„Iš tiesų šiemet – tvarkingiau. Nebuvo tokio didelio šiukšlyno, kad krautų prie konteinerių, nereikėjo didesnių pajėgų, kad sutvarkytų prieigas prie konteinerių ir kad kitą dieną vėl būtų tvarkinga. Žmonės tvarkingai metė atliekas į konteinerius. Perpildyti nelabai galėjo, nes kiekvieną dieną tiek Lėbartų, tiek Joniškės kapinėse konteineriai buvo ištuštinami. Nusiskundimų jokių negavome, kad netvarkinga ar kad konteineriai perpildyti“, – pažymėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė.

Pasibaigus Vėlinėms dar buvo matyti didesni žmonių srautai, tačiau dabar jau ramiau. Vienas kitas kapinių lankytojas ruošiasi žiemai – tvarko artimųjų kapus, keičia gėles.

Iš tiesų šiemet – tvarkingiau.

„Tą pirmą savaitgalį po lapkričio 2-osios ir dar keturias penkias dienas judesys buvo didesnis, o praeitą savaitę buvo nedaug žmonių, nes ir orai buvo nepalankūs, nuolat lijo, tad srautai nebuvo dideli“, – sakė pašnekovė.

Daiva Breivė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Matyti, kad ir žvakučių šiemet buvo degta mažiau. Ne po kelias, o po vieną ant kapo. Spėjama, galbūt žmonės ne tik siekė taupyti tiek pinigus, tiek laiką, bet ir galbūt suprato, kad svarbus ne žvakučių kiekis, o artimojo atminimas.

„Kai kur, kur didesnė šeima, buvo kapaviečių su daugiau žvakučių, bet kitur atnešdavo po vieną. Aš ir pati ant artimųjų kapų nešiau po vieną žvakutę nuo šeimos. Esmė – pabūti, prisiminti. Pastebėjome tą dalyką. Ir daugiau gėlių žmonės pasisodino arba atsinešė dirbtines, nes jos ilgiau atlieka savo funkciją, negu gyvos, kurios, pasitaikius pirmiems šalčiams, iškart nuvysta“, – pastebėjo D. Breivė.

Dienomis, kuomet gyventojai intensyviai lankė artimųjų kapines, prie labiausiai lankomų kapinių papildomai dirbo, eismą reguliavo ir pareigūnai.

Per Vėlines, apie 10.45 val., Kaune, M. Gimbutienės g., visai netoli Petrašiūnų kapinių, pareigūnai sustabdė automobilį „Audi“, kurį vairavo vyras (gim. 1988 m.). Netrukus paaiškėjo, kad intensyvaus eismo laikotarpiu prie kapinių besisukiojantis vairuotojas yra neblaivus. Vyras vėliau prisipažino pareigūnams, kad Vėlinių išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,11 prom.

Kiek anksčiau, spalio 30 d. apie 15.10 val. Kauno r., Rimkūnų k., į pareigūnų akiratį pateko neblaivus dviratininkas (gim. 1977 m.), kuriam buvo nustatytas toks pat girtumo laipsnis. Vyras teigė pareigūnams, kad vartojo silpnuosius alkoholinius gėrimus. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,11 prom.

Vėlinių dieną ir savaitgalį pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu Kaune, Jonavoje ir aplinkiniuose rajonuose patikrinta per 7 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta penkiolika neblaivių vairuotojų (nuo 0,43 prom. iki 2,11 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 26 neblaivius vairuotojus (dar keturiolika nustatė kolegos iš kitų padalinių) ir septynis asmenis, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Pareigūnai primena, kad nuo praėjusios savaitės, lapkričio 1 d., keitėsi maksimalus leidžiamas lengvųjų, krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, moto-ciklų ir triračių greitis automagistralėse ir greitkeliuose (vietoj 130 km/val., dabar leistinas – 110 km/val.), o keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis negu 90 km/val., kituose keliuose ne didesnis negu 70 km/val. Taip pat pareigūnai primena, kad artėjant žiemos sezonui, iki lapkričio 10 d., transporto priemonių vairuotojai turėtų suskubti pasikeisti vasarines padangas į žiemines, siekiant užtikrinti eismo saugumą.

Tikras reminiscencijų paradas. Geriau nepasakytų net ir pats Cesaris Vallejo’as, taip pat kažkada siūlęs atitolinti nuo jo tą taurę.

Vėlinių savaitė baigėsi – tegyvuoja besitęsiančios būties Vėlinės. Ypatinga nuotaika, kuri būdinga tik šiam metų laikui ir tai progai – savotiška romuva, apsivalymas, tyli indulgencijų mugė, paremta iš tamsos kylančiu nenusakomu ilgesiu.

Vėlinių savaitė baigėsi – tegyvuoja besitęsiančios būties Vėlinės.

Tai laikas, kai daugelis, atsidūrę tarp žvakelių ir tų baltų gėlių („iš turgaus“), ima jausti niūrų nebūties aromatą ir su juo susijusią nepaaiškinamą prasmę, kurios suvokti žmogui neleidžia Apvaizda.

Veikiausiai tai apskritai net negali būti suvokta, gal tik šiek tiek pajaučiama intuicijomis, kurias sužadina juslės: smilkstančio parafino kvapas, žiburėlių atspindys akyse, salstelėjęs šlapių gėlynų dvelksmas. Žmogus juk irgi yra augalas, kaip kažkada biologizavo Julienas Offray de La Mettrie. Turi ir purką, ir piestelę, ir kitus augalijos požymius, reiškiančius tą pačią gamtinę tapatybę. Ir ribotumą susivokti. Nes Apvaizdai gyvastis tėra tik dar viena materijos interpretacija.

Niekas niekada neatsakė ir neatsakys į tiesmuką materializmo klausimą, kam apskritai reikėjo sudygti šitoje Žemėje? Vardan kokio fizinio, o gal metafizinio reikalo? Iš kur čia tas didis poreikis atsirasti kam nors iš ko nors?

Ir vėl iš spalvotos naktinės nebūties iškviečia žadintuvas. Vėlinių savaitė baigėsi – gyvenimo Vėlinės tęsiasi.

Ir dar tęsis niekam nežinomą laiką.

Kapinės plėsis ir plėsis, keldamos galvos skausmą savivaldybėse: kur laidoti žmones? Štai Klaipėdoje naujų kapinių paieška įstrigusi pato situacijoje, nors apie jų būtinybę prabilta prieš du dešimtmečius. Tad suprantama euforija reportažuose iš naujųjų Šiaulių kapinių. Prieš pat Vėlines atidarytos beveik 20 metų planuotos Daušiškių kapinės, kuriose numatyta per 6,2 tūkst. kapaviečių. Betgi po 20 metų verkiant reikės naujų. Lietuva netrukus bus užklota luitais: kapai masiškai dengiami betono plokštėmis, nes senstantys ir po pasaulius išsilakstę tautiečiai nebepajėgia jų prižiūrėti.

Europoje seniai ieškoma sprendimų, ne kaip plėsti kapines, o kaip grąžinti joms skiriamus milžiniškus plotus gyvųjų reikmėms. JAV skaičiuojama, kad iki 2042 m. mirusiesiems palaidoti prireiks 130 kv. mylių ploto (prilygsta Las Vegaso teritorijai). O mažytę Lietuvą suvis nekropoliams teks užleisti...

Net ir pradėję laidoti artimuosius vertikaliuose kolumbariumuose, tvarkomės juose kaip kapavietėse.

Klausantis žinių iš naujųjų kapinių Šiauliuose atidarymo suskambo viltingas sakinys: čia svarstoma įrengti horizontalųjį kolumbariumą. Konservatyviesiems lietuviams tai būtų variantas: ir vilkas sotus, ir avis sveika. Mat net ir pradėję laidoti artimuosius vertikaliuose kolumbariumuose, tvarkomės juose kaip kapavietėse. Argi ne tokį atgrasų vaizdą matėme Petrašiūnuose? Kiekvienoje metalinių spintų lentynėlėje – puošmenos pagal kiekvieno skonį, ant žemės – kalnai žvakių ir gėlių. Apie estetiką nė kalbos nėra.

Idėjų lygiu Lietuvoje jau gyvuoja naujojo amžiaus kapinės, kuriose vos 4 ha teritorijoje būtų galima sutalpinti apie 30 tūkst. kapaviečių, o visi antkapiai būtų vienodi, taip simbolizuojant lygybę tarp išėjusiųjų Anapilin. Betgi ar lietuviai išgyvens be darželių kapinėse?..

Klaipėdos skulptūrų parkas centrinėje miesto dalyje senųjų uostamiesčio kapinių vietoje įkurtas prieš 46 metus.

Čia, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų.

Vėlinių išvakarėse žvakės degė kone visame parke – šalia obelisko „Žuvusiems už laisvę“ bei neseniai perlaidotų Jono ir Reginos Budrių amžinojo poilsio vietoje.

Pagerbti ir laivo „Linkuva“ įgulos nariai, kurių kapas – Ramusis vandenynas, laivą su visa komandą prieš daugiau nei 20 metų pasiglemžė stichija.

Skulptūrų parke pastatytas memorialas – vienintelė vieta, kur gali ateiti ir pagerbti savo žuvusius artimuosius jų giminaičiai, bičiuliai ir kolegos.

Astos Dykovienės nuotr. 

Žvakės prieš Vėlines liepsnojo ir ant garsiausių miesto labdarių – Wilhelmo Hermanno Gerlacho ir Juliuso Ludwigo Wienerio – kapų.

Degančių žvakių buvo ir šalia išlikusių antkapinių fragmentų su senųjų klaipėdiečių pavardėmis, ir tiesiog prie medžių, kur artimieji veikiausiai dar prisiminė buvus savo giminaičių kapus, nors jų šiandien nematyti nė ženklo.

Didžiosios daugumos kapų neliko po 1975 m., kai sovietų valdžios sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, o jų vietoje įkurti parką.

Pokario metais miestą užėmus sovietams, buvo naikinama viskas, kas vokiška, kapinės – ne išimtis.

Astos Dykovienės nuotr. 

Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo nuverčiami, kapai niokojami, tvorelės ir plokštės naudojamos naujose statybose.

Ilgainiui Klaipėdos kapinės virto Skulptūrų parku, kuriame eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų – 67 skulptorių darbai.

Po pastaruosius kelerius metus trukusios parko renovacijos Skulptūrų parke radosi ryškūs atminties ženklai – XIX–XX a. pirmos pusės Klaipėdos miesto istoriją menantys antkapiniai paminklai, prie kurių prieš Mirusiųjų dieną šiemet, kaip niekad anksčiau, gausiai sužibo žvakės.

Nemokamos žvakės

Lietumi prapliupęs dangus žmonių srautų į miesto kapines nepakoregavo. Policijos pareigūnams reguliuojant eismą ir kreipiant vairuotojus į laisvas vietas automobilių stovėjimo aikštelėse, kiti savo transporto priemones statė atokiau ir kulniavo pėsčiomis.

„Ne cukriniai – neištirpsime“, – į dešinę ranką paėmusi maišelį su skėčiu ir keliomis žvakėmis, kairiąja pusamžė kaunietė įsikibo savo vyrui į parankę. Keturias žvakeles sutuoktiniai Viktorija ir Algirdas planavo uždegti ant tėvų, po dvi – ant pusbrolio ir šeimos draugės kapų. Pamačiusi, kad prie Petrašiūnų kapinių vartų guli laidojimo ceremonijų organizatoriaus „Rekviem“ palikti žvakių padėklai ir kvietimas, liepsnelėmis sušildyti apleistus kapus, kauniečių pora paėmė kelias. Kasmet pasigirstantys raginimai saikingiau puošti kapavietes ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos, kauniečių neįtikino. Jų manymu, viena kita žvakelė neišgelbės pasaulio, o Visų šventųjų dieną ir per Vėlines niekas neturi būti pamirštas.

„Mus to mokė mano tėvai. Tas pačias vertybes diegėme savo vaikams, o jie, tikiuosi, ir saviškiams“, – kalbėjo sutuoktiniai.

Nusilenks šviesuoliams

Nemokamai dalinamas žvakeles Viktorija ir Algirdas planavo uždegti ne tik ant pamirštų kapų. Kauniečių pora jomis žadėjo pagerbti ir šalies iškiliausiuosius, kurie amžino poilsio atgulė Petrašiūnų kapinių panteone. 

Daugumos jų kapavietės Visų šventųjų dieną skendo žvakių liepsnose, o gyvųjų lūpose skambėjo gražiausios istorijos. Antai, būrelis žmonių išsirikiavo prie tragiškos lemties kunigo,  teologijos mokslų daktaro Ričardo Mikutavičiaus kapo. Dėdama gėlės žiedą prie antkapio, kaunietė Zofija prisiminė šviesaus atminimo kunigo aukotas mišias ir draugės dukros santuoką, kurią jis palaimino.

„Tokie žmonės kaip Ričardas Mikutavičius gimsta kartą per šimtą, o gal ir daugiau metų. Labai gaila, kad jo kelionė žemėje baigėsi taip tragiškai“, – kalbėjo Zofija.

Gėlių žiedai krito ir ant kitų šviesuolių kapaviečių. Aplankę savo artimuosius, žmonės stojo pagerbti architekto Algimanto Kančo,  filosofo, eseisto, visuomenininko Leonido Donskio,poeto, eseisto, literatūros kritiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako, žinomo gydytojo akušerio ginekologo Prano Mažylio, „Vilties prezidento“ Stasio Lozoraičio, lietuvių kalbos tyrinėtojo, profesoriaus Kazimiero Būgos, kalbininko Jono Jablonskio, poetų Salomėjos Neries ar Bernardo Brazdžionio atminimo. 

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Širdžių prezidentienė

Prieš pusmetį anapilin iškeliavusios, Petrašiūnų kapinių panteone atgulusios pirmosios šalies ponios Almos Adamkienės kapas Visų šventųjų dieną skendo žvakių liepsnose. Žmonės čia nesiliovė ėję net ir per lietų. Vieni kelią žinojo iš anksčiau, nes dalyvavo laidotuvių procesijoje, kiti amžinojo poilsio vietą atrado patys arba pasiklausę sutiktųjų.

„Valdas Adamkus vadinamas širdžių prezidentu, o ponia Alma nusipelnė širdžių prezidentienės vardo. Nepaprastumo šviesumo ir elegancijos moteris. Jos nėra, bet žmonės plūsta, o tai labai daug pasako“, – kaunietė Veronika iš kišenės ištraukė žvakelę, kurią planavo padėti ant pirmojo pasitaikiusio pamiršto kapo.

Tuščiomis, bet su pačiais gražiausiais prisiminimais prie žvakelių jūros stojo ir kaunietis Algimantas. Nors ponią A. Adamkienė pažinojo tiek, kiek ir dauguma šalies žmonių, garbaus amžiaus vyras tikino, kad šios asmenybės netektis paliko didžiulį skausmą visų širdyse. 

„Ji buvo nuostabi, ji duodavo visą savo širdį. Kaip prezidentienė ji darė didelę visuomeninę veiklą, didelį darbą. Manau, kad visų žmonių ji buvo gerbiama ir mylima“, – kalbėjo Algimantas.

Kaip pranešė policija, pareigūnai dieną ir tamsiuoju paros metu reguliuos eismą, pasirūpins, kad žmonės išvengtų transporto priemonių spūsčių, teiks pagalbą eismo dalyviams prie įvažiavimų į kapines.

Pasirinktose vietose bus organizuojamos trumpalaikės policinės priemonės, blaivumo patikrinimai ir šiurkščių pažeidimų nustatymas.

Policija pranešime primena, kad šiomis dienomis keliuose išauga transporto priemonių srautas, o važiavimo sąlygas dažnai sunkina prastas matomumas, slidi kelio danga, blogas oras.

Pareigūnai ragina žmones susiruošus lankyti artimųjų kapus kelione pasirūpinti iš anksto: pasidomėti važiavimo sąlygomis, apgalvoti ir nusimatyti maršrutą, patikrinti transporto priemonės būklę.

Savo ruožtu Lietuvos automobilių kelių direkcija vykstantiems ne į kapines pataria rinktis kitus maršrutus, aplenkiant vietas, kuriose per mirusiųjų pagerbimo šventes formuojasi spūstys.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus, kiekvienais metais, šiomis šventinėmis dienomis, situacija tokia pati – suintensyvėja eismas ir susidaro spūstys prie didesnių kapinių, tokių kaip Karmėlavos, Romainių ir Petrašiūnų. „Nors ir prašome gyventojų per dieną tris kartus (ryte, per pietus ir vakare), nevažiuoti į tas pačias kapines, tačiau praktika rodo, kad žmonės tai daro, o vėliau piktinasi, kad eismas intensyvus ar nėra kur statyti automobilių“,– kalbėjo V. Lukošius, kuris rekomenduoja gyventojams mažiau kartų aplankyti tas pačias kapines arba drauge pasiimti bent jau keletą bendrakeleivių – taip sumažinant transporto priemonių kiekį keliuose.

Jau rytoj, kaip ir įprastai, pareigūnai fiziškai patruliuos prie lankomiausių kapinių, kur padės sureguliuoti eismą ir sumažinti eismo spūstis. „Šiomis dienomis, tiek jaunesnių, mažiau patyrusių, tiek vyresnių ir rečiau į gatves išriedančių vairuotojų kelionių tikslas – kapinės. Jų prieigose pasitiks pareigūnai, kurie prireikus padės vairuotojams lengviau susiorientuoti stovėjimo aikštelėje ir rasti laisvą vietą“,– sakė pareigūnas. Kelių policijos skyriaus viršininkas taip pat prašo vyresnių žmonių įsivertinti ir savo sveikatos galimybes. „Praėjusiais metais tamsiu paros metu į kapines atvykę senjorai pasiklydo – neberado ne tik artimųjų kapų, bet ir savo automobilio, su kuriuo atvyko, todėl stenkitės aplankyti kapines šviesiu paros metu“,– patirtimi ir patarimu dalijosi V. Lukošius.

Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas atkreipė dėmesį, kad prie kai kurių Kauno miesto kapinių keičiasi eismo organizavimo tvarka: „Laikinai padaryti vienpusiai įvažiavimai – tai reiškia, kad gali tekti įvažiuoti pro vieną kapinių įvažiavimą, o išvažiuoti pro kitą, todėl prašome piliečių vadovautis kelių ženklais ar pareigūnų nurodymais. Būkite atsargūs kelyje – neviršykite greičio, o spūsčių metu – laikykitės tinkamo atstumo. Taip pat nepalikite stovėjimo aikštelėje, automobilio viduje, vertingų ar matomų daiktų“,– kalbėjo ilgametis pareigūnas.

„Nori kažkaip tų didesnių ir nežiūri netgi į kainą. Svarbu, kad būtų puošnesnė. Vieną turbūt stato, nes anksčiau kažkaip mažesnes imdavo, dabar prašo pailgų, didelių“, – pasakojo prekybininkė Rasa.

Gėlių kainų drastiškai kelti nežadama, tačiau gėlės per Vėlines visgi brangs. Kai kur gali pabrangti euru ar keliais.

„Proginės buvo praeitais metais 10 eurų, tai liko tas pats ir šiais metais. O jeigu paprastesnės tai yra ir nuo dviejų eurų, ir po tris, penkis, visokių. Pagal gėlės grožį“, – teigė gėlėmis prekiaujanti Nijolė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyventojai sako, kad vieną kartą metuose už gėles pinigų negaila. O kai kurie randa išeitį, kad už gėles nereikėtų permokėti – jas užsiaugina patys.

Tačiau botanikai įspėja – norint, kad chrizantemos iškart nenuvystų, rudenį ar per Vėlines jų sodinti negalima, šias gėles ant kapų reikia sodinti pavasarį.

„Dažniausiai tai būna momentinis, vienkartinis pasodinimas, nes jeigu pasodiname spalio pabaigoje, tai dažniausiai iki šalnų nespėja įsišaknyti normaliai ir po to randam jau stagariukus tokius nušalusius“, – sakė VDU botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Chrizantemos nemėgsta šalnų. Botanikas sako, kad nepadės nei jų dengimas plėvele, nei kitos apsaugos priemonės.

„Tai yra saviapgaulė. Įmanoma išlaikyt, žinoma, bet tada reikia anksčiau sodinti šiek tiek. Ne prieš lapkričio 1-ą, bet bent jau spalio vidury“, – pridūrė K. Obelevičius.