Vaizdai kėlė siaubą

Socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas dviejų vyrų pasiplaukiojimas vandens motociklu po jūros tiltu. Jie ne tik plaukiojo, bet ir pramogavo motociklo tempiama vandens slide skrosdami vandenį po tiltu.

Žvejai pyko, kad motociklas nardė tarp jų įmerktų dugninių meškerių valų, o atsitiktiniai praeiviai griebėsi už širdies baimindamiesi, kad narsuoliai neįsirėžtų į tilto polius.

Kažkas atpažino, kad tai tie patys vyrai, kurie vasarą užsidirba nuomodami vandens motociklus. Kiti stebėjosi, kad tokio elgesio nefiksuoja nei policininkai, nei kokios kitos atsakingos įstaigos pareigūnai.

Socialinių tinklų vartotojai atvirai šiuos vyrus vadino chuliganais ir piktinosi, kad jie plaukioja ne atviroje jūroje, o būtent ten, kur sau ir kitiems kelia pavojų.

„Kodėl reikėjo erzinti žvejus ir rizikuoti patiems, temstant traukiama vandens slide plaukti tarp polių po tiltu? Nelaimės atveju daug šeimų su vaikais būtų stebėję tai, ko nereikėtų matyti. Viskas buvo gerai, išskyrus tuos pasiplaukiojimus po tiltu“, – komentavo matytą vaizdą vienas palangiškis.

Jeigu Palangos savivaldybės darbuotojai nuspręstų, kad po tiltu nederėtų plaukioti motoriniams laivams, turėtų kreiptis į Vidaus vandens kelių direkciją.

Tyrimas – tik po skundo

Palangos policijos komisariato vadas Algirdas Budginas pasakojo, kad vasarą policininkai kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojais surengė kelis reidus.

Patikros tada buvo rengiamas po pranešimų apie drastišką vandens motociklais plaukiojančių asmenų elgesį.

Komisariato viršininkas patvirtino, kad po jūros tiltu ant polių nėra jokių plaukioti šioje vietoje draudžiančių ženklų.

„Kiekvienas, išlaikęs egzaminus ir įgijęs teisę vairuoti vandens transporto priemones, privalo žinoti, kur galima plaukioti, o kur tai draudžiama. Dabar komentuoti negaliu, reikia pamatyti faktą, tik tada galėčiau pasakyti, ar toks elgesys teisėtas. Tik gavę visą medžiagą galėtume spręsti, ar tai policijos kompetencija, ar Lietuvos transporto saugos administracijos. Kad būtų pradėtas tyrimas, turėtume gauti realaus žmogaus pareiškimą, kuriame nurodytas įvykio laikas ir visos detalės. Įrašai socialiniuose tinkluose visos reikiamos informacijos nesuteikia“, – patikino A. Budginas.

Rengia bendras patikras

Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė paaiškino, kad taisyklės neapibrėžia plaukiojimo po tiltų atramomis.

Jeigu Palangos savivaldybės darbuotojai nuspręstų, kad po tiltu nederėtų plaukioti motoriniams laivams, turėtų kreiptis į Vidaus vandens kelių direkciją prašydami įrengti draudžiančius toje vietoje plaukioti ženklus.

Kol kas tokių ženklų nėra, tad ir plaukioti nedraudžiama, tik būtina tai daryti saugiai.

Transporto saugos administracijos darbuotojai drauge su kitų institucijų pareigūnais patikrų metu vasarą siekdavo prevencinių tikslų, norėdami sudrausminti kitiems poilsiautojams trukdančius ar net grėsmę keliančius vandens motociklais plaukiojančius asmenis.

Drauge su pasieniečiais jie žiūrėdavo, kad pramogautojai neišplauktų į atvirą jūrą apie tai nepranešę, kontroliavo, ar motorlaivius vairuoja blaivūs asmenys, ar visi jie turi galiojančius laivavedžio pažymėjimus.

Laiką leido bare?

Šeštadienį ryte į darbą atėję Smiltynės paplūdimių gelbėtojai prie kranto, ties centrine gelbėjimo stotimi, pamatė vyriškį, priekrantėje laigantį vandens motociklu.

Šis vaizdas vyrus pribloškė, nes Smiltynė yra saugoma teritorija, ir pramogauti čia vandens motociklais apskritai draudžiama.

Gelbėtojai suskubo vyrui aiškinti, kad jis pažeidžia tvarką. Tuomet vyriškis kažkur išėjo palikęs motociklą ant kranto.

Yra liudijimų, kad veikėją galima buvo pastebėti netoliese esančiame bare. Ką jis ten veikė, galima numanyti.

Apie 15 valandą vyras grįžo ir vėl ketino sėsti ant savo vandens žirgo.

Gelbėtojai vėl puolė aiškinti, kad Smiltynėje negalima plaukioti motorinėmis priemonėmis.

Aleksandras Siakki. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Veikėjas nenorėjo paklusti, įvyko konfliktas, todėl gelbėtojams teko kviesti policiją.

Teigiama, kad vyrą pareigūnai rado bare. Pokalbis buvo kur kas konkretesnis, per 50-metį perkopęs vyriškis suprato, kad bus geriau įvykdyti teisėtus policininkų reikalavimus.

Kai išvyko policija, jis į paplūdimį jau atvažiavo automobiliu su priekaba, prie jos prisitvirtino motociklą ir išvyko. Gelbėtojus tai ir vėl pribloškė, nes paplūdimiuose važinėti mašinomis taip pat draudžiama.

A. Siakki teigė portale epolicija užregistruosiantis pranešimą ir pareigūnams perduosiantis nuotrauką su pliaže užfiksuotu vyriškio automobiliu.

Skraidė šalia žmonių

Tačiau po konflikto Smiltynėje vyro nuotykiai nesibaigė. Aktyvaus poilsio zonoje prie Šiaurinio molo vandens motociklas vėl buvo nuleistas į jūrą. Šįsyk taškydamas bangas jis priartėjo link daugybės čia plaukiojusių banglentininkų.

Dideliu greičiu ėmęs skrieti bangomis, staiga pasukdamas, agresyviai plaukdamas artyn, jis gąsdino žmones, o krante stovėjusiuosius privertė piktintis. Žmonės suskubo filmuoti šokiruojančius vaizdus telefonais.

„Šioje vietoje gelbėtojai nedirba, tai – aktyvaus poilsio zona, todėl nieko nuostabaus, kad mūsų žmonės iškart nepamatė šios situacijos ir nespėjo prie jo priplaukti“, – teigė Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

Įsijautė: vyriškis ne tik raižė jūrą vandens motociklu, bet ir važinėjo po paplūdimį visureigiu. / Gelbėtojų nuotr.

Lėkė į Girulių pusę

Netrukus vyras savo vandens motociklu pasuko link Girulių. Čia jį pasitiko paplūdimių gelbėtojai ant tarnybinių vandens motociklų ir įspėjo dėl pavojingo elgesio.

Teoriškai jis galėjo plaukioti aktyvaus poilsio zonoje, bet turėjo tai daryti 300 metrų nuo kranto.

„Mūsų gelbėtojai savo vandens motociklais priplaukė prie vyro, paaiškino jam, kad jis elgiasi netinkamai. Teoriškai jis galėjo plaukioti aktyvaus poilsio zonoje, bet turėjo tai daryti 300 metrų nuo kranto, o ne visai šalia sportuojančių žmonių. Jo veiksmai buvo pavojingi aplinkiniams“, – aiškino gelbėtojų vadas.

A. Siakki prisiminė, kad panašiai tas pats vyras elgėsi ir prieš kelerius metus.

Nepakluso ženklams

Paplūdimių gelbėtojai darbo turėjo ir Dangės upėje.

Šeštadienį, kai upėje vyko irkluotojų varžybos, pastebėta, kad mažųjų laivelių vairininkai nepaklūsta draudžiantiems švartuotis prie Dangės krantinių ženklams. Taip elgdamiesi laivininkai trukdė varžybų dalyviams.

Gelbėtojams teko kviesti saugios laivybos administracijos darbuotojus. Pasiteisinimai, esą ženklų nematė ar nesuprato, atrodė neįtikinančiai.

Aptardamas savaitgalio darbus A. Siakki atviravo, kad šįkart išvengta nelaimių.

„Šį kartą niekas nešoko nuo tilto. Nors pajūryje buvo neblaivių asmenų, jėga traukti iš bangų neteko nė vieno“, – konstatavo A. Siakki.

Ant vandens motociklo įsitaisiusi su jo vairuotoju Remigijumi apie šią pramogą pasikalbėjo žurnalistė Elena Varnauskaitė.

– Vandens motociklai – kiek laiko jie jau yra Vilniuje ir ar jie populiarūs?

– Na, tai, galima sakyti, naujiena. Kol kas tik antras sezonas toks rimtesnis, ruošiamės tai skatinti.

– O ar Vilniuje yra daug vietos, kur galima jais plaukioti?

– Vilniuje turime maždaug apie 17 km, kur saugiau galime važinėti – viskas sužymėta, išmatuoti gyliai ir pagal taisykles galima plaukioti. Aišku, galima ir toliau, bet ten jau kiekvieno atsakomybė asmeninė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Matosi, kad tai dar yra naujiena. Visi vilniečiai, stebintys mus, fotografuoja, šypsosi. Nuotaikos, reakcijos dar kol kas yra labai džiugios. Ar žmonės nustemba, kad važiuoja vandens motociklas Nerimi?

– Taip, nustemba. Vilniuje upė gana sekli, tad dažnai nepamatysite vandens motociklų ar kažkokių didesnių ar įdomesnių laivelių, katerių. Čia reikia labai gerai žinoti upės vagą, gylius ir t. t.

– Kaip jūs reguliuojate visą eismą?

– Vandens motociklu stengiamės netrukdyti ir neplaukti į tą pusę, kur žinome, kad yra intensyvus eismas. Pavyzdžiui, šeštadieniais yra didelis baidarių eismas, todėl plaukiame į kitą puse.

– Vandens pramogos yra tikrai labai nuostabu, tikrai verta rinktis. Tačiau reikia būti ir labai labai atsakingiems. Žinau, kad turite kelias nuostabias istorijas, kaip kartais nutinka. Papasakokite.

– Vienas nutikimas buvo kuriozu mums, bet jaunikiui nežinau kuo baigėsi. Tai buvo antra vestuvių diena, visi susirinko, pas mus buvo pusdieniui laivelis dviejų aukštų užsakytas. Visi svečiai susirinko, vaišės, banketas, smagu, nuotaika gera, oras geras. Išplaukėme. Paplaukus 15–20 min. visi susizgribo, kad nuotakos nėra. Kas buvo pirmame laivelio aukšte galvojo, kad nuotaka antrame, kas buvo antrame, galvojo, kad apačioje, o galiausiai paaiškėjo, kad nuotakos nėra. Sukamės atgal, grįžtame, o nuotaka stovi prieplaukoje, laukia. Makiažas truputį nubėgęs, ašaros akyse. Jaunikio tuo metu nemačiau, nemačiau kas dėjosi jo akyse, o baigėsi kaip – irgi neaišku, bet kurį laiką ten turbūt buvo „nekalbadienis“.

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pasidalijo džiaugsminga žinia – pajūrį jau pasiekė naujausias "Yamaha" markės vandens motociklas.

"Tokiu motociklu buvo laimėtas pasaulio čempionatas. Jis gali vandenyje išvystyti iki 140 kilometrų per valandą greitį ir yra labai stabilus net plaukiant per bangas. Kai žmogus skęsta, brangi kiekviena sekundė, todėl mes tikimės, kad šis pirkinys padės išsaugoti ne vieną gyvybę", – pirkiniu džiaugėsi gelbėtojų vadas.

Puikiais laikomi vandens motociklai iki šiol išvystydavo maksimalų greitį iki 110 kilometrų per valandą. Ištikus nelaimei, svarbu nedelsti ir kaip įmanoma greičiau pasiekti skęstantį žmogų.

Tokiu motociklu buvo laimėtas pasaulio čempionatas.

Motociklas kainavo 25 tūkst. eurų. Pasak J.Pirožniko, tai kur kas mažesnė kaina, nei buvo galima tikėtis. Pavyko gauti nemažą nuolaidą.

Motociklo pardavimu besirūpinęs atstovas susisiekė su gamintojais ir jie įdiegė tam tikrų patobulinimų, kurie leis jūroje išvystyti maksimalų greitį ir plaukti nesibaiminant apvirsti.

Gelbėtojai tikino, kad ruošiasi įmontuoti į motociklą signalizaciją ir ketina pasirūpinti tinkama brangaus pirkinio apsauga.

Naujasis vandens motociklas bus laikomas prie centrinės Palangos gelbėjimo stoties paruoštas bet kurią akimirką skubėti į nelaimės vietą nuo Nemirsetos iki pat valstybės sienos su Latvija.

Palangos gelbėtojai neretai skuba į pagalbą ir ne oficialiuose paplūdimiuose skęstantiems žmonėms.

Pirmadienį vakare, 21.19 val., Šventosios pajūryje poilsiavę žmonės pamatė toli nuo kranto vandenyje besikapanojančius tris žmones ir skęstantį vandens motociklą.

Apie nelaimę pranešta pagalbos telefonu. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią skubią žinią pranešė ne tik ugniagesiams gelbėtojams, bet ir Palangos gelbėtojams.

Nors darbo laikas jiems jau buvo pasibaigęs, gelbėtojai atskubėjo į įvykio vietą ir pasiekė tris brandaus amžiaus vyrus.

Visi jie buvo blaivūs ir vilkėjo gelbėjimosi liemenes todėl smarkiau nenukentėjo. Vyrai buvo nuplukdyti į krantą, pavyko ištraukti ir vandens motociklą.

„Viena, ką jie tikrai padarė blogai ir už tai bus baudžiami už neatsakingą elgesį vandenyje – sėdo ant vandens motociklo trise, kas yra kategoriškai neleistina. Šį kartą viskas baigėsi laimingai“, – patikino Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Šie trys poilsiautojai yra ne pirmieji šį sezoną išgelbėti žmonės. Dar gegužės mėnesį į jūrą su visais rūbais brido visiškai girtas vyras. Gelbėtojai jį ištraukė ir ėmėsi krante kalbinti.

„Jis aiškino, kad jį labai troškino. Juokaudamas paklausiau, ar jis briedis, kad norėdamas atsigerti iki kaklo į vandenį brenda. Nors ir labai girtas vyras suprato humorą ir atsakė: „Turbūt buvau praėjusiame gyvenime“, – prisiminė gegužės mėnesį laimingai pasibaigusią istoriją J.Pirožnikas.

Naują vandens motociklą gelbėtojai į stotį Antrojoje Melnragėje atsivežė prieš beveik dvi savaites.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas pasakojo, kad šios transporto priemonės pirkimas buvo susijęs ir su keturračių motociklų įsigijimu.

Pirmiausia nusipirkti pastarieji. Už likusius pinigus įsigytas vandens motociklas.

„Keturračių motociklų konkursas buvo apskųstas. Teko jį skelbti iš naujo. Tad skelbėme vandens motociklo įsigijimo konkursą. Viskam reikia laiko. Taip išėjo, kad vandens motociklą gavome vasaros pabaigoje“, – pasakojo vadovas.

Gelbėtojų technikos parke dar yra keturi vandens motociklai, tačiau jiems – jau 11 metų.

„Bijojome, kad nelaimės metu jie mūsų nepavestų. Juk ne pramogai, o žmonėms gelbėti naudojame“, – pabrėžė direktorius.

Nauju vandens motociklu bus dirbama Melnragės-Girulių paplūdimiuose. Smiltynėje naudojamas senas vandens motociklas, kuris yra atnaujintas.

Šį sezoną uostamiesčio gelbėtojai įsigijo ir du naujus keturračius motociklus. Vienas skirtas Smiltynės paplūdimiams, antras – Melnragės-Girulių.

Gelbėtojai dar turi du keturračius motociklus. Pasak V.Urbono, jų būklė taip pat nėra gera.

„Motociklai virinti, pervirinti. Žinoma, naudojame ir senąsias transporto priemones, tačiau baiminamės, kad jos nesugestų. Dabar pašonėje turime naujų. Pajūryje sąlygos yra agresyvios. Transporto priemones veikia ir drėg

Kaune pavogtas vandens motociklas, pranešė policija.

Vagystė įvykdyta savaitgalį Ekskovatorininkų gatvėje. Iš individualios įmonės dirbtuvių, išlaužus dviejų durų spynas, pavogta priekaba „Tauras 700V-01“ ir ant jos buvęs vandens motociklas „SeadooGTX 155“.

Nuostolis – 12 000 eurų.

Norintiems palaigyti vandens motociklu draudžiamoje pajūrio zonoje nesutrukdys net tai, kad transporto priemonė nėra registruota. Teigiama, kad šalyje legalus tik kas antras vandens motociklas, o pusė jų neturi reikiamų sertifikatų.

Plaukiojo draudžiamoje zonoje

Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai, Nemirsetoje užfiksavę vandens motociklą, itin nustebo sužinoję, kad neetatinių gelbėtojų vardu prisidengę privatūs asmenys į jūrą drąsiai lenda net neregistruota transporto priemone.

"Nemirsetoje vandens motociklais plaukioti draudžiama. Draudimas galioja Baltijos jūros biosferos poligone, Baltijos jūros talasaloginiame draustinyje, išskyrus numatytas išimtis. Prieš porą metų atsirado pakeitimų dėl draudimo plaukioti vandens motociklais Palangoje, atsižvelgiant į gelbėtojų darbą. O kalbant paprastai, tai žmogus, turintis vandens motociklą, turėtų plaukioti jūroje už Monciškių kaimo, kuris yra šalia Šventosios, iki pat Latvijos sienos. Nuleisti motociklus galima būtų ir už uosto vartų, bet čia automobilių eismą riboja kelio ženklai", – situaciją aiškino Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Aplinkosaugininkai po jūrą motociklo nesivaikė, jį nufotografavo ir kreipėsi į Saugios laivybos administraciją, kad ši nustatytų jo savininką.

"Atsakyta buvo, kad tuo metu motociklas buvo net neregistruotas. Anksčiau jis priklausė vienai merginai. Tačiau įdomu ir tai, kad už automobilio, kuriuo į pajūrį buvo atgabentas vandens motociklas, stiklo buvo užkišta sutartis, sudaryta su viešąja įstaiga "Palangos miesto vandens motociklų klubas". Panašu, jog tuo norima parodyti, kad privatūs asmenys atlieka gelbėjimo paslaugas, bet jie tik elementariai pramogauja", – pastebėjo D.Nicius.

Gelbėtojas – be įgaliojimų

Viešajai įstaigai "Palangos miesto vandens motociklų klubas" septynerius metus vadovavęs Palangos tarybos narys Julius Tomas Žulkus suabejojo, kokiais dokumentais remdamiesi, asmenys save gali įvardinti gelbėtojais.

"O gal tas dokumentas padirbtas? Tačiau juk jokia sutartis neleidžia žmogui pažeidinėti taisyklių ar įstatymų. Jei kas nors sugalvos tanku atvažiuoti į pajūrį, ar klubas už tai bus atsakingas? Manyčiau, čia to žmogaus problema. O dar plaukiota rajono savivaldybės teritorija, tai – visiška saviveikla", – tikino neseniai įstaigos direktoriaus vietą palikęs J.T.Žulkus.

Jis pabrėžė, kad gelbėtojai turi darbo pažymėjimus.

"Ir labai puiku, tegul aplinkosaugininkai baudžia apsišaukėlius. Mes juk šiam žmogui neleidome plaukioti neregistruotu motociklu. Viską reikia išsiaiškinti", – pabrėžė J.T.Žulkus.

Už sertifikavimą – 600 eurų

Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Šilys tikino, kad už neregistruotos vandens transporto priemonės vairavimą gresia atsakomybė.

"Bauda gresia ir už tai, jei žmogus vairavo motociklą neturėdamas laivavedžio pažymėjimo arba neturi leidimo vairuoti konkrečią transporto priemonę, atsižvelgiant į jos galingumą. Numatyta nuo 86 iki 144 eurų bauda. Jei fiksuotas atvejis, kad plaukiota neregistruota priemone, mes turėtume gauti visą informaciją. O aš galiu atskleisti, kodėl nenorima registruoti motociklų, – tai brangiai kainuoja. Šalyje pilna atvežtų iš užsienio, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų", – aiškino A.Šilys.

Laikantis pramoginių laivų direktyvos, vandens transporto priemonės savininkas privalo kreiptis į notifikuotą įmonę, kuri turi patikrinti motociklą.

"Tikrinamas variklis, apžiūrimas korpusas, patikrinama, ar transporto priemonė atitinka saugumo reikalavimus. Per 6 metrų ilgio pramoginio laivo patikrinimas kainuoja 1,7 tūkst. eurų. Vandens motociklo patikrinimas ir sertifikatų išdavimas – 600 eurų. Tai brangu, todėl ir plaukiojama neregistruotais. Antra bėda ta, kad, pavyzdžiui, vienam pramoginiam laivui neseniai teko kviesti specialistus iš Gdansko. Jie atliko procedūrą ir išdavė sertifikatus, nes tokios lietuviškos notifikuotos įstaigos nėra", – aiškino A.Šilys.

Baudos neatgraso

Vis dėlto norinčiųjų laigyti vandens motociklais vis daugėja. Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojai per metus fiksuoja ne vieną dešimtį pažeidimų, kai pramogautojai braunasi į parko ribas.

"Parko teritorija į jūros gilumą driekiasi 2,5 kilometro. Ir čia galioja draudimas plaukioti vandens motociklais. Už saugomos teritorijos režimo taisyklių nesilaikymą gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 57 eurų", – aiškino D.Nicius.

Tačiau baudos nelabai baugina adrenalino mėgėjus.

"Reikia pripažinti, kad vandens motociklininkai yra problema. Jų neišgaudysi ir nesužiūrėsi. Vis prabylama apie naujos tvarkos parengimą jų kontrolei. Tikiuosi, kad artimiausiu metu bus to imtasi. Kažkodėl įsivaizduojama, kad vandens motociklo valdymui užtenka vairuotojo pažymėjimo. Priekrantės vandenims būtina gauti tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą", – kalbėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Šilys.

Iš Latvijos – 10 motociklų

Palangos miesto vandens motociklų klubo prezidentas Jonas Pirožnikas tikino: vandens motociklų mėgėjų vis daugėja, o aiškios tvarkos neskubama sukurti.

"Bėda ta, kad šiuo metu draudimų daugiau, nei leidimų. Įsivaizduokime situaciją, jei gautumėme žinią, kad ties Nemirseta skęsta žmogus. Kaip man nuplaukti motociklu, jei aplink draustiniai ir saugomos teritorijos? Nemirseta juk yra ant ribos su Palangos savivaldybės teritorija. Aš sėsčiau ant motociklo ir plaukčiau į tą vietą, nežiūrėdamas ar ten yra talasaloginis draustinis. Žmogaus gyvybė yra svarbiau už viską. Tik mūsų šalyje yra begalė sukurtų tvarkų, o realiai tvarkos ir nėra", – pabrėžė J.Pirožnikas.

Jis akcentavo, kad Palangos gelbėtojai ne kartą vaikėsi įvairiausius pažeidėjus jūroje, nors jiems tai ir nepriklauso.

"Buvo toks atvejis, kai iš Latvijos atskriejo dešimt vandens motociklų, pradūmė visiems po nosimi ties tiltu ir nurūko tolyn. Teko kviesti pasieniečius į pagalbą, kol juos sučiupo. Bet čia juk ne mūsų darbas", – patikino J.Pirožnikas.

Jūroje nėra kontrolės

Vandens motociklų kontrole turėtų rūpintis Saugios laivybos administracija. Tačiau palangiškiai sako senokai matę kokį nors inspektorių ant kranto, o tuo labiau – vandenyje.

"Anksčiau buvo tokia Vidaus vandenų inspekcija. Ir mes patys gelbėtojai esame rengę reidus kartu su inspektoriais ir pagavę ne vieną pažeidėją. Bendradarbiaujame su policijos pareigūnais. Kai geras oras, tokių motociklininkų lenda pro visus galus. Visokių situacijų būna, visokių žmonių. Tačiau jei valstybinė institucija nesugeba sukontroliuoti, tai juk ne mūsų problema", – pasakojo J.Pirožnikas.

Palangos gelbėtojų vadas priminė, kad nelaimės atveju iškiltų klausimas kas turėtų pasirūpinti vandens motociklininku, kuriam kilo grėsmė gyvybei?

"Plaukti galima jūra, tik ne arčiau, kaip 500 metrus nuo kranto. Ką daryti ir ką kviestis pagalbon, kai suges motociklas ar baigsis degalai? Turi būti aiškios vietos kur galima nuleisti motociklus į vandenį, čia žmogus gautų visą informaciją, jei reikėtų – net ir reikalingą servisą. Tvarka turi būti civilizuota", – aiškino J.Pirožnikas.

Nelaimės atveju gelbėjimo darbus jūroje turėtų vykdyti Koordinacinis gelbėjimo centras, kuris yra už kelių dešimčių kilometrų – Klaipėdoje.

"Prieš išplaukiant į jūrą, kiekvienas laivavedys turi pareigą apie tai pranešti pasieniečiams. Tačiau kai kas nors nutinka, pasieniečiai prašo, kad mes nuplauktumėme ir pažiūrėtumėme, kas nutiko. Jei žadama kurti aiškią tvarką dėl vandens motociklų kontrolės, mes tik už tai", – kalbėjo J.Pirožnikas.