Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas Tadeušas Tarasevičius pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) dėl šio gydytojo medicinos praktikos licencijos sustabdymo arba panaikinimo.

Medicinos praktikos įstatymas numato, kad gydytojui galima naikinti medicinos praktikos licenciją, jeigu šis šiurkščiai pažeidė paciento teises: pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų, turėdamas kitokių asmeninių paskatų, jam buvo pritaikyta atsakomybė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandžio 27 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo gydytojas T. Tarasevičius nuteistas už šiurkštų ir sistemingą paciento teisių pažeidimą – kyšių iš pacientų už operacijas ėmimą.

Bylos duomenimis, 2021 m. gruodį – 2022 m. sausį jis paėmė šešis kyšius už operacijų atlikimą. Kyšių sumos siekė nuo 100 iki 400 eurų.

T. Tarasevičiui teismas skyrė galutinę 19,9 tūkst. eurų baudą, iš nuteistojo taip pat bus konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 1450 eurų.

„Vilniaus apygardos prokuratūra laikosi principingos pozicijos apie nuteistus už kyšininkavimą gydytojus informuoti institucijas, turinčias teisę medicinos praktikos licenciją sustabdyti ar panaikinti“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Kiek anksčiau šiais metais po Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kreipimosi medicinos praktikos licencijos panaikintos už kyšininkavimą nuteistiems Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovui Kęstučiui Strupui bei buvusiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriui Narimantui Markevičiui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu yra sakęs, kad kiekvienas kyšį iš paciento paėmęs medikas turi žinoti, kad rizikuoja ir baudžiamąja atsakomybe, ir licencijos praradimu.

„J. Lauciui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai pastebėjau kasmet gerėjančius apygardos prokuratūros veiklos rezultatus, augantį prokurorų teikiamų apeliacinių ir kasacinių skundų skaičių dėl nepagrįstų ir neteisėtų teismų sprendimų. Tai profesionalus, iniciatyvus vadovas, jis mato Vilniaus apygardos prokuratūros veikloje taisytinas bei tobulintinas sritis ir aktyviai ieško būdų spręsti iškylančias problemas“, – pranešime penktadienį cituojama generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija įvertino J. Lauciaus aukštą profesinę kvalifikaciją, dalykiškumą, atsakingumą, turimą vadovavimo patirtį, aktyvų dalyvavimą teisėkūros ir prokuratūros veiklos tobulinime.

Prokuratūroje J. Laucius pradėjo dirbti 1993 metais, dar besimokydamas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 1998 metų jis dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose. 2017 metasi jis buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.

Už ypatingus nuopelnus tiriant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas J. Laucius yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Taip pat už pasižymėjimą tarnyboje prokuroras apdovanotas II-ojo laipsnio prokuroro garbės ženklu „Už nuopelnus“, Valstybės saugumo departamento II-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Nuopelnų kryžius“, Muitinės departamento pasižymėjimo ženklu, Specialiųjų tyrimų tarnybos medaliu „Už nuopelnus“, Lietuvos policijos pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, gavęs  ministro pirmininko padėką, ne kartą skatintas generalinio prokuroro.

J. Laucius vadovavo ir palaiko valstybinį kaltinimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, yra vadovavęs tiriant Eglės Kusaitės bylą dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą, buvusio policininko Viliaus Karaliaus bylą dėl kontrabandos, šnipinėjimo ir kitiems didelio atgarsio sulaukusiems tyrimams.

Trečiadienį paskelbtoje išvadoje rašoma, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariai balsavo dėl abiejų prokurorų pripažinimo lygiaverčiais ir tinkamiausiais kandidatais.

J. Laucius ir J. Rėksnys surinko po 4 komisijos narių balsus.

„Atsižvelgdama į pretendentų dalykines ir asmenines savybes, vadovavimo ir profesinę patirtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes, komisija mano, kad tinkamiausi ir lygiaverčiai abėcėlės tvarka kandidatai užimti 2022 m. kovo 22 d. atsilaisvinančias Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas yra Justas Laucius ir Julius Rėksnys. Abu kandidatai laikomi lygiaverčiais ir tinkamais pagal dalykines ir asmenines savybes eiti pareigas“, – rašoma komisijos išvadoje.

Kuris iš kandidatų bus skiriamas Vilniaus apygardos vyriausiuoju prokuroru, spręs generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Dabartinis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J. Laucius apibūdinamas kaip motyvuotas, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nuolatos keliantis profesinę kvalifikaciją mokymuose, turintis tokio pobūdžio veiklos vadovavimo patirties ir lyderio savybių bei polinkį dominuoti, dalyvaujantis įvairių darbo grupių ir komisijų veikloje, teisėkūros ir prokuratūros veiklos tobulinime.

Abu kandidatai laikomi lygiaverčiais ir tinkamais pagal dalykines ir asmenines savybes eiti pareigas.

„Dalykiškas, iniciatyvus, atsakingas, žinantis apygardos atliekamus darbus, turintis viziją prokuratūros veiklos tobulinime ir pradėtų darbų tęstinume, gebantis efektyviai organizuoti darbą ir išmanantis vidinės bei viešosios komunikacijos ypatumus, todėl gali tęsti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas“, – teigia komisija.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Rėksnys apibūdinamas kaip motyvuotas, aukštos profesinės kvalifikacijos ir nuolatos keliantis profesinę kvalifikaciją mokymuose, turintis ilgametę vadovavimo darbo patirtį ir lyderio savybių,

dalyvaujantis įvairių darbo grupių ir komisijų veikloje, teisėkūros ir prokuratūros veiklos tobulinime.

„Turintis analitinį mąstymą, iniciatyvus, atsakingas, turintis viziją prokuratūros veiklos tobulinime, pasižymintis administraciniais ir socialiniais įgūdžiais, išmanantis vidinės bei viešosios komunikacijos ypatumus, todėl gali save tinkamai realizuoti užimdamas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas“, – mano komisija.

Prokuratūros veteranai

J. Laucius ir J. Rėksnys prokuratūroje dirba apie 30 metų, abu yra dalyvavę tiriant itin sunkių nusikaltimų tyrimuose.

J. Laucius vadovavo ir palaiko valstybinį kaltinimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, yra vadovavęs tiriant Eglės Kusaitės bylą dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą, buvusio policininko Viliaus Karaliaus bylą dėl kontrabandos, šnipinėjimo ir kitiems didelio atgarsio sulaukusiems tyrimams.

J. Rėksnys yra tyręs su organizuotu nusikalstamumu susijusias bylas, tyrė nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių įvykdytus nusikaltimus, kitus sunkius ir didelį atgarsį sukėlusius nusikaltimus, susijusius su žmogaus gyvybe ir sveikata.

J. Rėksnys 2017 metais yra siekęs užimti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, komisijos jis buvo įvertintas geriausiai, tačiau tada tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į pareigas paskyrė J. Laucių.

Buvęs generalinis prokuroras J. Rėksniui anksčiau buvo skyręs tarnybinę nuobaudą ir pažeminęs jį pareigose už pasisakymus Seimo komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, dėl jos dabar vyksta bylinėjimasis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pirmos instancijos teismas nuobaudą J. Rėksniui panaikino.

Atlikus neviešo pobūdžio veiksmus, intensyvų ir kruopštų darbą, buvo nustatytas Kauno miesto gyventojas, kuris galimai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jas tiekė tolimesniam platinimui į kitus Lietuvos miestus.

Nustačius nusikalstamos veikos požymius, Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų apie daromą labai sunkų nusikaltimą ir jį darantį asmenį, buvo atlikta asmens sulaikymo Kaune operacija. Šio asmens gyvenamojoje vietoje ir kitose jo naudojamose patalpose per kratas rasta apie 2,5 kg narkotinės medžiagos – kokaino.

Kadangi tai vienas brangiausių narkotikų, jo didmeninė kaina juodojoje rinkoje gali siekti apie 100 000 eurų, o „gatvinė“ –  apie  150 000 eurų. Taip pat pas sulaikytąjį rasta ir paimta didelė pinigų suma – apie 19 000 eurų, kurie, kaip įtariama, yra gauti už narkotinių medžiagų platinimą. 

Sulaikytam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., jis apklaustas įtariamuoju. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis ir atsižvelgęs į nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančią laisvės atėmimo bausmę, paskyrė įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir koordinuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pernai ir šiemet advokatas A. Jušinskis ne kartą žadėjo, susitarė duoti bei davė kyšį patruliui A. Voinovui, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) tyrėją.

LKPB tyrėjas tuo metu atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei jų kontrabandos. Kyšiu galėjo būti siekiama, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus.

Įtariama, kad advokatas, tarpininkaujant policijos pareigūnui, už piniginį atlygį iš LKPB tyrėjo siekė gauti neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą bei apie asmenis, kurių atžvilgiu šis tyrimas yra atliekamas.

Taip pat advokatas, tarpininkaujant policijos pareigūnui, už piniginį atlygį siekė paveikti LKPB tyrėjus ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą, vadovaujantį ikiteisminiam tyrimui, kad asmeniui, įtariamam neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabanda, skirta kardomoji priemonė – suėmimas, būtų pakeista į švelnesnę ir jis būtų paleistas į laisvę.

Portalas tv3.lt anksčiau skelbė, kad A. Voinovas yra A. Jušinskio svainis.

Vasario mėnesį abu kaltinamieji buvo sulaikyti ir teismo sprendimu suimti, vėliau kardomosios priemonės pakeistos į švelnesnes.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Už advokato padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Buvusiam policijos pareigūnui gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų

Policija iš pradžių buvo atsisakiusi pradėti tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo Lietuvos liaudies partijos kandidato Pranciškaus Valicko pasisakymuose, bet šį sprendimą pakeitė prokuroras Justas Laucius.

Prokuroras nusprendė, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo „negalima padaryti vienareikšmiškos išvados“, kad pasisakymais nebuvo kurstoma neapykanta, BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė

Skundą teisėsaugai kitą dieną po debatų pateikė Laisvės partijos kandidatai į Seimą Tomas Vytautas Raskevičius ir Evelina Dobrovolska. Jie abu buvo išrinkti į parlamentą ir penktadienį duos Seimo nario priesaiką.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą, jos teigimu, pareigūnai nenurodė priežasčių.

Rugsėjo 23 dieną LRT studijoje vykusių debatų metu P. Valickas homoseksualius žmones vadino „pederastais“, „iškrypėliais“, teigė, kad jei jiems bus leidžiama įsivaikinti vaikus, jie „galės juos kankinti, išnaudoti, žaginti“ ir tvirtino, kad tokiu būdu bandoma prastumti „pedofilijos organizavimą“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar diskriminuoti grupę žmonių ar jai priklausantį žmogų, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos liaudies partija Seimo rinkimuose surinko mažiausiai balsų iš visų partijų – 0,25 proc. P. Valickas į Seimą nebuvo išrinktas.

2015-2016 m. valstybė vienai Vilniaus rajone esančiai sodininkų bendrijai pardavė bendro 14,4 ha ploto, 1 143 510 eurų vertės bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus lengvatine – ne aukciono – tvarka.

Sodininkų bendrija bendrojo naudojimo žemės sklypus iš valstybės pirko keliolika ir net keliasdešimt kartų mažesne nei rinkos vertė kaina. Bylose nustatyta, kad, dar prieš įsigydama šiuos sklypus, bendrija buvo nusprendusi dalį jų parduoti fiziniams asmenims – sodininkų bendrijos nariams – ir netrukus po įsigijimo tai padarė. Sudarius ginčijamus sandorius fiziniai asmenys faktiškai įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios kainos mokėjimo, apeidami imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė turi būti naudojama tik bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, bendrijų naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą.

Teismai 2018-2019 m. išnagrinėjo 17 su šiais žemės sklypais susijusių bylų, kurias, gindami viešąjį interesą, inicijavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais prokurorų ieškiniai buvo tenkinti, o valstybei grąžinti 1,1 mln. eurų vertės žemės sklypai.

Septyni Vilniaus miesto ir rajono gyventojai kaltinami pasikėsinimu apiplėšti veikiant organizuotoje grupėje.

„Įtariama, kad kaltinamieji savo taikiniu buvo pasirinkę neteisėtai seksualines paslaugas sostinėje siūlančias moteris“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Į teisėsaugos akiratį šeši 19-37 metų vyrai ir 27 metų mergina papuolė šiemet pavasarį. Vakare Bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi vilnietė pranešė, kad į jos nuomojamą butą atėjęs nepažįstamas vyras pareikalavo pinigų, grasino jai panašiu į pistoletą daiktu.

Moteriai paaiškinus, kad pinigų neturi ir ėmus kviestis pagalbos, nepažįstamasis iš buto pasišalino.

Anot prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną kaltinamieji dviem automobiliais važinėjo po Vilnių, įtariama, siūlydami prostitucija užsiimančioms moterims dirbti jiems, reikalaudami pinigų už vadinamą „stogą“.

Po to, kai masažą namuose siūlanti nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į policiją dėl ginkluoto plėšiko apsilankymo, įtariamieji buvo nustatyti ir sulaikyti.

Vienam iš kaltinamųjų pateikti kaltinimai ir dėl narkotinių medžiagų platinimo. Nustatyti du asmenys, kurie iš jo, įtariama, įsigijo sintetinių narkotikų.

Vienas šių pirkėjų bus teisiamas ir dėl jo automobilyje sulaikymo metu rastų neteisėtai laikomų ginklų – trijų mėtomųjų durklų ir dujinio pistoleto.

„Galima įtarti, kad pasipelnyti iš nelegaliai seksualines paslaugas teikiančių moterų buvo sumanyta tikintis, kad jos nesikreips į policiją“, – pranešime cituojamas prokuroras Tomas Čepelionis.

Už plėšimą veikiant organizuotoje grupėje gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų, byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ikiteisminį tyrimą atliko sostinės policija, o jį kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

„Ikiteisminis tyrimas baigtas, rašomas kaltinamasis aktas, kitą savaitę byla turėtų pasiekti teismą“, – BNS sakė prokuroras Tomas Čepelionis.

56 metų Raimundas Savukynas bus teisiamas dėl vairavimo išgėrus, taip pat dėl 26 metų K. G., vykusios taksi automobiliu, žūties. Avarijos kaltininkui buvo nustatytas 1,51 promilės girtumas. Įtariamajam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, jis kaltę pripažįsta.

Nelaimė įvyko pernai balandžio 22-osios paryčiais, 4.17 val. Laisvės prospekto ir Narbuto gatvių sankryžoje. Čia susidūrė per „City Bee“ sistemą nuomotas „Volkswagen“ ir taksi automobilis „Toyota Prius“. Per avariją taip pat apgadintas BMW automobilis.

Manoma, kad avarija įvyko „City Bee“ vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio – jo mašina atsitrenkė į prie šviesoforo stovintį taksi automobilį. Žuvusioji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės.

Pareigūnai šios avarijos galimo kaltininko veiksmų nekvalifikavo kaip nužudymo, nes nenustatė piktybinio vairavimo, važiavimo per raudoną šviesoforo signalą, bėgimo nuo policijos ir t. t.

„Jis tiesiog nespėjo sustabdyti“, – BNS sakė prokuroras T. Čepelionis.

Anksčiau M. Savukynui kaip kardomoji priemonė buvo skirtas 5 tūkst. eurų užstatas ir apykojės dėvėjimas. Paskui apykojė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. Savukynas dirba direktoriaus pavaduotoju įmonėje „Spaudos kontūrai“. Ji skelbia, kad yra viena iš didžiausių spaustuvių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje.  

Po skaudžių neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad svarstomos galimybės įdiegti nuomojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, viešinti pagautų neblaivių vairuotojų pavardes. Tačiau šios priemonės liko neįgyvendintos.

Per reidus Vilniuje policija toliau sulaiko neblaivius asmenis, vairuojančius „City Bee“ automobilius.