„Aiškinamės, ar išvalytos nuotekos gali būti papildomas šaltinis gaminant geriamąjį vandenį“, – sakė universiteto profesorius Jan Peter van der Hoek.

Techniniu požiūriu kanalizacijos nuotekas galima paversti geriamuoju vandeniu.

„Jis neturėtų sukelti jums ligos, bet reikalingi išsamūs tyrimai“, – kalbėjo J. P. van der Hoek.

Skaičiuojama, kad ateityje ir Nyderlanduose gali pritrūkti geriamojo vandens.

„Kai kuriose Nyderlandų dalyse jau dabar susiduriame su problema, ypač sausuoju laikotarpiu, kai pritrūksta geriamojo vandens. O artėjant 2030 metams, tai iškils visuose Nyderlandų regionuose. Su šia problema susidurs visos dešimt geriamojo vandens tiekimo įmonių“, – tikino geriamojo vandens įmonių asociacijos atstovas Pieter Litjens.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol kas geriamasis vanduo gaunamas iš požeminio ir paviršinio vandens. Siekdamos išvengti trūkumo, olandų geriamojo vandens įmonės ieško daugiau tokių vandens šaltinių.

„Labai svarbu užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekimo įmonės galėtų naudotis naujais šaltiniais, kad tiekimas nenutrūktų ir būtų patenkintas augantis poreikis“, – teigė vyras.

Olandai raginami, kaip įmanoma labiau taupyti geriamąjį vandenį, kad atitolintų juodąjį scenarijų.

Vandens sistemos Gazos Ruože neveikia. Gyventojams per dieną tenka ne daugiau kaip litras vandens – „gerti, skalbti ir gaminti maistą“. JT duomenimis, žmonėms mažių mažiausiai reikalingi 15 litrų.

Perpildytose vietovėse Gazos Ruožo pietuose daugybė žmonių naudojasi vos keliais tualetais. „Tiems, kas gali nusiprausti po dušu, pasisekė“, – kalbėjo R. Martinezas, kuris, anot jo paties, pats keturias savaites per karą praleido Gazos Ruože. Vaikai, anot jo, žaidžia nuotėkose, kurių dėl degalų stygiaus nėra galimybės išsiurbti. Kai kur iš viso nėra kuro. Dėl to ligoninėse miršta žmonės. Gatvėse trūnija kūnai.

Izraelis kaltina „Hamas“ kaupiant degalų atsargas ir neduodant jų gyventojams. Teroristinė organizacija vis dar kasdien leidžia raketas Izraelio link. Tam reikalingi degalai.

„Gydytojai be sienų“ darbuotojas kritikavo ir portalą, kuriame Izraelio kariuomenė skelbia raginimus gyventojams evakuotis. Daugelis žmonių, anot jo, neturi interneto ir ne visi apie tai sužino. Gazos Ruože esą nėra saugios vietos. „Likti gyvam – laimė“, – taip jam esą sakęs vienas palestiniečių kolega.

Kariuomenė teigia, jog prieš atakas naudoja įvairius metodus, kad iš anksto perspėtų gyventojus ir žala civiliams būtų kiek įmanoma mažesnė. „Hamas“ tuo tarpu, pasak kariuomenės, naudoja civilius kaip gyvuosius skydus.

JT pagalbos pabėgėliams agentūros (UNRWA) duomenimis, Gazos Ruože šiuo metu yra beveik 1,9 mln. vidaus pabėgėlių – bendras gyventojų skaičius čia siekia per 2,2 mln.

PSO regioninis direktorius Rickas Brennanas sakė, kad, PSO skaičiavimais, vienam žmogui per dieną liko tik 3 litrai vandens, nors būtinas minimumas vienam žmogui yra 15 litrų, skirtų gerti, gaminti maistą ir asmens higienai, sakė R. Brennanas.

Pastarosiomis savaitėmis vargu ar kas nors galėjo tinkamai nusiprausti po dušu ar vonioje, sakė jis. Pasak jo, esant apie 1 mln. perkeltųjų asmenų, didžiulė problema yra tualetai. Viduriavimo ligos, odos ir kvėpavimo takų infekcijos yra tik laiko klausimas, pridūrė R. Brennanas.

Gazoje kasdien gimdo apie 200 moterų, tačiau jos negali rasti saugių vietų gimdymui, o kilus komplikacijoms – pasiekti ligoninių.

Tankiai palestiniečių gyvenamoje ir dar apgultoje pakrantės juostoje, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo karo pradžios, humanitarinė situacija tampa katastrofiška.

Nemaloniais vandens vaizdais dalijasi Romainių mikrorajono gyventojai, kurie grįžę namo po darbų nori nusiprausti. Tačiau gyventojai priversti vandenį pirkti.

„Baisu. Ir indaplovė, ir kartą teko skalbimo mašinoje baltus drabužius skalbti tuo momentu, kai bėga tas baisiai žemėtas vanduo“, – pasakojo Romainių gyventoja Ieva Sadauskaitė-Sedlevičienė.

Teigiama, kad blogiausia situacija, kai visi aplinkiniai sugrįžta namo ir vienu metu visiems reikia vandens.

„Kaimynai dėliojasi grafikus, kada kas laistys, kada kas eis maudytis, nes kitu atveju, nei viena, nei kitą negali padaryti. Manau, kad tai nėra normalu“, – pasakojo kita Romainių gyventoja Kristina Ferro.

„Vaikus vakarais reikia maudyti, jau labai deriname laiką. Arba maudome šiek tiek anksčiau, kokią penktą valandą ar prieš šešias, kad dar vaikai spėtų išsimaudyti“, – sakė I. Sadauskaitė-Sedlevičienė.

„Kauno vandenys“ aiškina, kad nuosėdos iš vamzdynų nėra pavojingos, o jos atsiranda didinant slėgį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Nuo didinamo slėgio ir didesnio vartojimo padidėja vandens srauto greitis. O vandens srauto greitis padidėja ir pakelia vamzdynuose galimas nuosėdas“, – akcentavo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Petras Šulskus.

Jeigu pas vienus bėga purvinas vanduo, pas kitus jo iš viso nėra.

„Dingsta vandens slėgis, tiesiog neįmanoma nusiprausti, nuprausti vaikų. Matau daug problemų šitoje vietoje. Viena iš problemų, kad kartais neįsijungia vandens šildytuvas ir neturime karšto vandens“, – pasakojo K. Ferro.

„Kauno vandenys“ sako, kad mieste vandens rezervų yra pakankamai.

„Vandens Kaune, vandenvietėse – netrūksta. Sakyčiau, ir siurblinėse, ir vartotojams netrūksta. Vadinamasis trūkumas susidaro piko metu – keturias penkias valandas per parą. Maždaug nuo 18 valandos iki 22-23 valandos vakare“, – pabrėžė R. P. Šulskus.

Gyventojai vandens neturi dėl to, kad kai būna karšti orai, visiems jo reikia vienu metu ir daug.

„Paros bendras suvartojimas – išaugęs. Suvartojimas išaugo iki 37 proc. Jeigu vertinti, kad tas prieaugis sukoncentruotas į keturias penkias valandas, tai išaugimas jau yra šimtais procentų. Arba apie 2,5 ir daugiau kartų“, – sakė R. P.  Šulskus.

Kol kas problema sprendžiama laikinomis priemonėmis.

„Piko metu padidinam iki pusės baro slėgį iš siurblinių. Paskui vyksta sužiedijimai, ten, kur galima, kad nebūtų galinių vartotojų, o žiediniu būdu tiekiamas vanduo“, – akcentavo R. P. Šulskus.

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus sako, kad pastarosiomis savaitėmis bendras vandens suvartojimas Kaune šoktelėjo vidutiniškai nuo 65 tūkst. iki 75 tūkst. kubų per parą, nes gyventojai jį naudoja laistyti augalus ir pievas. Jo teigimu, problemų sukelia tai, kad žmonės daugiau vandens naudoja vienu metu, dažniausiai vakarais.

„Tas prieaugis koncentruojasi ne per visą parą, bet koncentruojasi į keturias-penkias valandas, kai yra piko metas tarp maždaug 18-22 ar 23 valandos. Čia yra ta problema, ypač privačių namų kvartaluose“, – BNS sakė R. Šulskus.

„Tą poreikį galime suvaldyt, bet kada tas poreikis atskiram kvartale išauga kartais, pavyzdžiui, turim gyvenviečių, kur piko metu padidėja du arba iki trijų kartų vartojimas, o vamzdžio skersmuo tame kvartale tai nepadidėja. (...) Toks vartojimas, koks yra pastarosiomis dienomis, tai tokio neturėjome dar“, – teigė R. Šulskus.

Toks vartojimas, koks yra pastarosiomis dienomis, tai tokio neturėjome dar.

„Klaipėdos vanduo“ taip pat pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis kai kuriose gyvenvietėse vandens suvartojimas išaugo net tris kartus, todėl įmonė prašo gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius ne piko valandomis.

„Įprastai vandens suvartojimas per parą nesiekia 30 tūkst. kubinių metrų, tai šiomis dienomis suvartojimas išaugo keliais tūkstančiais ir perkopia 37 tūkst. kubinių metrų per parą“, – pranešime teigė įmonės generalinis direktorius Benitas Jonika.

„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovė Jolita Orentaitė BNS teigė, kad per paskutines keturias savaites vandens suvartojimas Vilniuje padidėjo apie 10 procentų.

„Didžiausias vandens suvartojimas yra fiksuojamas ryte, 7-8 val., bei vakare, 17-22 val. Įprastai didžiausio vandens suvartojimo laikas keičiasi vasarai įsibėgėjus ir prasidėjus vaikų vasaros atostogoms. Tuomet didžiausias vandens suvartojimas fiksuojamas bent valanda vėliau“, – BNS teigė J. Orentaitė.

„Klaipėdos vandens“ vadovas sakė, jog dėl gausaus vandens suvartojimo vienu metu, ypač vakarais nuo 19 iki 21 valandos, kai kuriose gyvenvietėse sumažėja vandens pralaidumas tinklais: „Nepaisant to, kad esame padidinę vandens padavimo slėgį iš vandenviečių“.

Anot „Kauno vandenų“ vadovo, padidinus vandens slėgį vamzdynuose jis poreikį patenkina, tačiau iš vamzdžių iškelia daug nuosėdų ir tuomet vartotojus pasiekia gerti netinkamas, nors sveikatai ir nepavojingas vanduo.

„Kai mes didinam slėgį iš siurblinės, tai natūraliai sukyla tas drumzlumas vandens, (...) ir tada atskirose vietose yra tų nusiskundimų. Jis, aišku, nėra pavojingas, nėra toksiškų medžiagų, ten paprastai nuosėdos būna geležies, mangano oksidai, kas yra vamzdyne“, – sakė R. Šulskus.

R. Šulskaus teigimu, žmonėms skundžiantis, kad iš čiaupų bėga nešvarus vanduo, „Kauno vandenų“ brigados papildomai plauna vamzdynus.

„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, vartotojai daugiau vandens išnaudoja ne tik laistymui, bet ir gėrimui.

„Bendrovė per pastarąsias savaites užfiksavo ir padidėjusį vandens suvartojimą iš mieste įrengtų geriamojo vandens gertuvių (jų Vilniuje yra 31). Vandens suvartojimas iš šių gertuvių išaugo apie 1,5 karto“, – sakė J. Orentaitė.

Vis dėl to, jos teigimu, toks suvartojamo vandens padidėjimas stebimas kiekvienais metais, todėl įmonė tam pasiruošusi, o vartotojams tai neturėtų kelti problemų – jie gali pastebėti nebent vandens slėgio svyravimų.

Anot „Kauno vandenų“ vadovo R. Šulskaus, Lietuvoje beveik visose savivaldybėse yra tokia problema, o ją būtų galima spręsti sekant kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu – tam tikromis valandomis drausti laistyti želdynus.

„Visur yra panašiai, tik Lietuvoje mes neturim tos praktikos, kad būtų imperatyviai draudžiama vartoti vandenį tam tikru periodu želdinių laistymui, kitose šalyse tas net administracine tvarka yra draudžiama“, – teigė R. Šulskus.

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė BNS teigė, kad ši sausra savo intensyvumu visiškai nesiskiria nuo įprastų, kurios užklumpa kiekvieną vasarą. Jos teigimu, skirtumas nebent toks, kad šiais metais sausra prasidėjo anksčiau – pavasarį.

„Šiai dienai matom įtaką požeminiam vandeniui, bet tai yra tipinis toks vasaros pradžios žemėjimas, (...) nors ta sausra ir labai ankstyva ir netikėta“, – pasakojo R. Radienė.

Jos teigimu, vandens tiekimo įmonėms problemų kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo.

„Čia kaip ir prieš keletą metų mes kalbėjom, kai buvo sausra, kad greičiausiai tai yra ne dėl vandens trūkumo, o dėl tiesiog vandens tiekimo įmonių nepasiruošimo. (...) Šiandien tai irgi tiesiog vandens įmonių nepasiruošimas“, – situaciją vertino  R. Radienė.

Sausos lūpos ir burna. Per mažą išgeriamo vandens kiekį patvirtina sausa burna ir lūpos. „Dažnai, rodos, net ir išgėrus vandens situacija nepagerėja, taip yra dėl to, kad pasisavinimas įvyksta tik po tam tikro laiko, tik tada pajuntame įprastą pojūtį burnoje“, – simptomus komentuoja specialistė.

Akių dekoratyvinė kosmetika nebetinka. Neretai grožio prekių parduotuvėse besikonsultuojančios moterys užsimena, kad jų akys tapo jautrios ir net iki tol tikusi dekoratyvinė kosmetika – tušai, šešėliai, akių pieštukai – kelia nemalonių pojūčių. Pasak specialistės, tai gali reikšti akių išsausėjimą, organizmui negaunant pakankamai vandens akis peršti, jas norisi trinti, dažniau mirksėti. Be to, visą dieną praleidus prie kompiuterio ar vėjuotame ore – simptomai dar stipresni. Tad, prieš radikaliai keičiant grožio priemones, pirmiausiai svarbu įvertinti, ar tikrai organizmui pakanka vandens.

Oda tapo riebesnė. Esant vandens trūkumui, gali pakisti ir odos būklė. Grimo specialistė įspėja, kad nereikėtų painioti sausos ir dehidratuotos odos, nes pirmoji reiškia odos tipą, o antroji – vandens trūkumą. Kartais odos būklė gali suklaidinti, pavyzdžiui, mišrios odos savininkui padidėja riebalavimasis, blizgumas – visa tai gali įspėti, kad odai trūksta drėgmės.

Oda nebeblizga. Kaip pastebi J.Liaudinienė, nesuvartojant pakankamai skysčių ar juos ribojant oda gali prarasti spindesį ir tapti lyg pergamentas – sausa, neblizganti, linkusi į raukšles.

Suprastėjusi plaukų ir nagų būklė. Vandens trūkumas gali būti matomas iš nagų ir plaukų būklės. Žinoma, kaip pastebi grimo specialistė, vieną dieną neišgėrus pakankamai vandens tikrai stoka gali būti nepastebima, tačiau ilgainiui nagai gali imti labiau lūžinėti, plaukų galiukai – trupėti.

Dekoratyvinė kosmetika nesukuria norimo efekto. Pastebėjus išvaizdos pokyčių neretai ieškoma išorinių priemonių, kurios padėtų juos įveikti, tokiu atveju pirminis sprendimas kartais būna – maskavimas. Vis dėlto dėl dehidratacijos net ir dekoratyvinės kosmetikos priemonės gali nesukurti efekto, kurio tikimasi, nes, kaip pastebi J.Liaudinienė, vidines problemas turėtume ir spręsti iš vidaus, o išorinės priemonės – tik papildomas, jų efektą stiprinantis arsenalas.

Kaip išgerti pakankamai vandens?

* Norint išgerti pakankamai vandens, svarbu buteliuką visada turėti po ranka, geriausiai jeigu jis bus nedidelis, patogus gerti ir nešiotis.

* Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakankamą kiekį vandens lengviau išgerti, kai jis vartojamas ne šaltas. Pirmenybę rekomenduojama teikti kambario temperatūros vandeniui, ypač rudenį ir žiemą.

* Jeigu sunku įprasti vartoti vandenį, jį galima pagardinti citrusiniais vaisiais ar uogomis.

* Šaltuoju sezonu skysčių pusiausvyrą atkurti gali padėti ir natūralių vaistažolių arbatos, tačiau jos turėtų būti geriamos be priedų – cukraus ar uogienių. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad arbatžolės nepasižymėtų skysčius iš organizmo pašalinančiomis medžiagomis.

Be kita ko, draudžiama laistyti augalus, plauti automobilius, taip pat pildyti vandeniu baseinus ir baseinėlius. Išimtys taikomos komerciniam augalų auginimui, sporto aikščių drėkinimui ir automobilių plovykloms. BBC duomenimis, penktadienį įsigaliojęs draudimas  paveiks apie 1,4 mln. namų ūkių Kento ir Sasekso grafystėse.

„Oficialūs skaičiai rodo, kad ši liepa buvo sausiausia nuo 1935 metų, o laikotarpis nuo 2021 metų lapkričio iki 2022-ųjų liepos – kritulių skurdžiausi aštuoni mėnesiai nuo 1976 metų“, – sakoma vandens tiekėjo tinklapyje.

Ateinančiomis savaitėmis panašūs draudimai turėtų įsigalioti ir Jorkšyre bei Londone. Britų vyriausybė dar penktadienį turėtų paskelbti oficialų sausros periodą dalyje Anglijos. Britų meteorologijos tarnyba ketvirtadienį įspėjo dėl didelio karščio dalyje Anglijos ir Velso.

Neseniai Latvija atrado naują eksporto nišą – sugalvojo eksportuoti geriamą gėlą vandenį į besivystančias šalis. 

„Latviai, lyginant su Lietuva, tikrai nėra išskirtiniai. Mes turime tą pačią sferą ir naudojame požeminį vandenį gėrimui ir buities reikmėms. Latvijoje, norėčiau pažymėti, jis naudojamas mažiau, bet latvių iniciatyva yra didesnė. Jeigu konkrečiai kalbėtume apie šį atvejį, kur matomas eksportas, tai Venspilyje, mūsų duomenimis, iš požeminio vandens vandenvietės yra išgaunama apie 20 tūkst. [kubų] per parą. Tai yra Oksgylio vandenvietė. Pasiskaičiavimai tiek ekonominiai, tiek išteklių naudojimo prasme, matyt, duoda palankius rezultatus ir taip gimė tas verslo planas ir idėja. Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, kad tų idėjų buvo ir Lietuvoje. Kažkada pasaulyje sklandė tokios idėjos gabenti iš Arkties ledo luitus gėlam vandeniui ir pan. Na, kitose šalyse, kur tas vandens nepriteklius yra ryškus, vyksta jūros vandens nudruskinimas ir gėlo vandens išgavimas. Aišku, su didžiuliais energijos kaštais ir resursais“, – kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Giedrius Giparas.

Per parą Lietuva galėtų išgauti iki 3,7 mln. kubinių metrų vandens. Šiandien sunaudojame iki 20 proc. to kiekio.

Lietuva savo reikmėms išnaudoja tik 20 proc. vandens, kurį šalies teritorijoje galima išgauti.

„Lietuva turi daug [vandens], lyginant europiniame ir galbūt net pasauliniame kontekste. Per parą Lietuva galėtų išgauti iki 3,7 mln. kubinių metrų vandens. Šiandien mes šito kiekio nesunaudojame ir net neartėjame prie pusės tokio kiekio, bet iki 20 proc. mes padengiame visas savo reikmes: buities, gėrimo, laistymams ir pan. Tikrai galime jaustis saugiai ir esame labai stiprioje komforto zonoje“, – sakė G. Giparas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvoje galioja teisinė sistema, apibrėžianti, kur, kiek ir kaip galima išgauti vandenį.

„Negaliu neturėdamas konkrečių faktų, nežinodamas, kokia yra suplanuota gavyba Ventspilyje, bet jeigu imsime, kad vandenvietėje jie gali išgauti apie 20 tūkst. kubų per parą, tai apie 10 proc. bus naudojama eksportui. Mes galėtume planuoti panašias iniciatyvas, nes yra visa teisinė sistema, reglamentavimas tiek leidimų gavimui, tiek aplinkosauginiais klausimais žiūrint. Ištekliai yra aprobuojami – būsimas vartotojas žino, kiek jis iš tos vandenvietės maksimaliai gali saugiai išgauti, nepažeisdamas hidrodinaminės pusiausvyros, nenusekindamas vandeningų sluoksnių. Tokiu atveju, laikantis visų techninių parametrų, būtų viskas tvarkoje“, – aiškino G. Giparas.

Pasaulyje geriamo vandens poreikis – didžiulis, tačiau Lietuvoje dar neatsirado vandens eksportuotojų. Anot geologijos tarnybos direktoriaus, didelių apribojimų mūsų šalis vandens išgavimui netaiko, tačiau verslininkai patys šia rinka nesusidomi. Galbūt neapsimoka?

Išteklių prasme čia kažkokių apribojimų nėra, mes galėtume tą daryti, bet ar tai ekonomiškai pasiteisins.

„Jeigu pasiremsime Jungtinių Tautų duomenimis, tai mes turime 2 mlrd. žmonių, kurie šiandien neturi lengvo priėjimo prie vandens, t. y. jie nepatenkina savo poreikių. Plius pastaruosius šimtą metų šešis kartus pakilo vandens suvartojimas ir kasmet jis kyla apie procentą. Tas potencialas yra milžiniškas ir jis dar ateityje bus milžiniškas. Turbūt tai lemia ekonominiai veiksniai – verslo logika ir galimybės, naujų rinkų atradimas. Išteklių prasme čia kažkokių apribojimų nėra, mes galėtume tą daryti, bet ar tai ekonomiškai pasiteisins“, – svarstė G. Giparas.

Gėlas vanduo – Lietuvos turtas, kuris ateityje bus vertas dar daugiau.

„Aš tikiuosi, kad nepritrūks. Žinoma, jeigu mes staiga išsiplėsim iki 10 mln. gyventojų per trumpą laiką, gali būti tam tikrų iššūkių. Jeigu klimato kaita intensyvės, daugės sausrų, intensyvės pramonė, atsiras kažkokia tarša, galima sakyti, kad turėsime iššūkių. Bet šiandien [vandens] tikrai nepritrūksime. Nepaisant to, kad turime tą turtą, bet jį turime ir saugoti, t. y. visų pirma laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Dažnai žmogus galvoja, kad tas, kas po žeme nėra svarbu, bet ateityje tai tikrai bus didžiulis mūsų turtas ir Lietuva iš to galėtų labai gerai gyventi“, – pabrėžė G. Giparas.

Gyventojų prašoma, kad, kol bus pašalinti visi gedimai, naudotųsi arčiausiai esančiomis vandens kolonėlėmis.

Kiek laiko tęsis tokie nepatogumai – nežinia. Pasak Klaipėdos kapinių priežiūros tarnybos vadovės Daivos Breivės, gedimų atsirado dėl siurblio.

"Genda mūsų tiekimo siurblys, kuris išskirsto vandenį po Joniškės kapines. Šiuo metu mes vykdome procedūras, kad siurblį nusipirktume ir pakeistume. Stengsimės kuo greičiau. Termino tikrai negaliu pasakyti, priklauso nuo to, kaip pavyks pirkimai. Gal užtruks apie savaitėlę, bet mėnesiais tikrai neužtruks", – teigė D.Breivė.

Kitose kolonėlėse vanduo tebetiekiamas, tad gyventojai visai be vandens neliks.

"Vienų kolonėlių siurblys nebepajėgia išskirstyti vandens, pačiose kraštinėse kolonėlėse būna yra, būna nėra, o artimesnėse vandens yra. Kiek stipriai vanduo yra naudojamas, pagal tai ir pasiskirsto. Jeigu nėra vienoje, prašome gyventojų, kad pasižiūrėtų artimiausiose", – nurodė D.Breivė.

Jau 2018 metais 3,6 mlrd. žmonių mažiausiai vieną mėnesį per metus neturėjo pakankamai vandens, sakoma naujoje JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaitoje. „Turime atsibusti dėl gresiančios vandens krizės“, – sakė WMO vadovas Petteri Taalasas.

Ataskaita „Klimato paslaugų būklė 2021 m.: vanduo“ pateikiama likus vos kelioms savaitėms iki COP26, JT klimato kaitos konferencijos, vyksiančios Glazge spalio 31 – lapkričio 12 dienomis.

WMO pabrėžė, kad per pastaruosius 20 metų sausumoje (paviršiuje, po žeme, sniege ir lede) sukaupto vandens lygis mažėjo vienu centimetru per metus. Didžiausi nuostoliai jaučiami Antarktidoje ir Grenlandijoje, tačiau daugelis itin apgyvendintų žemesnių platumų patiria didelius vandens nuostolius tose vietose, kurios tradiciškai tiekė vandenį, sakė WMO.

Agentūra nurodė, kad tik 0,5 proc. Žemės vandens yra naudoti tinkamas ir pasiekiamas gėlas vanduo.

Su vandeniu susiję pavojai per pastaruosius 20 metų padažnėjo. Nuo 2000 m. su potvyniais susijusių nelaimių padaugėjo 134 proc., lyginant su ankstesniais dviem dešimtmečiais. Dauguma su potvyniais susijusių mirčių ir ekonominių nuostolių fiksuojama Azijoje, kur reikia stiprinti upių potvynių perspėjimo sistemas, sakė WMO.

Tuo pačiu metu nuo 2000 m. sausrų kiekis ir trukmė padidėjo maždaug 30 proc., Afrika yra labiausiai nukentėjęs žemynas.

P. Taalasas paragino COP26 šalis padidinti savo įnašą. Jis sakė, kad dauguma pasaulio lyderių kalba apie klimato kaitą kaip didelę riziką žmonijos gerovei, bet jų veiksmai neatitinka žodžių. „Negalime laukti dešimtmečių, kol pradėsime veikti, – sakė jis. – Tai taip pat žinia tokioms šalims kaip Kinija, kuri norėtų iki 2060 m. tapti neutrali anglies emisijų atžvilgiu, bet neturi konkretaus plano net ateinančiam dešimtmečiui“.

Daugiau nei penkiems milijardams žmonių 2050 m. gali trūkti vandens, antradienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT), paraginusios lyderius imtis iniciatyvos per COP26 viršūnių susitikimą.