Atostogos – iki pavasario
Dabar vien nuo minties apie maudynes Baltijos jūroje, Lampėdžių karjere ar kitame vandens telkinyje, daugumai mūsų šiurpsta oda. O dešimtmetis Ignas Dailydė, vandens pursluose taškytis planuoja dar bent porą savaičių – "Dock7" vandenlenčių parkas, į kurį moksleivis važiuoja tris kartus per savaitę, sezoną uždaro tik spalio mėnesį.
"Pertrauka bus iki gegužės", – kiek nusiminęs atsiduso Ignas.
Būtent tiek laiko – iki pavasario, atremta į sieną tamsiame kambaryje, ilsėsis ir įspūdinga, ryklio atvaizdu puošta profesionali vandenlentė, kurią dešimtmečiui vos prieš mėnesį padėjo įsigyti tėvai. Vandenlenčių sportą – wakeboarding (angl. k. "wake" – bangavimas, "board" – lenta), kai ant lentos stovintį sportininką kateris ar specialiai pagaminti mechanizmai traukia vandens paviršiumi, o šio proceso metu atliekami įvairūs triukai, Igno dienotvarkėje pakeis krepšinio treniruotės. Jas Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos penktokas pradėjo lankyti rugsėjo mėnesį.
"Bus keista, kai neliks kasdienio užimtumo, – simpatiško sportininko mama Miglė Dailydienė tikino pripratusi prie nuolatinio sukimosi rate ir vairuotojo vaidmens. – Surenki visus daiktus iš namų, sūnų iš mokyklos ir važiuoji su kostiumėliu į treniruotes."
Išbandė daug sporto šakų
Ignas, anot M.Dailydienės, sportuoja nuo penkerių. Pirmiausia lankė asmeninės plaukimo treniruotes pas Paulių Andrijauską, vėliau – grupinius užsiėmimus.
"Tada atsirado rutina. Nepatiko tiesiog plaukioti nuo vieno baseino galo iki kito", – savo sprendimą mesti treniruotes, Ignas, anot jo mamos, motyvavo tuo, kad jau moka plaukti.
Tuo pat metu berniukas lankė dar ir dziudo, o nuo apdovanojimų lūžtančios lentynos iki šiol kalba apie sėkmę kovos menų sporte.
"Kai sezono pabaigoje Ignas pasakė nebenorintis važiuoti į dziudo stovyklą, supratome, kad kažkas ne taip. Rudenį jis pranešė, kad palieka sportą. Gal čia šiuolaikinių vaikų bruožas?" – M.Dailydienė neslėpė, kad berniuko sprendimas buvo tarsi šaltas dušas ir jai su vyru, ir "Kauno dziudo klubo" trenerei. – Per prievartą juk neversi eiti. Juolab kad Ignas kiauras dienas ant lovos su planšete rankoje neguli. Nuolatos juda."
Ketverius metus jis lankė futbolo treniruotes, yra nuolatinis teniso aikštynų lankytojas, išbandė gimnastiką.
"Sunku pasakyti, kaip geriau, – vienam ar komandoje. Turbūt niekad nepagalvojau", – paklaustas, ar didesnį malonumą teikia asmeninis rezultatas, ar komandinė pergalė, Ignas truktelėjo pečiais. Simpatijas vienas ar kitam sportui esą lemia daugybė niuansų. Pradedant treneriu, baigiant – aplinka ir kartu besitreniruojančiais vaikais.
Patraukė vandenlentės
Pastaruosius trejus metus dešimtmetis kaunietis užsiima vandenlenčių sportu. Pradžioje į jį žiūrėjęs kaip į pramogą, praėjusią vasarą Ignas pagavo azartą. Kelis mėnesius moksleivis praleido Palangoje, moderniausiame vandenlenčių parke Europoje "313 cable park", didžiausią vandenlenčių treniravimo patirtį turinčio, prižiūrimas vieno geriausių Lietuvos vandenlentininkų Domanto Kazicko, o šiemet įgūdžius toliau tobulina "Dock7", su treneriu Kajumi Karenausku – buvusiu šuolininku į vandenį ir gimnastu. Į treniruotes berniukas eina tris kartus per savaitę, nesvarbu, saulė šviečia ar lietus merkia. Treniruotės nevyksta tik tada, kai lauke žaibuoja.
"Kuo prastesnis oras, tuo geriau. Kodėl? Todėl, kad mažiau žmonių ateina į parką, – šyptelėjo berniukas, o paklaustas, kas iš tiesų yra tas vandenlenčių sportas, rimtu veidu pažėrė greitakalbe tarsi tikras profesionalas. – Tai nėra tiesiog čiuožimas vandens paviršiumi. Tai įvairių triukų atlikimas ant vandens paviršiaus, ore ir figūrų."
Užsiėmimo pradžios belaukiantis treneris K.Karenauskas jį papildė. Vandenlenčių sportas – tobulas sporto ir pramogos derinys, sujungiantis snieglenčių, banglenčių ir vandens slidžių sportų elementus. Ne veltui ne sezono metu vandenlentininkai savo įgūdžius lavina arba sporto salėje, arba ant snieglenčių.
"Nėra labai didelio skirtumo tarp vandenlentės ir snieglentės, tik ant pastarosios lėtesnis progresas, nes traumų tikimybė didesnė. Juk krenti ant sniego, o ne vandens", – nepaisant rizikos, treneris Kajus šaltuoju metų laiku drąsiai stoja ant snieglentės.
Pamažu kalbina ir Igną išbandyti šį žiemos sportą. Ir nors mažasis maksimalistas dega nekantrumu, M.Dailydienė neskuba uždegti žalios šviesos – bijo, kad sūnus nesusižalotų. Tiesa, tai ne vienintelis stabdis.
Kažkada sakiau, kad neskubėtų atlikti salto, pabandytų jį pirmiausia gimnastikos salėje. Spėkite, ar sulaukė.
"Bijau, kad nesutalpinsime priemonių! Jau dabar namuose – vandenlentė, batai, hidrokostiumai ir šalmai. Vasarą viskas greičiau džiūsta, o atvėsus orams – sunkiai", – juokėsi moteris.
Kalba savais terminais
Vandenlenčių sportas – begalė triukų ir platus, juos apibūdinantis žodynas. Anksčiau nesupratusi nieko, dabar jau ir Igno mama žino, kad "tail grab" reiškia lentos galo prigriebimą, "ollie to blind" – šuoliuką iš vandens nusileidžiant akląja puse, o "180 in tail press" – šuoliuką ant dėžės pasukant lentą 180 laipsnių ir spaudžiant galinę koją.
Varžybose triukai, anot M.Dailydienės, yra svarbu. Atlikus kiekvieną jų, surenki tam tikrą balų sumą. Tačiau jaunam vandenlentininkui, kurio gebėjimams liaupsių negaili treneriai, o aplinkiniai aikčiodami klausia, kiek šiam spartuoliui metų, vienas didesnių smagumų yra išmokti naujų dalykų. Todėl neretai jį esą tenka stabdyti ir priminti, kad į parką atvažiavo dirbti, o ne pramogauti.
Jaunajam vandenlentininkui mamos pagalbos nereikia – treniruotei viską pasiruošia pats.
"Kažkada sakiau, kad neskubėtų atlikti salto, pabandytų jį pirmiausia gimnastikos salėje. Spėkite, ar sulaukė", – M.Dailydienė tikino, kad kūlverstis ore buvo vienas pirmųjų triukų, kurį atliko Ignas.
Jį ir kitus išmoktus triukus berniukas visai neseniai pademonstravo pirmosiose savo varžybose. Jose iš dvylikos dalyvių, kurių amžius buvo iki penkioliokos metų, Ignas užėmė ketvirtą vietą. Sezoną dešimtmetis užbaigė su trenksmu – Elektrėnuose vykusiose tarptautinėse varžybose "True Wake competition 2019", vaikų grupėje iki penkiolikos metų, jis užėmė prizinę trečią vietą.
"Kaip vaikas, jis plaukia per gerai, – M.Dailydienė neabejojo, kad tobulėti yra kur, svarbiausia, kad nedingtų noras. – Sportas sezoninis – vos keturi mėnesiai, o kitų šalių sportininkai treniruojasi kone kiaurus metus. Tikiu, kad sportinis azartas dar ilgai išliks. Juolab kad turime planų per pavasario atostogas Igną išleisti į "Boardsports" organizuojamą vaikų stovyklą Turkijoje."
