis, vynuogėmis, datulėmis bei figomis. Jie svarbūs kone kiekvienai religijai, savo gydomosiomis savybėmis žavėjo garsiausius gydytojus, buvo garbinami žinių ir karalių. Taigi granatus nuo seno supo pagarba ir magija“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Gudrybė, kaip sėklas paruošti valgymui

Pradėti auginti Artimuosiuose Rytuose, o vėliau išplitę į Vakarų Aziją, Viduržemio jūros regioną ir Ameriką, granatai supervaisiaus titulą pelnė ne veltui. Todėl paklausta, kuo jie tokie ypatingi, B. Baratinskaitė vardina pagrindines naudas sveikatai.

„Šie vaisiai ir iš pastarųjų spaudžiamos sultys garsėja priešvėžinėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Granatuose gausu kalio, mangano, geležies ir vitamino C. Taip pat – cukraus, todėl vaisių sultis reikėtų gerti su saiku. Rekomenduojama paros norma yra viena stiklinė. Tačiau ir jos pakanka, kad organizmas įsisavintų pakankamai medžiagų, būtinų vėžinių susirgimų prevencijai, kovojant su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Granatai taip pat gali padėti normalizuoti kraujo spaudimą, apsaugoti nuo širdies priepuolių, insulto, Alzhaimerio ligos“, – apie naudą kalba kulinarijos ekspertė.

Ji priduria: šis vaisius yra puikus maistas žarnyno gerosioms bakterijoms. Be to, turėdami gausų vitaminų bei naudingųjų medžiagų kiekį, granatai ypač tinka valgyti šaltuoju sezonu. Mat jie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

„Visgi, neretai susiduriama su iššūkiu, kaip granatą valgyti. Dažniausiai žmonės išrankioja po vieną sėklą, lupa vaisiaus plėveles, bando daužyti, kad sėklos iškristų į dubenį. Tačiau yra daug paprastesnis būdas. Granatą aštriu peiliuku reikėtų įpjauti žemiau vaisiaus karūnos visu perimetru. Tada švelniai nukelti atpjautą dalį ir gražiai nuimti susidariusį „stogelį“, o ties granato sėklų jungiamosiomis plėvelėmis nuo viršaus į apačią padaryti vertikalias įpjovas. Štai ir beveik viskas: dar belieka atsargiai praskėsti susidariusias skilteles bei išimti centrinę šerdį. Taip granatas ir yra paruošiamas valgyti“, – patarimais dalijasi kulinarijos ekspertė.

Tinkamai išlukštenus šio vaisiaus sėklas, anot B. Baratinskaitės, atsiveria beribės jų panaudojimo virtuvėje galimybės. Todėl granatai, pašnekovės teigimu, puikiai tinka gardinti pačius įvairiausius patiekalus – mėsos, daržovių valgius, salotas, gaminti desertus, o su sultimis – skirtingus kokteilius.

„Šie vaisiai ypač populiarūs Viduržemio jūros virtuvėje. Todėl tobulai dera su žuvimi, daržovėmis, sūriais. Granato skoninės savybės su kitais ingredientais tampa tik ryškesnės, taigi šis vaisius gali tapti nuostabiu, gaiviu ir išraiškingu daugelio kulinarinių šedevrų akcentu“, – reziumuoja B. Baratinskaitė.

Arbūzų augintojams Europoje orai nebuvo palankūs

Arbūzų importu užsiimančios bendrovės „Jotagris“ direktorius Audrius Jokubynas sako, kad šiemet klimato sąlygos arbūzų auginimui nebuvo palankios visoje Europoje. Didelius karščius lydėję vėsūs orai, o po to vėl užklupusi kaitra mažesnius arbūzų derlius lėmė daugelyje šalių.

„Kai kuriose šalyse arbūzus augintojams dėl nepalankių oro sąlygų teko netgi persodinti, kitur derlius paprasčiausiai buvo mažesnis“, – pažymi A. Jokubynas.

Bendrovė arbūzus į Lietuvą importuoja iš penkių skirtingų šalių – Rusijos, Ukrainos, Graikijos, Albanijos ir Turkijos. Šiose šalyse arbūzai paprastai yra geresnės kokybės nei užauginami Vengrijoje ar Italijoje. Dėl to renkantis arbūzus parduotuvėje A. Jokubynas pataria būtinai atkreipti dėmesį į tai, iš kokios šalies jie atkeliauja.

„Vasaros pabaigoje ir rudenį geriausi arbūzai neabejotinai atkeliauja iš Rusijos ir Ukrainos, taip pat kokybiški – graikiški arbūzai. Šiuo metu minėtose šalyse yra arbūzų derliaus metas, tuo metu Italijoje ar Ispanijoje sezonas jau pasibaigęs. O vengriški, bulgariški, rumuniški arbūzai pastaruoju metu aukšta kokybe nepasižymi“, – sako A. Jokubynas.

Nors šiųmetis sezonas ir nebuvo palankus arbūzams, tačiau Baltijos šalių rinkoms pavyko tiekti aukščiausios kokybės arbūzus. „Šiemet itin pasiteisino inovatyvi laistymo sistema, į kurią investavome su arbūzus Rusijoje auginančiais partneriais. Dėl šios sistemos galima reguliuoti arbūzų prinokimo lygį ir derliaus nuėmimo laiką – užtikrinti, kad arbūzai neprinoktų per anksti ir pasižymėtų geriausiomis skonio savybėmis“, – pažymėjo A. Jokubynas.

Kasdien nuperkama po 60 tonų arbūzų

Šią vasarą prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse arbūzų nupirkta 15 proc. daugiau nei pernai. Kasdien vidutiniškai parduodama po 60 tonų arbūzų, o jų paklausa dar labiau išauga savaitgaliais, kai daugelis gyventojų vyksta į sodybas ir gamtą. Ketvirtadieniais-sekmadieniais arbūzų pardavimai padidėja beveik trigubai.

„Arbūzai vasarą neabejotinai yra tarp populiariausių vaisių ir uogų. Rinkdamiesi juos gyventojai yra išties reiklūs kokybei, kuri didele dalimi priklauso nuo arbūzų kilmės šalies. Pavyzdžiui, arbūzai iš Vengrijos yra pigesni nei rusiški, ukrainietiški ar graikiški, tačiau jų kokybė pastaraisiais metais buvo prastesnė. Dėl to vengriškų arbūzų savo asortimente atsisakėme. Be abejo, arbūzų kokybė ir derlius kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo gamtinių sąlygų tose šalyse, kuriose jie auginami. Visuomet stengiamės užtikrinti, kad į mūsų parduotuves atkeliautų tik geriausias arbūzų derlius“, – sako „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Šiuo metu į „Maximos“ parduotuvių lentynas yra nugulę arbūzai iš Rusijos, Ukrainos ir Graikijos. Tuo metu pavasarį ir vasaros pradžioje buvo prekiaujama arbūzais iš Turkijos, Albanijos ir Graikijos.

Gudrybės, kaip išsirinkti gerai prinokusį arbūzą

Arbūzus į Lietuvą importuojančios bendrovės „Jotagris“ vadovas A. Jokubynas pripažįsta, kad įvairūs žmonių naudojami metodai geram arbūzui išsirinkti nėra iš piršto išlaužti ir taip pat gali praversti.

Pavyzdžiui, stuksenimas į arbūzo paviršių ar jo išvaizda gali šį tą pasakyti apie vaisiaus sunokimo lygį. „Jei arbūzas yra gerai prinokęs, pastuksenus į jo paviršių garsas turėtų būti skardus. Tuo metu vaisiaus žievė turėtų būti be įtrukimų ar gumbų, su aiškiai matomomis juostomis ir nedidele geltona dėme ant šono. Toks arbūzas turėtų būti skanus ir sultingas“, – pažymi A. Jokubynas.

Tuo metu daugelis kitų populiarių būdų patikrinti arbūzo kokybę, anot A. Jokubyno, nebūtinai turi rimtą pagrindą. Pavyzdžiui, tai, kad prinokęs arbūzas būtinai turėtų būti lygus ir simetriškos formos – tėra mitas. Kaip ir tai, kad labiau sunokęs arbūzas visuomet yra sunkesnis.

Anot jo, vaisiaus skonis ir sunokimo lygis labai priklauso nuo arbūzo rūšies. Štai net ir sausa arbūzo uodegėlė, priešingai populiariam įsitikinimui, nebūtinai yra vaisiaus sunokimo ženklas.

Gydytojų teigimu, genetinių sutrikimų atvejų kasmet daugėja tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Pasak gydytojo genetiko, profesoriaus Danieliaus Serapino, vienas didžiausių veiksnių, lemiančių tokį patologijų proveržį, yra besilaukiančių moterų amžius. Per du dešimtmečius kai kuriose Europos šalyse vyresnių nei 35 metai besilaukiančiųjų skaičius nuo 10 proc. šoktelėjo iki 30 proc. Taip pat pakito gyvenimo būdas, gyvenamoji aplinka bei kiti faktoriai, turintys įtakos dar negimusiam kūdikiui.

„Ilgėjant moters amžiui, lytinės ląstelės dėvisi ir formuojasi ilgiau – moters kiaušialąstė su chromosomomis formuojasi keliolika ar net keliasdešimt metų, kol visiškai subręsta, ir tai didina genetinių ligų riziką būsimiems vaikams, – sako gydytojas genetikas prof. D. Serapinas. – Taigi, kuo vėliau pastojama, tuo didesnė tikimybė, kad apvaisinime dalyvaujanti kiaušialąstė galėjo būti daugiau paveikta per visą moters gyvenimą buvusių neigiamų aplinkos veiksnių: blogos mitybos, vaistų, aplinkos radiacijos ar net emocijų. Todėl vaisingo amžiaus moterims labai svarbu vengti bent jau tokių koreguotinų kenksmingų faktorių, kaip rūkymas ar narkotikai.“

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad vyrų organizmas veikia kiek kitaip – vyriškos lytinės ląstelės susiformuoja per 2,5-3 mėnesius, todėl kūdikį planuojantiems būsimiems tėčiams pakanka vos 3 mėnesių gyvenimo be žalingų įpročių, kad šie nepadarytų neigiamos įtakos vaikui.

Prof. D. Serapinas pateikia pavyzdį, kad vyresnio amžiaus moterims tikimybė, jog vaikui bus nustatytas Dauno sindromas nuo 1 atvejo iš 800 padidėja iki 1 iš 300, o dar vyresnėms – iki 1 atvejo iš 100. Vis dėlto, egzistuoja efektyvūs planuojančių kūdikį ir jau jo besilaukiančių šeimų genetiniai tyrimai, tad gimdyti neretai ryžtasi ir 40 metų perkopusios poros.

Specialistas prasitaria, kad nepaisant padidėjusios genetinių sutrikimų tikimybės, vyresniems tėvams išauga ir galimybė susilaukti itin gabaus vaiko – taip nutinka dėl tėvų gyvenimiškos patirties, kuri vaikui perduodama per epigenetinius (aplinkos veiksnių poveikis genų funkcijoms) mechanizmus.

Pasidaryti genetinius tyrimus rekomenduojama ne tik, kai moteris perkopusi 35-metį, o vyras 42 metus, bet ir tada, kai šeimoje jau yra chromosomine liga sergantis vaikas, taip pat, jei vienas iš tėvų yra subalansuotos translokacijos (struktūrinių chromosomų anomalijos grupės) nešiotojas, kai ultragarsinio tyrimo metu aptinkama vaisiaus anomalijų, ir kitais atvejais.

Patekti į rizikos grupę dėl galimų kūdikio patologijų gali ir nėštumo metu vartojančios vaistus, kenksmingomis sąlygomis dirbančios moterys, taip pat nėščiosios, kurioms buvo atliekami rentgeno ar kiti jonizuojančią spinduliuotę skleidžiantys tyrimai. Beje, net ir tokie faktoriai, kaip intensyvus mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar belaidžio interneto ryšys turi įtakos vaisingumui, nėštumui ir vaiko sveikatai.

Pasak prof. D. Serapino, Lietuvoje jau vyksta progresas profilaktinėje diagnostikoje dėl vadinamųjų autosominių recesyvinių mendelinių ligų, kai abu poriniai iš tėvo ir mamos paveldėti genai yra mutavę ir dėl to prasideda liga. Jei vaikas serga recesyviniu būdu paveldima liga, pavyzdžiui, cistine fibroze, kurtumu, raumenų distrofija ar kitomis, vadinasi abu tėvai yra pakitusio geno nešiotojai, nors patys to gali ir nežinoti. Pakitusį geną nešiojantiems tėvams yra 25 proc. tikimybė ligą perduoti vaikui. Gydytojo teigimu, daugelis žmonių yra tam tikro pakitusio geno nešiotojai, tad išsitirti rekomenduoja visiems, planuojantiems susilaukti vaiko.

Artėjant gripo sezonui, medikai susirūpino mažomis pasiskiepijusių nėščiųjų apimtimis. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė tikina, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus. Vakcinacija apsaugo ne tik besilaukiančią moterį, bet ir vaisių bei ką tik gimusį kūdikį.

– Profesore, kiek nėščiųjų skiepijasi nuo gripo Lietuvoje?

– Lietuvoje 2015 m. nuo gripo paskiepyta 112 iš beveik 30000 nėščiųjų. Tai turbūt pats mažiausias rodiklis Europoje. Kanada nėščiąsias skiepija keletą dešimtmečių, JAV – daugiau nei dešimtmetį, 28 Europos šalys vakcinos nauda ir saugumu neabejoja nuo 2010 m. pandemijos. Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos, Europos įvairių šalių infektologų ir akušerių ginekologų draugijos jau gerą dešimtmetį rekomenduoja visas nėščiąsias, kurios laukiasi ar lauksis gripo sezono metu, skiepyti nuo gripo. Vakarų Europos šalyse nuo gripo pasiskiepija 60-70 proc. nėščiųjų. Labai gaila, bet Lietuvoje vakcinuotų nėščiųjų skaičius siekia tik 0,2 proc.

– Kodėl Lietuvoje šie skaičiai tokie maži?

– Niekas gyvenime, įskaitant vakcinaciją, nėra visiškai be rizikos. Kartais sunku pasverti šias rizikas, ir jos gąsdina. Tada renkamės nieko nedarymo kelią. Juk jei nieko nedarai, jautiesi lyg ir mažiau kaltas, kai nutinka bėda ar komplikacija. Gali kaltinti likimą, atsitiktinumą. Bet jeigu būtume „darę“ – gal pasekmių nebūtų? Sunkaus gripo rizika nepalyginamai didesnė nei vakcinacijos keliama rizika. Tai ar tikrai saugiausia nieko nedaryti?

Žinoma, aš suprantu ir abejojančius. Pasitikiu jais labiau, nei tais, kuriems viskas aišku. Abejojantys klysta rečiau. Klausimai, ar vakcina nuo gripo nėščiosioms tikrai padeda išvengti gripo, ar ji nesukelia persileidimo, sklaidos trūkumų, autizmo, yra ir suprantami, ir svarbūs. Kita vertus, kodėl esame tokie nepatiklūs ar įstrigę sovietinio uždarumo rėmuose? Ar dėl to, kad mums dažnai meluodavo ir versdavo elgtis pagal griežtus nurodymus, ar paprasčiausiai  naudojamės liberalios demokratijos išraiška - galimybe rinktis? O gal tai tiesiog ypatingas atsargumas, nes atsakome už dvi gyvybes? Deja, mūsų visuomenei vis dar trūksta švietimo ir sveikatos raštingumo, kurie sprendimus padaro kur kas racionalesniais.

– Ar tiesa, kad gripo vakcina sukelia baisias komplikacijas tiek vaikui, tiek mamai? Kaip galėtumėte į tai atsakyti?

– Nėra nustatyta, jog skiepai sukeltų ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Tyrimai su šimtais tūkstančių nėščiųjų nesugebėjo įrodyti skiepo nuo gripo ryšio su naujagimių ir kūdikių traukuliais, mielitu, paralyžiais, optiniu neuritu, persileidimais, sklaidos trūkumais, įvairiomis nėštumo komplikacijomis. Su autizmu buvo siejamas vakcinų konservatas tiomersalis. Nuo 1992 m. Danija ir Švedija jį nustojo dėti į skiepus. Autizmo dažnis tose šalyse nesumažėjo, bet nuolat augo.

Nėštumo metu galima skiepyti moteris ne tik nuo gripo, bet ir stabligės, kokliušo ir difterijos. Šios vakcinos yra "negyvos" ir infekcijos ar komplikacijų nėščiajai ar jos kūdikiui nesukelia. Nustatyta, kad gripo viruso sukelta infekcija nėštumo pradžioje yra susijusi su kai kuriais sklaidos trūkumais: lūpos nesuaugimu, nervinio vamzdelio defektais, įgimtomis širdies ydomis, galvos smegenų vandene. Klausimu išlieka tik tai, ar tai paties viruso žalingo poveikio ar viruso sukeltos apsauginės organizmo reakcijos - aukštos kūno temperatūros - pasekmė. Taip pat nėščiajai, sergančiai gripu - nuo 5 iki 39 proc. padidėja rizika susilaukti neišnešioto naujagimio.

– Taigi Jūs teigiate, kad skiepai nėščiosioms yra saugūs ir patikimi?

– Įrodyta, jog vakcinacija saugesnė nei jos atsisakymas. Nuo gripo paskiepytos nėščiosios rečiau persileidžia ar prieš laiką pagimdo neišnešiotus naujagimius. Naujagimiai, dar neturintys savo apsaugos, motinos antikūnų dėka taip pat yra apsaugomi nuo gripo infekcijos rizikos.

– Kuo nėščiųjų skiepijimas nuo gripo bus naudingas naujagimiui?

– Naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. imuninė sistema ir apsauginės organzimo reakcijos nėra visiškai susiformavusios ir nepajėgia kovoti su infekcija. Vakcinavus nėščiąją, susidarę antikūnai pereina per placentą ir pirmuosius gyvenimo mėnesius apsaugo kūdikį nuo žalingų gripo infekcijos pasekmių. Labai svarbus žindymas, kadangi naujagimis, o vėliau kūdikis antikūnus, saugančius nuo gripo, gauna su mamos pienu. Kiti šeimos nariai taip pat turėtų būtų paskiepyti, kad netaptų infekcijos šaltiniais.

– Jūs tikite skiepų nuo gripo galia? Ar Jūs pati skiepijatės nuo gripo?

– Gripo vakcina nėra pati veiksmingiausia vakcina, bet ji veikia. Pasiskiepiję nesusirgsime gripu ar sirgsime lengviau, neužkrėsime kitų, nemirsime nuo gripo ar jo sukeltų trumpalaikių ar ilgalaikių komplikacijų. Manoma, jog gripo vakcina metams bemaž 40 proc. sumažina plaučių embolijos, insulto ar infarkto riziką. Infekcijos sukelta žalinga uždegiminė kaskada veikia trombogeniškai ir tęsiasi pasibaigus gripo sezonui. Gripo vakcinos efektas – apsauga nuo ūmios virusinės pneumonijos, nuo kūdikio gimimo anksčiau laiko ir sunkaus naujagimio gripo.

Aš pati kasmet skiepijuosi nuo gripo ir skiepiju savo vaikus.

– Gal yra kitų būdų išvengti gripo nei vakcina? Homeopatija?

– Homeopatija - puiki magijos ir tikėjimo sistema, kuri uždirba multimilijardines dolerių sumas. Ši sistema teigia, jog panašus gydo panašų, jei tik atskiedžiama pakankamai. Atskiedimas padaro „vaistą“ galingesniu, nors matematiškai bent vienos molekulės likutis tabletėje ar kapsulėje neįmanomas. Tikima, jog originali medžiaga palieka „įspaudą“ vandenyje. Tai - tikrų tikriausias placebo poveikis. 2015 m. Nacionalinė Australijos Sveikatos ir medicinos tyrimų tarnyba, įvertinusi 57 176 tyrimų duomenis, nerado jokio patvirtinimo, jog homeopatija bent kiek gydo bent vieną iš 61 ligos.

– Ką mante apie vyraujančią nuomonė, kad vakcinacija – tik farmacijos kompanijų biznis?

– Norėčiau paprieštarauti. Puikiai žinomas homeopatinis vaistas, kuris „palengvina peršalimo ir gripo simptomus“, paruošiamas iš tik ką užmuštų ančių kepenų ir širdžių, inkubuojamas 40 dienų, filtruojamas, sausai šaldomas, rehidruojamas ir skiedžiamas 100200. Veiklioji medžiaga - Anas Barbariae Hepatis et Cordis Extractum - skamba kaip Hario Poterio burtas. 1919 m. gripo epidemijos metu vienam gydytojui atrodė, jog gripą sukelia mikroskopijos metu matomi maži kokai. Jis patikėjo, jog šie maži “osciluojantys kokai” yra gripo sukėlėjai, o jų didžiausia koncentracija (šaltinis) – ančių kepenys ir širdis – yra ir gripo šaltinis. Tad belieka 35 g anties kepenų ir 15 g jos širdies įdėti į butelį 40-čiai parų, išpilti, vėl pripilti vandens, ir taip 100200 kartų. O jeigu kavą pirktume pagamintą panašiu būdu? Ar puodelis gėrimo, kur buvo kava, plakto, išpilto, vėl plakto, išpilto – ir taip bent 200 kartų, padėtų mums neužmigti? Neįmanoma, jog bent viena anties širdies ar kepenų molekulė išlieka paruoštoje cukraus granulėje po tokio praskiedimo. Štai mums ir vadinamoji 20 milijonų dolerių kainuojanti antis – už tiek parduodamas iš jos pagamintas „gydantis produktas“... Lietuviškai tai cukraus granulės, kurių kilogramas kainuoja bent 1000 eurų. Gal tai tikrasis farmacinis biznis?

– Nuo gripo rekomenduojate homeopatiją ar vakciną?

– Jungtinės Karalystės Homeopatų draugija, siūlo, nesant medicininių kontraindikacijų, rinktis skiepijimą saugiomis vakcinomis. Būkime solidarūs: gal ir mūsų specialybėje yra „ligų“, kurias galime gydyti homeopatija. Bet tai tikrai ne nėščiųjų gripas.

Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, visos Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse pilietinė iniciatyva „Renkuosi gyvybę“ kviečia visus uždegti žvakutę dėl abortų negimusiems kūdikiams.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atlikta net 5231 abortas. Pasaulyje šis skaičius kiekvienais metais viršija dešimtis milijonų. Pilietinės akcijos „Renkuosi gyvybę“ viena iniciatorių, Laisvos visuomenės instituto projektų koordinatorė, Edita Gailiūtė sako, kad šis skaičius yra be galo didelis, o abortai dažnu atveju daromi ne dėl to, kad būtų apsaugoma motina, bet dėl neatsakingo ir atsainaus požiūrio į žmogaus gyvybę.

„Kviečiame visus spalio 29 dieną 19 valandą ateiti į savo miestų centrines aikštes ir pagerbti tuos, kurie neturėjo galimybės būti mūsų tarpe. Tie dešimtys tūkstančių negimusių vaikučių galėjo būti jūsų draugai ar mokytojai“, - sakė E.Gailiūtė.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2011–2014 metais kasmet atliekama maždaug po 5–6 tūkst. abortų. 2010 m. jų buvo atlikta apie 11 tūkst., 2006 m. – apie 15 tūkst. Bene didžiausias abortų skaičius Lietuvoje buvo pasiektas 1990 m. – nužudyta 50 tūkst. gyvybių.

„Nors abortų skaičius Lietuvoje ir mažėja, tačiau vis tiek tai yra tragedija. Esame Europos Sąjungos valstybė ir turime visas galimybes rūpintis savo vaikais, suteikti sąlygas augti ir užgauti kiekvienam. Negimęs vaikelis – didelis praradimas, o mūsų organizuojama akcija siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą“, - tęsė E. Gailiūtė.

Prie pilietinės akcijos, kurią jau trečius metus rengia Laisvos visuomenės institutas, kasmet prisideda vis daugiau žmonių, kurie mano, kad vaiko gyvybė yra brangi ir saugotina tiek iki gimimo, tiek po jo.

Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė-Sakavičienė susirūpino, kad šiuo metu LR Seime yra svarstoma nauja Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakcija, kur siūloma naikinti apsaugą vaikui iki jam gimstant.

,,Toks įstatymo pakeitimas reikštų valstybės požiūrį, kad gimimo dieną naujas žmogus atsiranda iš nebūties, staiga pradeda egzistuoti. Tačiau iš tiesų gimęs vaikas yra tas pats žmogus, kuris iki gimimo gyveno mamos įsčiose. Nėra objektyvaus pagrindo diskriminuoti mažiausių iš mūsų. Vaikus turime pradėti saugoti nuo jų gyvenimo pradžios — dar iki gimimo”, – sakė K. Zamarytė-Sakavičienė.

Akcijos iniciatoriai sako siekiantys atkreipti dėmesį, kad norint mažinti abortų skaičių, būtina padėti besilaukiančioms moterims ir nepalikti jų vienų lemiamą akimirką.

„Abortas – tai ne tik negimusio vaiko gyvybės nutraukimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad abortas daro didelę žalą ir mamos fizinei bei psichinei sveikatai. Tad padėdami mamai, mes saugome vaiko gyvybę, o gindami negimusį kūdikį, mes saugome moterį“, - kalbėjo K. Zamarytė-Sakavičienė.

Daugiau informacijos apie pilietinę akciją –  interneto svetainėje www.gyvybe.lt.

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) parengtas naujas nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo projektas, kuriuo siūloma įteisinti Lietuvoje medikamentinį abortą, tačiau taip pat numatyti privalomą 72 valandų laukimo terminą prieš nėštumo nutraukimo procedūrą.

„Yra projektas parengtas dar buvusio ministro, kolegos Vytenio Povilo Andriukaičio, kadangi kilo tam tikras pasipriešinimas, norime išklausyti visų nuomones – medikų, bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų, ir tada priimsiu sprendimą, kaip ministrė, ar pasirašau, ar ne šį aprašą. Rugsėjo 29 dieną darome svarstymą su visuomene, visus kviečiame“, – BNS ketvirtadienį sakė ministrė.

Ji tvirtino teigiamai vertinanti projekte numatytas naujoves.

„Aš manau, kad projektas pakankamai geras, kadangi yra naujovių, kaip medikamentinis nėštumo nutraukimas, yra procedūros sudėliotos labai teisingai ir aiškiai, yra tik vienas minusas – šiandien neturime įstatyminio teisinio reglamentavimo“, – sakė ministrė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija internete paskelbė peticiją prieš siūlomą tvarką, pagal kurią nėštumui nutraukti nukreipta moteris turėtų procedūros privalomai laukti 72 valandas, kad galėtų apgalvoti savo sprendimą.

„Dažniausiai moteris atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą jau apsisprendusi nutraukti nėštumą ir nenori laukti paslaugos. Klaidingai manoma, kad moteris pati negali teisingai nuspręsti, jai reikia pagalbos, todėl įteisinta tokia praktika žemintų moterį kaip asmenį, diskriminuotų ją kaip pacientę, nes kitiems pacientams privalomas sveikatos paslaugos laukimo terminas nenustatomas“, – teigiama peticijoje, kurią siūloma pasirašyti Lietuvos gyventojams.

Iki šiol Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra reglamentuotas įstatymu, o patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų, kurių daugiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai, inicijuotam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymui, kuriuo abortai būtų draudžiami išskyrus retus atvejus – išprievartavimą, pavojų moters gyvybei.

Taip pat Seime yra įregistruotas socialdemokratų inicijuojamas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris įtvirtintų moters teisę į abortą.

Pataisų iniciatoriai tvirtina, jog laikas moters teisę į nėštumo nutraukimą įrašyti į įstatymą, argumentuodami visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, jog abortus pateisina 84 proc. šalies gyventojų.

Seime jau anksčiau buvo pateiktas įstatymo projektas dėl reprodukcinių teisių, bet Seimas jam nepritarė. Iki šiol nesėkmingos buvo ir oponentų iniciatyvos įstatymu uždrausti abortus. Šiuo metu šalyje abortai leidžiami ne vėliau kaip12 nėštumo savaitės pabaigos.

Kokios Kalėdos be mandarinų. Rodos lupi juos ir pakvimpa šventėmis.  Mitybos specialistai sudarė priežasčių, kodėl reikėtų skanauti šių oranžinių vaisių, sąrašą.

1. Mandarino žievelių nuoviras mažina cukraus kiekį kraujyje, taigi jį gali vartoti sergantieji diabetu. Reikia trijų mandarinų žieveles užvirti litre vandens, palaukti, kol atšals ir neperkošus gerti. Vartoti nuoviro rekomenduojama kasdien.
2. Mandarinai didina organizmo atsparumą gripui ir peršalimo ligoms.
3. Mandarinuose yra vitamino A, kuris naudingas akims, gleivinei bei odai.
4. Šiuose citrusiniuose vaisiuose yra vitamino D, kuris žiemą, kai retai šviečia saulė, padeda organizmui gaminti kalcį ir fosforą.
5. Tiaminas (vitaminas B1) esantis mandarinuose teigiamai veikia nervų sistemą.
6. Mandarinuose yra vitamino K, kuris dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, neleidžia druskoms nusėsti ant kraujagyslių sienelių ir su vitaminu D dalyvauja kalcio pasisavinimo procese.
7. Kosint džiovintų mandarinų žievelių nuoviras lengvina atsikosėjimą.
8. Mandarinai gerina medžiagų apykaitą.
9. Pakramčius mandarino žievelės aprimsta pykinimas.
10. Mandarinai mažina patinimą. Dėl to jų sulčių rekomenduojama ir gerti, ir daryti su jomis kompresus.
11. Mandarinuose mažai kalorijų: 100 g vaisių yra vos 38-45 kcal.
12. Šie vaisiai gerina apetitą ir virškinimą.
13. Mandarinų aromatinio aliejaus kvapas malšina menstruacijų skausmus.
14. Sergant peršalimo ligomis mandarinų sultys malšina troškulį.
15. Pietų Korėjos mokslininkai atliko tyrimus įrodančius, kad mandarinai padeda efektyviai kovoti su antsvoriu. Mandarinai aktyviai mažina riebalines ląsteles ir gerina kepenų veiklą.

Svarbu:
Vis dėlto kartais mandarinai ne tik padeda, bet ir gali pakenkti: kai kuriais atvejais jie dirgina inkstus ir skrandžio bei žarnyno gleivinę, todėl sergantiesiems skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, enteritu, kolitu, cholecistitu, hepatitu, ūminiu nefritu ir kai kuriomis kitomis ligomis vartoti šių vaisių nerekomenduojama.

Figos laikomos vienu pirmų vaisių, kuriuos žmogus išmoko rinkti. Senovės gydytojai jais gydė įvairias ligas. Šiais laikais figos jau nebenaudojamos medicinoje, tačiau skanaus ir sveikatai naudingo vaisiaus reputacija jų neapleidžia iki šiol.

Figose yra vitamino A, B ir C bei naudingų mineralų.  Dėl didelio cukraus kiekio, šie vaisiai laikomi energetiniu maistu. Jie ne tik pripildo organizmą energijos, bet ir pagerina virškinimą, kadangi jų sudėtyje yra sveikatai naudinga medžiaga ficinas.

Figų rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo. Šviežiose figose yra ypač daug skysčių, todėl, panašiai kaip arbūzai, jos turi šlapimą varančių ir organizmą valančių savybių.

Kadangi šiuose vaisiuose yra daug geležies, jie rekomenduojami žmonėms, kurių geležies kiekis kraujyje sumažėjęs.

Žmonėms, kuriems trūksta kalcio, būtina į meniu įtraukti šių vaisių. Dėl tos pačios priežasties jie rekomenduojami ir besigydantiems po sunkių traumų ir kaulų lūžių. Šie vaisiai padeda iš organizmo šalinti cholesterolį, todėl, kaip skelbia moksliniai tyrimai, žmonės mėgstantys šį vaisių retais serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Figos pagal kalio kiekį nusileidžia tik riešutams. O geležies kiekiu šis vaisius lenkia obuolius.

200 g figų yra 35 proc. kalio paros normos ir po 30 proc. – kalcio, magnio, jodo ir fosforo.

Maistinė figų vertė:
100 g šviežių figų yra 54 kcal, džiovintose – 257 kcal. Baltymų šviežiose figose yra 0,7 g, riebalų – 0,2 g, angliavandenių – 12 g. Džiovintose: baltymų – 3,1 g, riebalų – 0,8 g, angliavandenių – 57,9 g.

Svarbu:
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis, prieš vartodami figas, ypač džiovintas, turi būtinai pasikonsultuoti su gydytoju.

Kai  pradedame rimčiau nagrinėti, kas dedamą į maisto produktus, „baisu ką ir pirkti“. Tačiau maisto tema tuo ir įdomi, kad ne visuomet pavojus slypi ten, kur jo galima tikėtis, o ir ne visuomet įtarimą keliantys ir liaudyje „linksniuojami“ produktai yra tokie pavojingi, kaip kalbama.

Taigi pradėkime nuo „plastikinių“ ar „vaškinių“ obuolių ir kitų vaisių, kuriais mėgstama gąsdinti. Kaip žinia, vaisiai transportuojant ir laikant sandėlyje natūraliai praranda drėgmę ir jei gamintojais nori juos, atsivežtus iš už jūrų marių, apsaugoti nuo džiūvimo jis tiesiog privalo naudoti glajines medžiagas.

O jos kaip tik nėra pavojingos! Pavyzdžiui, po E-901 indeksu slepiasi visiems žinomas bičių vaškas. Jei jus nesate alergiški bitininkystės produktams ir netingite ilgai valyti vaisių nuo vaškinio sluoksnio- E-901 indeksas neturėtų gąsdinti.

Blizgantys vaisiai? Ačiū kirminams ir utėlėms

Kita glajinė medžiaga yra šelakas (E-904). Tiesa, jos aprašymas skamba ne visai maloniai. Tai - „gamtinė derva, kurią išskiria vabzdžiai (vad. lakiniai kirminai), parazituojantys ant kai kurių tropinių augalų“. Kai kada apie šelaką ir jį gaminančius vabzdžius rašoma, kad tai „natūralus polimeras, gaunamas iš tam tikrų rūšių utėlių Indijoje“. Tačiau, vėlgi, jei neturite specifinės alergijos, tuomet šelakas jums visiškai nepavojingas.

Beveik nepavojingas ir karnauba (karnaubos) vaškas, žymimas indeksu E-903, kuris yra vaškinės palmės (Copernicia prunifera, - lot.), augančios Brazilijoje, produktas. Tiesa, ši medžiaga potencialiai vis tik gali sukelti problemas (pvz. odos ekzemą).

Karnaubos vaškas, turint omenyje jo naudojimą maisto pramonėje, iš esmės nėra kenksmingas, nes kiekis, naudojamas vaisiams padengti, yra mažas, o sąlyčio su oda laikas - trumpas. Tačiau apie šią medžiagą bus proga pakalbėti, jei nagrinėsime kosmetikos temą, nes naudojama lūpų dažuose ir balzamuose, kai kiekiai didesni, o sąlytis su oda ilgesnis, ji jau gali sukelti rūpesčių.

Melionų, papajų, mangų ir ananasų paviršiniam apdorojimui naudojamas ir E-905 žymimas mikrokristalinis vaškas, kuris taip pat nėra kenksmingas. 2012 gruodžio 4 dienos Europos komisijos reglamentu 1147/2012 tai eilinį kartą buvo patvirtinta. Ir, beje, mano aukščiau aprašytos glajinės medžiagos yra vienos iš nedaugelio medžiagų, kurių naudojimas nepiktina net aršiausių stambiosios maisto pramonės oponentų.

Kai gamintojai maloniai nustebina

Tačiau šiokį tokį šaukštą deguto į šį idilišką vaizdelį įmaišyti galima. Vaisių transportavimui ir ilgalaikiam saugojimui nepakanka, kad jie nedžiūtų ir toli gražu ne drėgmės praradimas yra didžiausia problema juos sandėliuojant. Pagrindinė kova vyksta su pelėsiais, grybeliais ir bakterijomis. Ir šioms problemoms pašalinti naudojamos gerokai pavojingesnės priemonės. Vaisiai apdorojami antibakteriniais ir antigrybeliniais skystais ar aliejaus konsistencijos chemikalais. Pastarieji išlieka ilgam ir yra labai sunkiai pašalinami nuo paviršiaus ypač jei kartu buvo naudotos mano minėtos nepavojingos glajinės medžiagos.Taip pat naudojamos sieros dioksido dujos, kurios gali būti žalingos mūsų skrandžiams.

Taigi išvada paprasta. Jei esate tikri, kad „vaškinis“ obuolys padengtas vien tik jo drėgmę išsaugančia priemone ir jokios kitos chemijos jame nėra – vartokite drąsiai. Bet gal vis tik geriau vartoti vaisius kurie apskritai nėra niekuo apdoroti?

Dar viena dažniausiai didesnį susirūpinimą kelianti maisto priedų rūšis yra dažikliai. Tačiau ne visi dažikliai yra nuodingi, tiesiog, pavyzdžiui, pavojingieji sintetiniai azo dažikliai yra pigesni, paprastesni naudoti juos ilgiau galima saugoti, jie ryškesni ir iš jų galima lengviau sudaryti norimus spalvų derinius.
Akivaizdu , kad maisto pramonė visuomet labiau mėgs tuos priedus, su kuriais paprasčiau dirbti ir kurių naudojimas garantuoja didesnį pelną. Bet kartais tenka maloniai nustebti nagrinėjant, atrodytų, potencialiai abejotino produkto sudėtį. Pavyzdžiui, vienų saldainių-guminukų sudėtyje dažančios medžiagos buvo: šeivamedžio uogos, ciberžolė, dumbliai, dygminai - jokių sintetinių azo dažų.

Maisto dažymui naudojami ir kitų daržovių bei uogų ekstraktai, pvz.: burokėlių. Jei ant įpakavimo matote indeksą E-162, žinokite, kad tai būtent burokėlių sulčių dažiklis. Dažomųjų savybių turi ir paprikos ekstraktas (žymimas E-160c) . Tačiau panašiu indeksu E-160b žymimas nors ir natūralus, bet prastą reputaciją turintis anato (biksinas, norbiksinas) dažiklis. Tai - stiprus alergenas, kurio reikėtų vengti sergantiems astma arba alerginiais susirgimais.

Kada beta karotenas tampa nuodingu?

Jokios baimės neturėtų sukelti ir natūralus augalinis chlorofilas E-140, nes šią medžiagą mes nuolatos vartojame valgydami žalios spalvos daržoves ar vaisius ir, be abejo, visus žalumynus. Šiek tiek daugiau diskusijų sukelia ko gero populiariausias dažiklis beta karotenas (E-160a) .

Išsamesni didesnio beta karoteno kiekio poveikio sveikatai tyrimai atlikti Ohajo universitete  parodė, kad perteklinis beta-karoteno vartojimas ne tik nestimuliuoja vitamino A (o būtent dėl šios savybės beta karotenas laikomas labai naudingu) gamybos bet ir turi atvirkštinį efektą. Beje, mokslininkų susirūpinimą kelia ne tik beta karotenu dažyti maisto produktai, bet ir genetiškai pakeisti augalai, savaime gaminantys padidintą šios medžiagos kiekį, pvz. „auksiniai ryžiai“. Todėl tyrimo autoriai nerekomenduoja vartoti produktų su padidintu beta karoteno kiekiu.

Taigi, panašu, jog ir šiuo atveju suveikia dėsnis, skelbiantis „kas per daug, tas nesveika“. Sąmoningam ir išmintingam vartotojui šiuo principu ir telieka vadovautis – tai akivaizdu, panagrinėjus kaip maisto pramonė giria kai kurias neva natūralios kilmės medžiagas. Pavyzdžiui, kalbant apie benzoinės rūgšties konservuojančius produktus (benzoatus) visuomet bandoma primesti esa benzoinė rūgštis aptinkama uogose, tad ir yra visiškai nepavojinga.

Tačiau etilo alkoholis irgi yra visiškai natūralus, tačiau, kaip mes visi žinome, pasiekus tam tikrą kiekį, jo vartojimas tampa kenksmingas, o ir acetono, kurio irgi natūraliai žmogaus organizme yra, mes maistui nenaudojame.