„Kalbant apie teisę [buvusiam] Rusijos prezidentui tapti senatoriumi iki gyvenimo pabaigos, tai neįvyks savaime. Konstitucijos 95-ajame straipsnyje nenumatytas automatinis sprendimas [suteikti tokį statusą] – todėl, kad ten yra [numatyta] teisė atsisakyti. Todėl įstatyme taip pat reikės aprašyti šios pataisos veikimo mechanizmą. Įstatymų pakete bus ruošiamas ir šis mechanizmas“, – V. Matvijenko atsakė į žurnalistų užduotą klausimą dėl senatoriaus statuso buvusiam prezidentui Dmitrijui Medvedevui.

Konstitucijos pataisose numatyta, kad į Federacijos Tarybą prezidentas galės paskirti ne daugiau 30 senatorių, iš jų ne daugiau nei septyni gali būti skiriami senatoriais iki gyvenimo pabaigos. Senatoriaus iki gyvenimo pabaigos statusą taip pat galės gauti buvęs prezidentai ir valstybinei bei visuomenei ypač nusipelnę asmenys.

„Senatorių skyrimas į Federacijos Tarybą pagal taip vadinamą prezidentinę kvotą (beje, tokia praktika yra daugumo valstybių) – prezidento sprendimas. Kada jis nuspręs, kad būtina tai padaryti, priklauso nuo jo sprendimo“, – kalbėjo V. Matvijenko.

Rusijos Federacijos Tarybą sudaro 170 senatorių.

Naujienų agentūros „Interfax“ pranešė, kad R. Paksas su Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko aptarė prieš daugiau nei savaitę Kerčės sąsiauryje įvykusį incidentą, kai rusai užėmė tris Ukrainos karinius laivus.

Anot „Interfax“, jie taip pat kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje, o Rusijos politikai kaltino NATO artėjant prie jos sienų.

V. Matvijenko sakė, kad dėl incidento Kerčės sąsiauryje turėtų išsiaiškinti Europos specialistai, o tai, anot politikės, įrodytų Rusijos veiksmų teisėtumą.

„Dabar susėskime dėl Kerčės sąsiaurio ir išsiaiškinsime. Pakvieskite karinius specialistus, Europos, Ukrainos, Rusijos ekspertus – ką norite“, – sakė V. Matvijenko per susitikimą su R. Paksu.

Federacijos Tarybos pirmininkė mano, kad JAV Kongresas ir Europos Sąjungos atstovai pareiškimus dėl incidento Kerčės sąsiauryje padarė neišsiaiškinę, kas įvyko.

Tuo tarpu susitikdamas su R. Paksu Valstybės Dūmos pirmininkas V. Volodinas pareiškė, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos veiksmai ir Vašingtono parama jam gali nulemti negrįžtamas pasekmes ir nuvesti pasaulį prie karo slenksčio.

Rusija lapkričio pabaigoje apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.

Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti. Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.

Lietuva po incidento pareiškė, jog tarptautinė bendruomenė po šios Rusijos agresijos turi išplėsti Maskvai taikomas sankcijas.

V. Volodinas susitikime su R. Paksu taip pat tvirtino, kad Rusija nerengtų karinių pratybų Kaliningrade, jeigu ne NATO aktyvumas prie Rusijos sienų.

NATO pastaraisiais metais sustiprino buvimą Baltijos jūros regiono šalyse, dislokavo po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Aljansas teigia, kad šie veiksmai skirti Rusijos agresijai atgrasyti.

R. Paksas „Interfax“ pranešimuose necituojamas. Antradienį BNS su politiku susisiekti nepavyko.

Jis užima Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ pirmininko pavaduotojo pareigas.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas BNS sakė, kad jam nebuvo žinoma apie R. Pakso vizitą į Maskvą.

Rusija svarstytų galimybę išplėsti prieš džihadistus Sirijoje vykdomą oro smūgių kampaniją į kaimyninį Iraką, jei sulauktų atitinkamo prašymo iš Bagdado, antradienį pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų - Federacijos tarybos - pirmininkė.

Valentina Matvijenko, kurią citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, sakė, kad kol kas Maskva dar negavo tokio prašymo iš Irako vyriausybės.