Manoma, kad ligonis šia retai Lietuvoje nustatoma liga užsikrėsti galėjo Indonezijoje.

ULAC duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruotas vienas vidurių šiltinės atvejis, 2017 ir 2018 metais – po du atvejus, pernai atvejų neužfiksuota.

Pasak ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės, vidurių šiltinė yra paplitusi šilto klimato šalyse, esančiose Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje, o pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų.

Anot medikės, vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis šia liga žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis sukėlėjus išskiria į aplinką.

Užsikrečiama suvalgius užteršto bakterijos maisto, išgėrus užkrėsto vandens, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.

Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.

Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, dėl kurių gali kilti komplikacijų.

Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku, teigia ULAC.

ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama retai, dažniausiai įvežama iš endeminių vietovių. 2016 m. užregistruotas vienas atvejis – iš Indijos, 2017 m. – 2 atvejai iš Indonezijos.

Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis sukėlėjus išskiria į aplinką. Žmogus užsikrečia, kai bakterijos per burną patenka į organizmą, dažniausiai su užterštu maistu, vandeniu, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.

Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, dėl kurių gali kilti komplikacijų. Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku.

Vidurių šiltinė paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų. Keliaujantiems į šias ir kitas endemines šalis rekomenduojama pasiskiepyti.

Pagrindinės nespecifinės profilaktikos priemonės – kuo dažniau plauti rankas su muilu, rinktis patikimas maitinimo vietas, valgyti termiškai apdorotą maistą ir gerti saugų geriamąjį vandenį. Minėtos priemonės sumažins užsikrėtimo  riziką ne tik vidurių šiltine, bet ir kitomis žarnyno infekcijomis.

Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užsitęsus karščiavimui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 mln. vaikų.

Užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, tačiau ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį, kuris yra arti žemės paviršiaus. Todėl pavasarį polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis  bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis, taip pat šachtinių šulinių vanduo gali būti užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos, rašoma pranešime spaudai.

Artėjant maudymosi sezonui reikėtų pasirūpinti ir paplūdimiais bei maudyklomis. Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, kai nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių ant kranto esančios šiukšlės bei kiti teršalai patenka į vandenį. Įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems virusams, bakterijoms, pirmuonių cistoms, kirminų kiaušinėliams ilgai išlikti gyvybingiems ar net pasidauginti.

Siekdami užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui per vandenį, ULAC specialistai rekomenduoja:

atkreipti dėmesį į kiemuose esančių šachtinių šulinių aplinką ir pašalinti galimus vandens taršos šaltinius;

pavasarį sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių bei kitų atvirų vandens telkinių pakrantes. Jų neteršti žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis;

maudymosi sezono metu, po stiprių liūčių reikėtų bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną. Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat šiuo vandeniu neplauti daržovių, vaisių ar indų.

ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama retai, dažniausiai įvežama iš endeminių vietovių. 2015 m. užregistruoti 2 atvejai įvežti iš Pakistano ir Indijos, 2016 m. – vienas atvejis – iš Indijos ir šiemet – 2 atvejai iš Indonezijos, rašoma pranešime spaudai.

Vidurių šiltinė yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Salmonella typhi. Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija).

Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis išskiria sukėlėjų. Žmogus užsikrečia, kai vidurių šiltinės bakterijos per burną dažniausiai su užterštu maistu, vandeniu, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.

Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku.

Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų. Vidurių šiltinė paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Keliaujantiems į šias ir kitas endemines šalis rekomenduojama pasiskiepyti. Kitos nespecifinės profilaktikos priemonės – kuo dažniau plauti rankas su muilu, rinktis patikimas maitinimo vietas, valgyti termiškai apdorotą maistą ir gerti saugų geriamąjį vandenį – sumažins užsikrėtimo  riziką ne tik vidurių šiltine, bet ir kitomis žarnyno infekcijomis.

Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Medikai sako, kad moters būklė yra vidutinio sunkumo, po gydymo antibiotikais karščiavimas atslūgo.

Liga pirmas dvi savaites aplinkiniam nėra tokia pavojinga, o trečią išskiria sukėlėją.

Lietuvoje kasmet registruojami 1-2 šios ligos atvejai, Klaipėdoje vidurių šiltinė buvo užregistruota prieš 11 metų.