„Mano giliu įsitikinimu, tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėjo būti“, – ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą kalbėjo V. Sutkus.

Šioje byloje V. Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

„Su tokiais kaltinimais nesutinku ir jų nepripažįstu“, – posėdyje kalbėjo V. Sutkus.

„Neėmiau ir nežadėjau imti jokio kyšio, nežadėjau ir nesiekiau ką nors paveikti nei Lietuvos Respublikos Seime, nei kokioje kitoje valstybės institucijose“, – pridūrė buvęs LVK prezidentas.

Jis taip pat kalbėjo neturėjęs įgaliojimų veikti institucijų vardu.

M. Zalatorius: byla už „teisybės sakymą politikams“

Anot V. Sutkaus, jam pateiktame kaltinime nenurodoma ir nėra duomenų, kad valstybės tarnautojai darytų veiksmus, naudingus jam ar jo įmonei.

„Byloje nėra įvardinto nei vieno nukentėjusiojo, nėra įvardinto nei vieno politiko ar bet kokio valstybės pareigūno, kurį būčiau bandęs paveikti“, – kalbėjo kaltinamasis.

M. Zalatorius žurnalistams sakė, kad ši byla iškelta už „teisybės sakymą politikams“.

V. Sutkus teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra rinko tik tą informaciją, kuri galėjo būti panaudota prieš jį.

Anot jo, per 100 tūkst. įrašytų telefoninių pokalbių institucijos sunaikino.

„Tie pokalbiai STT ir prokuratūros buvo įvertinti, kaip tyrimui nereikšmingi“, – kalbėjo V. Sutkus.

Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Veiklą vadino įprastine verslo organizacijoms

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

V. Sutkus kalbėjo nuolat dalyvavęs įvairiuose Seimo, Vyriausybės, ministerijų posėdžiuose, renginiuose.

„Ši mano veikla buvo įprastinė verslo organizacijoms“, – teigė kaltinamasis.

„Byloje minimuose Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžiuose aš dalyvavau ne kaip nors savavališkai, o būtent šio komiteto kvietimu“, – pridūrė jis.

Pasak buvusio LVK prezidento, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių individualių susitikimų, telefoninių pokalbių ar susirašinėjimų nei su vienu iš Seimo BFK narių.

Prokuroro jam pateiktą kaltinimą jis vadino „faktais nepagrįstomis subjektyviomis prielaidomis“.

Kaltino menkinus R. Masiulio autoritetą

V. Sutkus teigė, kad iš pradžių jis buvo kaltinamas menkinęs buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, tačiau vėliau ši dalis buvo panaikinta.

Vis dėlto jis neneigė viešai kritikavęs R. Masiulio darbą ministerijoje.

„Buvau užčiauptas ir priverstas nustoti kritikuoti bet kokius ministrus ar kokią kitą valdžią“, – teigė V. Sutkus.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio, taip pat suderintas kyšio priėmimo būdas.

2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

Teismo posėdyje penktadienį iš pradžių liudijo parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Juozas Varžgalys. Jis 2019 m. pabaigoje parlamente dirbo Biudžeto ir finansų komitete.

Parlamentaras teigė prisimenantis, kad 2019 m. pabaigoje tuometinis Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo įstatymo pataisas dėl bankų aktyvų apmokestinimo. J. Varžgalys tvirtino, kad šia iniciatyva domėjosi, pastabas teikė tuometiniai LBA prezidentas M. Zalatorius ir tuometinis LVK prezidentas Valdas Sutkus.

„Buvo normalūs posėdžiai, normalus nuomonių išklausymas“, – tvirtino J. Varžgalys.

„Kartais jie (M. Zalatorius ir V. Sutkus – ELTA) po vieną komiteto posėdyje dalyvaudavo, kartais po du. Ateidavo ir kiti verslo atstovai į komiteto posėdžius“, – dėstė parlamentaras.

J. Varžgalys tvirtino niekada nejautęs poveikio iš V. Sutkaus.

„Kiek buvau Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, tikrai kažko tokio negirdėjau, jis atstovavo Lietuvos verslo konfederacijai“, – sakė liudytojas.

Penktadienį teisme liudijęs LVK prezidentas A. Romanovskis savo santykius su M. Zalatoriumi ir V. Sutkumi apibūdino kaip bičiuliškus ir darbinius.  

Jis tvirtino pamenantis 2019 m. pabaigoje Seime registruotą įstatymo projektą dėl bankų apmokestinimo. Tiesa, A. Romanovskis pažymėjo, kad lobistinės veiklos šiuo klausimu nevykdė.

Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo.

„Aš lobistinės veiklos šio įstatymo apimtyje nevykdžiau, nes neturėjau užsakovo“, – aiškino liudytojas.

A. Romanovskis, paklaustas, ar M. Zalatorius yra jo prašęs padėti atlikti lobistinę veiklą minėtu klausimu, teigė, kad toks pokalbis su tuometiniu LBA prezidentu galėjo būti. Tačiau, kaip teigė A. Romanovskis, jis tuomet negalėjo sutikti padėti dėl kitose asociacijose užimamų pareigų.

„Gal ir buvo mūsų pokalbis, bet aš negalėjau atstovauti Bankų asociacijai, nes būtų interesų konfliktas, nes atstovavau draudikų asociacijai. (...) Galėjo būti toks pokalbis, iš principo galėjo būti prašymas. Jei ir buvo toks prašymas, aš negalėčiau to daryti, nes, kaip minėjau, būčiau interesų konflikte“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Mantas Zalatorius. L. Balandžio / BNS nuotr.

Liudytojas neslėpė, kad buvo nustebęs, kai sužinojo, jog M. Zalatorius buvo sulaikytas teisėsaugos. A. Romanovskis teigė niekada negalvojęs, kad M. Zalatorius gali įsivelti į korupcinę istoriją.

„Tikrai nemanyčiau, kad tiek Bankų asociacija, tiek M. Zalatorius galėtų būti į tai įsivėlę“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Teisme buvo pagarsinti keli garso įrašai, kuriuose fiksuoti A. Romanovskio ir V. Sutkaus pokalbiai. Liudytojas A. Romanovskis teigė, kad juose galėjo būti aptariami 2019 m. pabaigoje Seime svarstyti sumanymai apmokestinti bankus. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad pokalbių įrašuose skamba ir nemažai pašalinių minčių.

„Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti“, – replikavo A. Romanovskis.

Neabejoju Specialiųjų tyrimų tarnybos gebėjimais įrašyti tuos pokalbius, kurių nereikia įrašyti.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimu, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Valdas Sutkus. P. Peleckio / BNS nuotr.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

Apie tai Z. Jedinskis kalbėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje, liudydamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pateikti V. Sutkui, M. Zalatoriui ir kitiems asmenims.

Z. Jedinskis 2019 m. parlamente pasiūlė bankų aktyvų apmokestinimo idėją.

„Registravau banko apmokestinimo projektą, kuris numatė banko turto apmokestinimą. (...) Esmė buvo tame, kad apmokestinti banko aktyvus“, – teisme prisiminė buvęs Seimo narys.

Anot Z. Jedinskio, 2019 m. pabaigoje svarstant jo teiktą bankų aktyvų apmokestinimo įstatymo projektą ir kitą projektą dėl bankų pelno apmokestinimo, Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų (BFK) posėdžiuose dalyvaudavo ir V. Sutkus, ir M. Zalatorius.

Eksparlamentaras prisiminė, kad jo siūlytam įstatymo projektui labiausiai prieštaravo tuometinė Seimo opozicija, ypač konservatoriai, ir bankų sektorius.

Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos.

„Bankų sektorius gynė savo interesus, argumentavo, kad projektas nekokybiškas, neparuoštas, sakė, kad padidės palūkanos“, – dėstė Z. Jedinskis.

Jis tvirtino, kad 2019 m. pabaigoje BFK dėl jo idėjos apmokestinti bankų aktyvus padarė pertrauką.

„Komiteto nariai, konservatoriai, tai yra G. Skaistė ir M. Majauskas, griežtai pasisakė prieš, paprašė padaryti pertrauką, išbraukti projektą. Aš pasisakiau vis tiek. Klausimo svarstymas buvo atidėtas“, – teigė Z. Jedinskis.

Buvęs Seimo narys tvirtino, kad su M. Zalatoriumi jis po vienos žiniasklaidos laidos kalbėjosi apie bankų apmokestinimą, gerdami kavą. Z. Jedinskis prisiminė, kad M. Zalatorius pasiprašė susitikimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime, tačiau, anot liudytojo, tada buvo nutarta, kad susitikti nėra reikalo.

„Mes turėjome savo poziciją (dėl bankų apmokestinimo – ELTA) ir ją gynėme“, – dėstė Z. Jedinskis.

Liudytojas teigė, kad jis dėl savo įstatyminės iniciatyvos poveikio iš V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus nepatyrė.

„Nebuvo daromas (poveikis – ELTA). Ne. Tai buvo darbinės diskusijos“, – aiškino Z. Jedinskis.

Kiti politikai poveikio taip pat nepajuto

Pirmadienį teismo posėdyje liudijo ir kitas 2019 m. Seime dirbęs parlamentaras, tuometinis Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys, šiuo metu į Seimą išrinktas Andrius Palionis. Jis tikino 2019 m. dirbęs BFK.

Anot jo, tuomet tiek M. Zalatorius, tiek ir V. Sutkus dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto, BFK posėdžiuose. A. Palionis prisiminė, kad bankų sektorius prieštaravo siūlymams apmokestinti bankų turtą, pelną.

„Tam, kam didinami mokesčiai, natūralu, kad prieštarauja“, – sakė liudytojas.

A. Palionis, klausinėjamas, ar patyrė poveikį iš V. Sutkaus ar M. Zalatoriaus, atsakė neigiamai.

„Ne, nesu (patyręs poveikio – ELTA). Vyko dalykiški pokalbiai“, – komentavo jis.

Pirmadienį teisme liudijo ir kitas buvęs Seimo narys, 2019 m. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausęs Viktoras Rinkevičius.

BFK sudėtyje dirbęs politikas teigė matęs, kad komiteto posėdžiuose, svarstant siūlymus apmokestinti bankus, dalyvavo V. Sutkus, M. Zalatorius.

Eksparlamentaras teigė niekada iš V. Sutkaus negavęs prašymų atlikti kažkokius darbus.

„Ne, nėra buvę to niekada. Asmeniškai nebendraudavome, tik pasisveikindavome, kai ateidavo į posėdžius“, – sakė liudytojas.

Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu

Šių metų balandį teismui perduotojoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui Ilja Malkin – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.

Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA. V. Sutkus ir M. Zalatorius jiems pateiktus kaltinimus neigia.

„Byla pradėta nagrinėti iš esmės, pradėtas įrodymų tyrimas, prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą ir buvo derinamos kitų teisiamųjų posėdžių datos“, – BNS antradienį sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Šioje byloje kaltinimai taip pat pareikšti Iljai Malkinui, kuris yra bendrovės „Įmonių turgus“ direktorius. Interneto svetainėje bendrovė nurodo užsiimanti verslo vystymu ir investicijomis. Vyras kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu.

Tarp kaltinamųjų – bendrovė „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus. Jai kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

V. Sutkus ir M. Zalatoris kaltinami prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 10 tūkst. eurų vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Kaip skelbė prokuratūra, sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

Kaltinimai byloje taip pat pareikšti vienos neįvardijamos bendrovės direktoriui ir bendrovei „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus, antradienį pranešė generalinė prokuratūra, neįvardijusi įmonės pavadinimo. 

V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pareikšti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Neįvardijamos bendrovės direktoriui kaltinamai pareikšti dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o„Bonum partners“ – dėl prekybos poveikiu, dokumentų suklastojimo ir kyšininkavimo.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvęs LVK vadovas V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbius verslo subjektams.

Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga.

Tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams.

Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL, dabar šis dydis yra bazinė socialinė išmoka, BSI) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus, rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo  vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, o jį kontroliavo ir vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

„Sudėtingo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, surinkta kita tyrimui svarbi medžiaga“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamąją bylą sudaro 81 tomas dokumentų. Ji perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vykdant tyrimą, 2020-ųjų viduryje V. Sutkus ir M. Zalatorius trumpam buvo suimti, sulaukę įtarimų dėl korupcijos, jie pasitraukė iš pareigų.

A. Sutkus ir A. Zalatorius kaltinimus neigia

V. Sutkus BNS patvirtino, kad kaltinimai pareikšti bendrovei „Bonum partners“, kurios vienintelis akcininkas jis yra ir per kurią buvo vykdomi atsiskaitymai.

„Ji („Bonum partners“ – BNS) susijusi su byla ta prasme, kad tie ginčytini atsiskaitymai vyko per įmonę, atsiskaitymai vyko ne grynais pinigais, buvo sudarytos sutartys tarp šios įmonės ir kitų juridinių asmenų ir per šias įmones buvo atsiskaitoma pagal išstatytas sąskaitas, o prokuratūra mano, kad ši įmonė – juridinis asmuo yra proceso dalyvis“, – antradienį BNS sakė V. Sutkus.

Jis teigė negalintis atskleisti kitos bendrovės, su kuria vyko atsiskaitymai, pavadinimo, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.

Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme.

„Pagal visa tai, kaip vedama byla, kiek ten įdėta darbo ir kokiomis kryptimis buvo dirbta, tai labai akivaizdu, kad byla labai politizuota ir manau, kad prokuratūra panaudos prieš mane bet kokį mano neatsargumą“, – sakė V. Sutkus.

Jis neigė jam pateiktus kaltinimus ir sakė, kad tiriama veikla niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių teikiamų konsultacinių paslaugų, dėl kurių galėtų būti keliama nebent civilinė byla.

„Aš kaltinimus neigiu, kaip ir anksčiau neigiau, taip ir dabar neigiu. (...) Kol kas galiu pasakyti tiek, kad, mano požiūriu ir mano advokato požiūriu, buvo normali konsultacinė veikla, kuria Lietuvoje užsiima daugybė tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų, ir čia ginčas yra dėl formos, tai toks, sakyčiau, ekonominio pobūdžio ginčas. Vėlgi, tiek mano, tiek mano advokato požiūriu, tai galėtų būti nebent civilinio pobūdžio kažkoks ginčas“, – sakė V. Sutkus.

M. Zalatorius BNS taip pat teigė kaltinimų nepripažįstantis, nes vertėsi veikla, įprasta demokratinėje visuomenėje.

„Aš iki šiol vertinu šią bylą kaip kažkokį keistą nesusipratimą, kadangi, mano galva, kaltinimai yra labai netradiciniai ir bandantys kriminalizuoti tai, kad yra normali aiškinamoji praktika politikams. (...) Nemanau, kad taip statyti kaltinimus iš viso įmanoma demokratinėje visuomenėje, kai yra diskutuojami klausimai, svarbūs visiems visuomenės nariams“, – BNS antradienį sakė M. Zalatorius.

„Negaliu niekaip prisipažinti kaltu dėl šių keistų veikų, kurios man yra inkriminuojamos, ir tikiuosi savo gerą vardą apginti teisme“, – pridūrė jis.

V. Sutkus patvirtino, kad jam pritaikytos kardomosios priemonės – draudimas išvykti iš šalies, areštuotas nekilnojamasis turtas ir  automobiliai. Tuo metu M. Zalatorius teigė, kad jam galioja pasižadėjimas neišvykti iš šalies, tačiau jo turtas nėra areštuotas. 

Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Nuo šiol deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą turės ir asmenys, kurie patyrė lobistinę įtaką: asmeniškai iš lobisto gavo pasiūlymą dėl konkrečių teisės akto nuostatų. Tai leis VTEK kryžmiškai sugretinti pateiktas deklaracijas, komisija taip pat galės imtis prevencinių veiksmų.

Nuo šiol lobistu registruotis galės ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu asmenys, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas, bet norintys daryti įtaką teisėkūrai, galės savanoriškai įsirašyti į specialų sąrašą. Jie turės kartą per metus deklaruoti savo vykdomą veiklą.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo prasidėjo po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai tuometiniai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) spalio 1 dieną atmetė V. Sutkaus skundą, kuriuo jis prašė V. Šerio portalui 15min.lt 2018-ųjų rugpjūtį išsakytus teiginius pripažinti neteisingais ir žeminančiais buvusio LVK vadovo garbę ir orumą.

VAT taip pat tenkino V. Šerio skundą – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo šiemet priimtą sprendimą, kuriuo vienas iš teiginių buvo pripažintas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu V. Sutkaus garbę ir orumą.

Apygardos teismo teigimu, teiginį „Vyko diskusija dėl dažnių pardavimo, svarbus klausimas, ir staiga Sutkus oficialiame renginyje pradeda rėkti – daloj Šerį (rus. šalin)“ pripažindamas neatitinkančiu tikrovės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog frazė „daloj Šerį“ buvo pavartota ne oficialiame renginyje, o jam pasibaigus.

„Nustatyta, kad minėtą frazę V. Sutkus sušuko viešos diskusijos dalyviams esant Ryšių reguliavimo tarnybos patalpose, formaliai pasibaigus posėdžiui, bet pats renginys dar nebuvo pasibaigęs (....). Be to, net ir laikant, kad frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta po oficialaus renginio, tai nesudarytų pagrindo ginčyto teiginio laikyti melagingu ir neatitinkančiu tikrovės, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, kad duomenys neatitinka tikrovės, jei paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, tai yra iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių“, – rašoma VAT nutartyje.

Joje pažymima, kad aplinkybė, jog frazė „daloj Šerį“ buvo sušukta oficialaus renginio pabaigoje, o ne paties renginio metu, laikytina tik nereikšmingu netikslumu, bet ne melagingos informacijos teikimu.

„Tuo atveju, kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę“, – teigiama nutartyje.

Tuo metu dėl V. Šerio išsakytų teiginių „Žinok, visko pasitaiko. Ir plytos kartais nukrenta“, „Mane jis pasikvietė ir nedviprasmiškai pasakė, už ką reikia balsuoti rinkimuose (LVK prezidento – BNS). Pasakė, kad jei nebalsuosiu, tai visko pasitaiko, plytos kartais krenta ant galvos“, „Tai ne lobizmas, jis tiesiog deda daug pastangų kovai prieš valstybinę įmonę, nes nesielgiame taip, kaip jis nori“, VAT palaikė pirmos instancijos teismo poziciją, kad jie atitinka tikrovę ir nežemina V. Sutkaus garbės ir orumo.

„Pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė iš visumos nagrinėjant bylą ištirtų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, kitų aplinkybių ir duomenų, tarp kurių – S. Sutkaus asmenybę, jo veikloje naudojamus elgesio metodus ir kitas aplinkybes charakterizuojantys duomenys“, – rašoma VAT nutartyje.

VAT taip pat priteisė V. Sutkui atlyginti Telecentro ir R. Šerio patirtas bylinėjimosi išlaidas – atitinkamai 12,3 tūkst. ir 10,2 tūkst. eurų.

Tai Eltai patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė, tačiau nedetalizavo, kokiam sektoriui priklauso šis juridinis asmuo.

„Daugiau informacijos, siekiant nepakenkti tyrimo eigai, šioje tyrimo stadijoje nėra teikiama“, – pridūrė ji.

Anot jos, kol kas teisėsauga renka tyrimui reikšmingus duomenis ir informaciją, atlieka didelės apimties surinktų duomenų apžiūras bei apklausas.

STT ir Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, primena ELTA.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, komentuodamas V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą, sakė, kad žala galėjo būti padaryta valstybės biudžetui ir visiems mokesčių mokėtojams.

STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, įtarimai kyla dėl neteisėtos lobizmo veiklos. Anot STT direktoriaus, aiškinamasi 400 tūkst. eurų kilmė.

Korupcijos byloje įtarimai taip pat pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

Naujuoju LVK prezidentu išrinktas laikinai šias pareigas pastaruoju metu ėjęs Andrius Romanovskis, pranešė konfederacija.

V. Sutkus teigia nesutinkantis su jam pareikštais kaltinimais, bet pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos jam tinkamai toliau eiti LVK prezidento pareigas yra neįmanoma.

„Dėl teisėsaugos pareigūnų paskleistos viešos informacijos apie man pareikštus įtarimus, yra mestas šešėlis ne tik man asmeniškai, bet ir visai Lietuvos verslo konfederacijai“, – pranešime spaudai teigė V. Sutkus.

„Akivaizdu, jog dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo sukeltų padarinių ne tik negaliu tinkamai atstovauti organizacijai būdamas jos vadovu, tačiau ir susiduriu su būtinybe visą savo energiją šiuo metu skirti asmeninei teisinei gynybai“, – sakė jis.

Naujuoju LVK prezidentu išrinktas A. Romanovskis akcentavo organizacijos veiklos viešumą ir skaidrumą.

„Mūsų organizacijos pareiga visada buvo Lietuvos verslo atstovavimas ir mes ir toliau tikime, kad tai yra visuomenės viešas interesas. Mes tai darėme ir darysime viešai ir skaidriai“, – pranešime sakė A. Romanovskis.

Anot jo, LVK visada išliks atviro dialogo su valstybės ir profsąjungų atstovais šalininkais.

Antradienį vykusiame LVK prezidiumo posėdyje taip pat buvo išrinkti du nauji organizacijos viceprezidentai – LVK mokesčių komisijos pirmininkas, finansų analitikas Marius Dubnikovas ir advokatų kontoros „Walless“ vadovaujanti partnerė Dovilė Burgienė.

Taip pat skelbiama, jog LVK prezidiumas nusprendė atlikti visapusišką organizacijos finansinį bei veiklos auditą, taip pat nepriklausomą antikorupcinį vertinimą.

V. Sutkus praėjusį antradienį buvo sulaikytas, teisėsaugai pranešus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Teismas atmetė prokurorų prašymą jį suimti.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Byloje taip pat buvo sulaikytas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. Jis taip pat savo kaltę neigia.

Byloje iš viso sulaikyti šeši asmenys be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus – taip pat kelių tiesimo įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius ir „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa. Kitos bendrovės ir pavardės kol kas neatskleidžiamos.

„Šitame COVID–19 kontekste nuo kovo vidurio, kai buvo kilę daug iššūkių verslui, mes rengiame reguliarius susitikimus su verslo bendruomene, su asociacijomis, yra dešimtys verslo asociacijų atstovų, su kuriais vyksta nuolatinis dialogas. (...) Kiek tai susiję su priemonėmis, kuriose buvo svarbus bankų įsitraukimas, M. Zalatorius dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose. Kiek tai susiję su verslo interesų atstovavimu, buvo V. Sutkus“, – antradienį LRT radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

 „Tai buvo natūralūs darbiniai pokalbiai, tuos pokalbius matė ir juose dalyvavo visų verslo asociacijų pagrindiniai dalyviai. Nebuvo išskirtiniai susitikimai su šiais asmenimis“, – pridūrė ministras.

Pasak Ž. Vaičiūno, tam tikrų įstatymų pataisų būtų galima imtis, kai teisėsauga suteiks atsakymus.

„Visuomet yra tobulintinų dalykų, kiek tai susiję su lobizmo reglamentavimu, nes čia yra ne pirmas atvejis. Dabar, aišku, tai vertina atsakingos institucijos – tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek Generalinė prokuratūra ir po jų vertinimo turbūt galėtume imtis vienokių ar kitokių sprendimų, kokios yra išmoktos pamokos iš šios istorijos. Pagrindinis dalykas, kuris svarbus tiek visuomenei, tiek verslui, kad tie atsakymai būtų duodami kuo greičiau“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Korupcijos byloje įtarimai pareikšti 6 asmenims: V. Sutkui, M. Zalatoriui, dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui, pranešė STT.

Anot STT, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

Tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už V. Sutkaus atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų. Kaip įtariama, V. Sutkus galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją.