Aukų skaičius, remiantis UNHCR statistika, lyginant su ankstesniais metais, padvigubėjo. ES šalys, turinčios pakrantę rytinėje Viduržemio jūros dalyje, yra Kipras ir Graikija. Be to, migrantai, pavyzdžiui, iš Artimųjų Rytų ar Šiaurės Afrikos šalių, mėgina patekti tiesiai į Italiją, aplenkdami Pietų Graikiją.

Lyginant su ankstesniais metais, iki 48 744 padvigubėjo ir skaičius migrantų, kurie neteisėtai persikėlė iš Turkijos vakarinės pakrantės į Graikiją arba per Turkijos ir Graikijos sausumos sieną pateko į ES.

Per pirmąsias dvi šių metų savaites kasdien neteisėtai iš Turkijos į Graikiją persikeldavo vidutiniškai apie 100 žmonių, sakoma toliau UNHCR pranešime. Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnai mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni.

„Iki rugsėjo 24 dienos vien 2023 metais žuvo arba dingo daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių“, – Saugumo Tarybai sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro Niujorke direktorė Ruvena Menikdiwela (Ruvena Menikdivela).

Šis skaičius yra gerokai didesnis, palyginti su 1 tūkst. 680 žuvusių ar dingusių migrantų per tą patį laikotarpį 2022 metais.

„Gyvybės taip pat prarandamos sausumoje, toli nuo visuomenės dėmesio“, – pridūrė ji.

Kelionė sausuma iš Užsachario Afrikos šalių, iš kurių atvyksta daugelis migrantų, į išvykimo taškus Tuniso ir Libijos pakrantėse tebėra viena pavojingiausių pasaulyje, sakė R. Menikdiwela. Jos teigimu, migrantams ir pabėgėliams kiekviename žingsnyje gresia mirtis ir šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai.

Iš viso nuo sausio iki rugsėjo 24-osios į Pietų Europą jūra atvyko apie 186 tūkst. migrantų. Jie išsilaipino Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre ir Maltoje.

Daugiausiai jų, virš 130 tūkst., atvyko į Italiją, o tai 83 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais.

R. Menikdiwela nurodė, kad nuo šių metų sausio iki rugpjūčio daugiau kaip 102 tūkst. pabėgėlių ir migrantų bandė kirsti Viduržemio jūrą iš Tuniso ir 45 tūkst. – iš Libijos. Anot jos, apskaičiuota, kad 31 tūkst. žmonių buvo išgelbėti jūroje arba sulaikyti ir išlaipinti Tunise, o 10,6 tūkst. – Libijoje.

Marselis dėl pirmojo per 500 metų popiežiaus vizito į antrą pagal dydį Prancūzijos miestą pasipuošė geltonomis ir baltomis Vatikano spalvomis. Šeštadienį pasveikinti pontifiko čia turėtų susirinkti 100 tūkst. žmonių.

86 metų pontifikas į Marselį atvyko susitikti su Marselio arkivyskupijos tikinčiaisiais ir dalyvauti tame mieste vykstančiame Viduržemio jūros baseino šalių vyskupų ir pilietinės visuomenės atstovų susitikime.

Tačiau ši jo kelionė vyksta politiškai jautriu metu.

Europos valstybėms stengiantis perkelti atsakomybę už rūpinimąsi jūra atvykstančiais žmonėmis, popiežius kalbėjo apie „nesuinteresuotumą, kuris aksominėmis pirštinėmis kitus pasmerkia mirčiai“.

„Žmonės, kuriems esant paliktiems ant bangų gresia pavojus nuskęsti, turi būti gelbėjami“, – sakė jis Dievo Motinos Globėjos bazilikoje, iš kurios atsiveria vaizdas į spindinčius Viduržemio jūros vandenis.

Kalbėdamas apie jūroje pasiklydusius migrantus, jis sakė, kad gelbėti į bėdą patekusius žmones yra „žmonijos pareiga, civilizacijos pareiga“, ir perspėjo vyriausybes dėl „abejingumo fanatizmo“ ir „baimės paralyžiaus“.

„Neapykantos gestai“

Pastaruoju metu gerokai padaugėjo į mažytę Italijos Lampedūzos salą iš Šiaurės Afrikos plaukiančių migrantų laivų ir tai sukėlė pasipiktinimą Italijoje, o visoje Europoje pakurstė karštas diskusijas apie tai, kaip pasidalyti atsakomybe už migrantų antplūdį.

Pranciškus jau seniai apgailestauja, kad Viduržemio jūra, kurioje žūsta žmonės, dėl beviltiškų sąlygų priversti palikti savo namus ir siekti naujo gyvenimo, tapo didžiausiomis pasaulio kapinėmis.

Popiežius savo kalbą papildė keliomis iš anksto neparengtomis pastabomis, kuriose padėkojo nevyriausybinėms organizacijoms, gelbstinčioms jūroje pavojuje atsidūrusius migrantus, ir pasmerkė pastangas užkirsti kelią jų veiklai, kurias pavadino neapykantos gestais.

Malda už nelaimių jūroje aukas

Vatikanas pranešė, kad popiežius savo pirmąją vizito Marselyje dieną užbaigė malda už nelaimių jūroje aukas.

Pranciškus, Marselio vyskupijos labdaros organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, jūroje gelbstinčių migrantus, atstovai, taip pat mieste gyvenančių religinių bendruomenių nariai penktadienio pavakare susirinkę prie paminklo žuvusiems jūroje pagerbė visų tragedijų aukų, ypač dabartiniais laikais žūstančių migrantų, atminimą, rašoma pranešime.

„Priešais mus – jūra, gyvybės šaltinis, tačiau ši vieta primena nuskendusiųjų tragediją. Esame susirinkę prisiminti tų, kurie nepasiekė kranto, kurių nepavyko išgelbėti“, – kalbėjo popiežius, prašydamas nežiūrėti į šias katastrofas kaip į paprastus įvykius, o į žuvusius jūroje – kaip į skaičius.

Jo teigimu, kiekvienas jų turi vardą ir pavardę. Tai veidai ir istorijos, tai pražudytos gyvybės ir sudužusios svajonės.

Popiežius prašė atsiminti daugybę nuskendusių brolių ir seserų, jų baimę, jų viltis, kurias jie turėjo savo širdyse. Šios dramos akivaizdoje, anot jo, reikia ne žodžių, bet darbų.

„Tačiau labiau už viską reikia žmoniškumo: tylos, ašarų, užuojautos ir maldos“, – sakė Pranciškus ir pakvietė susitikimo dalyvius tylos minute pagerbti žuvusiųjų jūroje atminimą.

Tunisas ir Libija yra pagrindiniai išvykimo taškai migrantams, besiryžtantiems leistis į pavojingą kelionę jūra į Europą.

Agentūros „Frontex“ teigimu, 2023 metais pusė neteisėtų sienos kirtimų vyko centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kur užfiksuoti 114 265 tokie atvejai.

Daugiausia migrantų šiuo maršrutu atvykdavo iš Dramblio Kaulo Kranto, Egipto ir Gvinėjos, teigė agentūra.

„Artimiausiais mėnesiais gali išlikti padidėjęs migrantų spaudimas šiame maršrute, nes, vykstant aršiai nusikalstamų grupuočių konkurencijai, kontrabandininkai siūlo mažesnes kainas iš Libijos ir Tuniso išvykstantiems migrantams“, – teigė „Frontex“.

Jungtinių Tautų duomenimis, šiemet bandydami perplaukti Viduržemio jūrą žuvo 2 325 žmonės.

Italijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad šiemet į jos pakrantę jau atvyko 126 tūkst. migrantų, palyginti su 66 tūkst. per tą patį laikotarpį pernai.

Pastarosiomis dienomis į piečiausią Italijos Lampedūzos salą atvyko daugiau kaip 7 tūkst. migrantų.

Liepą ES pasirašė susitarimą su Tunisu, kuriuo siekiama sustabdyti nelegalios migracijos srautą iš šios Šiaurės Afrikos šalies.

Kairiojo sparno ES teisės aktų leidėjai kartu su Italija kritikavo šį susitarimą, pagal kurį siūloma finansinė pagalba vis labiau autoritarinei Tuniso vyriausybei.

ES ombudsmenė Emily O'Reilly (Emili O'Raili) penktadienį pareikalavo, kad Briuselis paaiškintų, kaip jis užtikrins, kad paktas su Tunisu dėl migracijos ribojimo nepažeistų žmogaus teisių standartų.

Teigiama, kad pastaraisiais mėnesiais šimtai Tunise sulaikytų migrantų buvo išlaipinti dykumoje netoli Libijos sienos ir palikti likimo valiai.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, E. O'Reilly sakė, kad Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujama Europos Komisija turi kai ką paaiškinti.

„Ar Komisija atliko susitarimo memorandumo poveikio žmogaus teisėms vertinimą prieš jį sudarydama ir ar apsvarstė galimas priemones žmogaus teisių pažeidimų rizikai sumažinti?“ – klausė ombudsmenė laiške U. von der Leyen.

Jungtinis gelbėjimo koordinavimo centras (JRCC) teigė, kad operacija buvo sėkminga – 61 vyras, šešios moterys ir 19 vaikų buvo saugiai nugabenti į krantą.

Tikimasi, kad jie bus perkelti į pabėgėlių priėmimo centrą sostinės Nikosijos pakraštyje.

Jūrų policijos patrulinis laivas ir du greitaeigiai kateriai dalyvavo gelbėjimo operacijoje prie Greko kyšulio, netoli Aja Napos kurorto, sakoma JRCC pranešime.

Išsamesnės informacijos apie išgelbėtų žmonių tautybę ir vietą, iš kurios išplaukė jų laivas, iš karto nebuvo pateikta.

Rugpjūčio 15 dieną Kipro pareigūnai toje pačioje teritorijoje išgelbėjo 60 į nelaimę patekusių migrantų.

Pareigūnai teigia, kad šiemet padaugėjo laivais atvykstančių migrantų: per pirmuosius penkis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų skaičius išaugo 60 proc.

Užsieniečių ir imigracijos skyriaus duomenimis, dauguma neteisėtų migrantų, atvykstančių jūra, į laivus įlipa Sirijos Tartuso uoste, o šios vandens transporto priemonės paprastai aptinkamos prie Greko kyšulio.

Kipras, priklausantis Europos Sąjungai, teigia, kad jis yra svarbi Viduržemio jūros regiono migrantų maršruto šalis, o prieglobsčio prašytojai sudaro 5 proc. iš 915 tūkst. žmonių, gyvenančių vyriausybės kontroliuojamose salos teritorijose, t. y. didžiausią dalį visame bloke.

Šiais metais jau grąžinta 4 370 prieglobsčio prašytojų, o tai yra gerokai daugiau nei 2022-aisais, kai buvo užregistruoti 2 353 prieglobsčio prašytojai, praėjusį mėnesį sakė vidaus reikalų ministras Konstantinas Joanas (Constantinos Ioannou).

Gaisrai Graikijoje taip pat sutrikdė kelių eismą ir susisiekimą traukiniais.

Viduržemio jūros regione tęsiantis karščio bangoms, Graikijoje siaučiantys gaisrai pareikalavo penkių žmonių, įskaitant du ugniagesių pilotus, gyvybių. Savaitgalį dėl gaisrų Rodo saloje buvo vykdoma didžiulė turistų evakuacija.

Ankstyvą ketvirtadienį gesinti gaisro Kifisijoje, esančioje prie šiaurinio Atėnų pakraščio, atskubėjo vandeniu pripildyti sraigtasparniai ir antžeminė įgula. Ugnis buvo greit numalšinta.

Netoli centrinio Voloso miesto miškai degė dviem frontais, kelioms valandoms buvo uždaryta judriausio Graikijos greitkelio atkarpa, vėlavo pro šį rajoną važiavę traukiniai.

Dešimtą dieną iš eilės ugniagesiai kovoja su ugnimi Rodo saloje. Apie gaisro židinius pranešta ir iš Eubojos (Evijos) salos.

Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) duomenimis, liepos mėnesį Graikijoje gaisrų metu buvo išmestas didžiulis anglies dvideginio kiekis – daugiau nei 1 metrinė megatona. Tai dvigubai daugiau nei ankstesnis rekordas. Tokie duomenys pradėti kaupti prieš 20 metų.

„Pastebėtas intensyvumas ir apskaičiuota tarša rodo, koks neįprastas buvo liepą kilusių gaisrų mastas, palyginti su pastarųjų 20 metų duomenimis“, – teigė „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).

Graikijos pareigūnams kovojant su gaisrais, taip pat ir turistų pamėgtose Rodo ir Korfu salose, jau buvo evakuota tūkstančiai žmonių.

Gaisrai taip pat įsiplieskė Kroatijoje ir Italijoje, o anksčiau šią savaitę ugnis pražudė dešimtis žmonių Alžyre.

Naujoje ataskaitoje mokslininkai iš Instituto „World Weather Attribution“ (WWA) nustatė, kad karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, centrinėje ir pietinėje Graikijos dalyse numatoma 43–45 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Karščio bangos Graikijoje nėra naujas reiškinys, tačiau ekspertai teigia, kad šiuo metu šalis išgyvena vieną ilgiausių karščio bangų per pastaruosius metus.

Civilinės saugos ministerija perspėjo, kad trečiadienį šešiuose iš trylikos šalies regionų kils itin didelis gaisrų pavojus.

Jau daugiau nei 10 dienų keliose šalies dalyse liepsnojantys gamtiniai gaisrai niokojo turistines Rodo, Korfu ir Evijos salas.

Mažiausiai 100 ugniagesių kovojo su liepsnomis Evijoje, kur antradienį sudužus vandenį pilančiam lėktuvui žuvo du pilotai.

Kiek vėliau Evijoje taip pat buvo rastas trečiosios aukos kūnas.

Iš gaisrų apimtų Graikijos teritorijų evakuota dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – nemažai turistų.

Karščio bangos kamuoja ne tik Graikiją, bet ir didelę dalį Pietų Europos bei Šiaurės Afrikos.

Alžyre žuvo mažiausiai 34 žmonės, gamtiniams gaisrams siautėjant gyvenamuosiuose rajonuose. Dėl to evakuojami gyventojai.

Liudininkai pasakoja, kaip jie bėgo nuo įsisiautėjusių liepsnų, o televizijos filmuotoje medžiagoje matyti apdegę automobiliai, parduotuvės ir nuo gaisrų nukentėjusi augmenija.

Italijoje ugniagesiai visą naktį kovojo su miškų gaisrais Sicilijoje, o vienas iš jų priartėjo prie Palermo oro uosto, todėl šis antradienio rytą kelioms valandoms buvo uždarytas.

Italijos civilinės saugos departamentas antradienį pranešė apie didžiulius gaisrus šalies pietuose.

Italijos naujienų agentūrų duomenimis, netoliese Milano esančios Brešos apylinkėse 16-metė mergina, dalyvavusi skautų stovykloje, žuvo, kai ant jos palapinės užvirto medis.

Pirmadienį Lisonėje, į šiaurę nuo Milano, žuvo vidutinio amžiaus moteris, ant kurios taip pat užvirto medis.

Trečiadienį institucijos pranešė, kad dešimtys ugniagesių kovoja su miško gaisru netoli Kroatijos pietinio Dubrovniko miesto, o gesinti liepsnų buvo pasiųsti orlaiviai.

Antradienį dėl smarkaus vėjo išplitusią ugnį bandė suvaldyti apie 130 ugniagesių.

Anot vietinės žiniasklaidos, šie gaisrai taip pat sukėlė sausumos minų sprogimus.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje subyrėjus Jugoslavijai, serbų pajėgos apgulė ir apšaudė Dubrovniką, todėl kai kurios miesto teritorijos buvo apgadintos, o miesto pakraščiai vis dar užteršti minomis.

„Pasiekėme naują rekordą... Viduržemio jūros paviršiaus paros temperatūros vidurkio: 28,71 laipsnio Celsijaus“, – teigė Ispanijos jūrų mokslų institutas.

Šiaurės vakarų Afrikoje esantis Marokas yra tranzitinė šalis daugybei migrantų, bandančių patekti į Europą – Ispanijos žemyninę dalį arba Kanarų salas Atlanto vandenyne. 

Jungtinių Tautų duomenimis, per pirmąjį 2023 metų ketvirtį į Europą per Viduržemio jūrą vykstančių migrantų žūčių skaičius buvo didžiausias nuo 2017-ųjų. 

Valstybinei naujienų agentūrai MAP šaltinis kariuomenėje teigė, kad „balandžio 8–18 dienomis Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne dirbanti karališkojo laivyno pakrančių apsauga išgelbėjo 552 įvairių tautybių nelegalius migrantus“ daugiausiai iš Užsachario Afrikos šalių. 

Šaltinis taip pat nurodė, kad tarp jų buvo asmenų, bandančių persikelti savadarbėmis valtimis, kanojomis, vandens motociklais ar tiesiog perplaukti. 

Anksčiau šį mėnesį 11 migrantų – aštuoni marokiečiai ir trys iš kitų Afrikos šalių – žuvo, kai jų laivas nuskendo Atlanto vandenyne, jiems bandant pasiekti Kanarų salas.

Dar 22 žmones išgelbėjo grupės laivas „Nadir“, nugabenęs juos į Italijos Lampedūzos salą, sakė „ResQship“ atstovas Stefenas Seyfertas (Stefenas Zeifertas). Migrantų laivelis nuskendo naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Tarp išgelbėtųjų buvo vyrų, moterų, įskaitant nėščiąją, ir vaikų iš Kamerūno, Dramblio Kaulo Kranto ir Malio, AFP sakė laivo kapitonas Ingo Werthas (Ingas Vertas).

Laivo įgula taip pat aptiko dviejų vyrų kūnus.

Kai laivas išplaukė iš Tuniso miesto Sfakso, jame iš viso buvo apie 40 migrantų, sakė S. Seyfertas.

„Darėme viską, ką galėjome, kad išgelbėtume daugiau žmonių, bet nepavyko“, – pridūrė jis bei pripažino sklandų grupės bendradarbiavimą su Italijos pakrančių apsaugos tarnyba.

Italijos naujienų agentūros ANSA duomenimis, tarp išsigelbėjusiųjų yra devynios moterys. Nurodyta, kad dingusiųjų be žinios yra 18.

Manoma, kad migrantai už šią kelionę sumokėjo po 3 000 Tuniso dinarų (apie 904 eurų).

Anksčiau sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ aprašydama savo operaciją „ResQship“ teigė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, migrantai jau buvo vandenyje išbuvę apie dvi valandas.

Tramplinas

Grupės teigimu, ji ne tik išgelbėjo 22 žmones, bet ir rado du kūnus.

„Tai nenusakoma tragedija, kurios buvo galima ir reikėjo išvengti taikant humanitarinį požiūrį į migraciją, o ne aptveriant Europos sienas spygliuota tvora“, – pridūrė ji.

Pastarosiomis dienomis Lampedūzoje, kuri nuo Tuniso pakrantės nutolusi tik apie 150 km, išsilaipino tūkstančiai migrantų.

Pastarasis incidentas yra naujausias iš nelaimių Viduržemio jūroje virtinės. Dešimtys ją perplaukti bandžiusių migrantų nuskendo, o dar dešimtis teko gelbėti iš mažų ir trapių laivelių.

Jais vis dažniau naudojamasi kaip tramplinu pavojingiems atvykstančiųjų iš Afrikos vakarų, Sudano ir kitų šio žemyno vietų bandymams pasiekti saugesnį ir kokybiškesnį gyvenimą Europoje.

Italija jau kurį laiką skundžiasi dėl prie jos krantų atvykstančių migrantų skaičiaus.

Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios į Italiją atvyko daugiau kaip 14 000 migrantų – gerokai daugiau nei 5 300 migrantų, per tą patį laikotarpį atvykusių 2022 metais, ir 4 300 migrantų, atvykusių 2021 metais.