Prieš ketverius metus pradėta Kalėdų miško iniciatyva auga tiesiogine žodžio prasme – čia jau įsitvirtino apie 60 eglučių, kurias vilniečiai išsaugojo iki pavasario ir pasodino.

Praėjusiais metais Savivaldybė Kalėdų miške pasodino apie 30 eglučių, per šventes puošusių Savivaldybės prieigas. Šiais metais į Kalėdų mišką keliaus šešios žaliaskarės, šventiniu laikotarpiu stovėjusios Savivaldybės pirmajame aukšte. 

„Pradedame nuo savęs – Savivaldybę puošusias šešias eglutes pasodinsime Kalėdų miške. Ši idėja prigijo, vilniečiai įpranta ir įsigydami kalėdinę eglutę galvoja, ką darys su ja po švenčių. Po 10 metų čia bus unikalus miestiečių rankomis sukurtas eglynas“, – mano Vilniaus savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

S. Žiūros nuotr. 

Tinkamai pasodinti eglutes gyventojams šeštadienį padės „Vilniaus miesto parkų“ darbuotojai. Bus pasirūpinta ir visais sodinimo įrankiais, tačiau vilniečiai gali pasiimti ir savo įrankius.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Jolanta Radžiūnaitė pastebėjo, kad miestiečiams išlaikyti gyvybingą medelį iki pavasario nėra lengva. Kartu tai geroji rūpinimosi augalais praktika. „Prigyja pusė pasodinamų eglučių. Sodinimo sėkmė labiausiai priklauso nuo augalo kokybės – jei eglutė buvo iškasta iš žemės prieš pat šventes, jos šaknys nukapotos ir medis įsodintas į vazoną, vargiai išgyvens ir prigis“, – pastebėjo J. Radžiūnaitė.

S. Žiūros nuotr. 

Geriausiai prigyja tradicinės lietuviškos eglės.

Ji teigė, kad gyventojai turėtų gerai įvertinti savo eglutės būklę – jei nuo jos smarkiai byra spygliai, palenkta medžio šaka lūžta ir atrodo sausa, sodinti neverta. Tačiau jei eglutė atrodo gyvybinga, prieš sodinant reikėtų ją gausiau palaistyti, kad augalas atgautų prarastą drėgmės balansą.

„Geriausiai prigyja tradicinės lietuviškos eglės. O štai atvežtiniai kėniai, sidabrinės eglutės – lepesnės ir dažnai nušąla“, – pastebėjo J. Radžiūnaitė.

Negalintieji atvykti šeštadienį eglutę Kalėdų miške gali sodinti savarankiškai pasirinktu metu iki balandžio pabaigos – „Vilniaus miesto parkų“ specialistai medžių sodinimo vietas pažymės kuoliukais. Sodinant eglutes reikėtų išlaikyti 4–5 m atstumą nuo kitų augalų.

Kaip antradienį paskelbė prokuratūra, išanalizavus ir įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tyrimas buvo atliktas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pagal žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie galimai neteisėtai vykdytus plynuosius sanitarinius miško kirtimus Verkių regioniniame parke. Klausimus dėl kirtimų teisėtumo kėlė Organizacijų ir žmonių sambūris „Girių spiečius“.

Anot prokuratūros, tyrimo metu buvo išanalizuoti valstybės bei savivaldybės institucijų pateikti duomenys, susiję su minėtais miško kirtimais, valstybės miškų kontrolės subjekto atliktais šių kirtimų bei jiems išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimais.

Kaip skelbia prokuratūra, nustatyta, kad atitinkamus leidimus kirsti mišką išdavė Valstybinė miškų tarnyba.

Leidimams išduoti privalomi dokumentai, numatyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, tai yra, sanitarinės būklės apžiūros pažymos, numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraščiai, kirstinų medynų brėžiniai, buvo parengti ir pateikti.

„Plynieji sanitariniai kirtimai buvo vykdomi IIB grupės miške. Iškirstuose miško plotuose paliktų biologinei įvairovei svarbių medžių skaičius, kurių viso 33, atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus“, – pažymi prokuratūra.

Nurodoma, jog šiuo atveju kertami miško plotai nepateko nei į nekilnojamųjų kultūros vertybių ar jų apsaugos nuo fizinio poveikio pozonius, nei į Buveinių apsaugai svarbių teritorijų plotus, nei į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, plotus.

„Todėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše numatyta speciali miško kirtimų atitikties paveldosaugos, saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos reikalavimams įvertinimo procedūra neturėjo būti taikoma“, – tvirtina prokuratūra.

„Pripažįstame visuomenės nuogąstavimus, girdime juos, negalime plynų sanitarinių kirtimų vykdyti visose teritorijose, siekiant sunaikinti židinius pagal vieną formulę. Išgirdome ir planuojame pokyčius“, – LRT radijui sakė K. Šetkus.

„Vienas pokyčių – kenkėjai puola tik egles ir spygliuočius, tikrai nėra tikslo visuose socialiai jautriuose ir gamtiškai vertingose teritorijose taikyti plyną sanitarinį kirtimą, šiuo metu turime projektą, kur sumažinsime skalsumą“, – teigė jis.

Anot jo, numatyta, kad vertingi lapuočiai medžiai būtų išsaugomi – tai akcentuojama tiek Valstybinei miškų urėdijai, tiek privačių miškų savininkams.

„Kitas pokytis turi būti dėl paklotės, nes technika sunaikina paklotes. Turime susitarimą su Miškų urėdija, kad nuo kitų metų rudens į sanitarinius kirtimus važiuos mažesnio tipo technika ir Miškų urėdija vykdo pirkimą, tokio poveikio paklotei nebus“, – teigė viceministras.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, kad Verkių parko medžių kirtimo atvejis rodo, jog plyni sanitariniai kirtimai yra sisteminė problema, galbūt kylanti iš ministro pasirašomų ūkininkavimo taisyklių.

„Jei nueini į parką prie tavo gyvenamosios vietos, o ten buvo miškas – nebėra miško, iškirstos ne tik eglės, nes dėl tipografo turėtų būti iškirstos eglės. Iškertami ąžuolai, supranti, kad kažkas yra ne taip. Gilinantis matosi, kad tai yra sisteminės problemos“, – teigė ji.

Antradienį pranešta, kad įvertinę viešą informaciją dėl medžių kirtimo sostinės Verkių miške Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečius“ narys Mindaugas Potapovas anksčiau teigė, kad šalia Santariškių esančiame sklype iškirstos ne tik kinivarpų pažeistos eglės, bet ir brandūs bei pusamžiai ąžuolai, klevai, liepos, pušys, lazdynai ir kiti lapuočiai. Kirtimų leidimai išduoti ir kitiems sklypams.

Tuo metu Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad šiose vietovėse daugiausiai yra valstybinių miškų, kuriuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius.

„Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys – per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas šioje teritorijoje išnyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik iš istorinių duomenų“, – sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.

Šiuo metu, kaip teigiama Lietuvos gamtos fondo pranešime, Neries šlaite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais buvo parengta ir su atsakingomis institucijomis suderinta „Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programa“. Joje numatyta niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (ex situ) sukūrimas Lietuvos zoologijos sode. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, šiuo metu sėkmingai auginami 320 lervinės stadijos niūriaspalviai auksvabaliai.

Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis. Įdomu, kad gamtoje niūriaspalvio auksavabalio suaugėliai maitinasi medžių sultimis. Užfiksuoti tik keli atvejai, kai vabalas pastebėtas ant gėlės žiedo. Entomologė Kristina Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais – labiausiai mėgo bananus ir apelsinus.

Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiaušinius, o iš jų išsiritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos šiemet bus perkeltos į naujus namus – dirbtines dreves-inkilus.

Niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines, bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų, sakoma Lietuvos gamtos fondo pranešime. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybė skirtingų rūšių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali išsaugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rūšių, kurių kartais net nepastebime.

Nemažai medžių miestui padovanoja įmonės bei gyventojai.

Pernai Vilniuje buvo pasodintas rekordinis skaičius naujų medžių – iš viso 3140, tačiau ir tai dar ne riba. Pasak Giedrės Čeponytės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Želdynų poskyrio vedėjos, šį pavasarį planuojama pasodinti apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.

„Iš jų daugiausiai sodinsime nedidelių pušelių Vingio parke – iš viso apie 4 tūkst., siekiant atnaujinti Vingio parko medyną spygliuočiais, nes senosioms pušims jau apie 130 metų“, – sakė Želdynų poskyrio vedėja G. Čeponytė.

Vilniaus mieste daugiausiai sodinama liepų, klevų, šermukšnių, beržų. Labai daug sodinama ne tik medžių, bet ir dekoratyvinių krūmų – per šiuos metus jų planuojama pasodinti apie 1,6 tūkst.

Vis aktyviau į miesto želdynų sodinimą įsitraukia ir įmonės bei gyventojai, o medžių dovanojimas miestui tampa nauja gražia tradicija. Medelių sodinimo akciją balandį surengė ir prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ darbuotojai, nusprendę tokiu būdu paminėti Lietuvos valstybės šimtmetį.

„Daug galvojome, kaip galėtume prisidėti prie Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo, ir nusprendėme įgyvendinti mūsų darbuotojų pasiūlytą idėją – padovanoti miestui šimtą medžių ir patys juos pasodinti. Šimtą beržų mūsų darbuotojai pasodino savivaldybės pasiūlytoje vietoje Verkių regioniniame parke, kuris tampa nauja gyventojų rekreacijos erdve“, – darbuotojų iniciatyva džiaugėsi prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovės G. Čeponytės, daugiausiai medžių paskutiniu metu sodinama ties gyvenamaisiais rajonais bei daugiabučiais. Taip pat galvojama apie laipsnišką medžių pakeitimą senuosiuose Vilniaus rajonuose – Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne. Beje, pastebėta, kad prigyja net 97 proc. naujai pasodintų medžių.

Organizatoriai visus dalyvius kvietė suburti kuo didesnį einančių artimųjų būrį ir kartu keliauti po vaizdingas Verkių regioninio parko vietoves. Buvo galima eiti kartu su savo augintiniais ar įveikti trasą stumiant vežimėlius.

Renginio organizatorė Vlada Musvydaitė džiaugėsi, kad Verkių regioninis parkas jau trečius metus noriai prisideda prie iniciatyvos, kad galima pasivaikščioti šiuo ypatingu mišku. Oficialioje „Walmark“ „Ėjimo varžybų“ mobilioje programėlėje „#walk15“ esanti virtuali trasa padėjo geriau pažinti gamtos objektus ir įdomias vietas. Šia programėle galima skaičiuoti žingsnius ir rasti aštuonias virtualias trasas iš ankstesnių renginių.

Visų varžybų trasą įveikusių dalyvių laukė dovanos - rankų darbo medaliai. Šiais metais kitoje jų pusėje galima pamatyti skiauterėtąjį tritoną. Jis yra įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šį varliagyvį, tik gerokai didesnį, galima išvysti šalia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos esančiame Verkių dvaro sodybos parke. Čia stovi didelė skiauterėtojo tritono gamtinė skulptūra.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras šeštadienį į Verkių regioninį parką sukvietė daugybę šiaurietiškojo ėjimo gerbėjų, tarp kurių buvo ir šiaurietiškai ėjusių pirmą kartą. Renginys šiais metai sulaukė ir svečių: Kauno, Panevėžio, kitų Lietuvos miestų ir net Švedijos. 

Gražią šeštadienio popietę renginį pradėjo nuotaikinga mankšta, trumpos pamokos, kaip taisyklingai eiti su šiaurietiškomis lazdomis. Žygeiviai taip pat turėjo galimybę sužinoti savo kūno masės indeksą. Kiekvienam renginio dalyviui buvo įteiktas ir specialus asmeninis šiaurietiškojo ėjimo pasas, kuriame ir po kiekvieno šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimo bus galima įrašyti savo pasiekimus. Metų gale didžiausią kilometražą pasiekę dalyviai bus apdovanoti.

Šiaurietiškąjį ėjimą Lietuvoje propaguoja įvairaus amžiaus žmonės Žygio metu dar kartą buvo galima įsitikinti, kad šis ėjimas tikrai nėra vien senjorų užsiėmimas. Prie Žaliųjų ežerų atvyko daugybė ir jaunimo, praktikuojančio šį ėjimą, ir vyresniųjų. Jauniausioji žygeivė buvo 7-erių Meida, o vyriausioji – 80-metė Vida.

Kelerius metus iš eilės masinis šiaurietiškojo ėjimo žygis buvo organizuojamas sostinės Vingio parke. Šiais metais žygeiviai keliavo Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio keliais, didžiausio ir giliausio Verkių parke esančio Balsio ežero pakrantėmis bei miškais. Žygeiviai su profesionaliais instruktoriais, kurie lydėjo žygio dalyvius, per maždaug porą valandų įveikė 6,4 km.

Renginį vainikavo bendras visų dalyvių piknikas, kurio metu žygeiviai buvo vaišinami tikra kareiviška koše. Taip pat apdovanoti ir laimingieji žygio loterijos dalyviai. Penkiems renginio dalyviais buvo padovanotos net 5 poros naujų šiaurietiškojo ėjimo lazdų.

Pavilnių regioninio parko rekreacinėje teritorijoje, Pragiedrulių gatvėje, anksčiau buvo nedidelis pastatas, tačiau dabar iškilo namas, kelis kartus didesnio ploto nei galėtų būti. Pasak aplinkosaugininkų, nustatyta ir kitų pažeidimų.

„Statyba [parko teritorijoje – LRT.lt] draudžiama, jei yra didesnis nei 15 laipsnių šlaito nuolydis ir 50 metrų nuo apatinės iki viršutinės šlaito briaunos. Čia labai aiškiai matosi, kad pastatas yra pastatytas pačiame šlaite ir miško paklotė sudarkyta. Tiek miesto savivaldybė pritarė, tiek parko direkcija derino projektus“, – kalbėjo Saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji specialistė Rima Baradokaitė-Greimienė.

Pasak aplinkosaugininkės, šiuose Vilniaus savivaldybei pavaldžiuose parkuose – nemažai pažeidimų.

Beveik 90 proc. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijų priskirtos itin vertingoms teritorijoms, kur saugomos  gamtos ir istorinės vertybės. Daugelyje kitų regioninių  parkų tokios teritorijos siekia kelis procentus. Tačiau šis parkas vienintelis Lietuvoje  nėra pasitvirtinęs savo apsaugos reglamento, tai esą palieka landų piktnaudžiauti. Pasak parko direktorės, viską reglamentuoja Vilniaus bendrasis planas.

„Šiose teritorijose miesto bendruoju planu yra nustatyta, kad statybos intensyvumas sklype 0.2 ir užstatymo plotas iki 300 kv. m. Toks reglamentas – bendrajame plane. Manau, kad kai kilo toks ažiotažas, bus parengti individualūs, šiems parkams reikalingi apsaugos reglamentai“, – sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė.

Direktorė tikina, kad parko darbuotojai neturi valstybės pareigūnų statuso, tad pastebėję pažeidimų patys nieko padaryti negali, tik perduoti informaciją atitinkamoms institucijoms.

Aplinkos ministerijos komisija, anot jos vadovo, Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose nustatė per 30 pažeidimų.

„Apėjom tik mažą dalį tos teritorijos ir užfiksavom dešimtis pažeidimų. Tie pažeidimai – daugiausiai tokie, kada pastatai yra išdidinti, jų tūris kelis kartus didesnis nei turėtų būti. Kiti pažeidimai – išsiplėtimas į valstybės mišką, žemę, jos užgrobimas. Be to, statomi tam tikri statiniai, kasami tvenkiniai, kūdros be leidimų“, – išvadas dėstė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Komisija tyrimo išvadas dėl statybų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose  turi pateikti šį mėnesį.

Šis patikrinimas – vienas iš žingsnių tiriant galimus aplinkosaugos ir statybos reikalavimų pažeidimus sostinės Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra sudaręs specialią darbo grupę galimiems pažeidimams šiose saugomose teritorijose tirti. Ji įpareigota savo išvadas pateikti iki gegužės 23 d.

Leidimą statyti minėtąjį daugiau kaip 400 kv. metrų gyvenamąjį vienbutį namą ir garažą išdavė Vilniaus m. savivaldybė 2012 metais. VTPSI tikrina, ar šis leidimas išduotas teisėtai. Statybos inspektoriai jau nustatė, kad namas ir garažas pastatyti nesilaikant privalomo 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.

Jie taip pat nustatė, kad be Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo prie šio namo oranžerijos valstybinėje žemėje įrengta terasa. Statytojui surašytas savavališkos statybos aktas. Kai bus pastatyti sklypo riboženkliai, o tai padaryti patikrinimo metu įsipareigojo statytojas, bus tikslinama, ar prie namo pietinėje pusėje esančios terasos laiptai, vedantys tvenkinių link, irgi neužima valstybinės žemės.