Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutarė neregistruoti šio rinkimų komiteto keliamo kandidatų sąrašo, nes jame nebeliko minimalaus privalomo žmonių skaičiaus.

Įstatymas numato, kad savivaldybių tarybų rinkimuose keliamame sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė renkamų tos savivaldybės tarybos narių. Vilniuje renkamas 51 politikas, tad kandidatų sąraše privalo būti ne mažiau kaip 26.

Kaip BNS sakė rinkimų komiteto „Vilnius gali“ koordinatorė Rita Latvytė, iš jų sąrašo išbraukti du kandidatai – vienas per vėlai deklaravo gyvenamąją vietą sostinėje, kitas anketoje nenurodė, kad yra teistas.

Neregistravus sąrašo, rinkimuose negali dalyvauti ir jo kandidatas į merus V. Navickas. Mat jis nesiregistravo atskiru politinės kampanijos dalyviu.

V. Navickas sostinės mero pareigas ėjo 2009 – 2010 metais. Tuomet jis atstovavo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

R. Latvytė BNS sakė, kad komitetas skųs teismui VRK sprendimą. Anot jos, bus skundžiama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, nesuteikianti galimybės komitetams jungtis į koalicijas, nors partijoms tai daryti leidžiama.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 3 dieną.

V. Navickas savo, kaip kandidato į Vilniaus miesto merus, prisistatymo kalboje pabrėžė, kad pagrindinį dėmesį jis skirs miesto bendruomenėms, jų žmonėms, o ne plytoms, betonui ir geležiai. Kandidatas savo kalboje ne kartą paminėjo, kad jo ateities vizija - milijoninis Vilnius, patrauklus gyventi čia jau įsikūrusiems ir naujakuriams. Šią viziją kandidatas ketina realizuoti įgyvendinęs dviejų lygių savivaldos programą, suteikdamas sprendžiamąją galią teritorinėms bendruomenėms.

Kandidatas į Vilniaus miesto merus sakė matąs realių galimybių skirti 50 eurų kompensaciją už šildymo paslaugas nerenovuotuose daugiabučiuose gyvenantiems pensinio amžiaus vilniečiams, paramą jaunoms šeimoms, skiriant 100 eurų moksleivio rugsėjo pirmosios krepšeliui.

Pasak V. Navicko, jam labai svarbu, kad vilniečiai patys galėtų spręsti, kaip jie nori keisti savo miestą Vilnių.

„Savivaldybė ir meras turi dirbti vilniečiams, suteikti jiems visą įmanomą pagalbą ir tinkamus įrankius kurti savo Vilnių. Kaip pavyzdys Savivaldybės teisės departamentas, kurio dalį pajėgumų žadu skirti ginti vilniečiams, nepelnytai tampomiems po teismus“, - sakė kandidatas į Vilniaus miesto merus V. Navickas.

Kandidato į Vilniaus miesto merus pristatyme dalyvavo ne tik judėjimo nariai, bet ir politiko Artūro Paulausko vadovaujamo visuomeninio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ nariai, pats pirmininkas, kurie išreiškia palaikymą V. Navickui kitų metų pavasarį vyksiančiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose.

Pernai birželį registruotas A. Paulausko judėjimas, taip pat ir šių metų spalį registruotas paties V. Navicko vadovaujamas judėjimas „Vilniečiai gali“ informavo, kad oficialiai kandidatą ketinama pristatyti pirmadienį.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sekretoriato vadovė Aistė Gedvilienė BNS patvirtino, kad V. Navickas iš partijos išstojo prieš kelias savaites, nuo 2010-ųjų jis nedalyvavo aktyvioje partinėje veikloje.

V. Navickas mero pareigas ėjo beveik dvejus metus, jis į postą tuometinės sostinės savivaldybės tarybos buvo išrinktas 2009-ųjų vasarį, tarybai atstatydinus „tvarkietį“ Juozą Imbrasą.

Iš pareigų V. Navickas atsistatydino 2010-ųjų gruodį, sulaukęs daug kritikos po paviešinto slapta įrašyto jo pokalbio su tuometiniu savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču. V. Navickas spaudė kontrolierių tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

Teisėsauga kaltino V. Navicką kišimusi į valstybės tarnautojo veiklą, 2013-aisiais politikas buvo išteisintas.

Šiuo metu V. Navickas vadovauja savo nekilnojamojo turto plėtros įmonei „VN projektas“.

A. Paulauskas yra vadovavęs šiuo metu iš politinio žemėlapio išnykusiai Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijai, vėliau įsiliejusiai į Darbo partijos gretas. Tarp judėjimą „Pirmyn, Lietuva“ steigėjų be paties A. Paulausko - jo žmona Jolanta Paulauskienė, politinis bendražygis eksparlamentaras Raimundas Paliukas, verslininkas Romualdas Patalavičius, buvęs Alytaus rajono savivaldybės administracijos vadovas Aurimas Truncė bei kelios dešimtys kitų.

Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.

Aukščiausiasis Teismas šią savaitę atmetė V.Navicko ieškinį valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities policijos.

„Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu V.Navickas ėjo Vilniaus miesto mero pareigas ir buvo viešas asmuo, todėl jo reputacijai vienodai didelę neigiamą įtaką būtų sukėlęs bet koks abejonių jo veiklos teisėtumu ir skaidrumu keliančių aplinkybių paviešinimas, o ieškovą kompromituojančių garso įrašų paviešinimas buvo ne atsakovės, o ieškovo politinių oponentų veiksmų rezultatas“, – rašoma galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje.

Teismo vertinimu, V.Navicko kaip valstybės politiko, reputacijai pakenkė ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vykdymas, vėliau teisminis nagrinėjimas, o paties ieškovo tam tikro elgesio modelio pasirinkimas, kas sukėlė jo politiniams oponentams ir visuomenei tam tikrų abejonių jo veiksmų teisėtumu ir sprendimų skaidrumu. Konstatuota, kad nė vienos iš trijų būtinų jų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas nepagrindė, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.

V.Navickas anksčiau tvirtino, jog teismui patenkinus jo ieškinį, visus priteistus pinigus paaukotų labdarai, norįs tik asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad negalima leisti teisėsaugai politikuoti ir savavaliauti, žeminti žmogaus orumą.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus – per trejus metus.

Visų instancijų teismuose V.Navickas buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Nuteisti buvusį sostinės vadovą konservatorių siekė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau jos skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad netenkina prokuratūros skundo, apylinkės teismo nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo motyvus nėra pagrindo.

2014 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad žemesnės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V.Navicko veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o įrašytas pokalbis nedera su politiko elgesiu. Neetišką elgesį įvertino etikos komisija. Teismo vertinimu, jeigu elgesys neetiškas, nereiškia, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių.

V.Navickui palankius teismų sprendimus paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas.

V.Navickas tvirtino tapęs buvusio savo patarėjo A.Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino, kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo, padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu, tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo viešinti.

A.Totoraitis buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Senamiesčio skyriaus vadovu, buvo Vilniaus miesto mero padėjėju, miesto tarybos sekretoriumi, taip pat Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotoju.

Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė jį iš darbo atleido nepagrįstai. 

Buvusiuose grafų Umiastovskių rūmuose esančias patalpas, kuriose įsikūręs žymius vilniečius vienijantis Vilniaus klubas, siūloma šiai organizacijai suteikti dar beveik dviems dešimtmečiams.

Kadenciją baigianti Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį svarstys, ar pratęsti beveik 700 kv. metrų patalpų Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje panaudos sutartį su Vilniaus klubu iki 2034 metų. Klubo vienas steigėjų, šiuo metu - ir jo prezidentas, yra kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas.

Tarybai pritarus, klubas už patalpas, kaip ir iki šiol, nemokėtų, tačiau mainais už naudojimąsi įsipareigotų jas sutvarkyti ir tam iki 2016-ųjų liepos 12-osios turėtų skirti 57,9 tūkst. eurų.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius, patalpos šiuo metu yra naudojamos nekomerciniais tikslais renginių organizavimui, o tokio ilgo panaudos sutarties termino klubas pageidavo, nes restauruoja rūmus savo lėšomis bei siekia užsitikrinti veiklos tęstinumą.

„Klubas nori turėti maksimalų panaudos sutarties terminą, kadangi deda savo privačias lėšas remontuodami patalpas. Šiuo metu jau yra rekonstruotas stogas, mansardos patalpos, restauruoti langai, pakeista šildymo sistema. Investavo jau beveik 2 milijonus litų, iš viso buvo skaičiuota sąmata apie 10 mln. litų. Jie nori padaryti „mažąją rotušę“: jei Vilniaus rotušė užimta, o reikia rengti renginį, tai bus parodos, pristatymai ar konferencijos“, - sakė jis.

Vilniaus klubo prezidentu tradiciškai yra Vilniaus meras, jais yra buvę ir kiti ankstesni merai - konservatorius Vilius Navickas bei „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas. Tad A.Zuoką šiose pareigose turėtų pakeisti Vilniaus meru išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius. Kad jam bus siūloma užimti prezidento postą, BNS  sakė ir Vilniaus klubo direktorė Judita Bartoševičienė. Pats R.Šimašius BNS antradienį patvirtino priimsiantis tokį pasiūlymą.

„Be abejonės. Vilniaus klubas puiki organizacija“, - BNS sakė R.Šimašius.

Jis taip pat teigė pritariantis parengtam tarybos sprendimui pratęsti panaudos sutartį klubui.

„Manau, kad Vilniaus klubas yra gera organizacija ir tų patalpų kaina, kokias ji gavo, ir ką iš jų padarė - tai yra geras procesas. Tai, kokią veiklą Vilniaus klubas vysto, irgi yra geras procesas“, - tvirtino išrinktasis meras.

J.Bartoševičienė tvirtino neabejojanti, kad A.Zuokas taip pat liks klubo nariu.

Ji patvirtino, kad klubas planuoja patalpų tvarkymui skirti kur kas daugiau lėšų, nei  beveik 60 tūkst. eurų, kuriuos investuoti įsipareigojama Vilniaus tarybos sprendime.
„Kai įdėti tokie pinigai, kai praktiškai iš griuvėsių yra prikeliamas pastatas, žmonės nori turėti garantiją. Nė vieno cento nėrėa gauta iš kitur, nes visos investicijos daromos iš žmonių asmeninių pinigų“, - sakė klubo direktorė.

1998-aisiais įkurtas Vilniaus klubas vienija žinomus politikus, menininkus, verslininkus, visuomenės veikėjus. Vilniaus klubo garbės nariais yra operos solistas Virgilijus Noreika, prezidentas Valdas Adamkus ir kiti žinomi asmenys.

Be kitų asmenų, organizacijos nuolatiniu nariu yra buvęs banko „Snoras“ valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas, kuris kartu su kitu akcininku Vladimiru Antonovu Didžiojoje Britanijoje teisiamas dėl galbūt iššvaistytų 490 mln. eurų indėlininkų lėšų.

„Pagal klubo įstatus, žmogus, nepareiškęs noro išeiti, yra klubo dalininkas. Čia, žinote, kaip ir telefone - nėra galimybės susisiekti. Norime žmogaus apsisprendimo“, - paaiškino J.Bartoševičienė.

XVIII amžiuje statyti grafų Umiastovskių rūmai yra įtraukti į saugomų paveldo objektų sąrašą.

Vilniaus klubui 322 kv. metrų patalpos Umiastovskių rūmuose buvo išnuomotos prieš aštuoneris metus, 2007-ųjų balandį, 2009-aisiais išnuomota dar vienos 371 kv. metrų patalpos. Vilniaus savivaldybei priklauso tik dalis rūmų patalpų, likusi dalis priklauso privatiems savininkams.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį antrą kartą išteisino buvusį sostinės merą Vilių Navicką, kuris kaltintas piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Nuteisti buvusį sostinės vadovą konservatorių siekė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau jos skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad netenkina prokuratūros skundo, apylinkės teismo nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo motyvus nėra pagrindo.

„Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V.Navicko veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, - paskelbė teisėja Daiva Pranytė-Zaleckienė.

Teismas taip pat įvertino byloje esantį garso įrašą, kuriuo rėmėsi kaltintojai.

„Pokalbis, kuris buvo įrašytas, nesiderina su politiko elgesiu. Neetišką elgesį įvertino etikos komisija. Jeigu elgesys neetiškas, nereiškia, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių“, - sakė nutartį paskelbusi teisėja.

V.Navickas posėdyje nedalyvavo.

Byla į Vilniaus apygardos teismą grįžo, kai vasario 4 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino ankstesnę Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis V.Navickui. Byla grąžinta dar kartą apygardos teismui.

2013 metų birželį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą kaltintam buvusiam sostinės merui.

Tąkart apygardos teismas paskelbė, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog V.Navickas kišosi į valstybės tarnautojo veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas įrašas nebuvo ištisinis, kai kurios jo vietos buvo ištrintos. Liudytojas Arūnas Totoraitis aiškino, kad jis ištrynė vietas, kurios buvo susijusios su jo asmeniniu gyvenimu.

Apygardos teismas skelbė, kad apie V.Navicką byloje esanti informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V.Navicko atitikimą einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų pokalbių paviešinimo V.Navickas neteko posto.

Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų terminų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus. Bylos nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.

Jau pirmąjį nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas pabrėžė, kad politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog V.Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.

Tuo metu V.Navickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo A.Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino, kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo, padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu, tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo viešinti.

A.Totoraitis - buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.

Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė jį iš darbo atleido nepagrįstai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas stabdo buvusio sostinės mero Viliaus Navicko ieškinio nagrinėjimą, kuriuo jis siekia prisiteisti iš valstybės 1  mln. litų už tai, kad, jo manymu, nepagrįstai buvo apkaltintas piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo veiklą.

Teismas mano, kad kol nėra iki galo išnagrinėta eksmero baudžiamoji byla ir nėra galutinio įsiteisėjusio nuosprendžio, ieškinys valstybei ir teisėsaugos institucijoms negali būti nagrinėjamas.
Į teismo parengiamąjį posėdį antradienį V.Navickas neatvyko, jo interesams atstovavo advokato padėjėjas Valentas Mitrauskas.

Atsakovais byloje patraukta Generalinė prokuratūra, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas bei Vidaus reikalų ministerija. Pastarosios atstovas Arūnas Sodonis prašė pašalinti jo atstovaujamą instituciją kaip netinkamą atsakovę.

Išteisinamąjį nuosprendį V.Navicko byloje panaikino Aukščiausiasis Teismas. Jo  nurodymu baudžiamąją bylą dabar vėl nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

„Ieškinį palaikome, pagrindinės aplinkybės ir argumentai, anksčiau ir dabar, mano manymu, yra tie patys. Byla turi būti nagrinėjama, pagrindiniai veiksmai atsakovų neteisėtumo nepriklauso nuo apeliacinio teismo sprendimo baigties“, - sakė V.Navicko atstovas. V.Mitrauskas mano, kad turi išreikalauta bylos medžiaga, kuri įrodytų, kad nebuvo jokio pagrindo jo kliento atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą vykdyti taip ilgai.

2013 metų vasario 26 dieną paskelbtu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai išteisino buvusį sostinės merą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba per pokalbius su tuometiniu savivaldybės kontrolieriumi Šarūnu Skuču.

Pokalbio įrašuose buvo girdėti, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras Š.Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. V.Navickas sako tapęs provokacijos auka.

Pamenu kaime, kuriame jaunystėje  leisdavome atostogas, dėdės sodyboje, buvo niūraus veido kaimynė, kuriai viskas visuomet buvo blogai. Jei dėdė, grįždamas iš bažnyčios atveždavo jai pyrago, kaimynė burbėdavo: "Toks turtingas, automobiliu važinėja, o tik kriaukšlį pyrago atvežė".

Būdavo labai pikta ir tada, jei dėdė neatveždavo jai pyrago. Kai jis pavaišindavo moterį alumi – kaimynė rėkdavo, kad alus ne tos rūšies, o kai atnešdavo šviežio medaus, kildavo skandalas, kad medus per skystas.

Šią istoriją man priminė straipsnis viename naujienų portale apie buvusio Vilniaus mero V.Navicko įsigytą sklypą Užupio rajone.

Lyg baisus kriminalas pateikta istorija apie tai, kad buvęs meras aukcione įsigijo sklypą, kartu su landyne virtusiais sandėliukais.

Ir kuo gi kaltinamas V.Navickas? Straipsnyje – kaltinimų daugybė.

Jis kaltinamas tuo, kad dalyvavo parduodamų sandėliukų ir sklypo, kuriame jie stovi aukcione.

V.Navickas kaltinamas ir tuo, kad niekas daugiau tuo aukcionu nesusidomėjo, nors buvo skelbiamas kelis kartus – vis neatsirasdavo pirkėjo. Beje, aukciono pravedimo taisyklės ir reikalavimai nebuvo kaip nors pažeisti – viskas vyko pagal nustatytą tvarką. Tai pripažįsta ir pats straipsnio autorius.

Dar kaltinamas tuo, kad pasiūlė didesnę nei pradinė aukciono kainą.

Ir turbūt didžiausia V.Navicko kaltė – kad jis pagal nustatytus aukciono terminus laiku viską ir sumokėjo.

Net ir įsigyto sklypo planavimo ir projektavimo procedūras buvęs meras atliko pagal esamą tvarką ir Vilniaus savivaldybės nustatytas taisykles ir reikalavimus . Aišku, dėl to, anot autoriaus, jis taip pat yra kaltas.

Taigi didelis straipsnis portale – tik pabrėžia, kad viskas atlikta gerai ir jokių – nei administracinių, nei juo labiau kriminalinių pažeidimų ar nusikaltimų - šio sklypo Užupyje pardavimo įsigijimo istorijoje  V.Navickas nepadarė.

Tai kodėl gi straipsnio tonas toks negatyvus? Vien dėl to, kad V.Navickas – buvęs meras?Ar dėl to kaltas „dūminės pirkios“ sindromas, persekiojantis mūsų lietuviškąjį mentalitetą, pagal kurį bet kas, kažką kuriantis, ar plėtojantis verslą yra blogis ir baisiausias visuomenės priešas. Taigi , anot straipsnio autoriaus – geriau palikti valkatų lizdą ramybėje, mokėti už objektą mažiau, per ilgesnį laiką, o laimėjus, jei jau taip gautųsi – tiesiog atstatyti sakralinius Užupio sandėliukus.

Jei toks nusistatymas būtų tik gerb. autoriaus bėda, būtų apmaudu tik dėl žurnalisto. Bet simptomatiška, kad tokiomis tendencijomis – bet kokio kūrybinio ar verslo prado neigimu ir diskriminavimu – užkrėsta visa Lietuvos valdžia – tiek kairioji, tiek dešinioji. Kažkodėl tendencingai formuojama nuomonė, kad bet koks, net mažiausias verslas, net mažiausia privati iniciatyva yra Lietuvos valstybės ir asmeniškai valdininkijos priešas. Jei tik kažkas sukuria nors menkiausią organizmą, kuris generuoja pajamas – tuojau tai pradeda tikrinti, bausti, spausti ir gniuždyti dešimtys valstybinių instancijų.

Taigi , nereiktų stebėtis, kad vis garsiau verslo visuomenėje girdisi moto - galbūt parankiau verslą perkelti į užsienį, kur verslo iniciatyvos ir kūrybinė mintis yra vertinamos, skatinamos ir gerbiamos. Juk iniciatyva ir kūrybinė mintis (o ne kokia arogantiška moterėlė iš Seimo) yra tikrosios Nacionalinės vertybės. Ir šiomis vertybėmis reikėtų tik džiaugtis.

Daugiau kaip dvejus metus įrodinėjęs, kad nepiktnaudžiavo tarnyba ir nesikišo į valstybės tarnautojo veiklą, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas iš valstybės sieks prisiteisti milijoną litų.

Išteisintas buvęs miesto vadovas nusprendė pats bylinėtis su valstybe ir prokuratūra, praneša dienraštis "Lietuvos rytas". Pats V.Navickas tvirtina, jog teismui patenkinus jo ieškinį visus priteistus pinigus paaukotų labdarai.

"Ne pinigų man reikia, o asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad negalima leisti teisėsaugai politikuoti ir savavaliauti, žeminti žmogaus orumą", - dienraštis cituoja buvusį sostinės merą.

Vilniaus apygardos teismas birželį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą kaltintam buvusiam sostinės merui V.Navickui.

Vilniaus apylinkės prokuratūra siekė, kad eksmeras būtų pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuratūros skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties išteisinamasis nuosprendis V. Navickui įsiteisėjo.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V. Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus.