Atlieka daug funkcijų

Vanduo yra pagrindinė organizmo sudedamoji dalis – jis sudaro apie 65 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Vanduo atlieka žmogaus organizme atlieka daug svarbių funkcijų. "Tai terpė, kurioje vyksta cheminės reakcijos ląstelėse. Vanduo naudojamas energijos apykaitai organizme ir termoreguliacijai, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Būdamas virškinimo sulčių sudėtine dalimi, jis taip pat dalyvauja virškinimo procese. Vandenyje ištirpę mikroelementai, vitaminai ir kitos medžiagos yra įsisavinamos per virškinimo sistemą. Vanduo dalyvauja ir reguliuojant kraujospūdį, dėl jo medžiagų apykaitos produktai yra pašalinami per inkstus susidarant šlapimui", – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė. Negaudamas vandens žmogus gali išgyventi vos keletą dienų, o netekęs 12–20 proc. vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais, kurie turi būti šalinami su skysčiais. Taigi dehidratacija reiškia ne tik skysčių trūkumą, bet ir organizmo taršą.

Troškulį jaučia ne visi

Sušilęs organizmas visais įmanomais būdais mėgina atsivėsinti. "Dėl vidinių ar išorinių veiksnių pakilus kūno temperatūrai, odoje esantys termoreceptoriai reaguoja į šį temperatūros pokytį. Jie siunčia signalą į galvos smegenyse esančius centrus, o šie siunčia atsakomuosius signalus už termoreguliaciją atsakingoms struktūroms. Dėl šios organizmo sistemų vidinės komunikacijos išsiplečia odos paviršiuje esančios kraujagyslės, leisdamos išspinduliuoti kuo daugiau šilumos į aplinką. Taip pat aktyvuojamos odoje esančios prakaito liaukos, prasideda gausus prakaitavimas, vėsinantis kūno paviršių", – aiškina gydytoja.

Būklei užsitęsus (ilgai būnant karštoje aplinkoje) ilgainiui organizmas netenka daug skysčių. Išsiplėtus kraujagyslėms ir sumažėjus skysčių kiekiui kraujagyslėse mažėja arterinis kraujospūdis. Dėl šių fiziologinių pokyčių gali atsirasti įvairių negalavimų: silpnumas, nuovargis ir galvos svaigimas. Tad, užklupus karščiams, K.Lebedevaitė rekomenduoja skysčių vartoti kuo daugiau.

"Skysčiai turėtų būti nesaldinti, be alkoholio ir kofeino, mat tokie gėrimai skatina dar spartesnį vandens pasišalinimą ir dehidratacijos reiškiniai bus dar sunkesni. Gurkšnoti reikėtų nuolat, nelaukiant, kol ims kankinti troškulys, kadangi šis praneša apie jau dehidratavusį kūną. Taip pat verta paminėti, kad ne visi žmonės jaučia troškulį. Jei organizmas pripranta gauti mažai skysčių, ilgainiui troškulio refleksas yra užslopinamas ir  dehidrataciją išduoda atsiradę simptomai", – teigia gydytoja.

Apie 60 proc. reikiamo vandens organizmas gauna veikiant virškinimo sistemai. Valgydamas mišrų maistą, žmogus kasdien gauna apie 1 l vandens. Trūkstamas vandens kiekis gaunamas geriant skysčius. Organizmo įsisavinamo vandens kiekis yra apie 2–3 l, tačiau šis kiekis gali būti kintantis, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, fizinio aktyvumo ir gretutinių ligų.

Siekiant, kad organizme būtų tinkamas ne tik vandens balansas, bet ir mineralų kiekis – rekomenduojama gerti natūralų mineralinį vandenį. Tokiame vandenyje gausu gamtos subalansuotų mineralinių medžiagų.

Svarbi tinkama apranga

Esant karštiems orams neperkaisti taip pat padės tinkama apranga, kuri turėtų būti laisva ir pagaminta iš natūralių, orui ir drėgmei laidžių pluoštų: medvilnės, lino ar šilko. Geriausia aprangą rinktis kuo šviesesnę, kadangi šviesios spalvos atspindi ne tik šviesą, o taip pat ir šilumą.

Būdami saulės atokaitoje nepamirškite dėvėti galvos apdangalo ir naudoti apsauginio kremo nuo saulės su aukštu SPF filtro skaičiumi. Stenkitės nebūti lauke pačiomis kaitriausiomis valandomis ir lauko darbus planuokite ryte, iki 11 val., arba vakare, po 17 val., kai oro temperatūra vėsesnė. Jei tik yra galimybė, karščiausiomis dienomis venkite sunkių fizinių darbų ir pasistenkite judėti lėčiau – tai apsaugos nuo netikėtai apsvaigusios galvos, alpimo ir jo metu patiriamų traumų. Reguliariai atvėsinkite organizmą, jeigu neturite kondicionieriaus, tam padės vėsus dušas ar vėsus vandens buteliukas, priglaustas prie kaktos.

Tačiau kaip žinoti, ar vandens ar kito per kaitrą tinkamo gėrimo išgerta pakankamai? Berlyno „Charité“ universitetinės ligoninės fiziologijos instituto profesorius Hannsas Christianas Gunga pataria lipti ant svarstyklių.

Mokslininkas rekomenduoja tiesiog pasisverti ryte ir vakare ir palyginti rezultatus. Jei dienos pabaigoje rodyklė rodo kilogramu ar dviem mažiau, džiūgauti nereikėtų – tai ženklas, kad išgerta litru ar dviem per mažai.

Dar vienas pavojaus signalas, kad skysčių išgerta per mažai, yra pulsas: jei jis smarkiai pakyla užsiimant net menka fizine veikla, vadinasi, pats metas atsigerti.

Profesorius rekomenduoja gurkšnoti skysčius mažomis 150-200 mililitrų porcijomis. Gėrimas neturėtų būti šaltas kaip ledas – veikiau šiltas ir, žinoma, tai neturėtų būti alkoholis.

Rudenį ar žiemą padidėja rizika ne tik „pasigauti“ slogą ar kosulį. Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti visai ne peršalimo priežastis. Tai gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai.

„Dehidratacijos tikimybė išauga rudenį ir žiemą, kai šalta. Šiuo laikotarpiu mes savaime pradedame gerti mažiau vandens, nes oras tampa vėsesnis, mažiau prakaituojame, judame. Todėl troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą, tad nejausdami sumažiname išgeriamo vandens kiekį“, – pasakoja homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė.

Anot D. Rapalytės, šaltuoju metu vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Tai neleis organizmui dehidratuoti, be to, padės palaikyti sveikatą.

Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei.

„Šaltuoju sezonu organizmui dažnai trūksta būtinų elementų. Kadangi rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai, elektrolitų stygių reikia kompensuoti. Organizmui būtina gauti elektrolitų tam, kad būtų užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai“, – komentuoja D. Rapalytė. Tam, kad organizmas greičiau atgautų reikiamą vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, specialistė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.

Gerti net ir tada, kai, atrodo, nesinori

„Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei, kuri turi kęsti šildymo ir šalto oro pasikeitimus. Taip pat vanduo apsaugo nuo nuovargio bei papildo organizmą būtinais elementais“, – vandens privalumus šaltuoju metu vardija mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė. 

Pasak specialistės, kai šalta organizmas pats neduoda signalo apie troškulį, todėl svarbu patiems prisiminti apie vandenį. Mat kai šalta, kraujagyslės susitraukia, sumažėja kraujotaka į galūnes (rankas ir kojas). Taip organizmas dirba, kad išsaugotų šilumą. Tačiau, kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.

Nors ir atrodo, kad gerti daugiau vandens nenorime, negėrus jo ilgesnį laiką pasireiškia tam tikri dehidratacijos požymiai. „Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą“, – dehidratacijos simptomus vardija D. Rapalytė.

Žmogaus kūno didžiąją dalį sudaro vanduo, tad jis kiekvienam iš mūsų ne ką mažiau svarbus ir reikalingas nei maistinės medžiagos. Turbūt daugelis jau išmokote apskaičiuoti, kiek vandens pagal savo kūno svorį turėtumėte išgerti kas dieną – tereikia savo kūno masę padauginti iš 0,03, tad jei sveriate, pavyzdžiui, 60 kilogramų, jūs per dieną turėtumėte  išgerti 1,8 l vandens, teigiama pranešime spaudai.

Deja, bendrovės „Samsung“ žiemą atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų – net 47 proc. – per dieną išgeria vos 3–6 stiklines vandens. Tad kokį jį gerti, kada jį gerti ir ar tikrai vos prabudus reikėtų pulti prie vandens stiklinės su citrina?

Mitas: per dieną žmogus turėtų išgerti du litrus skysčių

Turbūt daugelis girdėjote teiginį, kad kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti du litrus skysčių. Tiesos šiame teiginyje yra, bet ne visai. Pagalvokite apie savo rutiną – kiek skysčių per dieną suvartojate? Galbūt rytą pradedate nuo kavos puodelio, perpiet pasisotinate vaisių kokteiliu, o vakare dar išgeriate arbatos?

Deja, daugelis daro klaidą manydami, kad visi šie ir kiti panašūs gėrimai yra prilyginami skysčiams – visa tai, ką išgeriate, neturėtų būti skaičiuojama kaip vanduo. Taip pat svarbu paminėti, kad kiekvienas puodelis ar stiklinė kitų skysčių turėtų būti papildyti stiklu vandens. Deja, technologijų bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai vandens išgeria gerokai per mažai.

Mitas: gerti gryną vandenį yra sunku

Jei planuojate keisti savo įpročius ir siekiate į mitybos racioną įtraukti daugiau vandens, nesustokite pusiaukelėje ir pasinaudokite išmaniaisiais sprendimais, kurie palengvins jūsų kelią link sveikesnio gyvenimo būdo. Darbo diena jau į pabaigą, o pastebėjote, kad išgėrėte tik kelias stiklines vandens, nes... pamiršote?

Pasitelkite į pagalbą technologijas: išmaniųjų telefonų gamintojai gali pasiūlyti daugybę nemokamų ir patogių naudojimui programėlių, kurių pagalba galėsite sekti savo išgeriamo vandens kiekį. Pavyzdžiui, kai kuriuose išmaniuosiuose yra programėlė, kuri leis stebėti ne tik kiek vandens trūksta išgerti iki užsibrėžto tikslo, bet ir kiek kalorijų suvartojote per dieną ar kiek jų netekote po treniruotės.

Negana to, programėlėje galėsite matyti ir kitų savo išmaniųjų įrenginių siunčiamus pranešimus. Jūsų riešą puošia išmanioji apyrankė? Stebėti savo rezultatus bus dar paprasčiau, nes visi fizinio aktyvumo duomenys bus automatiškai susieti tarp jūsų išmaniosios apyrankės ir telefono.

Mitas: rytą pradėkite nuo stiklinės vandens su citrina

Patarimą, jog rytą reikėtų pradėti nuo stiklinės vandens su citrina, turbūt skaitėte ar girdėjote daugelis. Deja, turbūt mažoji dalis išgirdusiųjų žino, kokios temperatūros turėtų būti geriamas vanduo bei kuriuo ryto metu reikėtų mėgautis šiuo gėrimu.

Vandenį su citrina reikėtų gerti bent valandą prieš pirmąjį valgymą.

Jei prabudę pirmą kartą valgote tik po kurio laiko, įsidėmėkite, kad vandenį su citrina reikėtų gerti ne iš karto – nusimatykite, kad šį ryto ritualą reikėtų atlikti bent valandą prieš pirmąjį valgymą, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Negana to, atkreipkite dėmesį, kokios temperatūros vandenį pilate į stiklinę – jis neturėtų gelti dantų nuo šalčio ar būti pernelyg karštas. Jei geriate pernelyg vėsų, pavyzdžiui, kambario temperatūros vandenį, jūsų kūnas turės skirti papildomos energijos tam, jog jis taptų kūno temperatūros.

Mitas: negalima gerti vandens kartu su maistu

Vienos tiesos, kuomet kalbame apie tai ar galima vartoti gėrimus kartu su maistu, turbūt nerasime, nes kiekvieno žmogaus skrandis veikia skirtingai, tad akivaizdu, kad turėtų skirtis ir patarimai, kaip maitintis.

Štai gydytojai gastroenterologai teigia, kad papildomi skysčiai neleidžia deramai atlikti darbo skrandžio sultims, kurios paruošia maistą tolesniam virškinimui. Mitybos ekspertai šiuo klausimu kiek atlaidesni – jei valgymo metu jaučiate, kad jus troškina, geriau nekentėkite, o išgerkite kelis gurkšnius šilto vandens.