Pasak direkcijos, jau yra paruošti ir eksploatuojami visi Lietuvos vandens keliai, jų šį sezoną bus 17 kilometrų daugiau nei 2022-aisiais.

„Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Todėl tikrai džiugina, kad naująjį laivybos sezoną šioje didžiausioje šalies upėje pradedame su daug naujienų, naujovių, o laivyba kasmet aktyvėja. Jau metų viduryje baigsime esminius Nemuno vagos tvarkymo darbus, kurie padės pagrindus laivybai dešimtmečiams į priekį“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Sezono pradžios proga pristatoma pirma Lietuvos vandens kelių navigacinė programėlė „Vandens keliai“. Joje laivavedžiai ras visą reikalingą informaciją – navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir vandens kelių gylius, uostų, prieplaukų ir degalinių vietas, tiltus, turės galimybę susikurti maršrutus.

Vartotojams programėlė bus pasiekiama jau gegužės mėnesį.

„Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti, susikurti maršrutus su vandens kelių „waze“ programėle“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, minėdamas populiarią vairuotojų navigacijai naudojamą programėlę.

Be to, pasak direkcijos, pradedant sezoną yra atliktos teisės aktų korekcijos, reglamentuojančios mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose, todėl pradės veikti degalinės ant vandens.

Jos veiks Nidoje, Svencelėje, Jurbarke ir Kaune.

Pasak direkcijos, šį sezoną kiekvienas degalų galės pasipildyti neišlipęs iš laivo ir be papildomų sutarčių, o tiesiog atsiskaitant bankine kortele.

„Kuro pasipildyti galės kiekvienas be išankstinių sutarčių net neišlipęs iš laivo degalinėse ant vandens. Tikrai žinome, kad to ilgai laukė laivybos entuziastai, – sako V. Vinokurovas. – Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“.

Naujam navigacijos sezonui paruošti visi eksploatuojami vandens keliai: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Visas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą yra pažymėtas jau šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, tad galima plaukti ir naktį.

Šiuo metu vykdomas baigiamasis svarbaus Nemuno kelio E-41 modernizacijos projekto darbų etapas. Upėje šiuo metu pastatyta jau beveik 500 bunų, visi projekto darbai bus baigti liepos mėnesį.

Naujame sezone bus eksploatuojama vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė. Tokiu būdu šiemet bus naviguojamas jau visas rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis. Taip formuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis, sujungiant vakarinės ir rytinės pakrantės vandens kelius.

Direkcija praneša, kad Kauno žiemos uoste paruošta daugiau negu 80 vietų pramoginiams laivams, taip pat baigti atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai.

Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia, pasak direkcijos, atplaukia ir pakankamai dideli keleiviniai laivai.

Lietuvoje yra daugiau nei 884 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, iš kurių šiais metais eksploatuojami 467 kilometrai.

Navigacija vidaus vandens keliuose tęsis iki lapkričio 27 dienos.

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, kuriai priklauso 44 įmonės, priešinasi, kad kompensacijos būtų nustatomos remiantis dvejų metų pajamomis, o ne penkerių, kaip žvejams siūlyta anksčiau.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad kad penkerių metų pajamos galėtų būti vertinamos tik tuo atveju, jeigu įmonės iš verslo trauktųsi vienu metu.

„Yra nelygybės klausimas, nes yra įmonių, kurioms kvotos baigiasi 2027 metais, kitoms  – 2026 metais, tokių bus didžioji dauguma. Todėl penkeri metai būtų teisingas reikalavimas, arba nebūtinai penkeri, arba kažkoks vienas visiems vienodas reikalavimas įmonėms, jeigu jos išeina dabar, šiuo metu, o ne po metų pagalvojimo ar po savaitės“, – pirmadienį Aplinkos apsaugos komitete teigė jis.

Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus.

Tuo tarpu „Lampetros“ vadovė Sigita Jakubauskienė tvirtino, kad valdžios siekis sumokėti kompensacijas žvejų įmonėms remiantis dviejų metų pajamomis, yra neteisingas atlyginimas.

„Anksčiau žvejams buvo sakoma, kad bus kompensuojama pagal penkerių metų pajamas, (...) o dabar girdime, kad bus tik už dvejus metus, o jeigu nespėsi pasitraukti, už metus arba iš viso nieko“, – komitete teigė ji. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas teigė, kad kompensacijos dydis priklausytų nuo iš žvejybos veiklos gautų pajamų, sukurtų darbo vietų, ilgalaikio turto bei nuostolių, kuriuos įmonės patirtų, jeigu buvo gavusios Europos Sąjungos paramą. 

Kompensacijas gautų seliavas ir ungurius žvejojusios įmonės. 

Pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, verslinė žvejyba būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų ir nėgių žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.   

Tokie pakeitimai žuvininkystės sektoriuje numatomi siekiant saugoti žuvų išteklius.   

Esmingai tvarkomi vandens keliai, nuolatos modernizuojama infrastruktūra, ambicingi projektai, tarptautinis bendradarbiavimas – visa tai žada naudą bendruomenėms, verslams, visuomenei ir valstybei. Nes netolimoje ateityje Nemunu tekės aplinkos taršą ir sausumos kelių apkrovimą mažinantys rimti krovinių srautai, daugybę galimybių turės pramoginė, pažintinė ir keleivinė laivyba Lietuvos upėmis.

Laivybai bus atverti visi valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai

Valstybės įmonės vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vienas pagrindinių veiklos tikslų – didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį, tarp jų atverti Nemuną nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje.

Kad laivai galėtų netrukdomai plaukti beveik 500 km siekiančia Nemuno vaga nuo Druskininkų iki Kuršių marių, Kauno hidroelektrinės užtvankoje planuojama įrengti šliuzą. Praėjusiais metais buvo pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir VVKD memorandumas dėl šio šliuzo įrengimo ir netrukus bus pradėtas poveikio aplinkai vertinimas, tuomet – projektavimo darbai.

VVKD nuotr.

Per penkerius–septynerius metus planuojama laivybai pritaikyti visą Nemuno vagą (tiek žemupio, tiek aukštupio turistinei laivybai), artimiausiu metu sutvarkant upės atkarpą Kauno mieste iki Kauno hidroelektrinės ir galiausiai laivų šliuzu sujungiant Nemuno aukštupį su žemupiu.

Dar vienas upeivystės galimybes plečiantis projektas – 1863–1873 m. statyto istorinio Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas ir laisva laivyba kanalu nuo Nemuno, Minijos iki Kuršių marių ties Klaipėda. Pagrindinis kliuvinys laivybai visu kanalu užtikrinti – Klaipėdos miesto 3-ioji vandenvietė. Vandenvietės iškėlimo klausimai buvo plačiai svarstyti praėjusiais metais, tačiau sprendimo kol kas nėra. Reikalinga aiški ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Vyriausybės pozicija, kadangi tai susiję su lėšų poreikiu. Iškėlus vandenvietę ir iškasus apie 1 km ilgio kanalą ties Klaipėda, būtų užtikrinama pramoginė, keleivinė laivyba, o atvėrus vandens kelią į uostą per Malkų įlanką galėtų būti vykdoma ir krovininė laivyba. Atvėrus kanalą abiem kryptimis, turizmui atsivertų įspūdingas maršrutas, kuris jungia Klaipėdos uostą, Miniją ir Nemuną, o krovininės baržos išvengtų nepalankių plaukiojimo sąlygų Kuršių mariomis. Kol šis projektas neįgyvendintas, tenka apsiriboti plaukimu į Kuršių marias per Drevernos upę, kurioje taip pat reikalingi pertvarkymai – būtina rekonstruoti (arba likviduoti) Drevernos šliuzą, šiuo metu galintį praleisti tik 3,3 m pločio laivus.

VVKD nuotr.

VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas sako, kad, be atviros Nemuno vagos, ateities planuose – atverti ir kitus vandens kelius. „Po Nemuno mūsų darbų geografija plėsis toliau. Krovininei laivybai atversime Nerį iki Jonavos, tuomet tikimės ir Nevėžį iki Kėdainių. Šiuose miestuose numatyti ir krovininiai uostai“, – ateities planais dalijasi V.Vinokurovas.

Anot V.Vinokurovo, VVKD sieks įgyvendinti ir itin reikšmingą šalies visuomenei ir ekonomikai projektą – atverti vandens kelią tarp Vilniaus ir Kauno. „Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungtas ir vandens keliu Neryje, sostinėje taip pat numatyta pastatyti vidaus vandenų uostą. Tokią viziją plėtojame, o analizės ir Neries dugno skenavimo darbus jau įpusėjome. Maršrutą Vilnius–Kaunas galime turėti jau 2030-aisiais“, – tikino VVKD vadovas.

Vizija – 100 proc. elektrinė vidaus vandenų krovininė laivyba

ES kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. VVKD, vystydama krovininę laivybą vidaus vandenimis, reikšmingai prisidės prie šio siekio.

Susisiekimo ministerija ir VVKD turi viziją apie 10 proc. Lietuvos krovinių pervežti vidaus vandenimis, naudojant upių transportą be CO2 emisijų.

VVKD nuotr.

Praėjusiais metais VVKD užsakymu Lietuvos jūrinio klasterio partneriai sukūrė inovatyvaus elektrinio baržų stūmiko koncepcijos projektą, kuris visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodamas tik elektros energiją iš baterijų. Elektrinio stūmiko koncepciją sukūrė Lietuvos jūrinio klasterio ir AB Vakarų laivų gamykla įmonių grupei priklausanti UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda.

VVKD nuotr.

„Šio stūmiko koncepcija kol kas neturi analogų – jis galės stumti iki 2000 t pakrautą baržą ir nuplaukti net 250 km. Vilkikas krovinius Nemunu plukdytų visiškai žaliai ir pakeistų tūkstančius sunkvežimių, apkraunančių magistralę Kaunas–Klaipėda–Kaunas. Įgyvendinę šį projektą ir pagaminę bent penkis stūmikus, būtume Europos lyderiai, turintys elektrinį vidaus vandenų laivyną“, – projektą pristato V.Vinokurovas.

EIB konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Dar šių metų pavasarį elektrinio stūmiko projektas įžengė į naują etapą – VVKD pasirašė susitarimą su Europos investiciniu banku (EIB), kuris numato pagalbą įgyvendinant elektrinio stūmiko projektą. EIB ekspertai kartu su Europos investavimo konsultacijų centru (EIKC) teiks konsultacijas Direkcijai rengiant projekto galimybių studiją ir padės ieškant finansavimo įgyvendinimui.

VVKD nuotr.

Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdos ir Kauno.

Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų žalesnė.

Europos investicijų bankas (EIB) yra ES valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdamas padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, jis teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti.

EIB ekspertai kartu su Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) samdomais išorės paslaugų teikėjais teiks konsultacijas VVKD rengiant projekto galimybių studiją ir ieškant finansavimo. Be to, pasitelkęs EIKC, EIB pateiks įžvalgų apie tiekėjų ir operatorių rinką ir konsultuos reglamentavimo ir konkurencijos klausimais.

EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas, atsakingas už EIB veiklą Baltijos šalyse, pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad EIB konsultavimo paslaugų tarnyba padės įgyvendinti šį novatorišką transporto infrastruktūros projektą, kuris prisidės prie Lietuvos klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes gerokai sumažins oro taršą ir eismo intensyvumą. EIB tvirtai laikosi įsipareigojimo konsultuoti ir finansuoti investicinius projektus, kuriais skatinami inovatyvūs žali transporto sprendimai ES.“

Kaip teigia VVKD generalinis direktorius V.Vinokurovas, direkcija, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytoja, renkasi klimatui palankų kursą, o ši siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Anot jo, visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai integruojami į vieną grandinę ir duoda maksimalią naudą. VVKD direktorius pažymi, kad vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

VVKD nuotr.

Klestinti vidaus laivyba – galima

Lietuvoje plyti beveik 1 000 km vidaus vandenų kelių. Prognozuojama, kad iki 2025 m. laivybai naudojamų vidaus vandenų kelių ilgis bus beveik 500 km. Per artimiausią dešimtmetį tikimasi atverti ir eksploatuoti visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.

Siekiama, kad vidaus vandenų pakrantėse būtų rekreacinių-poilsinių paslaugų ir pakankamai išvystyta vidaus vandenų transportui reikalinga infrastruktūra, kurianti vertę regionų savivaldybių bendruomenėms ir vietos verslams.

Planuojama, kad keleivinė-pramoginė laivyba vyks ne tik Lietuvos teritorijoje, bet kirs sienas ir pasieks kaimynines šalis. Pirmieji žingsniai jau žengti – Nemuno aukštupyje atliekami laivybos sąlygų gerinimo darbai, skirti naujai turistinei vandens trasai Nemunu–Augustavo kanalu į Lenkiją vystyti.

Atliekami rimti krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams.

Pertvarkoma sistema

Naujoje akcinėje bendrovėje valstybei priklausys 100 proc. jos akcijų, kurių vertė – 12 mln. 630 tūkst. 306 eurai. Jas valdys Susisiekimo ministerija.

Akcionavimo procese keičiasi pačios bendrovės statusas. Ji jau nebegalės vykdyti vidaus vandenyse valstybės funkcijų, o turės atlikti tik ūkinę veiklą – vidaus vandens kelių priežiūrą.

Vidaus vandens kelių direkcijos pertvarkymas į valstybės valdomą akcinę bendrovę startuos liepos 1 d.

Taip pat vyksta su vidaus vandenų pramogine laivyba susiję pokyčiai.

Pakoreguota pramoginių laivų laivavedžius rengiančių mokymo įstaigų akreditavimo tvarka. Nustatytas reikalaujamų pateikti dokumentų paketas. Privaloma pateikti ir parengtas mokymo programas, mokymo treniruoklių sąrašą.

Numatyti reikalavimai asmenims, kurie nori mokytis valdyti pramoginius laivus. Tai reiškia, kad mokymo tvarka yra griežtinama.

Vidaus vandens kelių direkcija gaus valdyti daugiau valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių.

Lauks valdymo pokyčiai

Ruošiamasi akcionuoti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Šis procesas turėtų įvykti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Koreguojamos kai kurios funkcijos, kurios buvo susijusios su ankstesne jų veikla.

Keičiamos Lietuvos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklės.

Iki šiol įvykius Lietuvos vidaus vandenyse tyrė Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje tyrimus vykdė Uosto kapitono tarnyba. Teritoriniuose jūros vandenyse tai darė Lietuvos saugios laivybos administracija.

Dabar numatyta, kad visus tyrimus perims Lietuvos saugios laivybos administracija. Jai bus perduotos ir tos valstybės funkcijos, kurias vidaus vandenyse ar uoste vykdė Vidaus vandens kelių direkcija ar Uosto direkcija kaip valstybės atstovės.

Daugės vandens kelių

Tapusi valstybės akcine bendrove, Vidaus vandens kelių direkcija toliau rūpinsis vidaus vandens kelių priežiūra.

Kaip tik rengiamas dokumentas, kuris statusą pakeitusiai Vidaus vandens kelių direkcijai perduos toliau eksploatuoti visus vandens kelius. Akcine bendrove tapusi Vidaus vandens kelių direkcija nuo liepos 1 d. paskiriama valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytoja.

Vidaus vandens kelių direkcija gaus valdyti daugiau valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių.

Į sąrašą įtraukiamas 7,3 km ilgio ruožas Kuršių mariose iš Drevernos iki Juodkrantės. Šioje vandens kelio atkarpoje įpareigojama palaikyti nuolatinį 1,2 m gylį.

Jau anksčiau į valstybės vidaus vandens kelių sąrašą buvo įtrauktas Kuršių marių vandens kelias Dreverna–Ventė. Jo ilgis – 19,7 km, palaikomas gylis – vienas metras.

Po šio pakeitimo valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai sudarys 884,4 km.

Dvi esminės naujovės

Dalis numatomų pakeitimų susiję su ES direktyvomis. Pradedant nuo 2017 m. ES teisėje buvo pakeitimų dėl vidaus vandens transporto priemonių klasifikacijos, techninių apžiūrų, mokymo, pramoginių laivų laivavedžių, avarijų saugos tyrimų, keleivių ir bagažo gabenimo. Priėmus Kodekso pakeitimus vyks ir mažiausiai 7 poįstatyminių aktų korekcija.

Svarbiausios dvi esminės naujovės. Keleivių vežimas reguliariaisiais reisais bus atskirtas nuo keleivių vežimo užsakomaisiais ar turistiniais reisais. Bus nustatyta, kad komercinis keleivių ir bagažo vežimas galės būti vykdomas tik įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis.

Dar viena esminė naujovė tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija laivų technines apžiūras perduos vykdyti atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms. Tai daroma dėl to, kad už technines apžiūras imama valstybės rinkliava nepadengia sąnaudų, veikla yra iš dalies finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Išeitų, kad laivų apžiūros, perdavus jas atestuotiems specialistams, ateityje greičiausiai brangs ir gana ryškiai.

Neliks išimčių komercijai

Dabar galiojančiame Vidaus vandens transporto kodekse pramoginis laivas apibrėžtas kaip bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 m.

Keičiant kodeksą pramoginio laivo apibrėžime ilgis nebebus taikomas. Pramoginiu laivu bus laikomos tos vidaus vandens transporto priemonės, kurios nėra burinė jachta, keleivinis laivas, keltas ar tarnybinis laivas.

Numatoma, kad vidaus vandenų transporto priemones, kurių variklio galingumas iki 19 kW (25 AG), bus galima valdyti ir neturint laivavedžio pažymėjimo. Taip pat nereikės registruoti pakabinamųjų variklių, kurių galingumas neviršys 19 kW (25 AG).

Bus griežtinama dabar galiojanti tvarka dėl laivų registravimo. Dabar Vidaus vandenų laivų registre nereikėjo registruoti sportinių ir pramoginių laivų (vandens dviračių, valčių, burinių jachtų iki 6 m, turistinių plaustų iki 500 kg) net ir tuo atveju, jei jie naudojami komercijai. Atlikus kodekso pakeitimą, šiuo metu neregistruotinos priemonės turės būti registruojamos, jeigu jomis vykdoma komercinė veikla. Taip pat kasmet, išskyrus 3 metų išimtis naujiems laivams, turės būti atliekama visų komercinių vandens transporto priemonių apžiūra.

Iki šiol kodekse nebuvo reglamentuota, kokiais atvejais atliekamos laivų neeilinės techninės apžiūros. Pakeitimuose bus reglamentuota, kokiais atvejais atliekama vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, mažųjų laivų neeilinė techninė apžiūra.

Laivavedžių egzaminavimo pokytis

Pagal dabar galiojančią tvarką vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius rengė akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos.

Laivus pasirengusius valdyti asmenis egzaminavo Lietuvos transporto saugos administracija. Praktinių gebėjimų tikrinimas nebuvo reglamentuotas, bet realiai jį vykdė valstybės institucijos.

Naujajame kodekse ketinama numatyti, kad rengimo ir egzaminavimo tvarka nesikeis. Praktinis žinių tikrinimas bus perduotas akredituotoms mokymo įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms. Ši sritis taps komercinė ir, tikėtina, už ją reikės nemažai mokėti, nes laivą išlaikyti brangu, o norinčių tapti laivavedžiais ne tiek daug.

Akcentuota, kad priimant tokią nuostatą taikomas aviacijoje jau praktikuojamas modelis. Valstybinėms institucijoms yra per brangu išlaikyti praktinių gebėjimų tikrinimui reikalingus lėktuvus ar laivus, todėl ir pasirenkamas komercinis egzaminavimo modelis.

Vidaus vandens transporto kodekse taip pat numatoma sukonkretinti, kokių veiksmų privalės imtis kapitonas (škiperis) ar laivavedys įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai.

Įkvėpė Prancūzijos pavyzdys

Seime svarstomas Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas, kuris nuo 18 metų leistų be pažymėjimo vairuoti nedidelį laivelį.

Išsinuomojai laivą, išklausei instruktažą ir – pirmyn. Tokia tvarka esanti nemažoje dalyje Europos valstybių. Kaip labiausiai šioje srityje pažengusi minėta Prancūzija – net Paryžiuje Senos upėje išsinuomotu laivu galima plaukioti be pažymėjimo.

Taip neva skatinamas vandens turizmas, pramoginės laivybos plėtra.

Dabar Lietuvoje išsinuomoti laivelį galėtų tik patirtį turintis laivavedys. Norint išsinuomoti ir savarankiškai valdyti laivelį, tektų prieš tai išklausyti kelių mėnesių kursą. Todėl laivelių nuoma kaip verslas Lietuvoje yra nepopuliari. Imti laivelį ir kartu samdyti jo kapitoną daliai žmonių yra per brangu.

Prisiminti 14-mečiai traktorininkai

Lietuvoje priimti tokį Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimą pasiūlė Seimo narys Kazys Starkevičius.

Jis prisiminė, kad būdamas žemės ūkio ministru kažkada pasiūlęs ūkininkų vaikams leisti važinėti traktoriais nuo 14 metų. Atvejų, kad jaunuoliai padarytų avarijas, nepadaugėję.

Seimo narys Algirdas Sysas tikino, kad avaringumas žemės ūkyje per pastaruosius metus išaugęs 6 kartus. Nėra duomenų, kad tai dėl traktorius vairuojančių 14-mečių.

A.Sysas yra vienas tų skeptikų, kurie norėtų, kad išsinuomotą ar nedidelį pramoginį laivą savo reikmėms valdytų tik laivybos kursą krimtęs laivavedys.

„Ar plėsdami verslą, nes čia yra tik laivų nuomos verslas, mes prisidėsime prie žmonių saugumo? Nei ežeruose, nei Baltijos jūroje mes neturime tokio ploto, kur būtų galima šėlti vandens motociklais ar laivais kaip nori ir nesužeisti kitų“, – svarstė A.Sysas.

Išimtis dėl laivų nuomotojų

Lietuvoje bet koks liberalizmas visada turi priešininkų. Pas mus dar yra daug normų, atkeliavusių iš sovietinės sistemos ir 30 metų išlikusių nepriklausomos valstybės juridiniuose aktuose. Buvo lyg ir ramiau, kad yra kažkokie slenksčiai, kuriems peržengti būtinai turi gauti popierėlį.

Laivyba pramoginiais laivais visada lyginta su transporto eismu, kur be vairuotojo pažymėjimo vairuoti negalima. Eismo dalyvių natūraliai daugėjo, nes žmonėms reikia judėti, o vidaus vandenyse laivelių daugelį metų mažėjo.

Pastaraisiais metais tendencijos jau kitokios. Vidaus vandenyse laivelių sparčiai daugėja. Tai gali skatinti kurti ir naujus turizmo verslus. Vienas jų – laivų nuoma.

Yra manančių, kad laiveliai nuomojami asmenims, kurie neturi licencijų. Tai daroma nelegaliai, nors laivelių savininkai dėl to itin rizikuoja.

Todėl ir atsiradęs siūlymas nelegalią laivų nuomą įteisinti ir nustatyti tvarką, kada ir kam be licencijos gali būti nuomojamas laivas, kokių sąlygų turi laikytis išsinuomotu laiveliu plaukiojantis žmogus.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje jau prieš mėnesį bandyta apibendrinti pastaruoju metu su Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariais kilusios diskusijos dėl Dangės upės naudojimo

Vieni tai vadina bandymu kažką išjudinti, kiti – tik tolesniu tuščiu kalbėjimu, nes dėl Dangės upės reikalų kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, bet reikalai juda lėtai. Vilties, kad kažkas gali pajudėti, yra, juo labiau kad Dangės upe besirūpinančiai viešajai įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ ėmėsi vadovauti jūrinius ir vandenų reikalus puikiai išmanantis buvęs vienas iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovų Olegas Mariničius.

Vasario 9 d. įvyks Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdis, kuriam pateiktas priimti pačios tarybos narių iniciatyva parengtas kreipimasis į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską.

Jame sudėliota schema, ką artimiausius dvejus metus reikėtų daryti, kad Dangės upė taptų bent kiek patrauklesnė klaipėdiečiams ir miesto svečiams.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pagal nuostatus yra tik patariamoji institucija. Todėl ji negali garantuoti, kad tai, kas siūloma, ir bus daroma, nes sprendimus mieste priima ne tik meras, bet ir Klaipėdos miesto taryba, o juos vykdo savivaldybės administracija.

Pateikiame Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimosi į Klaipėdos miesto valdžią dėl Dangės upės visą tekstą.

Dėl Dangės upės įveiklinimo

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos 2021-01-12 įvykusiame posėdyje buvo suformuluoti siūlymai dėl Dangės upės didesnio įveiklinimo iki 2022 m., aptarti Dangės upės naudojimo ypatumai, iškeltos upės naudojimo problemos ir prieštaravimai. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba siūlo:

1. Sudaryti savivaldybės specialistų, buriuotojų, mažųjų laivelių naudotojų grupę, kuri kartu su Dangės upės koncesininku, Dangės upės administratoriumi Deiviu Bilkščiu įvertintų Dangės krantinių nuo žiočių iki Pilies tilto saugumą dėl laivų švartavimosi ir numatytų, ką reiktų keisti, jei yra švartavimo saugumo spragų.

2. Savivaldybės administracija iki 2021 m. vasaros sezono pradžios, bendradarbiaudama su Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija „Pajūrio laivai“ prezidentu Algirdu Valentinu, turėtų surasti tinkamą vieta švartuoti žmones į Smiltynę plukdantiems nedideliems laiveliams.

3. Numatyti vietą, kur Dangės upėje iki Pilies tilto būtų galima įrengti žuvų iš žvejų laivų iškrovimo vietą su gerve. Sudaryti galimybę žvejams pagal Žuvininkystės rėmimo fondo lėšas vykdyti projektą, kuris leistų savivaldybei priklausančioje Dangės upės pakrantėje įrengti tokią vietą su iškrovimo gerve.

4. Įrengti prie Liepų gatvės tilto 2021 m. laivų nuleidimo slipą su automobilių stovėjimo aikštele. Esant galimybėms įrengti slipą su automobilių stovėjimo aikštele prie Mokyklos gatvės tilto.

5. Rasti finansinių galimybių išvalyti Dangės upę nuo užžėlusių augalų nuo upės žiočių iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo iki 2022 m. pabaigos. Parengti ilgalaikę upės valymo programą, numatant darbams reikalingas lėšas, apsvarstant galimybes, kokiais terminais Dangės upė galėtų būti išvalyta nuo augalų visoje Klaipėdos miesto dalyje iki Palangos kelio tilto.

6. 2021–2022 m., atlikus batimetriją ir pastačius reikalingus ženklus, rengti laivybos kelią nuo Dangės upės žiočių iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo.

7. 2021 m. parengti laivybos Dangės upe atmintinę ar taisykles ir jas pristatyti viešai. Akcentuoti, kad Dangės upės atkarpoje nuo Biržos tilto iki Liepų gatvės tilto yra intensyviai vykdomos irklavimo treniruotės ir plaukimas toje atkarpoje turi būti numatytas su greičio apribojimais, šioje atkarpoje pastatytais papildomais specialiais įspėjančiaisiais ženklais.

8. Sudaryti plaukimo Dangės upe turistinį maršrutą su keleivių įsodinimo vieta prie Pilies tilto. Maršrutas turi būti pristatomas Klaipėdos miesto turizmo informacijos centre.

9. Išanalizuoti galimybes, jei reikia, parengti ir techninę dokumentaciją, prie Klaipėdos universiteto Botanikos sodo įrengti laivų sustojimo pontoninę prieplauką.

10. Vykdyti konkursinę laivybos kompanijų, kurios plukdytų turistus Dangės upe iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo, atranką.

11. Paraleliai analizuoti galimybes 2022 m. ir vėliau įrengti naujas laivų sustojimo vietas Jono kalnelyje, Dangėje prie Tauralaukio, kultūriškai svarbiose vietose, kaip Bachmano dvaras su numatomu jo lankymu. Apsvarstyti perspektyvines galimo sustojimo vietas atkarpoje už Tauralaukio tilto iki Palangos kelio tilto.

12. Klaipėdos regiono plėtros taryboje sudaryti darbinę grupę iš Klaipėdos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajonų atstovų, kurie inicijuotų ir spręstų Dangės-Akmenos upės aplinkosauginius klausimus ir problemas, numatytų, kaip upė galėtų būti patraukliau naudojama turizmo reikmėms – plaukimui baidarėmis ir kita.

13. Aktyvinant plaukimą Dangės upe, išanalizuoti galimybę pramoginius vandens dviračius, trukdančius eismui vandens kelyje Dangės upėje, iškelti į Malūno tvenkinį bei Jono kalnelio vandens akvatoriją. Jei būtų nuspręsta dviračius palikti Dangės upėje, galbūt būtų tikslinga apriboti plaukiojimą jais tarp Pilies ir Biržos tiltų, numatyti didžiausią upėje galimą naudoti vandens dviračių skaičių.

14. Įvesti Dangės upės vandens kelio priežiūros kontrolieriaus etatą, kuris vykdytų katerių eismo kontrolę, vandens dviračių judėjimą, miestiečių maudymąsi nenumatytose vietose, tvarkos laikymąsi katerių švartavimosi vietose bei artimose upės prieigose.

15. Su architektais, visuomenininkais, savivaldybės specialistais įvertinti ir priimti nuostatas dėl maitinimo taškų įrengimo ant Dangės upės vagos ploto. Galbūt tikslingiau būtų Dangėje viešojo maitinimo (restoranų) veiklai leisti statyti prie krantinių tik laivus, kur būtų teikiamos tokios paslaugos. Laivai dar ir puoštų miestą.

16. Iki 2022 m. išanalizuoti ir viešai pateikti informaciją, kur pagal anksčiau parengtus planus būtų reali galimybė įrengti Dangės upės uostelius. Viešai pristatyti, surengiant diskusiją, kaip laivybos skatinimui Dangės upėje ateityje galėtų būti panaudojamos konversinės „Klaipėdos energijos“ ir kitos teritorijos prie Dangės upės, kur galėtų būti įrengtos nedidelės prieplaukos netoli gyvenamųjų namų rajonų, kad gyventojai būtų skatinami laikyti laivelius.

17. Iki 2022 m. suformuoti Dangės upės municipalinio uosto administravimo struktūrą su savarankiškomis funkcijomis, finansavimu, veiklos planais, pavedant jai administruoti ne tik Dangės upę, bet ir visus Klaipėdos miesto vandenis, įskaitant ir tas krantines, teritorijas, kurias savivaldybė rengiasi perimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos.

VSAT atkreipia laivavedžių ir laivų savininkų dėmesį, kad Vyriausybės nutarimų nurodyta tvarka ir ribojimai galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant valstybės vidaus vandenis bei teritorinę jūrą. Juose nurodoma, kad viešose vietose leidžiama būti ne didesnėse nei 2 asmenų grupėse arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse bei yra ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nutarimuose numatytus atvejus. Vadovaujantis šiais Vyriausybės nutarimais, draudžiama atvirose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus, pažymima VSAT pranešime.

Į vidaus vandenis bei teritorinę jūrą gali išplaukti komercinę žvejybą vykdančių įmonių laivai su įgulomis. VSAT pabrėžia, kad jiems nesuteikta teisė vežti keleivių.

Taip pat leidžiama plaukti ir pramoginiais tikslais, bet plaukiojimo priemonėje gali būti ne daugiau kaip 2 asmenys arba tik vienos šeimos nariai. Tokiu atveju privaloma turėti įrodymus, kad plaukiančiųjų gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybėje, iš kurios teritorijos ketina išplaukti.

Išsiruošusieji į kelionę privalo nepamiršti ir apsauginių kaukių dėvėjimo tvarkos.

Nauji vandens keliai

Lietuvoje į valstybinių vidaus vandenų kelių sąrašą netrukus gali būti įtraukti nauji keliai. Valstybinių vidaus vandens kelių sąrašą siūloma papildyti 45,1 kilometro ilgio vidaus vandenų kelių atkarpomis.

Į valstybinių vidaus vandenų kelių sąrašą siūloma įtraukti ruožą nuo Atmatos žiočių į Ventės ragą. Taip pat laivybos reikmėms numatytas pritaikyti – planuojamas valyti ir gilinti – Rusnės salos Pakalnės ir Rusnaitės upes.

Šiuo metu Lietuvoje yra 822 kilometrai valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ir 71,5 kilometro vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių tinklą stengiamasi mažinti, nes rajonų savivaldybės, daugiausia Šilutės ir Klaipėdos, yra pareiškusios, kad upių keliams tvarkyti neturi pakankamo finansavimo, technikos ir kompetentingų specialistų.

Reikalingus specialistus, žemsiurbes, žemkases, baržas, plaukiojančius kranus, motorlaivius, infrastruktūros bazę vandenų keliams tvarkyti turi tik Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija, kuri atsakinga už valstybinės reikšmės kelius.

Stokoja pinigų

Kada paminėti keliai bus įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus kelių sąrašą, priklausys nuo Vyriausybės sprendimo.

Įtraukdama naujus kelius į valstybinės reikšmės vidaus kelių sąrašą Vyriausybė privalėtų numatyti ir papildomas jų tvarkymo lėšas. Preliminariai papildomai prašoma 3,2 mln. eurų.

Benzino akcizas yra 466 eurai už tūkstantį litrų. Motorinių vidaus vandens laivų akcizo dalis per metus siektų apie 2 mln. eurų.

Šiuo metu valstybė neskiria pakankamai lėšų visiems valstybinės reikšmės sąrašo vidaus vandens keliams prižiūrėti. 2020 m. iš 822 km ilgio vandenų kelių realiai priežiūrai skirta 54 proc. arba 443 km kelių.

Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija yra pateikusi prašymus papildomai kelių eksploatacijai kasmet skirti po 1 mln. eurų.

Taip pat yra pateikti duomenys kokios technikos ir kokios infrastruktūros jai reikėtų. Sąraše numatyta priemonių už 54 mln. eurų.

Dar papildomų lėšų reikėtų ir per daugelį metų neeksploatuotiems valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliams išvalyti ir gilinti.

Numato alternatyvų finansavimą

Lietuvos susisiekimo ministerija yra parengusi alternatyvų siūlymų sąrašą dėl Vidaus vandens kelių direkcijos veiklos finansavimo būdų ir šaltinių.

Siūloma, kad Vidaus vandens kelių direkcijai atitektų dalis degalų akcizo pinigų, kuriuos sunaudoja vidaus vandens transportas. Vertinama, kad Lietuvoje yra 22 tūkst. motorinių laivelių, kurie per sezoną sunaudoja apie 4,4 tūkst. litrų kuro – kiekvienas vidutiniškai po 200 litrų.

Benzino akcizas yra 466 eurai už tūkstantį litrų. Motorinių vidaus vandens laivų akcizo dalis per metus siektų apie 2 mln. eurų.

Siūloma įvesti ir papildomą vidaus vandens laivų mokestį. Jis būtų surenkamas atliekant laivų techninę apžiūrą ir atitektų vidaus vandenų keliams tvarkyti. Siūloma vidaus vandenų keliams skirti ir dalį šiuo metu surenkamo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių –  automobilių, geležinkelio, oro, vandens transporto. Kodėl reikėtų vidaus vandenų keliams atiduoti aplinkosauginį mokestį? Logikos yra, nes būtų skatinamas mažiau taršus, ES institucijų rekomenduojamas laivybos vidaus vandenyse transportas.

Dar vienas mokestis galėtų būti  vidaus vandenų kelių naudotojų – krovininių laivų valdytojų mokestis, kas atitiktų automobilių transporto sistemą, kur krovininis transportas už naudojimąsi keliais moka papildomai. Svarstoma ir apie vandenų kelio mokestį keleiviniams laivams. Tarp pinigų surinkimo idėjų yra ir savivaldybių vandenų kelio ir infrastruktūros priežiūros mokestis, kuris būtų skaičiuojamas pagal savivaldybės teritoriją kertančio valstybinio vidaus vandenų kelio ilgį.

Kai kurie siūlymai dėl papildomų mokesčių įvairiose Lietuvos valdžios institucijose sulaukė ir nepritarimo. Jau dabar yra numatyta laivų rinkliava, todėl dar vienas laivų mokestis būtų tarsi nesusipratimas.

Finansų ministerijoje nemanoma, kad kam nors galima būtų skirti papildomų lėšų, nes dėl COVID–19 pajamų į biudžetą gaunama mažiau, nei planuojama. Aplinkos ministerija laivus laiko ne mažiau taršiais ir nemano, kad dalis taršos mokesčio turėtų atitekti vidaus vandenų laivybai, nes „vandens kelių plėtra juos pritaikant krovinių gabenimui gali didinti riziką užteršti vandenis, daryti žalą žuvininkystei, vandens paukščiams, augmenijai ir gyvūnijai“.

Seimas persigalvojo ir nutarė laikyti pataisas nepriimtomis. Už tai antradienį balsavo 74 Seimo nariai, o jų svarstymo iš naujo siekė 39 parlamentarai. 

Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad pataisos skirtos „siaurai grupei“.

„Mes tokių pataisų neturėjome priimti“, – sakė jis. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius Seimo nariams teigė, kad kai kurias pataisas reikia tobulinti. 

„Projektas nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą“, – pristatydamas veto sakė šalies vadovo atstovas.

Pasak jo, Seimo priimtos pataisos gali varžyti įmonių laisves ir kai kurioms užkirstų kelią pradėti ūkinę veiklą. 

Konservatoriai Arvydas Anušauskas prognozavo, kad į Lietuvos žuvininkystės ūkį ne tik gali ateiti neaišklios reputacijos užsienio įmonės, bet jo dar gali dempinguoti kainas, o Kazys Starkevičius  pabrėžė, kad įmonės, kuris neturi gamybos priemonių, gautas kvotas parduoda.

„Ir tas pardavimas (...) praktiškai vyksta į mūsų Rytų kaimynes. (...) Ir per latvius, estus šias kvotas superka mūsų Rytų kaimynė, su kuria mes dabar turime daug problemų. (...) Negirdėjau nė vieno atvejo, kad šias kvotas pirktų Skandinavijos šalių žvejai. O perka, deja, tik tų šalių, nes ten žuvelės, kurios čia gaudomos, yra mėgstamas jų produktas. (...) Kaip šis įstatymas išspręs šią problemą, kad tas, kas neturi gamybos priemonių, iš tikrųjų nespekuliuotu tuo, kažkada įgyta teise?“, – klausė K. Starkevičius.  

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, nėra galimybės parduoti žvejybos kvotas, jeigu (...) nėra išžvejota bent 70 proc. skirtos kvotos.

„Dabar, šitas įstatymo projektas po pakeitimų leidžia tai padaryti po 30 proc. išžvejojimo, dar didesnę kvotą paskirstyti“, – nurodė ministras. 

Parlamentarams grąžinęs pakartotinai svarstyti birželio 30-ąją priimtas pataisas, G. Nausėda teigė, didžiausią susirūpinimą kelia siūlymas teises į žvejybos kvotą suteikti verslinei žvejybai vidaus vandenyse ne aukciono būdu, 10 proc. mokesčio panaikinimas keičiantis nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis jūros vandenyse bei įstatymo pakeitimu panaikinamas pradinis aukciono kainos dydis.

G. Nausėdos teigimu, valstybė privalo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji siektų ne atskirų asmenų naudos, o tarnautų bendrai tautos gerovei. Taip pat, kad būtų užtikrinta natūralios gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių, įskaitant gyvūniją, naudojimas.