Dėl to Vidaus reikalų ministerija bei didžiausios vyresnio amžiaus žmonių organizacijos sukirto rankomis labiau šviesti vyresnius gyventojus apie civilinę saugą, LNK reportaže pasakojo Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė.

– Jūs prieš interviu sakėte, kad norint taikos, reikia ruoštis karui. Kaip jūsų bendruomenės nuotaikos šiuo metu, ar atėjus dienai X būtų ramu, žinotumėte ką daryti?

– Neramu. Žinotume ar nežinotume, atėjus tokiai dienai būtų neramu. Bet svarbiausia, kaip ir sakiau – jeigu nori gražiai gyventi, reikia tam ruoštis. Šiandien labai džiaugiuosi, nes pasirašome susitarimą su Vidaus reikalų ministerija. Ši ministerija rado būtinybę pasirašyt sutartį ne su bet kuo, o su senjorais, atkreipė į juos dėmesį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Senjorų visą laiką daugėja, mūsų yra daug, mes esame jėga ir ta jėga turi būti sveika, turi būti informuota. Aš sakau, kad ta jėga turi būti ir atsakinga už tai, kaip pasiruošia mūsų vaikai, anūkai, todėl čia yra labai svarbus susitarimas.

Dar smagu yra tai, kad apjungiamos visos institucijos, kurios dirba su senjorais. Mūsų senjorai turi būti daugiau vizualai, turi ir matyti, turėtų ir išgirsti. Susitikimai su specialistais duoda tikrai daug naudos, žmonės patys susimąsto: ar aš tą turiu, ar reikia susiieškoti, ar turiu įsidėti, kur įsidėti, kaip įsidėti. Pradeda mąstyti.

– O jūs apklausiate savo asociacijų narius, kiek jie žino praktiškai, ką reikėtų daryti, kam skambinti, kur eiti, kur slėptis?

Gal kažkas žinotų, kam paskambinti, gal vaikui, bet taip konkrečiai, apie evakuaciją – ne.

– Mes kalbame tais klausimais, bet informacijos yra labai mažai. Gal kažkas žinotų, kam paskambinti, gal vaikui, bet taip konkrečiai, apie evakuaciją – ne.

Mes irgi norime įtraukti senjorus į savanoriavimą, kiek galima daugiau. Pas mus savanoriavimas kaip procesas truputį yra atsilikęs, lyginant su Europos lygiu. Siekiamybė, kad senjorai būtų aktyvūs, savanoriautų, padėtų silpnesniam, sergančiam.

Norime universiteto edukacijas priartinti prie tų, kurie nebegali ateiti į universitetą, nunešti tą pačią informaciją, padėti susitvarkyti daiktus. Kartais daiktų esame prikaupę labai daug, per tai nematome pagrindinių, pačių reikalingiausių daiktų.

Kai susitinkame su karo specialistais, kurie pradeda vardinti, ką reikia turėti, pavyzdžiui degtukų, žinoti, kur pakrauti telefoną. Nesusimąstome, kad elektros gali nebūti, vandens gali nebūti, kažkas su maisto produktais. Tada išgirstame: žiūrėkite, aš nepagalvojau. Tos informacijos, aiškumo įnešimas labai daug duoda.

Kaip skelbia ministerija, bendradarbiavimo susitarimą pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Sauliaus Greičius, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Nacionalinės Bočių bendrijų asociacijos ir organizacijos „Senjorų pasaulis“ atstovai.

Susitarime numatoma gilinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą.

Anot ministerijos, bendradarbiaujant su minėtomis organizacijomis bus siekiama didinti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės lt72.lt žinomumą, informuoti vyresnius gyventojus tiesiogiai dalijant medžiagą ir rengiant gyvus civilinės saugos specialistų mokymus.

Ministerija tikisi, kad senjorai aktyviau įsitrauks į valstybės lygio ir savivaldybėse rengiamas civilinės saugos pratybas, bendradarbiaus su parengties pareigūnais, dalyvaus Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos civilinės saugos ekskursijose.

„Senjorai yra tie, kurie dažnai turi sukaupę būtiniausių atsargų, reikalingų išgyventi nelaimės atveju. Iš jų galime pasimokyti, tačiau tuo pačiu jie yra ir pažeidžiamiausia visuomenės grupė, kurios pasirengimo galimoms grėsmėms įgūdžius privalome stiprinti“, – VRM pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Ministerijos teigimu, nors nemažas procentas 66-88 metų žmonių turi rūsį, tinkamą priedangai, tačiau kaip elgtis evakuacijos atveju žinotų tik 37 proc. šios amžiaus grupės žmonių, kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą nelaimėms, žinotų tik 39 proc. senjorų.

Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų, kurie viršijo teisėto buvimo Lietuvoje, jų atžvilgiu priimti devyni sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybes.

Trys asmenys buvo nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, vienos Ukrainos pilietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos.

Taip pat patikrinimų metu nustatyti penki suklastoti vairuotojo pažymėjimai.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 užsieniečius Lietuvoje įdarbinti siekiančioms įmonėms uždraudė teikti tarpininkavimo raštus.

VRM duomenimis, nuo 2023 metų lapkričio Migracijos departamentas peržiūrėjo beveik 34 tūkst. per išorės paslaugų teikėją teikiamų prašymų, peržiūrą, 45 proc. jų atmesta.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais buvo panaikinta, taip pat atsisakyta išduoti, pakeisti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje 6 tūkst. 112 asmenų.

Pasak VRM, augant dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiui, šie patikrinimai bus tęsiami toliau. Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybinė darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje 125 tūkst. 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi, kurie išduoti darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais.

Šiais metais šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių arba 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

VRM prognozuoja, kad Lietuva artimiausiais metais gali tapti ne tik užsieniečių tranzito, tačiau ir tikslo valstybe, kurioje užsieniečiai ieškos dar daugiau galimybių likti gyventi ir dirbti.

Ministerija parengė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje, taip pat Užimtumo įstatymo pataisas.

Jomis siekiama labiau valdyti imigracijos į Lietuvą srautus, užtikrinti darbo rinkai svarbių užsieniečių patekimą į šalį kartu atliepiant nacionalinio saugumo interesus.

Ministerija siūlo, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi, kitus pakeitimus, susijusius su atlyginimo mokėjimu užsieniečiams, jų įdarbinimo kvota, darbo rinkos testu ir trūkstamų profesijų sąrašu.

Pritarus Ministrų kabinetui, pataisos būtų teikiamos svarstyti parlamentui.

Ministerijos teigimu, 17 asmenų viršijo teisėto buvimo Lietuvoje laiką, 3 asmenys buvo nubausti pagal administracinę teiseną, o viena Ukrainos pilietė įpareigota iš šalies išvykti. Taip pat patikrinimų metu aptikti 5 klastoti vairuotojo pažymėjimai.

„Reaguodami į mūsų šalyje didėjantį gyvenančių ir dirbančių užsieniečių skaičių, stipriname užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę, imigracijos procedūrų ir užsieniečių įdarbinimo sąlygų pažeidimų prevenciją“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, šiuo metu yra tobulinamas ir teisinis reglamentavimas, padėsiantis reguliuoti užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 įmonėms per pirmąjį šių metų ketvirtį uždraudė teikti tarpininkavimo raštus, siekiant įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.

„Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą darbo pagrindu, kvalifikacija ne visada atitinka darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl darbdaviai neįdarbina arba nutraukia darbo santykius su užsieniečiu. Darbdaviams nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais, nesirūpinama jų išvykimu iš Lietuvos, o apie prievolę išvykti užsieniečiai informuojami ne visada“, – rašoma VRM pranešime.

Leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 125 tūkst. užsieniečių

Šiuo metu 125 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, išduotus darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais, nurodė ministerija.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jie pakeisti arba apskritai panaikinti 6112 asmenų.

2023 metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiais metais šalyje gyvena daugiau kaip 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybine darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Jei siūlymams bus pritarta, darbdaviai užsieniečius įdarbinti galės tik visą darbo laiką, dirbti galės tik leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Apie siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas trečiadienį spaudos konferencijos metu paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Spręsdami darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Mums reikalingi papildomi saugikliai, kad užkirstume kelią galimam piktnaudžiavimui“, – pridūrė ji.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu.

 

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius.

„Mes matome piktnaudžiavimo atvejų, kai atvykęs užsienietis dirba pas dešimt ar net daugiau darbdavių. Mes suprantame, kad tai nėra labai realu, todėl siūlome apriboti tą skaičių“, – sakė A. Bilotaitė.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę, kurią, anot A. Bilotaitės, vėliau pristatys SADM.

Pasak A. Bilotaitės, artimiausiu metu šios pataisos keliaus į Vyriausybę, o jai pritarus, pavasario sesijoje įstatymo pakeitimai turėtų būti pateikti Seimui.

VRM duomenimis, pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiuo metu šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių.

2023 metais priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Šiemet priimti 244 tokie sprendimai.

Iš užsienio šalių į Lietuvą atvykusių darbuotojų skaičius per 2023 metus išaugo 65 proc. iki 142 tūkst., daugiausia jų – iš Baltarusijos, remdamasi darbdavių pranešimais trečiadienį skelbia Užimtumo tarnyba.

Didžioji dalis dirbančių užsieniečių metų pradžioje buvo piliečiai iš trečiųjų šalių – 131,4 tūkst., arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus, tuo metu Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių dirbo 10 tūkst., arba 66,7 proc. daugiau.

Daugiausiai atvykėlių metų pradžioje buvo iš Baltarusijos – 47,7 tūkst., arba beveik 1,6 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Ukrainiečių skaičius augo 37 proc. – iki 44,8 tūkst., uzbekų – 3,7 karto iki 6,6 tūkst., kirgizų – 2,2 karto iki 5,6 tūkst.

Daugiausia Lietuvoje dirbančių ES piliečių yra iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

„Suprasdami sudėtingą saugumo situaciją regione, ryžtingai stipriname pasirengimą grėsmėms. Savivaldybės yra ypatingai svarbi grandis bet kokios ekstremaliosios situacijos valdyme. Už civilinę saugą atsakingi savivaldybių parengties pareigūnai sustiprins mūsų bendras pastangas užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, 50 iš 60 savivaldybių jau sukomplektavo už civilinę saugą atsakingų pareigūnų pareigybes. Jie atsakingi už priedangų tinklo plėtrą, ekstremaliųjų situacijų planų rengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

Centralizuoti mokymai vyks Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Juose bus tobulinamos pareigūnų kompetencijos civilinės saugos srityje. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato, kad į civilinės saugos mokymą turi būti integruotas ir pasirengimo karinėms bei hibridinėms grėsmėms mokymo turinys.

Pagal įstatymą, savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.

Ji iki šiol dirbo ministrės Agnės Bilotaitės patarėja, o dabar bus atsakinga už migracijos politikos klausimus.

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, A. Ladek migrantų antplūdžio metu koordinavo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, migrantų apgyvendinimo klausimus.

Prasidėjus karui Ukrainoje, ji rūpinosi ukrainiečių priėmimo centrų steigimu bei jų veikla.

„Neteisėtos migracijos krizė suvaldyta, tačiau valstybė turi naujų didelių iššūkių, susijusių su darbo migracija, užsieniečių kontrole ir nacionalinio saugumo užtikrinimu, taip pat pokyčiais ES migracijos ir prieglobsčio reglamentavime. Šiuo metu svarbi yra ir migracijos politikos gairių peržiūra“, – sako A. Ladek.

Naujoji viceministrė yra baigusi Tarptautinės vadybos ir verslo administravimo magistro studijas, stažavosi bei dirbo Vokietijoje. Anksčiau ji dirbo Seimo narių patarėja, dėstytojavo bei konsultavo įmones, vadovavo labdaros ir paramos fondui.

Iki šiol už migracijos klausimus ir už regioninę politiką buvo atsakingas vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, jis prioritetinį dėmesį toliau skirs regioninės politikos ir regionų stiprinimui.

Trečiadienį vykusio susitikimo metu Arūnas Dulkys ir Agnė Bilotaitė taip pat tvirtino, jog bus žiūrima, kaip tobulinti ginklų išdavimo tvarką.

Susitikime ministrai aptarė situaciją ir galimus sprendimus dėl geresnio policijos informavimo apie psichikos sveikatos sutrikimus įvairiose situacijose, susijusiose su ginklų išdavimu, vykimu į iškvietimus ir kita.

Anot A. Dulkio, ginklų leidimų išdavimo ir ginklų savininkų tikrinimo procesas turi per daug biurokratijos.

„Policijos informavimas apie ginklų savininkų psichinės sveikatos pokyčius vyksta ir dabar, bet jis vyksta raštais, popieriniu būdu, nors nuo 2017 metų e. sveikatoje yra tas funkcionalumas, kuris galėtų padėti supaprastinti tą procesą. (....) Policija galėtų iškart tai matyti sistemoje, nereikėtų siųsti raštų“, – spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo  A. Dulkys.

Pasak jo, policija turės dar pasitikrinti, ar jos turimos sistemos turi technines galimybes gauti informaciją iš e. sveikatos.

„Pereitume pilnai į skaitmenizuotą variantą, kai visa informacija yra tik skaitmeniniu būdu, gauna tą informaciją tik tie, kuriems tikrai priklauso, (...) eliminuojam visokius raštiškus susirašinėjimus ir kartu dirba dvi sistemos“, – teigė A. Dulkys.

Pasak A. Dulkio, verta peržiūrėti, ar ginklų išdavimo procesas yra tinkamas.

„Ar tikrai tie klausimynai tobuli? Kartais išgirstu priekaištų, kad tai daroma formaliai, neatidžiai. Bet čia tokie generalizuoti pasaisakymai. Mes sakome – pasižiūrėkime konkrečiai“, – teigė ministras.

Jo teigimu, taip pat bus vertinama, kaip informaciją apie psichikos sveikatos sutrikimus galėtų gauti ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai.

Tuo metu A. Bilotaitė sakė, kad diskutuojant, kaip e. sveikatos ir policijos informacinės sistemos galėtų veikti geriau tarpusavyje, sutarta suburti ekspertų grupę, kuri „pasižiūrės į visus šituos dalykus ir pritaikys, kad tiek pareigūnai, tiek medikai galėtų tarpusavyje geriau dirbti ir užtikrinti visuomenės saugumą“.

A. Bilotaitė taip pat sakė, kad didesnis dėmesys bus skiriamas išduodant ginklus.

Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti.

„Tokių A ir B kategorijos ginklų leidimų yra išduoti apie 57 tūkst., labai svarbu, kad išduodant ginklą, būtų atidžiai įvertinama, ar toks asmuo gali turėti ginklą. Suprantame kontekstą, kad nacionalinio saugumo prasme yra svarbus mūsų visuomenės pasirengimas ir gynyba, bet ginklas turi būti suteikiamas tik tiek asmenims, kuris gali juo disponuoti ir nekelti grėsmės kitų asmenų saugumui“ – teigė A. Biloitė.

Anot A. Bilotaitės, nors diskutuojama, kad ginklų savininkai būtų tikrinami dažniau nei kas penkerius metus, vertinama, ar tai nebūtų per didelė našta institucijoms.

„Dabar yra kas penkerius metus apie 11 tūkst. Tokių patikrinimų. Jei būtų priimtas sprendimas kas dvejus, kas trejus metus tai daryti, skaičiai būtų didesni“, – teigė ministrė. 

Ministrės teigimu, susitikimo metu taip aptartas policijos pareigūnų ir medikų vykimas į iškvietimus.

„Akivaizdu, kad reikalinga tobulinti kompetencijas tiek pareigūnų, tiek medikų tokiose situacijose, kai žmonės turi psichikos sveikatos problemų“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Dulkio, stengiantis gerinti tarnybų informavimą, bus atsižvelgiama ir į asmens duomenų apsaugos kriterijus.

„Kiekvieną vietą tikrinsime su Duomenų apsaugos inspekcija, ar tikrai mes galime padaryti kažkokį patobulinimą, ar tikrai galime atskleisti informaciją“, – sakė ministras.

Anot A. Dulkio, bus organizuojami medikų ir policininkų mokymai.

„Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti“, – teigė ministras.

Pernai gruodį Vilniaus rajone įvykus incidentui policininkas nušovė moterį.

Policija skelbė, kad buvo gautas greitosios medicinos pagalbos dispečerės pranešimas, kad Baraškų kaime agresyvi moteris kastuvu užpuolė atvykusius medikus, sužalojo 35-erių paramediką. Moteris taip pat apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Naujienų portalas „Delfi“ tuomet skelbė, kad pagalbą kvietęs vyras dispečeriams nurodė, jog moteris serga psichikos liga.

Į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus moteris puolė su peiliu, buvo panaudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“.

Gindamasis nuo užpuolimo 32 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto „Glock 19“ iššovė penkis šūvius į moterį. Ji mirė įvykio vietoje.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo.

Ji tokį sprendimą nurodo priėmusi po konsultacijų su institucijomis dėl grėsmių valstybės saugumui.

Taip pat nustatoma, kad Indijos IPT bus galima teikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tik tam tikrais pagrindais – šeimos nariams, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, perkeltiems įmonės viduje, dėstytojams, tyrėjams ir studentams.

Iš viso ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino 31 šalyje veikiančių išorės paslaugų teikėjų sąrašą. Anksčiau šį sąrašą nustatė Migracijos departamentas.

Į sąrašą be Indijos patenka Albanija, Argentina, Armėnija, Australija, Azerbaidžanas, Brazilija, Filipinai, Izraelis, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Kazachstanas, Kirgizija, Pietų Korėja, Malaizija, Moldova, Naujoji Zelandija, Nepalas, Pietų Afrikos Respublika, Sakartvelas, Singapūras, Tadžikistanas, Tailandas, Taivanas, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Venesuela.

Užsienietis, būdamas užsienyje per išorės paslaugų teikėjus, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Departamentui priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis jį gali atsiimti IPT užsienyje ir atvykti į Lietuvą.

Šis ministrės įsakymas įsigalioja nuo kovo.

„Raudonasis Kryžius – mūsų partneris ne vienerius metus, tad visada jautėme ir turėjome paramą teikiant pagalbą gyventojams nelaimių metu. Pasikeitus saugumo situacijai regione, nuo šiol mus jungs ir kitas bendras tikslas – suteikti šalies gyventojams būtinų žinių, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų, karo metu“, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Sutartį pasirašė viceministras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Sauliaus Greičius ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Kristina Meidė. Ja siekiama stiprinti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje, suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms, gerinti savisaugos kultūrą.

Bendradarbiaujant civilinės saugos srityje bus apmokomi Raudojo Kryžiaus draugijos savanoriai, kurie vėliau visų Lietuvos savivaldybių gyventojams tiesiogiai teiks aktualią informaciją, kaip elgtis išgirdus perspėjimo sireną, kaip pasiruošti galimoms karinėms grėsmėms ar ištikus kitoms galimoms gamtinio, techninio pobūdžio nelaimėms.

Anot ministerijos, savanoriai bus įtraukiami į pratybas, padės parengties pareigūnams vietoje, bendradarbiaus vykdant įvairias civilinės saugos projektines veiklas. Taip pat bendromis pastangomis bus didinamas svetainės lt72.lt bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus humanitarinio pagalbos numerio 111 žinomumas.

„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus šūkis – „Įkvėpti pirmi padėti krizėje“, juo vadovaujamės jau 105 metus. Viena iš strateginių krypčių – būti valstybės pagalbininku ir padėti mūsų šalies institucijoms ne tik ištikus didelei krizei ar nelaimei, bet ir kasdienėse veiklose surėmus pečius stiprinti visuomenę, šviesti, edukuoti bei mokytis patiems, kad užkirstume kelią galimoms nelaimėms, o prireikus – būtume pasirengę tinkamai reaguoti“, – sako Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė.

Anot jos, bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija, visomis visuomenės saugumą užtikrinančiomis šios ministerijos institucijomis yra labai svarbus ir rengiantis nelaimėms, ir reaguojant į jas, stiprinant savanorių, darbuotojų kompetencijas,  padedant institucijoms pasiekti žmones.

Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ir savanoriai kasdien talkino Vidaus reikalų ministerijos įstaigoms valdant neteisėtos migracijos krizę, registracijos centruose priimant nuo karo bėgusius ukrainiečius. Šių metų pradžioje, po tragiško gaisro Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje, ėmėsi telkti pagalbą nukentėjusiems ir be namų likusiems gyventojams, aktyviai įsitraukė vykdant dingusios mergaitės paiešką Kaune, padėjo kitų krizinių situacijų metu.

Kaip skelbia ministerija, didinant visuomenės atsparumą grėsmėms ir gyventojų informuotumą jau vyksta aktyvus Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi: vietos bendruomenėmis, Katalikų bažnyčia, žmonių su negalia organizacijomis, rengiami mokymai ir civilinės saugos pamokos mokyklose.

Prieš metus Vidaus reikalų ministerija inicijavo plataus masto informacinę kampaniją „Esame komanda – turime planą“, kuri pasiekė daugiau nei 2 mln. šalies gyventojų, ekstremaliosioms situacijoms pasiruošti skirtos interneto svetainės lt72.lt lankomumas išaugo trigubai.