-
Dėl naujų S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimų savivaldybė kviečia spręsti vilniečius 4
Siūlymus dėl naujų pavadinimų šių rašytojų ir sovietmečio veikėjų vardais pavadintoms gatvėms galima teikti tinklalapyje isrinkvarda.lt iki gegužės 17 dienos, antradienį skelbia savivaldybė.
Pasak jos, visus gautus pasiūlymus apibendrins ir vertins Istorinės atminties komisija kartu su vietos bendruomene.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad atsisakyti sovietinės ideologijos reliktų visuose srityse yra ilgalaikė sostinės strategija.
„Miestas žengia į priekį, todėl ieškome naujų asmenybių, pavadinimų, kurie įprasmintų šių vietų savitumą. Į naujo vardo rinkimo procesą įtraukiame ir Fabijoniškių bendruomenes – jų siūlymai, kaip turėtų būti pavadinta jų gatvė, yra itin svarbūs,“ – pranešime cituojamas meras.
Savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad gatvėms gali būti siūlomi tiek su istorinėmis, tiek šių laikų realijomis ar asmenybėmis susiję pavadinimai.
„Prašau gyventojų parašyti, kodėl siūlo vienokį ar kitokį pavadinimą – taip bus lengviau jį įvertinti,“ – teigė ji.
Pavadinimą siūloma pasitikrinti Adresų registre, registrucentras.lt/adr/, kad nebūtų pasikartojimų. Siūlomi pavadinimai turi būti lietuvių kalba, lietuviškais rašmenimis, tinkami ir vietovardžiai, ir asmenvardžiai.
Iš pasiūlymų kiekvienai gatvei pavadinimų komisija su bendruomene išrinks po tris tinkamiausius variantus. Tuomet viešai bus paskelbtas balsavimas, kuriame gyventojai galės atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį pavadinimą. Galutinis sprendimas bus priimamas atsižvelgus į viešo balsavimo rezultatus ir tos vietos bendruomenės nuomonę.
Išrinkti gatvių pavadinimai bus teikiami tvirtinti miesto tarybai, šiai apsisprendus, gatvėms bus suteikti nauji vardai.
Vilniuje taip pat jau anksčiau nuspręsta pervadinti S. Nėries gimnaziją, jai siūlomas Vyčio arba Šv. Kotrynos pavadinimas.
Pašalinti iš viešų užrašų Liudo Giros ir Salomėjos Nėries pavardes įpareigojo Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius. Gatvių pervadinimui keitimui pritarė Vilniaus miesto istorinės atminties komisija.
L. Gira bei S. Nėris buvo rašytojai, kūrę ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą. 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Vis dėlto dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų, gindami S. Nėries įamžinimą, pabrėžia jos kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.
-
Vilniaus gatvėse verda darbai: per mėnesį paklota 15 km naujo asfalto 9
Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, gatvių ženklinimas vyksta iškart po asfalto patikros ir technologinio laiko ir artimiausiu metu naujai suremontuotose gatvės atsiras ir atnaujintas ženklinimas.
„Iki šiol seniai remontą regėjusiomis gatvėmis važinėjantys vilniečiai greičiausiai ne kartą piktinosi, kad ir čia remontuoja, ir čia taisoma. Tačiau maksimaliomis apimtimis piko ir ne piko metu dirbantys rangovai per pirmąsias trisdešimt rekordinių remontų dienų jau pasirūpino kokybišku asfaltu 20 gatvių atkarpų. Visų ir toliau paprašysime kantrybės, nes klojant ištisines atkarpas, o ne lopant gatves, susidursime su laikinais nepatogumais, kurie jau greit virs kokybiškesnėmis kasdienėmis kelionėmis“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Visų ir toliau paprašysime kantrybės, nes klojant ištisines atkarpas, o ne lopant gatves, susidursime su laikinais nepatogumais, kurie jau greit virs kokybiškesnėmis kasdienėmis kelionėmis.
Bendras asfaltuojamų A, B ir C kategorijų gatvių ilgis 35,8 km – šiose gatvėse eismas intensyviausias, automobilių greitis didžiausias, taip pat daugumoje jų kursuoja viešasis transportas. D kategorijos gatvių (lėtesnio eismo, gyvenamosios aplinkos) šiemet bus atnaujinta net 67,1 km. Į šį skaičių taip pat patenka planuojamas 7 km žvyrkelių asfaltavimas.
Prioritetas teikiamas pačios prasčiausios būklės gatvėms, kurių remonto sąrašas sudarytas remiantis gatvių skenavimo rezultatų analize. Prioritetas šiemet teikiamas žvyrkeliams, kuriuos galima sutvarkyti greičiausiai, kur nereikia atlikti kitų papildomų darbų, pavyzdžiui, lietaus nuotekų tinklų. Kur tokie darbai reikalingi, jie planuojami vėlesniems metams.
Kiekvienos gatvės atveju asfalto danga ir kiti sprendiniai parenkami individualiai, atsižvelgiama į konkrečios gatvės atkarpos intensyvumą ir tenkančią apkrovą. Numatyta parinkti stipresnius nei rekomendacijose nurodytus pagrindo sluoksnius, viršutinės asfaltbetonio dangos medžiagiškumą ir kitus parametrus. Didžiausio intensyvumo gatvėse viršutiniam asfaltbetonio sluoksniui naudojami polimerų priedai, kurių dėka viršutinis dėvimas sluoksnis tampa atsparesnis didesniam automobilių srauto intensyvumui. Visiems atliktiems remonto darbams taikomas 3 metų garantinis laikotarpis – jo metu atsiradusius defektus darbus atlikęs rangovas privalės tvarkyti savo lėšomis, o savivaldybei tai papildomai nekainuos.
Didžiąją gatvių remonto darbų dalį vykdo UAB „Grinda“, UAB „Kerista“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Kamitra“ ir UAB „Eurovia Lietuva“.
Šiemet taip pat bus remontuojama 20,3 km ir tiesiama 5,6 km naujų pėsčiųjų takų, planuojama sutvarkyti beveik 400 metrų laiptų.
Visas šiemet remontuojamas gatves, laiptus ir pėsčiųjų bei dviračių takus galima rasti specialiame žemėlapyje ir Savivaldybės tinklalapio polapyje.
-
Statistika: rekonstruotose sostinės gatvėse avaringumas mažėja sparčiau 1
Kaip rašoma savivaldybės pranešime, gatvių humanizavimas Vilniuje prasidėjo 2018 metais, kai buvo rekonstruota ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikyta Islandijos gatvė. Idėja, kad automobiliams skirta gatvės dalis turi būti tik tokio pločio, kiek minimaliai reikia ten judančiam transportui, o likusi gatvės dalis gali būti išnaudojama pėsčiųjų ir dviračių eismui, 2021 metais tapo vienu pagrindinių Vilniaus gatvių standarto principų. Standartas apibrėžė ir daugiau kriterijų, kurie užtikrina ne tik darnų, bet ir saugų eismą: pėsčiųjų ir dviračių takai atskiriami nuo važiuojamosios dalies želdynais, žiedai ir sankryžos ramaus eismo gatvėse taip pat turi užtikrinti saugų transporto greitį, daugiau apšvietimo ir saugių perėjų pėstiesiems.
Nuo 2018 metų humanizuotos Naugarduko, T. Ševčenkos, Algirdo, Didlaukio, Žirmūnų, Geležinkelio, Gerosios Vilties ir kitos gatvės. Iš viso humanizuota apie 20 kilometrų atkarpų, arba šiek tiek daugiau nei 1 procentas visų Vilniaus gatvių. Visą humanizuotų ir šiemet planuojamų humanizuoti gatvių sąrašą galima rasti https://arcg.is/1zXnPe.
Tikėjausi gero efekto eismo saugumui, bet realybėje viskas dar geriau.
„Tikėjausi gero efekto eismo saugumui, bet realybėje viskas dar geriau, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Neteigiu, kad viskas humanizuojant gatves padaroma idealiai, daug ką reikia tobulinti ir tai darome, tačiau šiuo atveju skaičiai iškalbingi.“
Specialistai palygino 2017–2019 metų ir 2020–2022 metų laikotarpiais fiksuotus eismo įvykius humanizuotose gatvėse. Iki humanizavimo šiose gatvėse fiksuoti 22 automobilių susidūrimai tarpusavyje, 55 susidūrimai su pėsčiaisiais ir 10 susidūrimų su dviračiais. Po humanizavimo automobilių susidūrimų tarpusavyje sumažėjo 32 proc., su dviračiais – 20 proc., o su pėsčiaisiais susidūrimų fiksuota net 67 proc. mažiau.
„Tvaraus saugumo principai įvertina tai, kad žmonės, judantys gatvėse, yra klystantys, tad infrastruktūra turi būti tokia, kad minimizuotų ar pašalintų šių klaidų pasekmes – t.y. būtų išvengta sužalojimų ar mirtinų atvejų. Ši išankstinė statistika tik patvirtina tai, kokios tendencijos po panašių pertvarkymų stebimos bet kuriame pažangias gatvių transformacijas įgyvendinančiame mieste – nuo Paryžiaus iki Londono, Amsterdamo ar Briuselio: pokyčių įtaka eismo saugumui, o ypač apsaugant pažeidžiamiausius eismo dalyvius, yra ženkli. Šalia to turime ir teigiamą poveikį aplinkai – mažesnį triukšmą, taršą, be to, nors ir atrodo kontraintuityvu, tai nedaro beveik jokios įtakos kelionių automobiliu trukmei“, – teigia sostinės savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Žvelgiant į visą miestą, 2017–2019 metais iš viso Vilniuje užfiksuoti 19 027 įskaitiniai eismo įvykiai, o 2020–2022 metais – 15 306, arba maždaug 19,5 proc. mažiau. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje eismo įvykių mažėjo apie 6 proc.
*Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.