Reikės atsinešti virtą kiaušinį

Kovo 9 d., 11–15 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) vyks edukacinės kiaušinių marginimo vašku dirbtuvės „Geltona. Žalia. Raudona“. Kiekvienam dalyviui reikės atsinešti po virtą kiaušinį.

Tądien 14 val. Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka (Turgaus g. 8) kvies į paskaitą „Simono Daukanto laimės formulė lietuviams“. Lektorė – prof. dr. Roma Bončkutė. Paskaitoje lektorė atskleis S. Daukanto moters sampratos modernumą ir aktualumą.

16 val. Žvejų rūmuose prasidės tautiškos muzikos ir šokio šventė. Renginys bus dviejų dalių, jame dalyvaus ne tik klaipėdiečiai, bet ir svečiai iš Vokietijos, Sakartvelo, Ukrainos. Koncerto vedėjas – Klaipėdos dramos teatro aktorius Jonas Baranauskas. Renginyje dalyvaus pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Kovo 10-ąją, 11, 13 ir 15 val. Lietuvos medinio burinio laivyno angare (Naujojo Uosto g. 3, įėjimas iš Danės g. pusės) Lietuvos jūrų muziejus kvies į edukacinę programą „Medinis – Burinis“.

2022-aisiais minint Klaipėdos įkūrimo 770-ąsias metines, 77 metrų miesto vėliava buvo pasiūta Žvejų rūmų iniciatyva.

Pagerbs gėlėmis

Kovo 11 d., nuo 10 iki 18 val., bus galima nemokamai aplankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (Didžioji Vandens g. 2) ekspoziciją.

Taip pat šią dieną, 11 val., tradiciškai bus lankomos Lėbartų kapinės, padedamos gėlės ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Klaipėdos garbės piliečio Alfonso Žalio kapo.

12 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) bus aukojamos mišios. Po jų sakralinės muzikos ir lietuvių kompozitorių kūrinių programą „Dainuojame nepriklausomai Lietuvai“ atliks Žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ (vadovė Judita Kiaulakytė), solistės Rosana Štemanetian ir Erika Ostrenkova.

13 val. prie buvusio centrinio pašto pastato (Liepų g. 16) skambės kariliono varpai. Lietuvių autorių kūrinius gros Kęstutis Kačinskas.

Skambės Tautiška giesmė

Taip pat kovo 11 d., 13 val., Lietuvos medinio burinio laivyno angare vyks ekskursija ir susitikimas su Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ kapitonu Romualdu Adomavičiumi.

Tądien 14 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) organizuojami Klaipėdos rašytojų šventiniai skaitymai „Nedviprasmiškai būti“. Renginį ves Sondra Simana.

16 val. nuo Lietuvininkų aikštės iki Teatro aikštės prasidės klaipėdiečių eitynės, nešant simbolinę miesto vėliavą. Norintieji kviečiami atvykti 15.30 val., reikalinga išankstinė registracija.

2022-aisiais minint Klaipėdos įkūrimo 770-ąsias metines, 77 metrų miesto vėliava buvo pasiūta Žvejų rūmų iniciatyva.

Eiseną ves Linas ir Jotvilas Švirinai, lydimi jungtinio „Vyturio“ progimnazijos ir Vydūno gimnazijos mokinių mušamųjų instrumentų orkestro.

17 val. Teatro aikštėje, prieš prasidedant koncertui „34 Laisvės dainos“, nuskambės Tautiška giesmė, kurią sugiedos visa aikštėje susirinkusi publika. Po to tris valandas truksiančiame koncerte dainuos atlikėjas Dovi Mi (Dovydas Misiūnas), grupė „Baltasis kiras“, jauna alytiškių grupė „Velvet“ ir grupė „Vairas“ kartu su gerai žinoma dainų autore ir atlikėja Laura Remeikiene. Koncerto finale džiugins DJ Montello (Tomas Montvila).

Tai pirmadienį paskelbė tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Anot jos, konfliktas tarp S. Leonavičiaus ir Stasio Eidrigevičiaus menų centro prasidėjo dar praėjusių metų rugsėjį, kai jo tuomet vadovaujamo „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro kolektyvas aptarinėjo, kokiu būdu ši įstaiga galėtų sudalyvauti Panevėžio gimtadieniui skirtoje eisenoje. Buvo planuojama nešti transparantą su „Pragiedrulių“ logotipu.

Baiminosi vadovų reakcijos

Kaip skunde tarnybai aiškino S. Leonavičius, norėdamas išreikšti solidarumą su mieste gyvenančia LGBTI+ bendruomene, jis pasiūlė tuometinei savo vadovei – Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktorei – plakatą bei logotipą nudažyti vaivorykštės spalvomis.

Vadovė pareiškė, kad to daryti negalima, nes tai gali papiktinti miesto merą ir pakenkti santykiams su savivaldybe, kuriai pavaldžios abi įstaigos. Esą tokiam palaikymui mieste „dar ne laikas“, o darbuotojai neturėtų „erzinti liūto“ ir atsižvelgti į „mus maitinančią ranką“. Šie komentarai buvo užfiksuoti skunde pateiktame abiejų pusių susirašinėjime.

Pasak S. Leonavičiaus, tuo metu tokie pareiškimai suveikė kaip įbauginimas ir eisenai buvo pagamintas ne toks plakatas, kokio norėjo kultūros įstaiga.

Tuo tarpu Stasio Eidrigevičiaus menų centro atstovai tarnybai atsiųstame paaiškinime patikino, kad jokiam darbuotojui niekada nedraudė reikšti savo pažiūrų. Atvirkščiai – S. Leonavičius esą aktyviai išnaudojo menų centro kolektyvo toleranciją, savo pasisakymais, elgesiu ir išvaizda demonstruodamas priklausomybę LGBTI+ bendruomenei.

Nenaudoti vaivorykštės spalvų šventinėje miesto eisenoje, menų centro atstovų teigimu, buvo nutarta bendros diskusijos metu.

„Buvo priimtas neformalus kolektyvinis sprendimas, kad ši simbolika niekaip neatspindi įstaigos paskirties, veiklų, tikslų ir identiteto. Todėl, siekiant išlaikyti įstaigos neutralumo ir atvirumo visiems įvaizdį, su tokiu reikalavimu buvo nesutikta“, – paaiškinta tarnybai atsiųstame rašte.

Įžvelgė diskriminaciją

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Irenos Stankevičės teigimu, iš pateiktos tyrimui medžiagos nėra pagrindo paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

„Akivaizdu, kad diskusijos metu kūrybiškumo centro darbuotojai galėjo pasirinkti bet kokias transparanto spalvas, išskyrus vaivorykštės, kuri, kaip nurodo pareiškėjas, siejasi su noru išreikšti tam tikras pažiūras ir įsitikinimus“, – sakė I. Stankevičė.

Teisininkės teigimu, papildomos aplinkybės, nurodančios vadovės reakciją, leidžia teigti, kad objektyvių priežasčių neatsižvelgti į S. Leonavičiaus siūlymą naudoti tam tikras spalvas nebuvo, o argumentai rinktis kitas spalvas buvo paremti galima grėsme sulaukti nemalonumų.

Tarnyba įspėjo Stasio Eidrigevičiaus menų centrą pažeidus Lygių galimybių įstatymo nuostatas, įpareigojančias darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų.

„Turime tris svarbiausius kiekvienam lietuviui simbolius – Vėliavą, Herbą ir Himną. (..) Tikiu, kad yra būtina nuo vaikystės, nuo pradinių klasių, tiek mokykloje, tiek šeimoje, skirti didelį dėmesį įprasminti šiuos simbolius kiekvieno piliečio gyvenime. Tikiu, kad būtina ugdyti vaikų ir  jaunimo pilietinę valią, atsparumą puoselėjant  istoriją ir  valstybingumo tradicijas”, – sakė viceministras, dalyvaudamas iškilmingame Lietuvos vėliavos dienos minėjime, pranešė ministerija. 

Pasak jo, Lietuvos vėliavos diena – pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 metų  sausio 1-ąją  iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys.

Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 metų spalio 7-ąją.

Sovietinės okupacijos metais trispalvė buvo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo veiksniu, slapta ji buvo saugoma, o atmintinų datų metu iškeliama plevėsuoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. 

Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Seimo pirmininkės teigimu, Lietuva yra šiuolaikiška valstybė, kuri pasitiki savo piliečiais, kurie savo ruožtu pasitiki savo valstybe.

„Esu įsitikinusi, kad tie savanoriai, anuomet iškėlę vėliavą, šiandien mumis didžiuotųsi. Žvelgdami į trispalvę jie matė vėjyje besiplaikstančią svajonę, kuri, deja, žlugo mažiau nei po savaitės, kai Vilnių užėmė besiveržiantys į Vakarus bolševikai. Šiandien mes matome, kad ta svajonė tapo tikrove – valstybe, kuria didžiuojamės, kurią saugoti, tvirtinti ir perduoti ateities kartomis yra visų mūsų atsakomybė“, – pirmadienį ant Gedimino kalno sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Dabar, prabėgus šimtui ir penkeriems metams nuo tos dienos, kai Gedimino pilies bokšte būrys savanorių iškėlė trispalvę, galime drąsiai pasakyti: turime savo valstybę, kuri pajėgi susidoroti su iškylančiais sunkumais ir iššūkiais“, – pridūrė ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per pastaruosius trejus metus užgriuvo pandemija, karantino pasekmės, karas Ukrainoje, energetinė krizė, bet pavyko atsilaikyti.

„Kalbėta, kad mus užguls ekonominė krizė, socialinė suirutė – atsitiesėme, susitvarkėme. Turime ištikimų draugų ir sąjungininkų, priklausome galingiausiems pasaulyje geopolitiniams dariniams – Europos Sąjungai ir NATO. Esame pilnateisiai pasaulinės bendrijos nariai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Minint Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-ąsias metines, Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, vyko simbolinė vėliavos pagerbimo ceremonija.

Visus metus Gedimino pilies bokšte plevėsavusi trispalvė pirmadienį nuleista ir pakelta naujoji. Nuleista vėliava atiteks Kretingos rajono Darbėnų gimnazijai.

Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį.

Ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Gedimino pilies bokšte taip pat iškilmingai pakels 2024 metų Lietuvos vėliavą.

Sausio 1-ąją bus minimos Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 105-osios metinės.

Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919-ųjų sausio 1-ąją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 metų spalio 7 dieną. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.

Už tokias Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo narių,1 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.

Šias įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Liberalizuodami valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, Seimo nariai nutarė padėti tiems žmonėms, kurie turi ne vieną nuosavybės objektą, pvz. namus, sodybas ir negali suspėti per šventes visur iškelti vėliavas.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Lietuvos istorinė vėliava atsiras pasienio kontrolės punktuose

Jau nuo kitų metų kovo 1-osios Lietuvos istorinė vėliava atsiras  pasienio kontrolės punktuose, ji pasitiks visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas.

Tai numato antradienį Seimo priimtos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, kurias palaikė 116 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose bus lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui. Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas. 

„Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tokiu būdu pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį. Mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją ir tai būtų, sakykim, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiąsias Rusijos vėliavas arba plintančiam litvinizmui iš Baltarusijos pusės“, − pateikimo metu yra sakęs Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Priimtomis įstatymo pataisomis gyventojai skatinami kelti istorinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Įstatyme  įvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. Tokiu būdu istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų bus reglamentuotas įstatymu.

Įstatymas numato, kad Lietuvos valstybės istorinės vėliava bus  keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6 – ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Ši Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisa yra sulaukusi Seimo pritarimo pateikimo ir svarstymo stadijose. Dėl jos Seimas turės dar kartą balsuoti – laukia priėmimo stadija.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms Lietuvos istorinę vėliavą iškelti pasienio kontrolės punktuose ir skatinančioms gyventojus kelti ją prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu.

Priėmus tai numatančias Seimo nario Andriaus Kupčinsko inicijuotas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas pasitiktų Lietuvos istorinė vėliava.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose būtų lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui, kuris galiotų: tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Taip pat įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, jog Lietuvos valstybės istorinė vėliava būtų keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6-ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Pasak A. Kupčinsko, šiuo įstatymu projektu tremiama gyventojų iniciatyva kelti istorinę Lietuvos vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu.

Naujos įstatymo nuostatos įsigalios, kai Seimas jas priims.

Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Dalyvauti atrankoje ir pretenduoti į šiemetinę vėliavą mokyklos kviečiamos iki šių metų gruodžio 1 dienos.

Iniciatyva perduoti mokyklai saugoti Gedimino pilies bokšto trispalvę kilo 2005 metais, siekiant pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai dalyvaujančias ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį ir pilietinį aktyvumą, skatinant šalies istorijos, kultūros ir Lietuvos kariuomenės pažinimą.

Vėliavos saugojimo konkurse negali dalyvauti tos mokyklos, kurios nuo 2005 metų jau yra gavusios Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę vėliavą.

Mokyklą, kuriai suteikiama garbė saugoti valstybinę vėliavą, išrinks komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų.

Parlamentas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovo Algimanto Dumbravos projektui, kuriuo numatoma išlyga netaikyti reikalavimo per valstybės šventes Lietuvos valstybės vėliavą iškelti prie, virš ar ant gyvenamųjų namų, jei juose nėra nuolat gyvenama.

Už tai balsavo 96 Seimo nariai, dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisos priėmimo.

A. Dumbrava sako pataisas parengęs, kai į jį kreipėsi žmonės dėl administracinių baudų, kurias gauna už tai, kad prie gyvenamojo namo – dažniausiai tai būna tėvų ar senelių paveldėtos negyvenamos sodybos – neiškėlė Lietuvos vėliavos valstybės švenčių dienomis.

Jo parengtam projektui konservatorius Kęstutis Masiulis įregistravo siūlymą, kuriuo iš viso gyventojams būtų naikinamas reikalavimas kelti vėliavas per šventes, paliekant prievolę tik įstaigoms ir organizacijoms, bet jis atmestas.

K. Masiulis teigė siūlantis sekti Va­ka­rų vals­ty­bių pa­vyz­džiu, kur žmonės vėliavas prie namų iškelia skatinami pasididžiavimo valstybe, o ne įstatymo prievolės.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas laikosi pozicijos, kad Lietuvos valstybės vėliava neatsiejama visų valstybės švenčių ir renginių dalis ir įpareigojimas ją kelti turi likti kaip pagarbos ženklas Lietuvos valstybei ir visiems už ją kovojusiems.

„Aš esu ap­stul­bu­si ir amo ne­te­ku­si, kad ko­le­ga kon­ser­va­to­rius, aš su­pran­tu, bu­vęs ko­mu­nis­tas, siū­ly­tų ne­kel­ti vals­ty­bi­nės vė­lia­vos prie na­mų. Taip ne­gerb­ti vėliavos yra ne­įti­kė­ti­na“, – į K. Masiulio siūlymą, primindama jo priklausomybę komunistų partijai sovietmečiu, reagavo Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė.

Šiuo metu pažeidus vėliavų iškėlimo tvarką, gyvenamųjų namų savininkams gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas gyvenamųjų namų savininkams užtraukia baudą nuo 12 iki 16 eurų.