Analizės duomenimis, 80 proc. lošiančių žmonių vidutiniškai įvykdo iki 30 banko pavedimų lošimų bendrovėms per mėnesį, 40 proc. lošėjų azartiniams žaidimams išleidžia daugiau nei 500 eurų per mėnesį, o 25 proc. neturi pajamų iš darbo santykių.

„Trys iš keturių lošiančių asmenų jau turi finansinių įsipareigojimų, o likusieji buvo užpildę paraišką paskolai gauti. Lošiančius asmenis vertiname kaip aukštos rizikos, nes matome tendenciją, kad jie susiduria su sunkumais grąžindami paskolas“, – situaciją komentuoja „Scorify“ duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič

Lošiančius asmenis vertiname kaip aukštos rizikos, nes matome tendenciją, kad jie susiduria su sunkumais grąžindami paskolas.

20 proc. lošėjų azartinių žaidimų bendrovėms pinigus perveda daugiau nei 30 kartų per mėnesį, o net 39 proc. gyventojų pralošia 2 ir daugiau kartų didesnes sumas nei gauna pajamų iš darbo santykių.

Vidutinės gyventojų lošimų išlaidos per mėnesį siekia 600 Eur, tačiau mediana – 84 Eur, o ženklus skirtumas tarp vidutinės pralošiamos sumos ir medianos išryškina dalies asmenų pralošiamas dideles sumas.

„Kreditoriai turėtų įdėmiau pasižiūrėti į kredito gavėjų situaciją – matome, kad gyventojai ne tik pralošia daugiau nei uždirba, bet taip pat azartiniams lošimams išleidžia pasiskolintas lėšas. Duomenys rodo ir nemažai privačių pavedimų, tad skolinamasi ir iš privačių asmenų, o taip pat, tikėtina, azartiniuose lošimuose dalyvauja ir nemaža dalis nelegalių pajamų“, – sako R. Tarasevič.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugsėjo 6 d. vyras iš banko paėmė du vartojimo kreditus, pinigams patekus į vyro banko sąskaitą, jie iškart dingo, buvo pervesti į kitą banko sąskaitą.

Padaryta 4,8 tūkst. eurų turtinė žala. Pirmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vartojimo rinka mažėja

Vartojimo kredito davėjai 2020 m. baigė su trečdaliu mažiau galiojančių vartojimo kredito sutarčių, o vartojimo kreditų bendra portfelio suma sumažėjo truputį daugiau nei 11 proc. Sumažėjusiam vartojimo kreditų portfeliui įtakos turėjo dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas, tačiau, net ir pašalinus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, išlieka mažėjimo tendencijos.

"Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas", – komentavo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina.

Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija.

2020 m. pabaigoje per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei 2019 m. pabaigoje. Nors per šias platformas suteiktų naujų vartojimo kredito sutarčių sumažėjo 6 proc., tačiau suma šiek tiek išaugo (4 proc.). Per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų trukmė pailgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma sumažėjo.

Sunkumai laiku atsiskaityti

Anot J.Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku gražinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginti su 2019 m.

Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo kreditų daugiau nei 7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2020 m. pabaigoje sudarė 29 mln. eurų. Beveik pusę visų suteiktų vartojimo kreditų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. eurų) – 40 proc. mažiau nei 2019 m. Vidutinė vieno tokio kredito suma padidėjo 36 proc. ir sudarė 1 645 eurus, vidutinė metinė palūkanų norma siekė 4 proc., vidutinė bendros kredito kainos metinė norma – 9,5 proc., o vidutinė trukmė buvo beveik ketveri metai.

Maži pinigai – didelė rizika

Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 eurų).

Tiesa, jų 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo trečdaliu. Vidutinė vartojimo kreditų (ir mažesnių, ir didesnių už 290 eurų) suma sudarė 1 231 eurą (prieš metus – beveik 1 166 eurus), vidutinė bendros kredito kainos metinė norma šiek tiek sumažėjo ir sudarė 41,5 proc., o vidutinė palūkanų norma sumažėjo nuo 24,5 proc. iki 23,6 proc. Vidutinė kredito trukmė – treji metai.

2020 m. pabaigoje viešuosiuose vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašuose buvo 54 bendrovės (ne kredito įstaigos), turinčios teisę teikti ir administruoti vartojimo kreditus. Tik 40 iš jų aktyviai teikė naujus vartojimo kreditus. Vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro maždaug pusę visos Lietuvos vartojimo kreditų rinkos.

Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 60 dienų, bet ne daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pernai gruodžio 31 d. buvo 958 (80 tūkst. eurų), o 2019 m. šią dieną jų būta 1 495 (160 tūkst. eurų). Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų, praėjusių metų pabaigoje užfiksuota 689 (0,34 mln. eurų), o užpraėjusiųjų gale buvo net 3 916 (1,36 mln. eurų).

Pasak institucijos, vartojimo kredito davėjai 2020 metus baigė su trečdaliu mažesniu galiojančių vartojimo kredito sutarčių skaičiumi, o vartojimo kreditų bendra portfelio suma sumažėjo truputį daugiau nei 11 proc. Sumažėjusiam vartojimo kreditų portfeliui įtakos turėjo dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas, tačiau, net ir pašalinus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, išlieka mažėjimo tendencijos.

„Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija. Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas“, – pranešime cituojama Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina.

2020 metų pabaigoje per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus. Pasak Lietuvos banko, nors per šias platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų sutarčių skaičius sumažėjo 6 proc., tačiau suma šiek tiek išaugo (4 proc.). Per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų vartojimo kreditų trukmė pailgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma sumažėjo.

Anot J. Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku grąžinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginti su 2019 metais.

Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo kreditų daugiau nei 7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2020 metų pabaigoje sudarė 29 mln. eurų.

Beveik pusę visų suteiktų vartojimo kreditų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. eurų) – 40 proc. mažiau nei 2019 metais.

Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 eurų). Tiesa, jų 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo trečdaliu.

Paskolų bijoti nereikia

Paskolos, kreditai, įsiskolinimas – tokie terminai gali skambėti nemaloniai, tačiau kartais būtent jie išgelbėja žmones nuo daugybės nepatogių situacijų. Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, vartojimo kreditų bijoti nereikia, jeigu yra tinkamai planuojamas biudžetas.

„Nesvarbu, kokio amžiaus būtų žmogus, į paskolas reikia žiūrėti be baimės, tačiau atsakingai. Visuomet geras sprendimas yra biudžeto planavimas bei žinojimas, kiek pinigų reikia ir iki kada turi jų užtekti, – sako finansų ekspertė. – Taip pat svarbu susirasti labiausiai sau priimtiną variantą.“

Vyrauja požiūris, kad paskolų ar kreditų griebtis reikia tik tada, kai ištinka krizė, tačiau finansų ekspertė teigia, kad į tai reikėtų žvelgti kitokiu žvilgsniu. Itin reikšminga yra įsivertinti savo poreikius ir susidėlioti prioritetus, kad vėliau būtų lengviau planuoti biudžetą. Geriausia yra pasitarti su specialistais, kurie patars ne tik, kaip tai padaryti, bet ir padės sudėlioti pinigų grąžinimo planą.

Išlaidų tendencijos pagal skirtingas amžiaus grupes

G. Štuopės teigimu, pastebimi skirtingų amžiaus grupių pinigų paskirstymo prioritetai.

„Pastebime tendenciją, kad jaunesni žmonės skolinasi pinigus aktyviam laisvalaikio praleidimui, svarbioms progoms, didesnėms šventėms. Jie domisi kelionėmis, įvairiais kursais, mokymais, investuoja į savo žinių gilinimą bei ugdymąsi. Vyresni žmonės pasiskolintus pinigus leidžia kiek kitaip, – kalba G. Štuopė. – Jie investuoja į būsto atnaujinimą, automobilio remontą, medicinos išlaidas. Šie skolinimosi motyvai yra patys populiariausi.“

Visuomet geras sprendimas yra biudžeto planavimas bei žinojimas, kiek pinigų reikia ir iki kada turi jų užtekti.

Patogesniam išsimokėjimui – refinansavimas

Be to, ekspertės teigimu, vienu populiariausiu į vartojimo bendroves besikreipiančių žmonių pasirinkimu vis dar yra refinansavimas.

„Šis būdas yra patogi išeitis žmonėms, kurie turi ne vieną paskolą. Jeigu norima pratęsti paskolos mokėjimo terminą, jį atidėti bei išsimokėti paskolą patogesniu laiko terminu, tai yra protingas žingsnis. Refinansavimas naudingas ir jaunesniems, ir vyresniems asmenims, ypač tiems, kurie nespėja susimokėti paskolų laiku, neturi pastovių pajamų ar, kuriems nepavyksta susidėlioti skolos išmokėjimo grafiko“, – sako G. Štuopė.

Jos teigimu, nors refinansavimas gali skambėti, kaip sudėtinga sąvoka, dažnu atveju patogiau, kai vartojimo paskolomis rūpinasi viena įmonė. „Tai leidžia parankiau susidėlioti biudžetą, susiplanuoti, kiek pinigų liks asmeninėms išlaidoms bei žinoti tikslų skolos dydį“, – pasakoja finansų ekspertė.

Vivus.lt pataria gerai pasidomėti paskolas suteikiančia įmone ir išsirinkti patį patogiausią ir tinkamiausią variantą. Itin svarbu yra skolintis atsakingai bei tikslingai. Reikėtų planuoti savo biudžetą ir įsivertinti, kokia dalis pinigų lieka sumokėjus visas įmokas. Svarbu, kad pinigų suma, likusi po įsipareigojimų padengimo, leistų gyventi visavertį gyvenimą.

Lietuvos bankas nustatė, kad beveik tris savaites „Luminor“ banko užsakymu įvairiose interneto svetainėse, banko bankomatuose ir lauko reklaminiuose stenduose skelbtoje vartojimo kredito sutarties reklamoje dideliu šriftu buvo nurodyta vartojimo kredito palūkanų norma (nuo 9 proc.) arba sutarties sudarymo mokestis (0 Eur), o privalomas tipinis pavyzdys su vartotojui svarbia standartine informacija apie vartojimo kreditą buvo pateiktas iki 30 kartų mažesniu šriftu.

Pagal nustatytą tvarką vartojimo kredito sutarties reklamoje nurodomas tipinis pavyzdys turi išsiskirti iš kitos vartojimo kredito sutarties reklamoje teikiamos informacijos, jo tekstas neturi būti pateiktas mažesniu ar sunkiau įskaitomu šriftu, palyginti su kita reklamoje teikiama informacija apie su vartojimo kreditu susijusias išlaidas.

Tais atvejais, kai vartojimo kredito sutarties reklamoje keli vartojimo kredito kainos elementai pateikiami skirtingo dydžio šriftu, laikantis pastebimumo reikalavimo, tipinis pavyzdys turėtų būti pateikiamas ne mažesnio dydžio šriftu nei informacija apie vartojimo kredito kainos elementą, pateiktą didžiausiu šriftu.

Atsižvelgus į aplinkybių visumą ir įvertinus lengvinančias aplinkybes, už netinkamą reklamą „Luminor“ bankui skirta 0,1 proc. 2017 metų bendrųjų metinių pajamų dydžio bauda.

Lietuvos banko patvirtintose Finansinių paslaugų reklamos gairėse yra išsamiai paaiškinti finansinių paslaugų reklamai keliami teisės aktų reikalavimai, atkreiptas rinkos dalyvių dėmesys į svarbiausius finansinių paslaugų reklamos rengimo bei platinimo aspektus siekiant padėti jiems tinkamai įgyvendinti atitinkamų teisės aktų nuostatas.

Šiemet keliems kredito davėjams Lietuvos bankas taip pat skyrė baudas už televizijos kanalais transliuotą reklamą apie gyventojams siūlytus vartojimo kreditus, nes ji neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos banko valdyba taip pat patvirtino 5 eurų ir 1,50 euro kolekcinių monetų, skirtų Užgavėnėms, etalonus. Šias monetas iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“ numatoma išleisti į apyvartą 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

Šios monetos averso ir reverso grafinius projektus sukūrė Giedrius Paulauskis, etalonus nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla.

Lietuvos banko valdyba išdavė bendrovei „Phoenix Payments“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatyme nurodytas mokėjimo paslaugas. Šios bendrovės savininkas yra iš Islandijos. Įstaiga numato teikti mokėjimo paslaugas internetiniam verslui Europos Sąjungoje, jos klientai bus tik juridiniai asmenys.

Reklamoje vartotojui svarbi privaloma skelbti standartinė informacija tipiniame pavyzdyje buvo nurodoma kur kas mažesniu šriftu televizoriaus ekrano apačioje nei gerokai didesniu šriftu ekrano centre reklamuojamos palūkanos. Be to, standartinė informacija rodyta vos kelias sekundes, taigi per trumpai, kad vartotojas galėtų šią informaciją perskaityti ir įvertinti, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad skelbiant šią reklamą buvo pažeisti pagrindiniai Vartojimo kredito įstatyme nustatyti vartojimo kredito sutarties reklamą reglamentuojantys reikalavimai.

Lietuvos banko nuomone, tinkama vartojimo kredito sutarties reklama būtų tokia, kurioje tipinis pavyzdys su standartine privaloma standartinė informacija vartotojui būtų pateiktas pastebimai ir rodomas pakankamai laiko tam, kad vartotojas galėtų pamatyti ir perskaityti skelbiamą tekstą. Privalomą reklamoje standartinę informaciją sudaro šeši elementai, leidžiantys vartotojui suvokti, kokios yra visos paskolos išlaidos (palūkanų norma, vartojimo kredito suma ir visos su kreditu susijusios išlaidos, vartojimo kredito sutarties trukmė, mokėtina įmoka ir visa vartotojo mokėtina vartojimo kredito suma).

Atsižvelgus į aplinkybių visumą ir įvertinus lengvinančias aplinkybes, už netinkamą reklamą skirta 0,03 proc. 2017 m. banko bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda.

Šį klausimą Vyriausybė svarstys pirmadienio posėdyje.

Ministerijos nuomone, galimybė juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai padėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto - vartojimo kredito - kainą.

„Tarpusavio skolinimo veiklos modelis Lietuvos teisėje buvo įtvirtintas pirmiausia siekiant sukurti fiziniams asmenims skirtą alternatyvaus skolinimo ir skolinimosi reguliavimą, todėl juridiniams asmenims tokia galimybė Vartojimo kredito įstatyme, reglamentuojančiame šią veiklą, nebuvo numatyta.

Tačiau besivystanti finansų rinka ir investicinę veiklą vykdančių įmonių poreikis turėti svarią alternatyvą investicijoms Lietuvoje skatina ieškoti naujų sprendimų“, - argumentuoja ministerija.

Kaip rašoma nutarimo projekto lydraštyje, priėmus pakeitimus, būtų sukurta galimybė ir juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimosi platformose ir tokiu būdu dalyvauti šioje rinkoje investuojant laisvas lėšas.

„Be to, tarpusavio skolinimo veiklos tikslas - vartojimo kreditų teikimas vartojimo kredito gavėjams fiziniams asmenims. Leidimas juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo rinkoje padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai paskolų rinkoje galėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto - vartojimo kredito - kainą vartojimo kredito gavėjams“, - argumentus vardija Finansų ministerija.

Dokumente taip pat pažymima, kad vartojimo kredito davėjams taikomi reikalavimai skiriasi nuo paskolos davėjams tarpusavio skolinimosi platformose taikomų reikalavimų visų pirma dėl skirtingos šių subjektų patiriamos rizikos, dėl skirtingo atsakomybės už vartotojų interesų apsaugą reglamentavimo: tarpusavio skolinimo atveju paskolos davėjui nėra taikomi reikalavimai dėl vartojimo kredito davėjo kreditingumo vertinimo, vartojimo kredito davėjui teiktinos informacijos, vartojimo kredito gavėjų tam tikrų teisių užtikrinimo ir t.t., kurie taikomi vartojimo kreditų davėjams.

Vartotojų apsaugos požiūriu, tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuriam mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi visi įstatyme vartojimo kredito davėjui taikomi reikalavimai.

„Taigi, nėra svarbu, kas yra paskolos davėjas - fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlymu juridiniams asmenims leisti būti paskolos davėjais vartojimo kredito gavėjų teisės ir jų apsauga nebūtų pažeisti“, - sakoma ministerijos parengtame dokumente.

Kaip apibrėžia Lietuvos bankas, Tarpusavio skolinimo platformos operatorius - juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą - informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. Teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą. Verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi teisės fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Visos jos pripažino šiuos teisės aktų nuostatų neatitinkančius savo veiksmus, juos nutraukė ir ėmėsi arba ketina imtis veiksmų vartojimo kredito gavėjams padarytai žalai atlyginti, praneša LB.

„Atlikdami rinkos priežiūrą fiksavome kai kurių bankų ir dalies vartojimo kreditus teikiančių bendrovių praktiką sutartomis palūkanomis apmokestinti ne tik pagal vartojimo kredito sutartį išmokėtą vartojimo kredito sumą, bet ir tam tikrus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Dėl tokių finansų rinkos dalyvių veiksmų buvo gauta ir vartotojų skundų. Ėmėmės priemonių tą neleistiną praktiką sustabdyti ir paskatinome įmones žalą klientams atlyginti“, - sako LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, vartotojams, manantiems, kad jų sudarytose vartojimo kredito sutartyse vartojimo kredito palūkanų norma buvo taikoma netinkamai (pavyzdžiui, vartojimo kredito palūkanos skaičiuotos ne tik nuo išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo su sutartimi susijusių mokesčių), rekomenduotina su prašymu grąžinti permokėtas palūkanas pirmiausia raštu kreiptis į vartojimo kreditą suteikusią bendrovę, o prireikus - į Lietuvos banką.

LB atstovas Mindaugas Milieška Eltai sakė, kad bendrovės pačios ėmėsi taisyti padarytus pažeidimus, dėl to geranoriškai sutikta neviešinti jų pavadinimų.

„Bendrovės pačios ėmėsi priemonių, dėl to nenorima skelbti - jos pačios imasi kažką daryti. Be to, iš patikrintų, tik keturiose įmonėse nustatyta pažeidimų, tad situacija tikrai gana gera“, - sakė M. Milieška.

Įstatyme numatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma gali būti taikoma tik išmokėtai vartojimo kredito daliai.

Tai reiškia, kad vartojimo kredito gavėjui turi būti pervedama (suteikiama galimybė naudotis) visa jam suteikto vartojimo kredito suma, o palūkanos skaičiuojamos tik išmokėtai, tai yra suteiktai naudotis vartojimo kredito daliai.

LB kovo pradžioje raštu kreipėsi į visus prižiūrimus subjektus, turinčius teisę verstis vartojimo kredito teikimo veikla, prašydamas pateikti detalius, konkrečiais įrodymais pagrįstus paaiškinimus, ar jų vykdoma vartojimo kredito teikimo veikla atitinka pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas.

Išnagrinėjus visų atsakiusių įmonių (iš viso 110 finansų rinkos dalyvių) pateiktą informaciją ir dokumentus, LB padarė išvadą, kad didžiosios dalies jų (106 bendrovių) veiksmai tinkami.

Keturios įmonės nesilaikė įstatymo reikalavimų, nes vartojimo kredito sutartyse nustatytas palūkanas skaičiavo ne tik nuo vartotojams išmokėtos bendros vartojimo kredito sumos, bet ir nuo finansuoto sutarties sudarymo mokesčio.

2017-2018 m. už tokius pažeidimus vienai įmonei, „Finansų bitė“, buvo skirta bauda, o dviem bendrovėms - „SB lizingas“ ir „Bigbank“ - įspėjimai.

UAB „Mokilizingas“ skirta 2 188 eurų (0,03 proc. 2017 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio) bauda, UAB „Moment Credit“ - 1 853 eurų (0,05 proc. 2017 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio) bauda. Skiriant baudas ir nustatant jų dydį atsižvelgta į reklamų trukmę, transliacijos mastą ir kitas aplinkybes.

UAB „Moment Credit“, reklamuodama savo siūlytus vartojimo kreditus automobiliui įsigyti, o UAB „Mokilizingas“, siekdama patraukti klientus savo siūlomo vartojimo kredito palūkanų norma, tinkamai neįvykdė Vartojimo kredito įstatymo reikalavimo vartojimo kredito sutarties reklamoje pastebimai nurodyti tam tikrą standartinę informaciją apie vartojimo kreditą.

Reklamose vartojimo kredito palūkanų normos dydį nurodantys skaičiai buvo pateikti gerokai didesniu šriftu, nei privaloma standartinė informacija, ir labiau traukė vartotojo dėmesį, todėl standartinė informacija galėjo atrodyti kaip šalutinė, nereikšminga ir taip tapti vartotojams nepastebima. Be to, abiejų bendrovių reklamose pateikto tipinio pavyzdžio tekstas buvo palyginti ilgas, jame nurodyta gana daug kiekybinės su siūlytais vartojimo kreditais susijusios informacijos, todėl, Lietuvos banko specialistų nuomone, tipinio pavyzdžio rodymo laikas (3-6 ar 7-8 sekundės) buvo per trumpas, kad vartotojas galėtų visą tekstą perskaityti.

Kai televizijos kanalu skleidžiamoje vartojimo kredito sutarties reklamoje standartinė informacija (tipinis pavyzdys) pateikiama nepastebimai, t. y. pateikiama per mažu šriftu arba labai trumpai sublyksi televizoriaus ekrane, vartotojas negali įvertinti joje pateikiamo pasiūlymo naudingumo ir palyginti jo su kitų įmonių siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis tam, kad galėtų pagrįstai nuspręsti, ar naudotis reklamą skleidžiančio vartojimo kredito davėjo paslaugomis, ar ne.

Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties reklamoje pateikiamas tipinis pavyzdys turi išsiskirti iš kitos vartojimo kredito sutarties reklamoje teikiamos informacijos, jo tekstas neturi būti pateiktas mažesniu ar sunkiau įskaitomu šriftu, palyginti su kita reklamoje teikiama informacija apie su vartojimo kreditu susijusias išlaidas. Tais atvejais, kai vartojimo kredito sutarties reklamoje keli vartojimo kredito kainos elementai pateikiami skirtingo dydžio šriftu, laikantis pastebimumo reikalavimo, tipinis pavyzdys turėtų būti pateikiamas ne mažesnio dydžio šriftu nei informacija apie vartojimo kredito kainos elementą, pateiktą didžiausiu šriftu.

Tinkamą vartojimo kredito sutarties reklamos praktiką atitiktų tokia televizijoje transliuojama vartojimo kredito sutarties reklama, kurioje tipinis pavyzdys vartotojui būtų pateiktas pastebimai ir rodomas pakankamai laiko tam, kad vartotojas galėtų jį pamatyti ir perskaityti. Tokia Lietuvos banko nuomonė dėl vartojimo kredito sutarties reklamoje pateikto tipinio pavyzdžio pastebimumo nurodyta Lietuvos banko patvirtintose Finansinių paslaugų reklamos gairėse, kurių tikslas - paaiškinti finansinių paslaugų reklamai keliamus teisės aktų reikalavimus, atkreipti rinkos dalyvių dėmesį į svarbiausius finansinių paslaugų reklamos rengimo bei platinimo aspektus ir padėti jiems tinkamai įgyvendinti atitinkamų teisės aktų nuostatas.