Antradienį  Seimo nario  liberalo Andriaus Bagdono pateiktas projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo. Jį palaikė 39 Seimo nariai,  8 buvo prieš, susilaikė 55  parlamentarai. Nors įstatymo pataisų autoriui nepavyko įtikinti kolegų dėl pasiūlyto reguliavimo, Seimas suteikė jam galimybę projektą ateityje patobulinti.

Iš Seimo tribūnos A. Bagdonas tvirtino, kad įstatymo pataisos leistų į valstybės tarnybą pritraukti lietuvius, kurie, gyvendami užsienyje ir įgiję kitos valstybės pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę.

„Demografinė situacija gerėja, žmonės grįžta į Lietuvą, nes darbo užmokestis čia didėja, tačiau  jie negali pilnai integruotis  į darbo rinką. Gal numačius papildomus saugiklius, galima būtų suteikti jiems galimybę kandidatuoti į valstybės tarnybą. Jie dalyvautų konkurse, kaip ir kiti, jeigu atitiktų nepriekaištingos reputacijos sąvoką, mokėtų lietuvių kalbą ir išlaikytų egzaminą B lygiu. Tik tokie asmenys galėtų pretenduoti į laisvas valstybės tarnyboje esančias vietas”, – pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.

Palaikyti įstatymo pataisas kvietė Seimo narė Dalia Asanavičiutė, nes, anot jos, tai leistų turėti mums papildomą išsilavinusių žmonių rezervą.

„Mokėjimas lietuvių kalbos yra geras kriterijus tų žmonių atrankai.Tai kalba ne apie priėmimą be konkurso, bet apie galimybę, išlaikius lietuvių kalbos egzaminą, dalyvauti konkurse lygiomis teisėmis su kitais Lietuvos Respublikos piliečiais”, – sakė D. Asanavičiūtė.

Tuo tarpu konservatoriaus Edmundo Pupinio nuomone, yra paprastas  būdas – pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietybę ir dirbti valstybės tanyboje.

Seimo narės, Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos vertinimu, „tai labai graži idėja, kuri niekaip neišpildoma šiuo įstatymo projektu”.

Pasak jos, projektas kalba apie ES piliečius, kurie gali neturėti visiškai nieko bendro su Lietuva.

„Įstatymo projektas neatsako, kokiu būdu gauti teistumo duomenis iš kitos ES valstybės. (… ) Mes niekada negalėsime atsakyti į klausimą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Projektas neatsako į klausimą, kas bus tais atvejais, jeigu ES pilietis jau turi dvigubą  pilietybę ir ta dviguba pilietybė nėra su saugikliais”,– sakė E. Dobrowolska. Ji perspėjo, kad tokiu atveju valstybės tarnautoju galėtų tapti pvz.Rusijos, Kinijos ar kitų valstybių piliečiai.

Šiuo metu pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje būtina turėti Lietuvos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu.

Ką pakeis darbo migrantai?

Dirbti versle galima pasamdyti užsieniečių, kaip tai daroma Lietuvoje krovinių pervežimo automobiliais versle, tačiau į valstybės tarnybą užsieniečio nepasamdysi.

Pirmiausia tai būtų ne prestižo reikalas, kai valstybė savais žmonėmis negali užpildyti valstybės tarnybos etatų. Taip pat tai ir didžiulė rizika, jei į krašto apsaugos sistemą ar karo tarnybą būtų priimami tarnauti uzbekai, kirgizai, tadžikai ar indai, kurie dabar masiškai plūsta į Lietuvą dirbti sunkvežimių vairuotojais.

Vyriausybės paskelbtame sąraše profesijų, kurių trūksta valstybės tarnybose ar biudžetinėse įstaigose, nurodytos 57 pozicijos. Daugiausia trūkstamų profesijų susijusios su kariuomene – oro ir jūrų pajėgomis, karo medicina, įvairiomis techninėmis, aptarnavimo, radijo ir telekomunikacijų ryšio tarnybomis.

Lietuvos biudžetinėse įstaigose trūksta vadovų, ypač informacinių technologijų padaliniuose, statybos, automatikos, elektros, elektronikos, telekomunikacijų, automatikos, aviacijos, radarinio ryšio ir kitų sričių inžinierių, teismo medicinos ekspertų, finansų analitikų, programuotojų, kompiuterinių sistemų specialistų, testuotojų, duomenų bazių kūrėjų, jau nekalbant apie orlaivių ar sraigtasparnių pilotus, technikus ir kitas technines specialybes.

Deficitiniai ir jūros specialistai

Nuostabą kelia tai, kad Lietuvoje tarp biudžetinių įstaigų deficitinėmis įvardijamos laivų elektromechanikų, taip pat ir laivavedžių specialybės.

Teoriškai to neturėtų būti, nes Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai gyrėsi, kad yra daug tiek vienos, tiek kitos specialybės absolventų, kasmet išleidžia dešimtis neva aukštu europiniu lygiu paruoštų šių sričių specialistų.

Vidaus vandens transporto specialistams sukeliama papildoma našta nuolat kreiptis į valstybės tarnybas dėl naujų diplomų išdavimo.

Kur dingsta Lietuvoje parengti laivavedžiai ir elektromechanikai, jei jie valstybės biudžetinėse įstaigose įvardijami kaip deficitinės specialybės? Atsakymų gali būti vos keli – geriausius kadrus išsigraibsto užsienio laivybos kompanijos, nes Lietuvos valdžios institucijos neskiria pakankamo dėmesio, kad pritrauktų komerciniam darbui pasauliniame laivyne parengtus specialistus.

Galima ir tokia versija, kad tarp valdžios institucijų, atskirų jos tarnybų ir laivybos specialybių rengėjų nebuvo tinkamo bendradarbiavimo, planavimo, kada ir kokių specialistų reikės iš Lietuvos biudžeto išlaikomam laivynui – karo laivams, jūros apsaugos pasienio policijos ar uosto policijos tarnyboms.

Gali būti, kad surasti tinkamą laivavedį ar elektromechaniką negali ir po vieną kitą laivą turinčios įvairios kitos Lietuvos biudžetinės tarnybos.

Galima įsivaizduoti, kaip kokiame nors Lietuvos inspekcijos laive kapitonu yra ukrainietis ar uzbekas, bet sunku įsivaizduoti, kad karo laivui ar jo mechanikų tarnybai vadovautų užsienietis.

Sustabarėjusi biurokratinė sistema

Gali būti, kad kai kurių techninių specialybių Lietuvoje stokojama ir dėl pernelyg išsikerojusios biurokratinės sistemos.

Pavyzdžiu galėtų būti tai, kaip Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusių metų gruodžio viduryje kritiškai įvertino Susisiekimo ministerijos struktūroje parengtos vidaus vandenų specialistų laipsnių ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimus.

Įvardinta, kad kai kurių dokumentų išdavimo tvarka ir jų galiojimas netgi kertasi su konstitucinėmis nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens laisvės varžymą.

Pertekline nuostata laikoma tai, kad kai kuriems vidaus vandens transporto diplomams numatytas trumpas iki 5 metų galiojimo laikas. Pastebima, kad taip vidaus vandens transporto specialistams sukeliama papildoma našta nuolat kreiptis į valstybės tarnybas dėl naujų diplomų išdavimo.

Matyt, panašių „uolumo pasireiškimų“ yra ir kitose srityse, taip pat ir laivavedyboje ar elektromechanikų sistemoje. Todėl jauni žmonės dažniau ir renkasi ne sustabarėjusią ir subiurokratėjusią Lietuvos realybę, o laisvesnį ir paprastesnį darbą užsienio kompanijų laivuose, kur į specialistą žiūrima kaip į žmogų, o ne kaip į kažkokį vienetą.

Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 45 parlamentarai. Pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 dienos, išskyrus kai kurias atskiras dalis.

Premjerė: ligšiolinė tvarka verčia ieškoti neskaidrių schemų

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pertvarka leis viešajam sektoriui pritraukti specialistus, kurių dabar negalima pasamdyti dėl atlyginimų skirtumų viešajame ir privačiame sektoriuje, arba tenka naudoti neskaidrias schemas atlyginimą keliant per padidintą krūvį ar vadovaujamas pareigas.

„Mes konkuruojam su privačiu sektoriumi ir privatus sektorius dairosi į žmones, kurie dirba viešajame administravime, kurie yra kompetentingi, kurie turi patirtį, ir gana nesunkiai tuos žmones perperka. Ką leistų valstybės tarnyba pasiekti – leistų turėti tokią darbo užmokesčio politiką institucijoje, kuri būtų artima rinkos sąlygoms“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė pripažino, kad šiuo metu norint pritraukti kompetentingus žmones į viešąjį sektorių tenka taikyti neskaidrias schemas.

„Aš manau, kad tos schemos yra iš bėdos, nes kažkaip turime žmonėms už darbą atlyginti, bet jos yra neskaidrios. Žymiai geriau, kai žmogui mokamas normalus atlyginimas už darbą, kokį jis galėtų gauti rinkoje su panašia kompetencija vietoje to, kad darytų jį viršininku, kai jis nenori būti viršininku ar kažkokius virškrūvinius darbus sugalvoti, kad tas atlyginimas būtų didesnis“, – kalbėjo premjerė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog be pokyčių valstybės tarnyboje nebeliks kam dirbti, nes „toliau egzistuos neteisinga ir nemotyvuojanti atlygio sistema, toliau daugės perdegusių ir nepatenkintų valstybės tarnautojų“.

„Šiandien jūsų rankose valstybės tarnybos ateitis. Akivaizdu, kad nieko nedarant nebus kam efektyviai spręsti švietimo, sveikatos, saugumo ir kitų mūsų valstybei svarbių klausimų. Toliau didės atskirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus, (...) valstybės tarnyba toliau liks nepatraukli, negebanti pritraukti jaunų bei kompetentingų darbuotojų. Tokia situacija, ypač šiandieniniame geopolitiniame kontekste yra labai pavojinga“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Opozicija įžvelgia ir nepotizmo riziką

Skeptiškai apie reformą atsiliepę opozicijos atstovai teigė, jog neteisinga orientuotis į valstybės įstaigų vadovus, nes tokia tvarka gali dar labiau paskatinti nepotizmą.

„Investicija į vadovus nėra tas tikras kelias dėl valstybės tarnybos kokybės. Nueik, atsiprašyk, pasakysi, kad būsiu lojalus ir galėsiu dirbti toliau. Su tokiais reikalavimais jau dabar gyvena valstybės tarnautojai. O su šiuo įstatymo projektu tai tik dar labiau bus įtvirtinta“, – kalbėjo opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Mes konkuruojam su privačiu sektoriumi ir privatus sektorius dairosi į žmones, kurie dirba viešajame administravime, kurie yra kompetentingi, kurie turi patirtį, ir gana nesunkiai tuos žmones perperka.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius teigė, jog neverta tikėtis, kad „vadovai stebuklingai spręs visas problemas“, o „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, jog valstybinių įstaigų vadovai „paverčiami kaip UAB'o savininkai“.

„Vadovams gyvenimas gerinamas. Mes kalbame apie skaidrumą, apie nepotizmą ir kitus dalykus, kad to neturėtų būti, bet vadovai dabar paverčiami kaip UABʼo savininkai. Jie algos dydį galės nustatyti pagal priklausomumą partijai, draugystės ryšius. Nepotizmui plisti bus labai geros galimybės“, – sakė V. Ąžuolas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas liberalas Ričardas Juška teigė, jog nematyti ir nespręsti viešojo sektoriaus problemų „yra tiesiog nusikaltimas“ ir jį pertvarkyti reikia iš esmės.

„Viešajame sektoriuje Lietuvoje dirba 364 tūkst. darbuotojų ir negalima nepamatyti skaičių, kad Europos Sąjungos, EBPO šalyse viešajame sektoriuje vidutiniškai dirba 19 procentų, Lietuvoje – 29. Akivaizdu, kad šie skaičiai ne Lietuvos viešojo sektoriaus naudai, ne visam aparatui, kuris gauna mažus atlyginimus. didinti iš tų milijonų 280 tūkst. dirbančiųjų turbūt visi suprantame, kad nėra galimybės“, – sakė R. Juška.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti šiemet papildomai reikės 15,8 mln. eurų, 2024 metais reikės dar 1,14 mln. eurų, o 2025 metais – dar 3,05 mln. eurų.

Pataisymai Seime: paliktas priedas už stažą

Valstybės tarnybos pertvarką Vyriausybė įvardijo vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota, pvz., liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti.

Svarstant projektą Seimo komitetuose buvo pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Algos pradės augti nuo liepos

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Pagal naujus skaičiavimus, prezidento pareiginė alga iki mokesčių nuo maždaug 10 tūkst. eurų po kitų rinkimų kiltų iki maždaug 10,3 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,7 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,2 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,7 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Taip pat pertvarka sustiprinti vadovų įgaliojimai, centralizuotos jų atrankos, Valstybės tarnybos departamentas reorganizuojamas į į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

„Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, stažo grąžinimas į valstybės tarnautojų darbo užmokestį „truputį prieštarauja pačiai reformos koncepcijai“, kuria siekiama, kad darbo užmokestis valstybės tarnyboje būtų artimas tokios pačios specializacijos ir patirties darbuotojų rinkoje.

„Buvo ta diskusija, visgi tas kompromisas, kuris pasiūlytas, kai sumažinamas laikotarpis, kurį jis skaičiuojamas, iki 20 metų, toks kompromisas gali būti“, – pažymėjo premjerė.

Seimas ketvirtadienį svarsto Vyriausybės parengtą ir vienu svarbiausių šios kadencijos darbu vadinamą valstybės tarnybos reforma.

Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų.

Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.

Ministrų kabineto teiktame projekte numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą komitete pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Ketvirtadienį po svarstymo už ją balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo devyni, susilaikė 38 Seimo nariai. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl įstatymų pakeitimų priėmimo.

Valstybės tarnybos reformą premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbu.

Po Seimo komitetų peržiūros projekte padaryta pakeitimų, vienas pagrindinių – siūloma vis dėlto palikti priedą už darbo stažą.

„Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.

Ministrų kabineto teiktame projekte siūlyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstant projektą Seimo komitetuose pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Po diskusijų komitetuose valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos.

Vidaus reikalų ministerija buvo siūliusi, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka – per metus ne mažiau kaip 20 darbo dienų.

Reforma stipriai pakoreguota ir tikrai Vyriausybė nuo savo pasiūlymų stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pavyzdžiui, dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje.

Taip pat sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Dabar šis dydis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Anot projekto, pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų didėti teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai. Visi kiti pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidėtų nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtino, kad siūlomų pakeitimų negalima vadinti reforma.

„Tai yra pakeitimai, didžiąja dalimi susiję su valstybės įstaigų institucijų vadovų socialiniu statusu, įgaliojimais, ir taip apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tai yra valstybės tarnyboje veikiančių institucijų vadovų darbo sąlygų koregavimo įstatymo projektas“, – sakė jis.

Anot Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės, projektais mažinamos valstybės tarnautojų socialinės garantijos, ji taps dar mažiau patraukli.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad reforma bandoma sukurti „vaivorykštinių bebrų valstybės tarnybą“.

„Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde? Tai ar tikrai jis bus linkęs rizikuoti savo šilta vieta, ar tai bus esminis reformos akcentas neatsižvelgiant į valstybės institucinės patirties išsaugojimą?“ – reformą kritikavo „valstietė“ Guoda Burokienė.

Valstybės tarnyba sutapatinama su verslo struktūra, tačiau verslininkas rizikuoja ir už rezultatus atsako savo turtu, o valstybės tarnybos vadovas kuo atsako, savo kėde?

Socialdemokratas Algirdas Sysas pasigedo objektyvumo vertinant tarnautojų darbą ir nustatant jų darbo užmokestį.

„Vietoj ėjimo objektyvumo keliais atsiranda šiame įstatyme labai daug subjektyvumo, tai yra vadovas yra tėvas-Dievas, šventoji dvasia ir Dievo sūnus. Negali taip būti, turi būti aišku, ką žmogus gali uždirbti“, – teigė politikas.

Opozicijos atstovai taip pat kritikavo, kad darbo užmokesčio indeksavimas „užvėlinamas“ trejus metus.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas reformą vadino „tikrai didžiuliu pirmu žingsniu modernizuojant valstybės tarnybą“.

Jo teigimu, siūloma nauja atlygio sistema leis valstybės tarnybą priartinti prie realaus gyvenimo ir konkuruoti su privačiu sektoriumi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu aiškino, kad ilgiau delsti su valstybės tarnybos pertvarka nebegalima – 40 proc. tarnautojų nepatenkinti savo situacija, o nuo valstybės tarnybos priklauso pačios valstybės raida.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.

„Iš tikrųjų galime paantrinti prezidentui, kad vienodai matome tas problemas“, – BNS sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Pasak jos, siekiama, kad „žmonės, kurie dirba, jaustų tą teisingumo jausmą“.

„Iš tikrųjų visos kitos socialinės garantijos – tai mes matome jas kaipo tokias, per socialinį dialogą, per profesinių sąjungų įsitraukimą, ir, na, kaip sakant, derybos būtų, kad valstybės tarnautojai irgi turėtų tas socialines garantijas“, – kalbėjo viceministrė.

„Tai tikrai nesutiktumėm, kad bandome išbraukti socialines garantijas iš įstatymo projekto“, – pažymėjo ji.

Tai tikrai nesutiktumėm, kad bandome išbraukti socialines garantijas iš įstatymo projekto.

Seimas praėjusią sesiją pradėjo svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, kuri dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dar iki pateikimo nepasiekė Seimo salės ir buvo grąžinta iniciatorei Vyriausybei svarstyti. Be kitų pakeitimų, reforma būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Pasak viceministrės, teikiant projektą į galimą prieštaravimą Konstitucijai buvo atsižvelgta.

„Iš esmės projekte buvo atsižvelgta į galimą prieštaravimą Konstitucijai. Didžiausias ginčas kilo dėl darbo užmokesčio sureglamentavimo, įstatyme yra įtvirtinti minimalūs pareigybių algų dydžiai, taip pat lieka ir maksimali darbo užmokesčio dydžio riba – tai yra prilyginama vadovo atlyginimui, bet įstatyme yra sudėti saugikliai“, – kalbėjo ji.

„Konstitucinio Teismo doktriną stengiamės atliepti ir iš tikrųjų ieškojome tų kompromisinių dalykų. Įstatyme irgi yra įtvirtinti kriterijai kaip bus tas, darbo užmokestis, sureglamentuotas ir nustatytas“, – sakė viceministrė.

Prezidentas taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jei reforma strigtų Seime, Prezidentūra teiktų pataisas dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų koeficientų kėlimo – tai irgi numatyta reformos pakete.

S. Ščajevienės teigimu, šiuo metu reforma nuosekliai apima visas grandis, todėl turėtų būti įgyvendinama nuosekliai.

„Reforma yra suprojektuota praktiškai, ją matome kaip nuoseklią, visas grandis apimančią – tiek politikus, tiek teisėjus, tiek valstybės tarnautojus, tiek statutinius, ir iš tikrųjų kažkokio tai atsarginio varianto neturime“, – sakė ji.

Iš tikrųjų galime paantrinti prezidentui, kad vienodai matome tas problemas.

Ji įspėjo, kad bet kokie „segmentiniai projektai“ toliau gilins „prarają viešajame sektoriuje ir dar labiau gilins problemą“.

Valstybės tarnybos pertvarką parengusi Vidaus reikalų ministerija ją argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

„Labai svarbu, kad valstybės tarnybos likimas taptų aiškus, mes iš pat pradžių palaikėme valstybės tarnybos reformą kaip tokią, tačiau tikrai negalime sutikti su tomis nuostatomis, kurios kelia suderinamumo su Konstitucinio Teismo doktrina problemą, ir taip pat yra ir socialinės valstybės tarnybos garantijos, kurių mes negalime tiesiog išmesti į šiukšlių kibirą“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.

Seimas praėjusią sesiją pradėjo svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, kuri dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dar iki pateikimo nepasiekė Seimo salės ir buvo grąžinta iniciatorei Vyriausybei svarstyti. Be kitų pakeitimų, reforma būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Prezidentas G. Nausėda sako, kad socialinės garantijos yra „žmonių lojalumo savo valstybei elementas“.

Turime ieškoti tokio valstybės tarnybos modelio, kuris ne likviduotų valstybės tarnybą kaip tokią ir jos išskirtinumą, bet leistų jai dirbti efektyviau ir pasitarnauti visuomenės reikmėms.

„Turime ieškoti tokio valstybės tarnybos modelio, kuris ne likviduotų valstybės tarnybą kaip tokią ir jos išskirtinumą, bet leistų jai dirbti efektyviau ir pasitarnauti visuomenės reikmėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jei reforma strigtų Seime, Prezidentūra teiktų pataisas dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų koeficientų kėlimo – tai irgi numatyta reformos pakete.

„Jeigu atsitiktų taip, kad politiniame procese valstybės tarnybos reforma užstrigtų, mes esame pasirengę gesinti gaisrus ir teikti iniciatyvą dėl teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio pareiginių koeficientų didinimo, nes patiriame tokią situaciją teismų sistemoje, kai tarnybą masiškai palieka teisėjai, teisėjų padėjėjai, ir tai kelia iššūkių sklandžiam ir efektyviam teismų darbui“, – sakė G. Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po parlamento valdybos susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad paketui per pavasario sesiją bus skiriamas didelis dėmesys.

„Valstybės tarnybos reformai pavasario sesijoje tikrai skirsime didelį dėmesį, kaip ir mokesčių pakeitimams, apie juos susitikime buvo nemažai kalbėta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valstybės tarnybos pertvarką parengusi Vidaus reikalų ministerija ją argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą. 

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dukart Seimo salės nepasiekusiam ir Vyriausybėje taisytam projektui šįkart duris atvėrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jis trečiadienį valdančiųjų balsais nusprendė, kad Vyriausybės teikiama formuluotė dėl maksimalių pareiginės algos koeficientų neprieštarauja Konstitucijai.

Tuo metu Seimo Teisės departamentas tvirtina priešingai – jo teigimu, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankama, o nuostata, jog konkretūs maksimalūs koeficientai būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neatitinka Konstitucinio Teismo (KT) doktrinos.

Seimo teisininkų teigimu, pagal KT išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, jame aiškiai nurodant skaičiavimo kriterijus, minimalius ir maksimalius koeficientus.

Vyriausybė vieną kartą jau taisė šią įstatymo vietą, nes pirminiame variante maksimalaus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficiento išvis nebuvo numatyta.

Su naujausiomis Seimo teisininkų pastabomis Vyriausybė nesutinka. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė BNS yra sakiusi, kad jų ir konstitucinės teisės specialistų, su kuriais konsultavosi, požiūriu, Seimui teikiamas siūlymas atitinka KT doktriną.

Pirmadienį Ministrų kabinetas valstybės tarnybos reformos įstatymų projektus taisė, reaguodamas į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Vidaus reikalų ministerija teisės aktus taisė, reaguodama į KT išaiškinimą dėl nepriekaištingos reputacijos.

Kaip BNS anksčiau sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, pateikus įstatymo projektą parlamentui antrą kartą, KT pripažino nepriekaištingos reputacijos aspektus „prieštaraujant Konstitucijai dėl kito įstatymo – Vidaus tarnybos statuto“.

„Kadangi ta pati nuostata apima ir Valstybės tarnybos įstatymą, dėl to įvertinus galimą neatitikimą ir buvo sustabdytas projekto svarstymas praėjusią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – kalbėjo politikė.

Pasak jos, nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas ir kriterijai siūlomi pagal naujausią KT nutarimą, kad šie reikalavimai turėtų būti diferencijuojami, atsižvelgiant į pareigūnų einamų pareigų svarbą, vykdomų funkcijų ypatumus, tenkančią atsakomybę.

Praėjusią savaitę būtent dėl šio KT išaiškinimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė valstybės tarnybos reformos projektų, o Vyriausybė juos atsiėmė pataisyti.

Įstatyme yra nustatyti aiškūs kriterijai, pagal ką bus nustatomas darbo užmokestis.

Be to, pastabų projektui vėl turėjo Seimo Teisės departamentas. Jis antrą kartą įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo.

Seimo teisininkų teigimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai, minimalūs ir maksimalūs koeficientai, tuo metu Seimui teikiamame projekte numatyta, jog darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, atlyginimus nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis.

Anot jų, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankamas.

Vidaus reikalų viceministrė teigė, kad šios vietos taisyti nesiūloma, nes jų nuomone, ji atitinka KT doktriną.

„Mūsų manymu, tai, ką esame po pirmo pataisymo sudėlioję, atsižvelgėme į Teisės departamento pastebėjimus ir numatėme viršutinę darbo užmokesčio ribą įstatyme. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojo darbo užmokesčio viršutinė riba neturėtų viršyti vadovo atlygio. Antras pakoregavimas – įstatyme yra nustatyti aiškūs kriterijai, pagal ką bus nustatomas darbo užmokestis, tai yra atsakomybė, vykdomos funkcijos ir eilė kitų kriterijų, kurie įtvirtinti įstatyme ir atliepia tą KT doktriną bei nutarimus“, – sakė S. Ščajevienė.

„Mes tos dalies nekoreguosime, nes mūsų nuomone, pakankamai atliepėme ir sureglamentavome“, – tvirtino ji.

Valstybės tarnybos reformą planuota Seimui pateikti praėjusį ketvirtadienį, bet plenarinių posėdžių salės ji nepasiekė.

Šis didelis įstatymų paketas išimtas ir grąžintas Vyriausybei antrą kartą. Spalio 10 dieną valdantieji valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente taip pat atidėjo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Spalio 26 dieną Vyriausybė projektus pataisė.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.

„Vakar turėjome pasitarimą, buvo išsakytas prašymas, dalyvavo ir premjerės patarėjas ir vidaus reikalų viceministrė, jie prašo daryti pertrauką ir nori galimybės padaryti pataisas ten, kur Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai“, – trečiadienį TTK narius informavo komiteto vadovas Stasys Šedbaras.

VRM Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja Jūra Ivonaitytė patvirtino, kad ministerijai reikia laiko dar kartą pataisyti įstatymo projektus.

„Lieka Vidaus reikalų ministerijos vakar susitikime išsakytas prašymas dėl vakar aptartų naujai paaiškėjusių naujų aplinkybių ir dėl Seimo Teisės departamento pastabų. Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus“, – per Seimo komiteto posėdį sakė patarėja.

Norėtume paprašyti komiteto narių laiko papildomai įsivertinti aplinkybes ir darbo tvarka grįžti prie šio klausimo iš esmės atnešant naujus pasiūlymus.

S. Šedbaras teigė, kad pertrauka dėl valstybės tarnybos reformos daroma neribotam laikui.

Seimo Teisės departamentas, pateikdamas išvadą Vyriausybės jau taisytam valstybės tarnybos reformos projektui, vėl aptiko keletą Konstitucijai galinčių prieštarauti normų.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu, be to, privalo būti nurodyti aiškūs jo skaičiavimo kriterijai, minimalūs ir maksimalūs koeficientai, tuo metu Seimui teikiamame projekte numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, atlyginimus nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis Vyriausybės rekomendacijomis.

Seimo teisininkai taip pat sukritikavo Vyriausybės jau pataisytą nuostatą dėl maksimalių atlyginimo koeficientų nustatymo. Anot jų, pasiūlyta bendro pobūdžio norma – kad maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento – nėra pakankamas.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad projekte apibrėžiant nepriekaištingą reputaciją liko nuostata, kurią KT neseniai pripažino antikonstitucine.

Seimo teisininkai taip pat pateikė apie 60 kitokių pastabų projektui.

Valstybės tarnybos reformą planuota Seimui pateikti ketvirtadienį.

Šis didelis įstatymų paketas išimamas antrą kartą. Spalio 10 dieną valdantieji valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente taip pat atidėjo po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Spalio 26 dieną Vyriausybė projektus pataisė.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinami vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.