Investuotojų dėmesys

Prognozuota, kad sostinės Samuelio Bako muziejuje įvykęs LXXII Vilniaus aukcionas bus gana nuosaikus ir ramus, nors jame, anot rengėjų, buvo visko: ir dėmesio jaunųjų menininkų kartai, ir išryškėjusių naujų tendencijų meno rinkoje, ir aistringų varžytuvių, ir rodiklių, atspindinčių bendras investuotojų nuotaikas.

Aukciono dalyvius ir svečius nustebino dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) kūrinio „Genio grupė“ (2002) pasirodymas. Dėl jo varžėsi itin gausus atkaklių dalyvių būrys ir, nors kaina kilo žaibiškai, kova dėl šios pastelės gerokai užsitęsė. Didelio dėmesio sulaukė išskirtinė Augusto Bidlausko grafika, taip pat meno rinkoje vis rečiau pasirodantys ir labai geidžiamo autoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) kūriniai.

„Tikėjomės nuosaikaus ir ramaus aukciono – išėjo kaip visada, su visais netikėtumo atspalviais, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirė. – Šįkart pastebėjome, kad dalyviai rinkosi ir įsigijo kūrinių labai skirtingomis dalyvavimo formomis – tiek paštu ar telefonu, tiek gyvai ar internetu."

Anot dr. S.Skaisgirės, aukcioną vis dažniau lanko investuotojai. "Atrodo, kad čia tvyrančios nuotaikos, dalyvių elgsena gana greitai panašiais algoritmais atsikartoja finansinėse rinkose. Įdomu stebėti šį procesą ir stebėtis, kad gana maža Lietuvos meno rinka turi tokią galią“, – tendencijas įžvelgė aukciono vadovė.

Populiariausia – tapyba

Tradiciškai aukcione parduota maždaug trečdalis kolekcijos lotų. Populiariausia aukcione išliko tapyba, kitose rubrikose naujus šeimininkus rado išskirtiniai lotai: 1985 m. fotografo Juozo Kazlausko (1941–2002) poliarinėje ekspedicijoje daryta fotografija, Liutauro Griežės skulptūros, 1977 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ visas komplektas ir kt.

Raimundas Sližys. „Genio grupė“. / Vilniaus aukciono nuotr.

Tarp brangiausiai parduotų LXXII Vilniaus aukciono lotų, pasiekusių investiciniais laikomų 4–5 tūkst. eurų kainų rėžius, išsiskyrė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrinys „Karvės“ (1928), Eugenijaus Antano Cukermano darbas „Argentum“ (2002) ir itin didelių aistrų pakursčiusi R.Sližio pastelė „Genio grupė“. Pastarojo kaina kilo beveik tris kartus.

Pasak dr. S.Skaisgirės, įdomu tai, kad šį kartą žymiau varžomasi buvo ir dėl grafikos kūrinių, o jose dalyvavo jaunosios kartos atstovas A.Bidlauskas ir klasiku pripažįstamas A.Švėgžda. Aukcione buvo išpirkti visi šių autorių kūriniai.

Aukciono dalyvių dėmesio sulaukė ir Czesławo Znamierowskio (1890–1977), Sergejaus Gračiovo (1922–1993), Aloyzo Stasiulevičiaus, Jolantos Teišerskytės-Stoškienės, Rūtos Katiliūtės, Viačeslavo Jevdokimovos-Karmalitos, Liudviko Pociaus (1940–2021), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Zuzanos Ličkutės, Sofijos Romerienės (1885–1972), Vitolio Trušio (1936–2018), Jono Daniliausko, Česlovo Janušo (1907–1993), Rimo Čiurlionio, Michało Roubos (1893–1941), Danilos Volkovo kūriniai.

Tarp kūrinių, nesulaukusių dėmesio, – Išeivijos rubrikoje pristatytos dvi retai rinkoje pasirodančio Petro Kiaulėno drobės, Zitos Biliūnaitės-Sodeikienės popartinė drobė.

177 – tiek proc. kilo geidžiamiausio aukciono loto – R.Sližio kūrinio „Genio grupė“ kaina.

Sėkminga pažintis

Vilniaus aukcione jau kelintą kartą pasirodė jaunieji Y kartos kūrėjai. Anksčiau jų tikslas buvo tik prisistatyti, šįkart jie atkeliavo su didesnėmis ambicijomis ir jų kūriniai sudarė bene trečdalį aukciono kolekcijos.

Rubrikoje „In focus: Contemporary Lithuanian Art“ pristatyta beveik pusšimtis tapybos darbų, kuriuos sukūrė Indrė Ercmonaitė, Andrius Zakarauskas, Ramūnas Grikevičius, Joana Kairienė, Monika Furmana, Tadas Tručilauskas, Evelina Paukštytė, A.Bidlauskas, Simona Žilėnaitė, Rūta Povilaitytė, Petras Lincevičius, Kipras Černiauskas, Ieva Juršėnaitė, Simona Merijauskaitė, Ieva Rižė, Viktoras Paukštelis, Liudas Matijošius, Rosanda Sorakaitė, Kristina Kurilionok, Fausta Diržytė, Agnė Jonkutė, Milda Gailiūtė, Eglė Ulčickaitė, Gabrielė Aleksė ir Nojus Petrauskas.

„Apie ką jie kalba savo darbuose? Apie viską, kas žmoguje ir aplink jį: apie santykius, procesus, atsiradimo ir nykimo dialektiką, fizinę ir metafizinę tikrovę, vidų ir išorę, sunkumą ir nesvarumą, kūną ir dvasią. Tai išsilieja visokiausiais vaizdiniais: indėnais, kanojomis, augalais, astronautais, kūno dalimis, tamsiomis ir šviesiomis spalvomis, sapniškais motyvais, drakoniškais vienaragiais, vienišais debesimis", – jaunųjų dailininkų pasirinkimus komentavo dr. S.Skaisgirė.

Be jau minėto A.Bidlausko, meno gerbėjai pirko I.Ercmonaitės, E.Paukštytės, P.Lincevičiaus, I.Juršėnaitės, L.Matijošiaus, R.Sorakaitės ir G.Aleksės kūrinius.

„Buvo gražu stebėti, kad meno rinkoje naujoji karta ne tik įsikuria šalia klasikų, bet ir randa savo gerbėjų. Nors didžioji dalis aukciono dalyvių čia ieško antrinės meno rinkos kūrinių, smagu, kad atkreipia dėmesį ir į šių dienų išskirtinius kūrėjus, – jų darbai taip pat yra investicija, kuriai patikrinti reikia daugiau laiko“, – pastebėjo aukciono vadovė.

K.Šimonio triumfas

Vakaro pažiba tapo dailininkui Jonui Švažui (1925–1976) priskiriamas kūrinys „Peizažas su gubomis“ (XX a. vid.), dėl kurio atkakliai varžėsi gausus būrys dalyvių, o kaina kilo žaibišku greičiu.

Po tam tikros pertraukos didelio dėmesio sulaukė ir dailininko Kazio Šimonio (1887–1978) kūryba bei šiais metais gimimo šimtmetį mininčio skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) mažieji darbai.

„Džiugu, kad jubiliejinį aukcioną su ypatinga meno ir vertybių kolekcija lydėjo ir ypatinga dalyvių sukurta atmosfera, kurioje atsiskleidė visi netikėtumo atspalviai. Mes jau seniai stebime tendenciją, kad lietuviai drąsėja: atsiranda vis daugiau meną išmanančių ir vertinančių žmonių, o ir dalyvavimo aukcione formos darosi vis įvairesnės. Lyginant su ankstesniais aukcionais, didelė dalis kūrinių kurstė varžytuves ir interneto platformoje, nemažai buvo ir nupirkta būtent tokiu būdu“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Kazys Šimonis. Amžinas žydas. / Organizatorių nuotr.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 36 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 27 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXX Vilniaus aukciono lotų triumfavo savo šeimininko sulaukęs dailininko K.Šimonio ankstyvas paveikslas „Amžinas žydas“ (XX a. 3 deš.), parduotas už 6 tūkst. eurų.

Atsiranda vis daugiau meną išmanančių ir vertinančių žmonių, o ir dalyvavimo aukcione formos darosi vis įvairesnės.

Į brangiausiųjų trejetuką pateko ir kitas šio dailininko kūrinys – „Karžygys“ (XX a. 4–5 deš.), parduotas už 3,95 tūkst. eurų. Susidomėjimo sulaukusių K.Šimonio kūrinių kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 36 proc.

Sugrįžimas į rinką

Didžiausios varžytuvių intrigas kurstęs dailininkui J.Švažui priskiriamas kūrinys „Peizažas su gubomis“ kainos prasme įsiterpė tarp K.Šimonio paveikslų: jo vertė kilo bene penkis kartus, iki 4,6 tūkst. eurų.

Pasak dr. S.Skaisgirytės-Makselienės, gana didelių aistrų pakurstė ir A.Mončio mažieji kūriniai – vidutiniškai jų kainos kilo daugiau kaip 60 proc.

„Galbūt tai šio autoriaus gimimo jubiliejaus aidas jubiliejiniame Vilniaus aukcione. Bet labiau tikėtina, kad jis tiesiog sugrįžta į lietuvių meno apyvartą ir tai džiugina: galiu drąsiai sakyti, kad A.Mončys yra vertinamas ne tik Prancūzijoje, bet jau ir gimtojoje Lietuvoje. Tai didelė meno gerbėjų dovana jubiliejaus proga“, – sako ji.

Jonas Švažas. Peizažas su gubomis. / Organizatorių nuotr.

411 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo dailininkui J.Švažui priskiriamas kūrinys „Peizažas su gubomis“ (XX a. vid.), kaina.

Ryškūs vardai

Antrą kartą į Vilniaus aukcioną sugrįžę jaunieji Y kartos kūrėjai rubrikoje „In focus: Contemporary Lithuanian Art“ parodė panašius, kaip ir pavasarį, rezultatus: meno gerbėjų širdis palietė Indrės Ercmonaitės, Kristinos Mažeikaitės, Tado Truchill (Tado Tručilausko), Gyčio Arošiaus, Donatos Minderytės, Eglės Norkutės, Ramintos Blaževičiūtės, Vitos Opolskytės ir Viktoro Paukštelio kūryba.

Nors populiariausia aukcione išlieka tapyba, šįkart ypatingo dėmesio sulaukė ir rubrikos „Lietuvos fotografija“ kolekcija – įsigyta beveik pusė jos lotų: tai fotomenininkų Kazio Daugėlos (1912–1999), Povilo Karpavičiaus (1909–1986), Juozo Kazlausko (1941–2002), Romualdo Rakausko (1941–2021), Virgilijaus Šontos (1952–1992), Vitalijaus Butyrino (1947–2020), Rimanto Vladislavo Dichavičiaus, Romualdo Požerskio, Liudo Ruiko, Antano Sutkaus, Stanislovo Žvirgždo, Gintaro Česonio darbai.

Indrė Ercmonaitė. Aš – Fantomas. / Organizatorių nuotr.

Be jau minėtų, LXX Vilniaus aukciono dalyviai rinkosi Vinco Norkaus (1927–2006), Broniaus Uoginto (1946–2013), Leonardo Gutausko (1938–2021), Leonardo Tuleikio (1939–2014), Dalios Kasčiūnaitės, Liudviko Natalevičiaus, Vyganto Paukštės, Žygimanto Augustino, Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Telesforo Valiaus (1914–1977), Vaclovo Rataiskio-Rato (1910–1973), Prano Gailiaus (1928–2015), Albino Elskaus (Bielskis, 1926–2007), Petro Kiaulėno (1909–1955), Audriaus Puipos (1960–1997), Rimvydo (Ray) Bartkaus, Algimanto Švėgždos (1941–1996), Petro Repšio, Vido Kranausko ir kitų autorių kūrinius.

„Ypatinga proga – ypatinga ir meno vertybių kolekcija. Įvairiems gyvenimo atvejams, skoniams, namams, poreikiams ir užgaidoms. Šįkart ją sudaro 200 lotų, suskirstytų į dešimt temų – dvi išskirtinės fokuso rubrikos, Lietuvos ir išeivijos dailė, grafika, fotografija, keramika ir skulptūra, knygos, kolekcinės lituanistinės vertybės bei kitų šalių dailė. Visi darbai įdomūs ir išskirtiniai, todėl neabejoju, kad kiekvienas atras kažką patrauklaus ir artimo, pajus meno šventę, susikurs ar sukurs artimiesiems puikią nuotaiką, kuri lydės iki pat didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Pirmosios dvi šio aukciono rubrikos „In focus“ fokusuojasi į tai, kas meno rinkoje yra madinga: tai – dėmesys jauniesiems kūrėjams ir nauja sena klasika. Pavasarį nedrąsiai pristatęs į meno pasaulį žengiančius Y kartos kūrėjus, šįkart Vilniaus aukcionas grįžta su itin stipria šiuolaikinių kūrėjų kolekcija. Tai – daugiau nei trys dešimtys tapybos darbų, kuriuos sukūrė meno pasaulyje jau minimi autoriai: Indrė Ercmonaitė, Dovydas Alčauskis, Kristina Mažeikaitė, Tadas Truchill (Tadas Tručilauskas), Auksė Miliukaitė, Gabrielė Aleksė, Sonata Riepšaitė, Artūras Mitinas, Gytis Arošius, Monika Radžiūnaitė, Donata Minderytė, Dominykas Sidorovas, Kazimieras Brazdžiūnas, Eglė Norkutė, Raminta Blaževičiūtė, Vita Opolskytė, Eglė Karpavičiūtė ir Viktoras Paukštelis.

Vilniaus aukciono nuotr.

Kitoje rubrikoje „In focus“ dėmesys sutelktas į dailininko Kazio Šimonio (1887–1978) kūrybą, o iš visų kūrinių čia labiausiai išsiskiria ankstyvajame kūrybos etape nupieštas „Amžinas žydas“ (XX a. 3 deš.), turintis itin didelę istorinę-meninę vertę bei pripažintas Lietuvos dailės nacionaliniu palikimu. Kiti rubrikos kūriniai – nors ir panašios stilistikos – atspindi K. Šimonio talento raidą nuo ankstyvojo iki vėlyvojo kūrybos periodo.

Sensacijų medžiotojų stambus laimikis laukia rubrikoje „Lietuvos dailė“: tai – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) karo metais tapyta drobė „Nevėžis“ (1941), žyminti ir jo darbo Kauno taikomosios dailės institute pradžią. Beje, 1941-aisiais A. Žmuidzinavičius bene daugiausia tapė protretų (Salomėjos Nėries, Sofijos Čiurlionienės, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko ir kt.), tad tuo metu nutapyta peizažinė kompozicija – nors ir jam itin būdingas žanras – yra pakankamai išskirtinė.

Šioje rubrikoje džiugins ir platus kitų lietuvių autorių žvaigždynas: Jonas Šileika (1883–1960), Vladas Karatajus (1925–2014), Jonas Daniliauskas, Audronė Petrašiūnaitė, Leonardas Tuleikis (1939–2014), Dalia Kasčiūnaitė, Arvydas Baltrūnas, Vytautas Dubauskas, Augustinas Savickas (1919–2012), Vygantas Paukštė, Algis Griškevičius, Tomas Markevičius ir kt.

„Skambių vardų netrūksta ir rubrikoje „Išeivijos dailė“, kuri vedžios autorių takais ne tik po Europos miestus, bet ir po atskirus žemynus. O rubrika „Lietuvos grafika“ šįkart susiformavo kaip labiausiai geidžiamų meistrų klubas, kuriame – ir Audrius Puipa (1960–1997), ir Leonardas Gutauskas (1938–2021), ir Rimvydas Kepežinskas, ir Rimvydas Ray Bartkus, ir Algimantas Švėgžda (1941–1996), ir Petras Repšys, ir Jūratė Stauskaitė“, – vardija Vilniaus aukciono vadovė.

Visi darbai įdomūs ir išskirtiniai, todėl neabejoju, kad kiekvienas atras kažką patrauklaus ir artimo, pajus meno šventę.

Didelis dėmesys atiteko ir fotografijai – atskiroje rubrikoje surinkti 36 lotai pristato vadinamosios „humanistinės lietuvių fotografijos mokyklos“ retrospektyvą. Joje surinkti autoriai, kurie iš esmės ir parašė Lietuvos fotografijos istoriją: Janas Bulhakas (Jan Bułhak, 1876–1950), Kazys Daugėla (1912–1999), Povilas Karpavičius (1909–1986), Gurij Kateščenka (1910–1983), Juozas Kazlauskas (1941–2002), Romualdas Rakauskas (1941–2021), Virgilijus Šonta (1952–1992), Vitalijus Butyrinas (1947–2020), Rimantas Vladislavas Dichavičius, Romualdas Požerskis, Liudas Ruikas (1938–2004), Antanas Sutkus, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Kunčius ir Gintaras Česonis.

Daug atradimų žada ir kitos aukciono rubrikos, kuriose puikuojasi tokios vertybės kaip dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) vario raižinys iš vadinamojo Tito termų albumo, Povilo Florijono Petrovičiaus (XVII a.) sukurtas senosios grafikos pavyzdys – „Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Krasnoborske“, atspaustas XX a. pab. nuo originalios 1675 m. klišės, saugomos Vilniaus universiteto Grafikos kabinete, XX a. 3–4 deš. Kaune atspaustų keliolikos atsišaukimų ir reklamų rinkinys, XX a. 4–8 deš. Amerikos lietuvių bendruomenės renginių kvietimų rinkinys, tapytojo Jisraelio Leibo (Israel Leibó, Henry, 1912–1987) sukurtas medžio raižinių rinkinys „Mano abėcėlė“ (1937), kuriame yra hebrajų abėcėlės raidės su raižinių pavadinimais lietuvių kalba, o antraštiniame lape puikuojasi Lietuvos herbas ir donacinis užrašas Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, taip pat – 1752 m. vyskupo Antano Tiškevičiaus išleista knyga „Synodus Diaecesana Mednicensi seu Samogitiae.“, išspaudinta Jėzuitų Akademijos spaustuvėje Vilniuje ir kt.

Ekspozicija:

Samuelio Bako muziejus (Naugarduko g. 10, Vilnius)

Gruodžio 8–9 d.: 10–18 val.

Gruodžio 10 d.: 10–14 val.

„Kaip ir reikėjo tikėtis, šiame aukcione išsipildė visos prognozės, o tai reiškia, kad nepaisant sudėtingo laikmečio, meno rinka stabilizavosi ir, galima sakyti, grįžo į buvusio įprasto gyvenimo vėžias. Rezultatai rodo, kad aukciono dalyviai vienodai domėjosi tiek lietuvių, tiek išeivijos daile ir grafika, galbūt kiek didesnio dėmesio šįkart sulaukė litvakų dailės kūriniai ir tai, žinoma, džiugina“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 40 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 34 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXIX Vilniaus aukciono kūrinių tradiciškai vyravo tapyba: tai – P. Kalpoko „Peizažas“, kurio pradinė kaina kilo daugiau kaip dukart – iki 27,5 tūkst. eurų, Jono Rimšos (1903–1978) kūrinys „Pajacas“ (XX a. vid.), paduotas už 4,8 tūkst. eurų, bei Alberto Veščiūno (1921–1976) drobė „Peizažas“ (XX a. II p.), kurios kaina taip pat kilo daugiau nei dukart – iki 3,6 tūkst. eurų. Nuo jų nedaug atsiliko ir dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) „Natiurmortas su pajaco kauke ir kanklėmis“ (193[9?]), parduotas už 3,4 tūkst. eurų.

1 760 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis.

Pasak S. Skaisgirytės-Makselienės, atsitiktinumas ar ne, bet taip jau sutapo, kad brangiausiai parduotų kūrinių ketvertuke – du peizažai ir du pajacų, klounų, cirko tematiką plėtojantys kūriniai, beje, jungiantys ir dviejų skirtingų kartų kūrėjus.

Kaip ir reikėjo tikėtis, gana aktyvi kova vyko dėl aukščiausia pradine kaina įvertinto P. Kalpoko „Peizažo“, tačiau varžytuvėmis jį aplenkė dar trys kūriniai. LXIX Vilniaus aukciono dalyviai labiausiai varžėsi dėl dailininko J. Jukonio kūrinio „Vilniaus senamiesčio stogai“, kurio kaina kilo bene triskart iki 1,15 tūkst. eurų. Ne vienas aukciono dalyvis norėjo įsigyti ir J. Kėdainio skulptūrą „Sėdintis vyras“, kurios kaina kilo bene 2,5 karto – nuo 0,9 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų. Lygiai tiek pat kilo ir A. Skačkausko tapyto kūrinio „Vyskupas ir karvė“ vertė – jis parduotas už 1,2 tūkst. eurų.

Be jau paminėtų lotų, LXIX Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – Kazio Šimonio (1887–1978), Dalios Kasčiūnaitės, Virgio Rusecko,

Aloyzo Stasiulevičiaus, Jokūbo Bunimovičiaus (Jacques Bunimowitsch, 1859–1900), Makso Bando (Max Band, 1900–1974) ir kitų gerai žinomų autorių darbai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų pabaigoje Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki lapkričio 6 dienos.

Faktai ir skaičiai

27 500 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – dailininko P. Kalpoko „Peizažas“

100 – tiek eurų kainavo pigiausias LXIX Vilniaus aukciono lotas – fotografo Gurij Kateščenkos (1910–1983) sukurtas atvaizdas „Medžiai dingusioj saloj prie Trakų pilies“ (~1959)

1 760 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXIX Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

34 – tiek procentų vidutiniškai kilo vieno LXIX Vilniaus aukcione parduoto loto pradinė kaina

43 – tiek lotų parduota iš viso LXIX Vilniaus aukciono rinkinio

„Šio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į septynias temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų – tapybos ir grafikos kūrinių, skulptūrų, plakatų, knygų ir kitų kolekcinių lituanistinių vertybių. Menas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kuri mus džiugina ir jaudina. Ypač tada, kai susiduriame su ypatingais kūriniais, kurie papildo mūsų meno istoriją, o kartais net ir ją perrašo“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Šį kartą toks yra į aukciono kolekciją atkeliavęs kūrinys „Nežinomos kilmingos moters portretas“ (XIX a. vid.), nutapytas garsaus lietuvių tapytojo, dekoratoriaus Napoleono Mykolo Juliaus Ylakavičiaus (Napoleon Michał Juliusz Iłłakowicz, 1811–1961), žinomo Cibulskio slapyvardžiu. Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. (hp) Rūtos Janonienė jį priskiria Vilniaus meno mokyklos auklėtinių kartai, kuri dalyvavo 1830–1831 m. ir vėliau, po pralaimėjimo, buvo priversta emigruoti. Gimęs Biržų apylinkėse, dailininkas piešimo mokėsi Vilniaus gimnazijoje pas Motiejų Pšibilskį (1795–1867), o apie 1830 m. pradėjo studijuoti tapybą Vilniaus universiteto Tapybos ir piešimo katedroje pas Joną Rustemą (1762–1835). Labiausiai jo kūrybą ištyrinėjusi menotyrininkė nurodo, kad gyvendamas emigracijoje, tęsė studijas įvairiose dirbtuvėse ir mokėsi iš tokių žymių prancūzų dailininkų kaip Pierre-Luc-Charles Cicéri (1782–1868) ir Michaelis Martinas Dröllingas (1786–1851), dirbo Prancūzijos karališkojoje kavalerijos mokykloje (l‘Ecole Militaire de Saumur) kaip litografijos profesoriaus Charles Aubry (apie 1810–1840) padėjėjas, taip pat Londone, karalienės Viktorijos dvare, kur 1854 m. užregistravo specialios konstrukcijos reguliuojamo dydžio paveikslo rėmų gamybos patentą.

N. M. J. Ylakavičius yra nutapęs įvairių žanrų kūrinių, bet labiausiai išgarsėjo kaip portretų dailininkas, daug tapęs Paryžiuje ir Londone gyvenusių emigrantų iš Abiejų Tautų Respublikos užsakymu. Tapytojui priskiriami ir Lietuvoje esantys sienų tapybos kūriniai (Smurgainių bažnyčios freskos, altoriaus paveikslai Vidiškių, Sudervės, Juzefovo bažnyčiose).

Dr. R. Janonienės teigimu, N. M. J. Ylakavičiui būdinga kruopšti, subtili tapyba, tikslus akademinis piešinys, nesudėtingos, bet laisvos kompozicijos, o LXVII Vilniaus aukciono kolekcijoje esantis „Nežinomos moters portretas“ pasižymi visomis šiam dailininkui būdingo braižo ypatybėmis. „Kūrinys signuotas, dailininko parašas dėl autentiškumo abejonių nekelia. Sprendžiant iš vaizduojamos moters šukuosenos ir aprangos stiliaus bei detalių, paveikslas sukurtas XIX a. viduryje, apie 1850 metus“, – pastebi menotyrininkė, pridurdama, kad verta atkreipti dėmesį į portrete tapytos moters papuošalus ir ypač – kamėją, kuri kaip aksesuaras itin išpopuliarėjo Viktorijos epochoje. Šio kūrinio vertę papildo ir ypatingi rėmai: XIX a. pabaigoje portretas buvo įrėmintas 1887–1910 m. Norvegijoje veikusioje rėmų įmonėje Rödskog Guldlistefabrik – tai liudija išlikęs oficialus rėmų gamintojo atspaudas.

„Didžioji N. Ylakavičiaus kūrybinio palikimo dalis tebėra pasklidusi po privačias kolekcijas užsienyje, todėl kiekvieno naujo jo kūrinio atsiradimas Lietuvos meno rinkoje yra reikšmingas faktas mūsų meno istorijai“, – sako dr. R. Janonienė. Keletas šio dailininko paveikslų, kurių vienas – tapytojo autoportretas, saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.

Be šio ypatingo kūrinio Vilniaus aukciono rinkinys šįkart pasižymi ir itin stipria rubrika „Lietuvos dailė“. Tarp visiems gerai pažįstamų autorių, tokių, kaip Zigmas Petravičius (1862–1955), Adomas Galdikas (1893–1969), Leonas Katinas (1907–1984), Augustinas Savickas (1919–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Vincas Kisarauskas (1934–1988), Jūratis Zalensas (1952–2015), Klaudijus Petrulis (1951–2014), Stasys Eidrigevičius, Jonas Daniliauskas, Audronė Petrašiūnaitė, Rimas Zigmas Bičiūnas, Aloyzas Stasiulevičius, Algis Skačkauskas, Silvestras Džiaukštas, Algimantas Biguzas, Leonardas Gutauskas, Dalia Kasčiūnaitė, Vytautas Dubauskas ir kt., itin išsiskiria keletas labai ekspresyvių kūrinių.

Tai – peizažo virtuozo Jono Mackevičiaus (1872–1954) paveikslai „Našlaitės kovo mėnesį Pozitane“ (iki 1929) ir „Capri“ (1914–1929), sukurti jo gyvenimo Kaprio saloje (Italija) periodu, kuris yra vienas labiausiai vertinamų dailininko kūryboje. Taip yra dėl paprastos priežasties: nors J. Mackevičiaus kūrybos palikimas yra nemažas, tačiau bekeliaujant, daugelis kūrinių (ir ypač iš Kaprio salos) buvo parduoti turistams bei taip pateko į privačias kolekcijas be didesnės tikimybės vėl kada nors pasirodyti meno rinkoje.

Nėra abejonių, kad meno mylėtojų ir žinovų akį tikrai patrauks ir naiviojo meno atstovės, savamokslės tapytojos Petronėlės Gerlikienės (1905–1979) kūrinys „Vasara. Kristui aukojami žolynai“ (1977). Išraiškingos spalvos, potėpiai ir tarsi judančios figūros – šis darbas atspindi viską, kas būdinga visai jos kūrybai,

Dar vienas išsiskiriantis darbas, kuriame tam tikra prasme įamžinta dviejų kūrėjų draugystė – dailininko Jono Švažo (1925–1976) tapytas „Profesoriaus Kairiūkščio portretas“ (1962). Yra žinoma, kad J. Švažas, studijuodamas freskų mozaikų meną Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, susipažino su tapytoju, dailėtyrininku Vytautu Kairiūkščiu (1890–1961) ir buvo labai paveiktas jo požiūrio į meną. Bet paveiksle nutapytas ne minėtas dailininkas, o jo brolis Jonas Kairiūkštis (1896–1957), – labai žymus to meto veikėjas, kartu su dr. Jonu Šliūpu ir kitais kūręs Laisvamanių sąjūdį Lietuvoje, bendradarbiavęs kultūros žurnaluose, taip pat puikus gydytojas, eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas Lietuvoje, daug prisidėjęs prie neobenzinolio preparato, skirto gydyti tuberkuliozę ir alergiją, sukūrimo. Nežinia, kas paskatino J. Švažą imtis tokio portreto kūrybos jau po profesoriaus mirties, bet greičiausiai artėjant penktųjų mirties metinių sukakčiai taip siekta įamžinti jo atminimą.

Be visų kitų išsiskirs ir tradicinė rubrika „Išeivijos dailė“, kurios branduolį sudaro dar nematytų lietuviškojo abstrakcionizmo pradininku laikomo dailininko Prano Lapės (1921–2010) kūrinių kolekcija. Šalia jos rikiuosi ir kiti žinomi kūrėjai: Jonas Rimša (1903–1978), Pranas Gailius (1928–2015), Alfonsas Dargis (1909–1996), Nijolė Vedegytė-Palubinskienė, Vytautas Ignas (1924–2009) ir Vaclovas Rataiskis-Ratas (1910–1973).

„Šiame aukciono rinkinyje bus ir dvi gana naujos bei neįprastos rubrikos „In focus“. Vienoje jų metame žvilgsnį į plakato meną: čia bus ir agitacijų, ir teatro afišų, ir kino reklamų. Kitoje rubrikoje „In focus“ pristatysime į meno pasaulį tvirtais žingsniais žengiančias žvaigždes – Y kartos kūrėjus. Jie įdomūs, nes yra gimę ir užaugę jau visai kitokiame, kompiuterizuotame, pasaulyje, turi visai kitaip „įkontekstintą“ ir labai liberalią pasaulėžiūrą. Kaip jiems seksis Vilniaus aukcione – sunku prognozuoti, bet bus įdomu pamatyti, kaip jie išmėgina savo jėgas“, – teigia Vilniaus aukciono namų vadovė, kad galiausiai meno mylėtojams tikrai bus verta susipažinti su autoriais, kurie, tikėtina, vos po dešimtmečio bus pagrindiniai tapybos lauko dalyviai.

O tarp jų – beje, kaip ir šiuo metu politinėje padangėje – vyrauja kūrėjos moterys: Samanta Augutė, Dovilė Bagdonaitė, Aurelija Bernataitė, HermanDrowning (Evaldas Bubinas), Algimantas Rokas Černiauskas, Kipras Černiauskas, Mantas Daujotas, Felicija Dudoit, Linas Kaziulionis, Mone Kielė, Sandra Kvilytė, Petras Lincevičius, Goda Lukaitė, Akvilė Malukienė, Rūta Matulevičiūtė, Kristina Mažeikaitė, Indrė Mikašauskaitė, Edvinas Mikulskis, Eglė Norkutė, Viktoras Paukštelis, Gabrielė Šermukšnytė, Ieva Tulaitė, Tadas Truchill, Aira, Urbinavičiūtė.

Įdomių pažinčių žada ir rubrika „Lietuvos grafika“, kurioje visai kitokiu – ne tapytojo, o grafiko – amplua atsiskleis A. Galdikas, bus galima atidžiau pažvelgti į Rimtauto Gibavičiaus (1935–1993) iliustracijas, pamatyti Kęstučio Grigaliūno kūrybos visumą, sutikti tokius autorius kaip Elvyra Kairiūkštytė (1950–2006), Rimvydas Kepežinskas, Rimvydas Ray Bartkus, Laisvydė Šalčiūtė ir kt. Čia laukia ir staigmena: tai – grafiko specialybę turinčio, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus, buvusio kultūros ministro ir UNESCO ambasadoriaus Arūno Gelūno rezervažo technika atliktas ofortas „Peizažo tyrimai“ (1994). Dar studijų Vilniaus dailės akademijoje metu sukurtas kūrinys visiems taps ir gražia premjera, ir šio autoriaus debiutu Vilniaus aukciono namuose.

Susipažinti ir iš arčiau apžiūrėti visą LXVII Vilniaus aukciono vertybių kolekciją bus galima nuo 2021 m. gegužės 26 d. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje. O jos pabaigą vainikuos 2021 m. gegužės 28 d. 18.00 val. įvyksiantis aukcionas.

Visą LXVII Vilniaus aukciono kolekciją rasite čia:

https://www.menorinka.lt/aukcionas

Registracija dalyviams:

https://www.menorinka.lt/registracija

https://live.menorinka.lt

Brango dešimt kartų

Aukciono vakaro intrigas labiausiai kurstė lietuvių dailininko P.Kalpoko kūriniai, kurių kainos kilo su neįtikėtinu pagreičiu, o varžytuvės užsitęsė tiek, kad peržengė pačias drąsiausias prognozuotas estimacijos ribas.

Dar prieš LXII Vilniaus aukcioną buvo manoma, kad didžiausio susidomėjimo sulauks labai ankstyvas ir retas dailininko P.Kalpoko darbas "Rudeniškas peizažas" (1904), kuris, manoma, buvo sukurtas tuo metu, kai menininkas viešėjo pas savo mecenatą baroną Gustavą von Manteuffelį (1832–1916) Latvijoje esančiuose Kazdangos rūmuose. Jis įdomus tuo, kad jame vyrauja secesinės stilistikos bruožai ir būsima kalpokiška peizažų stilistika.

Pradine – 25 tūkst. eurų – kaina įvertintas kūrinys ne tik patvirtino šias prognozes, bet ir perrašė Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių istoriją. Kainai šoktelėjus beveik 1,8 karto, iki 44,75 tūkst. eurų, P.Kalpoko "Rudeniškas peizažas" bendrame brangiausiai parduotų kūrinių sąraše išstūmė Antano Samuolio (1899–1942) paveikslą "Liga" (1931) ir šiuo metu užima antrą poziciją po A. Žmuidzinavičiaus kūrinio "Dzūkų kaimelis", prieš septynerius metus aukcione įsigyto už daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.

Vis dėlto gerokai labiau nustebino varžytuvės dėl kito P.Kalpoko kūrinio "Žiemos peizažas su upeliu" (1935). Pradinė šio kūrinio kaina – 3,8 tūkst. eurų – kilo daugiau nei dešimt kartų, iki 39 tūkst. eurų. Būtent tokia suma pernai buvo įvertinta A.Samuolio "Liga". Dabar abu kūriniai brangiausiai parduotų kūrinių sąraše dalysis trečia ketvirta pozicijomis. O penktą poziciją užims dar vienas P.Kalpoko kūrinys – "Upelis pavasarį" (1907), prieš penkerius metus aukcione įvertintas 36,5 tūkst. eurų ir iki šiol istorijoje buvęs trečias brangiausiai parduotas meno kūrinys.

Domina ne vien klasika

Vertinant tik LXII Vilniaus aukciono rezultatus, po dviejų P.Kalpoko kūrinių trečias šiame aukcione brangiausiai parduotas kūrinys – rubrikoje "In focus: Popartas ir Opartas" pristatytas dailininko Kęstučio Zapkaus darbas "Arkties peržiūra" (2009). Jis įsigytas už pradinę kainą – 5,9 tūkst. eurų.

Po jo rikiuojasi dailininko Raimundo Sližio (1952–2008) "Autoportretas" (1989), kurio pradinė kaina pakilo apie 1,7 karto, iki 4,1 tūkst. eurų, ir dailininko Viktoro Vizgirdos (1904–1993) drobė "Žydintis sodas" (1947), kuri pradinė kaina kilo beveik 1,9 karto, iki 3,4 tūkst. eurų.

Gana atkaklios varžytuvės vyko ir dėl dailininko A.Žmuidzinavičiaus kūrinių: paveikslo "Reginys iš balkono" (1954) pradinė kaino kilo tris kartus, iki 3,3 tūkst. eurų, o drobė "Vileika | Vilnelė Vilniuje" (1916) parduota daugiau nei dukart brangiau – už 3,2 tūkst. eurų.

Anot Vilniaus aukciono vadovės dr. Simonos Skaisgirytės-Makselienės, didelis žmonių susidomėjimas ir rezultatai rodo, kad aukcionas yra gyvas reiškinys, kurio atmosferą sunku skaitmenizuoti ir perkelti į virtualiąją erdvę. Atkaklias varžytuves ji linkusi aiškinti ne ekonominėmis ir investicinėmis paskatomis. "Manyčiau, kad šį kartą visa tai liko kažkur nuošalėje, dideles varžtuves paskatino patys meno kūriniai – gana retai pasitaikantys ypatingi meno grynuoliai", – sako ji.

Brandinama vertė

Šįkart mažesnio aukciono dalyvių dėmesio sulaukė rubrikos "In focus: kombinatų "Dailė" produkcija" lotai. Pigiausias LXII Vilniaus aukciono lotas – Klaipėdos kombinate "Dailė" pagaminta vilnos ir medvilnės lovatiesė (XX a. antroji pusė) parduota už 90 eurų.

"Tai patvirtino, ką jau esu ne kartą sakiusi: šių kūrinių sėkmės laikas bus ateityje, – įsitikinusi dr. S.Skaisgirytė-Makselienė. – Su jais dar tik pažindinamasi, o tikrajai jų vertei suprasti tikrai reikalinga bent kelių dešimtmečių distancija. Akivaizdu, kad daugelis meno mėgejų gyvena dabartyje ar trumpesnėmis laiko distancijomis ir bent jau šiuo metu nėra pasiruošę ilgalaikėms rizikoms."

Tai patvirtino, ką jau esu ne kartą sakiusi: šių kūrinių sėkmės laikas bus ateityje.

Be jau paminėtų lotų, LXII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes: įsigyti Algio Kriščiūno, Vladislovo Žiliaus (1939–2012), Adomo Galdiko (1893–1969), Augustino Savicko (1919–2012), Augustino Potockio (1852–1945), Jono Janulio (1888–1973), Adomo Varno (1879–1979), Kazio Šimonio (1887–1978), Liudo Truikio (1904–1987), Mikalojaus Šalkausko (1935–2002) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai. Daugiausia, septyni, LXII Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Mariaus Liugailos –  kūrinių.

Šiais metais Vilniaus aukcionas tradiciškai nepersikels į pajūrį, o vasarą atostogaus. LXIII Vilniaus aukcionas numatytas rugsėjį Vilniuje, jo meno vertybių rinkinys bus formuojamas iki rugpjūčio pabaigos.

Naujos tendencijos

Aukciono organizatoriai sako šiuo ypatingu laikotarpiu didelių iliuzijų nepuoselėję – rengdami LXI Vilniaus aukcioną nuotoliniu būdu, siekę tik išlaikyti jo gyvavimo ritmą. Vis dėlto, anot Vilniaus aukciono vadovės dr. Simonos Skaisgirytės-Makselienės, išryškėjo tam tikros tendencijos, susijusios su saugiu investavimu.

"Dalyviai gana kruopščiai rinkosi meno kūrinius iš pasiūlytos kolekcijos, atkreipė dėmesį į kai kuriuos jau pamirštus arba dar savo šlovės akimirkos nesulaukusius autorius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis rinkosi galimybę aukcione dalyvauti ne virtualioje platformoje, o paliekant anketą arba telefonu kaip saugesnius ir jau patikrintus patikimo dalyvavimo būdus", – sakė ji.

5 200 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: J.Čeponio "Parke".

Populiariausi autoriai

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 10 proc.

Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXI Vilniaus aukciono kūrinių triumfavo tapybos darbai: spalvingas Jono Čeponio (1926–2003) kūrinys "Parke" (1996) parduotas už 5,2 tūkst. eurų, vienos geriausių Adomo Galdiko (1893–1969) drobės "Miške" (XX a. 3–4 deš.) kaina kilo 28 proc. – ji parduota už 3,2 tūkst. eurų, o P.Kalpokui (1880–1945) priskiriamo 1939 m. aliejumi tapyto pradinio eskizo kompozicijai Lietuvos banko Kretingos skyriaus centrinėje operacijų salėje kaina kilo net 72 proc. – jis įsigytas už 3,1 tūkst. eurų.

Įtempta kova vyko ir dėl dar dviejų kūrinių. Itin vertinamo ir išskirtinio autoriaus A.Švėgždos (1941–1996) oforto "Belkino tiltelis" (1986) pradinė kaina pakilo bemaž 1,7 karto ir šis kūrinys buvo parduotas už 700 eurų.

Kitas aistras kurstęs ir ne vieną meno mylėtoją dėl pastarojo meto aktualijų privertęs nusišypsoti lotas – dailininko V.Marcinkevičiaus "Keliautojas | Traveler" (2000). Jo pradinė kaina kilo 80 proc., iki 900 eurų.

Populiariausiu aukciono autoriumi galima vadinti prieš karantiną Nacionalinėje dailės galerijoje parodą "Raudona krisdama virsta balta" atidariusį Liną Leoną Katiną: lygiai pusė visų specialioje aukciono rubrikoje "In focus" pasiūlytų lotų patraukė meno gerbėjų dėmesį. Tarp jų – ir didžiausią pradinę kainą turėjusi šios rubrikos pažiba – kūrinys "10" (1968), parduotas už 2,2 tūkst. eurų.

Kaina nepakilo

Be jau paminėtų lotų, LXI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Rafaelio Chwoleso, Kazio Šimonio, Antano Gudaičio, Alfonso Motiejūno, Juzefos Čeičytės-Jutos, Viačeslavo Jevdokimovo-Karmalitos, Prano Gailiaus ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Pigiausias LXI Vilniaus aukciono lotas – iki 1903 m. išleistas fotoatvirukas "Cathédrale, Place de l’Hôtel de Ville et Monument Commémoratif de 1812. W. Zatorsky. Kowno", kuriame vaizduojama Kauno Rotušės aikštė, kainavo 20 eurų. Jis tapo pigiausiai parduotu aukciono lotu.

44,6 proc. aukcione parduotų lotų sudarė dailės kūriniai, 32 proc. – grafikos darbai.

Aukciono dalyvių dėmesio nesulaukė įspūdinga Vilniaus kolekcija: sostinės vaizdus fiksuojantys tarpukario lenkų kūrėjų, Broniaus Uoginto, Vytauto Viktoro Banaičio ir kitų žinomų tapytojų, grafikų darbai, Antano Sutkaus, Sauliaus Paukščio fotolakštai. Neparduotųjų sąraše – Antano Martinaičio "Vakaras prie ežero", Adomo Galdiko "Nemuno peizažas", pluoštas Jono Buračo kūrinių.

Tapyba – be konkurenčių

Kaip pastebėjo Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė, jubiliejinis aukcionas nepateikė daug staigmenų, tačiau išties atsakė į pagrindinį klausimą – kaip greitai auga meno kūrinių vertė ir koks jų likvidumas, bei tam tikra prasme apibendrino meno rinkos tendencijas.

"Meno rinkoje šalia jau esamų perkamiausių autorių įsitvirtina nauji vardai, tapyba vis dar laimi prieš skulptūrą, keramiką ir taikomosios dailės kūrinius, kai kurių autorių populiarumo banga atslūgsta, o kai kuriems dar reikia gero dešimtmečio, kad apskritai būtų įvertinti", – sakė dr. S.Skaisgirytė-Makselienė.

Favoritai nenuvylė

Kaip ir buvo tikėtasi, brangiausiai parduota ryškiausia LX aukciono žvaigždė – Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslas "Saulėje" (1917), pretendavęs užimti brangiausiai parduotu kūriniu Vilniaus aukciono istorijoje tituluojamos to paties dailininko drobės "Dzūkų kaimelis" vietą.

Dr.S.Skaisgirytės-Makselienės teigimu, tai rodo, kad keramikos kūriniams būtina tam tikra laiko distancija.

Nors perrašyti esamos istorijos nepavyko, vis dėlto iki šiol didžiausia pradine – 32 tūkst. eurų – kaina įkainoto dailininko A.Žmuidzinavičiaus kūrinio vertė pakilo iki 36 tūkst. eurų ir jis tapo ketvirtuoju brangiausiai parduotu kūriniu Vilniaus aukciono istorijoje. Prieš jį rikiuojasi minėtas "Dzūkų kaimelis" (53,5 tūkst. eurų), Antano Samuolio "Liga" (39 tūkst. eurų) ir Petro Kalpoko "Upelis pavasarį" (36,5 tūkst. eurų).

Šuolis: aukciono dalyviai daugiau kaip dvigubai išaugino bronzinę su auksine patina I.Ben Shalomo "Poros" vertę.

Kita LX Vilniaus aukciono pažiba – prieš 12 metų vykusiame I Vilniaus aukcione už šiek tiek daugiau kaip 5 tūkst. eurų parduota dailininko Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) abstrakcija "Be pavadinimo" (1991–1992) – įrodė savo augančią vertę. Triskart didesnė pradinė – 15 tūkst. eurų – kūrinio kaina aukcione pakilo 25 proc. – iki 18,75 tūkst. eurų. "Ir tai tikrai turės pokyčių galutinėse perkamiausių autorių ir kūrinių sąrašų pozicijose", – pastebi Vilniaus aukciono vadovė.

Didžiausias varžytuves šįkart patyrė itin sentimentalus dailininko Valerijaus Dombrovskio (1935–2015) darbas "Žvėryno angelas" (2011), kurio kaina – 370 eurų – pakilo dukart iki 1 110 eurų. Tokiu pat tempu kilo ir dailininkės, knygų iliustratorės Albinos Makūnaitės (1926–2001) medžio raižinio "Autoportretas" (1960 m.) kaina, pakilusi nuo 160 eurų iki 440 eurų, bei litvakų menininko Itziko Ben Shalomo skulptūros "Pora" (apie 1982 m.) vertė, kuri atsispyrė nuo pradinės 380 eurų kainos ir pasiekė 920 eurų ribą.

Keramikos įvaizdžio ypatumai

Mažiausio aukciono dalyvių susidomėjimo sulaukė keramikų Eleonoros Marčiulionienės (1912–2001) ir Valdemaro Manomaičio (1912–2000) kūriniai, sukurti daugiausia XX a. 7–8 dešimtmetyje. Nors tos pačios kartos menininko Vaclovo Miknevičiaus (1910–1989) darbai, sukurti 1938–1939 m., netruko sulaukti pirkėjų.

Pigiausia: kombinato "Dailė" pagaminta suvenyrinė plaketė "Birštonas" (medis, gintaras, žalvaris), kainavo 110 eurų.

Dr.S.Skaisgirytės-Makselienės teigimu, tai rodo, kad keramikos kūriniams būtina tam tikra laiko distancija. "Galbūt tiek E.Marčiulionienės, tiek V.Manomaičio darbai po dešimtmečio ar dviejų bus vertinami visiškai kitaip nei šiandien. Akivaizdu, kad jų laikas dar neatėjo", – sako ji.

Be jau paminėtų lotų, LX Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Salvadoro Dali, Vlado Eidukevičiaus, Stasio Eidrigevičiaus, Česlovo Janušo, Dalios Kasčiūnaitės, Vytauto Kasiulio, Vytauto Kašubos, Rūtos Viktorijos Katiliūtės, Vinco Kisarausko, Emanuelio Mane-Katzo, Viktoro Paukštelio, Antano Tamošaičio, Leonardo Tuleikio, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

Kitas, iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas lietuviško meno kūrinys, - Antano Samuolio (1899-1942) „Liga“ aukcione vėl ieškos pirkėjo ir tikrins meno rinkos galimybes.

„Šis aukcionas skyrėsi nuo ankstesnių savo struktūra - praėjusią savaitę sėkmingai baigėsi pirmoji jo dalis, skirta lietuviško dizaino objektams, o kitą savaitę pasitinkame antrąją dalį, skirtą lituanistinei vaizduojamajai dailei. Šios dalies aukciono kolekcija suskirstyta į devynias temas, o iš viso ją sudaro 150 lotų. Iš pirmo žvilgsnio tai - įprasti kūriniai: tapyba ir grafika, skulptūros, kartografija ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės, tačiau tarp jų yra tokių retenybių, kad vien dėl to LVII Vilniaus aukcioną galima pavadinti tiesiog istoriniu“, - sako Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Pati didžiausia šio aukciono pažiba - P. Smuglevičiaus akvarelė „Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius“, tapusi titulinio Romos antikvaro ir leidėjo L. Mirri išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo „Vestigia delle Terme di Tito“ titulinio lapo pirmavaizdžiu. 1775 m. tapytoje akvarelėje įamžintas istorinis momentas - Romos visuomenės apsilankymas tuomet Eskvilino kalvose atrastų rūmų kasinėjimų teritorijoje.

„Piešinio pobūdis, atlikimo profesionalumas, kruopštumas ir detalumas rodo, kad tai tikrai Smuglevičiaus rankos piešinys. Tą liudija ir signatūra lapo apačioje centre“, - teigia darbo ekspertizę atlikusi Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Janonienė.

Yra žinoma, kad L. Mirri vadovaujami Romos Eskvilino kalvos archeologiniai tyrimai vyko nuo 1774 m. gruodžio iki 1776 m. kovo mėn. 1775 m. balandį pasirodžiusiame leidinyje „Antologia Romana“ buvo aprašyti keturi iš visų šešiolikos čia rastų kambarių, kurių sienas ir skliautus dengė tapyba bei stiuko ornamentai. Atkasti interjerai dviem dienoms buvo atverti Romos publikai, o kol žmonės grožėjosi atkastomis freskomis, P. Smuglevičiui ir architektui Vincenzo Brenna (1745-1820) buvo pavesta atlikti meninę dokumentaciją ir užfiksuoti vaizdus. Vėliau grafikas Marco Carloni (1742-1796) juos išraišė oforto technika ir paruošė minėtam albumui. Šalia vario graviūrų leidinio L. Mirri išleido de luxe „Vestigia delle Terme di Tito“ leidimą su originaliomis P. Smuglevičiaus akvarelėmis, kurios yra itin retos. Kelios jų iš šio leidimo yra saugomos tokiuose muziejuose kaip Paryžiaus Luvras ar Sankt Peterburgo Ermitažas.

Šį retą P. Smuglevičiaus kūrinį LVII Vilniaus aukcione lydi ir dvi pagal jo piešinius sukurtos M. Carloni graviūros, 1912 m. Juozapo Zavadskio 500 egzempliorių numeruotu tiražu išleistas leidinys „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“ bei lenkakalbių Lietuvos menininkų palikimo puokštė, kurioje galima rinktis ir įstabų Mikalojaus Konstantino Čiurliono mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869-1929) kūrinį „Vandens lelijos (Jono Okunios parko tvenkinyje)“, ir grafų Tiškevičių dvaro tapybos meistro Kazimiero Mordasevičiaus (1859-1923) „Merginos portretą“, ir Stanislovo Bohušo-Siestšencevičiaus (1869-1927) Vilniaus turgų scenas, ir daugybę kitų.

Aukciono intrigą kurstys ir lietuviškų aukcionų istorijoje brangiausiai įkainotas meno kūrinys - vieno reikšmingiausių XX a. I p. tapytojų, arsininko Antano Samuolio (1899-1942) alegorinė kompozicija „Liga“, grįžusi iš naujo pasitikrinti savo vertės ir galimybių meno kūrinių rinkoje. Ji kartu su dar šešiais dailininko atrinktais darbais buvo eksponuojama 1932 m. surengtoje pirmojoje ARS parodoje. Artimą ryšį su kūrėjo rodo ir faktas, kad būtent šį paveikslą dailininkas yra atvaizdavęs ir kitame savo darbe „Mano kambarys“.

Be minėtų, LVII Vilniaus aukciono antrosios dalies rinkinį puošia ir visų laikų perkamiausių autorių vardai, tai - Kazys Šimonis, Vytautas Kasiulis, Jonas Čeponis, Adomas Galdikas, Zigmas Petravičius ir kiti.