„Mes tose teritorijose atlikome tam tikrus profesinius veiksmus, mūsų nuomone, jie buvo reikalingi ir kaip finalas parodė, kad tą, ką mes radome, buvo labai informatyvu“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams komentavo R. Požėla.

„Ar ten buvo anksčiau atlikta nusikalstamų veikų, neatmetu, kad tai gali būti šio ikiteisminio tyrimo dalykas“, – pridūrė jis.

Generalinis komisaras pabrėžė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui visus, su šia istorija susijusius, klausimus reikia adresuoti prokurorui ir tyrėjams.

Tai – ne vyras su sijonu

Socialiniuose tinkluose plinta esą galimo įtariamojo nuotraukos ir vaizdo įrašai. Jose vyras dėvi perukus, sijonus, aukštakulnius, keistą veido kaukę.

Kai kuriuose jų matomi keistais drabužiais aprengti manekenai. Galima matyti, kad vyras filmuojasi ne tik įprastoje patalpoje, bet ir panašioje į garažą.

Kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad minėtas vyras ir yra mergaitės pagrobimu įtariamas asmuo.

Apie tai ELTOS žurnalistai pasiteiravo R. Požėlos. Jis tikino, kad neatmetama, jog viešojoje erdvėje sklindantys vaizdo įrašai, kur vyras save filmuoja persirengęs moterimi ir informacija apie galimą pagrobėją, gali būti teisinga.

„Šiai minutei tyrimas atliekamas dėl vaiko pagrobimo, bet, vystantis tyrimui, neatmestina, kad gali atsirasti ir kitų straipsnių“, – žurnalistams sakė komisaras.

Vystantis tyrimui, neatmestina, kad gali atsirasti ir kitų straipsnių.

Jis patikino, kad pirminė įtariamojo apklausa įvyko ryte, tačiau darbas dar nėra baigtas.

Kiek vėliau Kauno policija šiuos sklindančius gandus paneigė.

„Informuojame, kad viešojoje erdvėje pradėjusi sklisti informacija, kurioje teigiama, kad vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotas persirengęs nepilnametę pagrobęs vyras – klaidinanti. Tai kitas, su įvykiu nesusijęs, asmuo“, – išplatintame pranešime teigė policija ir dar kartą paprašė visuomenės supratingumo: „Gerbkime mažametės interesus ir nesidalinkime bereikalingu kiekiu informacijos.“

Rasta dingusi mergaitė

ELTA primena, kad nuo sekmadienio ieškota Kaune dingusi devynmetė Agota buvo rasta. Tai antradienio vakarą patvirtino Kauno policija.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla Eltai patvirtino, kad 42-ejų įtariamasis yra policijos komisariate, o mergaitė išvežta apžiūrai į Kauno klinikas.

2014 metais gimusi Agota iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, išėjo sekmadienio vakarą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai, savanoriai ir kitos institucijos nuo tos dienos vykdė jos paiešką.

Antradienį prie paieškų prisijungė ir daugiau kaip pusšimtis Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų.

Kinams priklausanti platforma, kuria dažniausiai naudojasi jaunesni vartotojai, pranešė, kad daugiau kaip 6 tūkst. jos darbuotojų moderuoja ES valstybėms narėms skirtą turinį visomis Bendrijos kalbomis.

Šiuos duomenis „TikTok“ pateikė vykdydama savo įsipareigojimus pagal naująjį Bendrijos skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), pagal kurį pagrindinės interneto platformos kas šešis mėnesius turi pateikti skaidrumo ataskaitą.

„TikTok“ anksčiau neskelbė, kiek per mėnesį bloke pašalinama vaizdo įrašų, todėl neaišku, kokia paskelbto rugsėjo skaičiaus reikšmė, kol laukiama palyginimo su būsimomis ataskaitomis.

DSA numato, kad labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms už pažeidimus gresia baudos, kurios gali siekti iki šešių procentų pasaulinės apyvartos. Ši tvarka įsigaliojo rugpjūtį.

„TikTok“ ir 18 kitų platformų patenka į kategoriją, kuriai taikoma griežtesnė ES kontrolė, nes jos pritraukia ne mažiau kaip 45 mln. naudotojų per mėnesį ES valstybėse narėse.

Kitos platformos, kurioms taikoma griežtesnė Briuselio kontrolė, yra „Meta“ socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“, „Alphabet“ platforma „YouTube“ ir paieškos sistema „Google Search“, socialinis tinklas „X“, „Microsoft“ paieškos sistema „Bing“ ir socialinis tinklas „LinkedIn“, „Apple“ programėliųparduotuvė „AppStore“, taip pat „Alibaba“ apsipirkimo platforma „AliExpress“ ir internetinė enciklopedija „Wikipedia“.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė pradėjusi vykdyti „TikTok“ ir „Meta“ patikrinimus ir paprašė pateikti daugiau informacijos apie priemones, kurių jos ėmėsi, kad sustabdytų „neteisėto turinio ir dezinformacijos“ plitimą.

„TikTok“ nurodė, kad šių metų rugsėjį ES turėjo 134 mln. naudotojų.

„Dar turime daug nuveikti“

Dalijimosi vaizdo įrašais programėlė pareiškė, kad didžiuojasi iki šiol įdėtomis pastangomis, tačiau pripažino, kad „dar turime daug nuveikti“.

„TikTok“ savo ataskaitoje teigė, kad aktyviai ieško turinio, kuris pagal jos politiką gali būti laikomas neteisėtu ar kenksmingu, pirmiausia pasitelkdama automatines sistemas, o prireikus jį tikrina žmonės.

Pasak jos, savo iniciatyva pašalinto turinio kiekis buvo „septynis kartus didesnis nei teises pažeidžiančio turinio, pašalinto gavus naudotojo pranešimą“.

Bendrovė teigė sukūrusi naują kanalą programėlėje, kuriame naudotojai gali pranešti apie įtariamą neteisėtą turinį, laikydamiesi įsipareigojimų pagal DSA.

Ji taip pat teigė, kad sulaukusi ES pareigūnų prašymo ką nors pašalinti, peržiūri turinį atsižvelgdama į savo politiką ir nacionalinius bei Bendrijos įstatymus.

„TikTok“ teigė, kad rugsėjį sulaukė iš ES vyriausybių 17 prašymų pašalinti tam tikrą turinį.

Ji taip pat gavo 452 bloko vyriausybių prašymus pateikti informaciją apie naudotojus ir paskyras. Kiekvieną atvejį „TikTok“ svarstė atskirai, kad būtų gerbiamas naudotojų privatumas bei kitos teisės.

„TikTok“ pradėdavo tikrinti vaizdo įrašus vidutiniškai per 13 valandų nuo gauto pranešimo apie įtariamus pažeidimus, sakoma pranešime, kuriame paaiškinama, kad reikia atsižvelgti į teisinius įsipareigojimus ir tokius klausimus kaip saviraiškos laisvė.

Kariškas vaizdelis

Kaip jau rašyta, šis neeilinis incidentas pačiame Kauno centre, kur, atrodo, apstu vaizdo kamerų ir per pačias vakarinio piko valandas, buvo užregistruotas liepos 6-osios išvakarėse.

Juo buvo pradedamos Policijos departamento suvestinės apie išskirtiniausius tos paros įvykius.

Kaip pranešė Policijos departamentas, liepos 5-ąją – 17.48 val. Kaune, Maironio gatvėje, – viešoje vietoje konflikto metu vyras sužalojo vyrą. 53-ejų metų nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip jau rašyta, apie šį įvykį pranešė pilietiška moteris, nors jo liudytojų turėjo būti ne vienas.

Ši moteris stūmė tada Laisvės alėja vaikišką vežimėlį. Ir atkreipė dėmesį į neįprastus vyriškus šūksnius. Vienas asmuo – jaunesnis vyresniam ir apkūnesniam grasino: „Nušausiu tave, gaidy!“ „Už ką?“ – klausė vyresnysis. Ir netrukus abu nubėgo į Maironio gatvę, kurioje įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra.

Kaip jau rašyta, grasintojas pavijo nusižiūrėtąjį į aukas tarpuvartėje, esančioje prokuratūros prieigose. Vėliau joje minėtos liudytojos iškviesta policija ir rado nukentėjusįjį, kuriam Kauno klinikose konstatuotas galvos sužalojimas ir Achilo sausgyslės plyšimas, po ko jis skubiai operuotas.

Apsipažino ar norėjo apiplėšti?

Kauno teisėsaugininkas pavyko apklausti tada nukentėjusį jau apie 20 metų Latvijoje gyvenantį lietuvį tik šią savaitę.

Jis pasakojo, kad buvo atvykęs tada su draugu į Kauną darbo reikalais. Lankosi čia dėl jų po kelis kartus į mėnesį. Ir tą lemtingą popietę ėjęs Laisvės alėja bei išgirdęs už nugaros mobiliuoju telefonu kalbantį vyrą.

Svečio iš Latvijos teigimu, nepažįstamasis bandė jį pastumti, bet jam pavyko pasitraukti į šalį. Tačiau persekiotojas neatstojo. „Ar pažįsti mane?“ – klausė jis. O, išgirdęs neigiamą atsakymą, ėmė kalbėti apie jo draugo „subadymą“ bei grasinti: „Aš tave irgi subadysiu!“

Užpultasis teigia bėgęs nuo šio asmens į Maironio gatvę, o po to – į minėtą jos tarpuvartę, vildamasis, kad šios prieigose dar stovi jo draugo automobilis ir, kad draugas ateis jam į pagalbą.

Aš tave irgi subadysiu!

Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, draugas jau buvo nuvažiavęs. Be to, užpultais tos vietos, kur jiedu išsiskyrė, ir nepasiekė, nes minėtoje tarpuvartėje nuo smūgio iš nugaros pargriuvo. Tada pajuto ir nepakenčiamą kojos skausmą. Tačiau sugebėjo atsistoti ir tada pamatė užpuoliko rankose plaktuką, kurį jis, greičiausiai, išsitraukė iš savo rankinės.

Su šiuo plaktuku užpultasis teigia gavęs per galvą ir dar kartą. Tačiau nuo dar dviejų tokių bandymų pavyko išsisukti. O pradėjus šaukti, užpuolikas pabėgo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Iškalbinga įtariamojo išvaizda ir apranga

Kaip jau rašyta, teisėsaugininkams peržiūrėjus šalia įvykio vietos esančių kavinių bei įstaigų vaizdo kamerų įrašus, paaiškėjo, kad dauguma jų tėra muliažai. O tos kameros, kurios veikė, taip pat jokios pagalbos ieškant įtariamojo nesuteikė.

Tačiau dar neperžiūrėti ir visų miesto centre esančių vaizdo kamerų įrašai, kuriuos planuota peržiūrėti. Be to, iš minėtos policijai apie incidentą pranešusios moters pasakojimo bei paties nukentėjusiojo apklausos dėliojasi ir įtariamojo portretas.

Anot nukentėjusiojo, jo užpuolikas – šviesiaplaukis, kaulėto veido ir lieso kūno sudėjimo.

Pasak liudytojos, jis – apie 30-40 metų, apie 175 cm ūgio ir sportiško sudėjimo.

Moteris įsidėmėjo ir šio asmens aprangą – baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos sportinės kelnės, kepurė. Tačiau charakteringiausia jo tos popietės aprangos detalė – juodos dviratininko arba motociklininko pirštinės.

Galinčius padėti nustatyti įtariamojo asmenybę teisėsaugininkai prašo paskambinti jiems šiais telefonais: (8-700) 64256 arba (8-670) 26233.

Kaip pranešė Policijos departamentas, liepos 5-ąją 17.48 val. Kaune, Maironio gatvėje, konflikto viešoje vietoje metu vyras sužalojo vyrą. 53-ejų metų nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti, kad po šia skurdžia fabula slepiamas lig šiol nelikviduotas pavojus, tebegresiantis kauniečiams bei miesto svečiams.

Pirminiais duomenimis, surinktais apklausus apie šį incidentą pranešusią moterį bei remiantis tuo, ką spėjo iš karto po įvykio papasakoti nukentėjusysis, tą vėlyvą popietę Kauno centre siautėjo arba psichiškai nesveikas, arba neblaivus asmuo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot nukentėjusiojo, jis susidūrė su šiuo nepažįstamuoju Laisvės alėjoje. Ir netrukus teko nuo šio bėgti, nes jis, nevyniodamas žodžių į vatą, ėmė grasinti, kad nukentėjusįjį nužudys.

Tačiau pabėgti nuo šio agresyviai nusiteikusio asmens nepavyko. Jo auka buvo pavyta Maironio gatvės tarpuvartėje, esančioje Kauno apylinkės prokuratūros prieigose.

Viskas baigėsi tuo, kad Kauno klinikose, į kurias iš įvykio vietos buvo nuvežtas nukentėjusysis, jam konstatuotas Achilo sausgyslės plyšimas bei galvos sužalojimas. Per ją smogta plaktuku, persekiojamajam pargriuvus. Neatmetama, kad pastumtam.

Apie tai, kad ką tik pro ją prabėgo du konfliktuojantys vyrai, Bendrajam pagalbos centrui pranešė pilietiška moteris užsienietiška pavarde. Nors įvykio liudytojų tikrai turėjo būti ne vienas.

Atvykę policijos pareigūnai minėtoje tarpuvartėje rado nebepaeinantį pusamžį vyrą kraujuojančia galva.

Nuvežus nukentėjusįjį į Kauno klinikas, šis skubiai operuotas, dėl ko medikai neleido pareigūnams detaliau jo apklausti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Deja, nepadėjo ieškant įtariamojo ir šalia įvykio vietos esančių kavinių bei valstybinių įstaigų vaizdo kameros. Paaiškėjo, kad dauguma jų tėra muliažai. O tos, kurios veikė, taip pat jokios pagalbos įtariamojo ieškantiems pareigūnams nesuteikė.

Taigi, bent vakar jis dar buvo laisvėje. O mėnulio pilnatis, kuri taip pat galėjo įtakoti tokį šio asmens elgesį, dar švies visą savaitgalį.

„Pasaulyje neįmanoma ignoruoti [to], kaip lengvai šie žvėrys žudo... Mes nieko nepamiršime ir neatleisime žudikams“, – sakė V. Zelenskis pareiškime socialiniuose tinkluose.

Prezidentas taip pat pažadėjo pasiekti teisingumą Ukrainai.

„Šis įrašas... Ukrainiečių belaisvio egzekucija... Pasaulis privalo tai pamatyti“, – sakė V. Zelenskis.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti egzekucijos įrašo autentiškumo.

Maždaug 1 minutės ir 40 sekundžių trukmės įraše matyti kaukėtas vyras kamufliažine apranga, nukertantis galvą kitam uniformuotam vyrui.

Taip pat girdimi kiti žmonės, rusiškai skatinantys užpuoliką.

Kai galva nukertama, kažkas sako, kad galvą reiktų „nusiųsti vadui“.

Įraše taip pat matyti aukos liemenė su Ukrainos trišakiu.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad reikia patikrinti „siaubingo įrašo“, galimai parodančio karo belaisvio ukrainiečio galvos nukirtimą, autentiškumą.

„Visų pirma reikia patikrinti šio siaubingo įrašo autentiškumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad „gyvename klastočių pasaulyje“.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą karo belaisvių žudymu; internete yra pasirodę keli vaizdo įrašai, kuriuose, kaip atrodo, matyti belaisvių nužudymai.

Tokią žinią pranešė  Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.

„Okupantai griežtai uždarė visus informacijos srautus į miestą ir iš jo. Stebėtina, bet mariupoliečiai dabar įsitikinę, kad Rusijos kareiviai žygiuoja palei Chreščatiką, Charkivas yra kontroliuojamas Rusijos, o žmonės, išsiųsti iš Mariupolio, keliauja į frontą“, – sakė jis.

Taip pat jis pridūrė, kad siekdami išlaikyti informacijos sklaidos blokadą, okupantai griežtai kontroliuoja miestiečių nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Be kareivių leidimo negalima daryti net asmenukių. Kai fotografuojama, Rusijos karys visada yra šalia ir kontroliuoja tai, kas nufotografuota ar nufilmuota. Mieste gali fotografuoti tik propagandistai“ – rašė mero patarėjas.

Kaip teigiama, evakuojantis iš miesto, pašalinamos visas turimas fotografuotas ar filmuotas turinys, galintis atskleisti tiesą apie Ukrainoje vykstantį karą.

Mariupolyje  tęsiasi antrasis žmonių evakavimo iš miesto etapas.

„Kovos“ Mariupolyje, kuriose dalyvavo „kadyrovcai“, atrodo kaip surežisuotos. Čečėnijos vadovo kariai miesto pakraštyje nufilmavo kelis vaizdo įrašus, apsimesdami, kad perėmė miestą į savo rankas. Šiuo įrašu jie pasidalijo socialinėje platformoje „Tik-tok“.

Apie tariamą Mariupolio „užgrobimą“ kalbėjo ir pats R. Kadyrovas.

Kaip teigiama, žurnalistai išstudijavo čečėnų vaizdo įrašus ir rado vietas, kur jie buvo filmuojami. Vienas iš vaizdo įrašų, kuriame R. Kadyrovas tariamai gyrėsi užėmęs Mariupolį, buvo nufilmuotas miesto pakraštyje – Levoberežno rajone, kuris yra prie Rusijos sienos.

O vaizdo įrašas, kuriame vaizduojama, kaip kadyroviečiai šaudo į tuščią gyvenamąjį namą, taip pat buvo nufilmuotas toje pačioje vietoje. Įdomu tai, kad kovo 24 dieną R. Kadyrovas paskelbė, jog Levoberežno „valymas“ – baigtas, tačiau kelias dienas iš eilės publikavo vaizdo įrašus iš ten.

Aptariama vaizdo medžiaga iš karto buvo sunaikinta po to, kai ją peržiūrėję žmonės pastebėjo, kad R. Kadyrovo kovotojai kulkosvaidžiais apšaudė jau anksčiau suniokotą pastatą. Tai jie darė esą pasislėpę už šarvuočių.

Manoma, kad „TikTok“ turi 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje, įskaitant daugiau nei 100 mln. vartotojų Jungtinėse Valstijose, ir yra ypač populiarus tarp jaunųjų išmaniųjų telefonų naudotojų.

„Leidus skelbti ilgesnius vaizdo įrašus, kūrėjai turės „drobę“ kurti naują gausesnį turinį „TikTok“, turėdami daugiau erdvės lankstumui“, – pranešime teigė produktų vadovas Drew Kirchhoffas (Driu Kirchofas).

Pasak jo, artimiausiomis savaitėmis visiems „TikTok“ vartotojams bus suteikta galimybė paskelbti ilgesnius vaizdo įrašus.

„Kai kurie iš jūsų galbūt jau susidūrė su ilgesniais vaizdo įrašais „TikTok“ – mes leidome viso pasaulio kūrėjams eksperimentuoti su išplėstu formatu“, – pažymėjo D. Kirchhoffas.

Socialinis tinklas „TikTok“, priklausantis Kinijoje įsikūrusiai „ByteDance“, yra viena populiariausių pasaulyje socialinės žiniasklaidos programų, tačiau yra priverstas varžytis su tokiais konkurentais kaip „YouTube“, „Triller“ ir t. t.

„Facebook“ priklausantis „Instagram“ taip pat ketina eksperimentuoti su vaizdo įrašų funkcijomis, kad neatsiliktų nuo populiariausių tendencijų, „Twitter“ paskelbtame įraše teigė platformos vadovas Adomas Mosseri (Adamas Moseri).

Pasak jo, vaizdo įrašų bendrinimas ir peržiūra prisideda prie daugybės internetinių platformų augimo, o „Instagram“ turi į tai labiau „atsiremti“.

„Nebesame tik nuotraukų dalijimosi programa“, – parašė A. Mosseri.

„Rinkoje esama rimtos konkurencijos. „TikTok“ yra milžiniškas; „YouTube“ – dar didesnis, startuoja ir daugybė kitų“, – pažymėjo „Instagram“ vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) birželį atšaukė savo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nurodymus, kuriais buvo siekiama uždrausti Kinijos valdomas programėles „TikTok“ ir „WeChat“ JAV rinkose dėl nacionalinio saugumo problemų.

Pareiškime sakoma, kad užuot uždraudusi „WeChat“ ir „TikTok“, J. Bideno administracija parengs „kriterijais pagrįstą sprendimų sistemą ir griežtą, įrodymais pagrįstą analizę, kad pašalintų užsienio subjektų kontroliuojamų interneto programų keliamas rizikas“.