Be šiuo metu „Lietuvos energijos“ jau įgyvendinamų kogeneracinių elektrinių statybos projektų, iki 2020 metų papildomai planuojama padidinti šilumos gamybos apimtis iš biokuro 100–120 MW. Į Vilniaus šilumos ūkį integravus naujas biokuro katilines ne tik bus išnaudotos savivaldybės ir valstybės valdomų įmonių turimos statybos aikštelės, bet ir dar labiau sumažinta šilumos kaina vartotojams.

Valdas Benkunskas, bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ Stebėtojų tarybos pirmininkas ir sostinės vicemeras teigia, kad vilniečiai jau senai laukia mažesnių šilumos kainų.

„Po 15 metų trukusios nenusisekusios šilumos ūkio nuomos ir dėl įvairiausių manipuliacijų išsipūtusių šildymo sąskaitų, Vilniaus miestas turi atrasti ir išnaudoti visas šilumos kainos mažinimo galimybes. Tai pagrindinis tikslas, kuris yra keliamas VŠT bendrovei. O savivaldybės ir valstybės valdomų įmonių bendradarbiavimas neabejotinai sustiprins ir pagreitins šio tikslo pasiekimą“, –  teigia Vilniaus vicemeras.

Skaičiuojama, kad dėl pigesnės šilumos gamybos iš biokuro vilniečiai kasmet sutaupys daugiau kaip 2 mln. eurų.

„Vilniaus miestui ir „Lietuvos energijai“ tęsiant strateginį bendradarbiavimą visų pirma laimės gyventojai mažiau mokėdami už šilumą. Taip pat bus išvengta perteklinių investicijų ir bus užtikrintas patikimas bei aplinkosaugos požiūriu švariausias apsirūpinimas šiluma ilguoju laikotarpiu“, – sako Nerijus Rasburskis, „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius.

Vilniaus miestas, įgyvendindamas aplinkosauginius įsipareigojimus ES ir Nacionalinę energetikos strategiją, siekia daugiau naudoti atsinaujinančių energijos išteklių. Biokuro panaudojimo plėtra taip pat yra numatyta ir rengiamame Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiajame plane, kas padėtų sumažinti šilumos kainas vartotojams atsisakant brangesnio iškastinio kuro šilumos gamybai.

Šiuo metu Vilniuje šilumos gamyboje biokuras sudaro apie 45 proc., gamtinės dujos – 55 proc. Iki 2020 metų bendrovė VŠT siekia biokuro dalį padidinti iki 70–80 procentų.

„Analizuojame ir vertiname biokuro panaudojimo plėtros galimybes mūsų valdomo tinklo infrastruktūroje, o taip pat atidžiai stebime biokuro tiekimo rinkos tendencijas. Tikimės, kad jau kitų metų pradžioje galėsime imtis konkrečių projektų įgyvendinimo“, – sako VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas.

VKEKK duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

Nuo šiol šilumos ūkį vėl administruos Vilniaus miesto savivaldybė per jos įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT). Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės „Veolia“ antrinė UAB „Vilniaus energija“.

„Šiandien – istorinė diena Vilniaus miestui, vilniečiams. Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas – skaidrus ir efektyvus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, susigrąžinus šilumos ūkį lieka neišspręsti itin svarbūs klausimai dėl „Vilniaus energijos“ negrąžintų permokų šilumos vartotojams, nuomininko skolų ir kitų dalykų. „Noriu pabrėžti, kad pasitelkdami teisines priemones darysime viską, kad būtų išaiškinti visi nesąžiningos veiklos ar piktnaudžiavimo atvejai ir apgintas viešasis interesas“, – teigė Benkunskas, VŠT Stebėtojų tarybos narys.

Pagrindinis VŠT akcininkas – Vilniaus miesto savivaldybė – ir įmonės vadovai vieningai sutaria, kad siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti mažiausią ekonomiškai pagrįstą šildymo ir karšto vandens kainą – būtina dirbti efektyviau, sumažinti šilumos nuostolius modernizuojant ūkį.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko, pirmiausia būtina užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir efektyvumą, būtina subalansuoti finansų srautus, tęsti paslaugų tiekimą miestiečiams ir įvertinti, kiek reikės investuoti į šilumos ūkio rekonstrukciją bei plėtrą ateityje.

„Jau šiais metams esame numatę rekonstruoti per 10 šilumos trasų atkarpų Vilniaus mieste. Planuojame modernizuoti kai kurias termofikacines ir rajonines katilines. Iš viso šiemet esame numatę investuoti per 11 mln. eurų. Nėra abejonių, kad ir ateityje modernizuosime šilumos ūkį, tobulinsime ir procesus, nes visa tai leidžia siekti mažiausios ekonomiškai pagrįstos kainos už šildymą ir karštą vandenį“, – kalbėjo M. Burokas.

Dar viena labai svarbi galutinės kainos vartotojams mažinimo dalis – kuro kainos valdymas. „Šiuo metu didžioji dalis šilumos gamybai naudojamo kuro – suskystintos gamtinės dujos. Sumažinus gamtinių dujų ir kito, aplinkos taršą didinančio iškastinio kuro, naudojimą, būtų galima sumažinti ir jo įtaką kainos didėjimui", - teigė M.Burokas.

Kaip vieną iš veiklos prioritetų, VŠT numato ir klientų aptarnavimo gerinimą. Akcentuodamas klientams aktualią informaciją, VŠT vadovas primena, kad pasikeitus šilumos tiekėjui klientams naujų sutarčių sudaryti nebūtina. „Nuo kovo 30 d. už suteiktas paslaugas reikės mokėti „Vilniaus šilumos tinklams“. Visą informaciją, reikalingą mokėjimui atlikti, klientai ras mūsų sąskaitose. Kilus klausimų, į juos visus atsakys mūsų klientų aptarnavimo specialistai“, – sakė M. Burokas.

VŠT vadovas džiaugiasi, kad net 95 proc. darbuotojų tęs savo veiklą šilumos ūkyje. Pasak jo, bendrovė sieks išlaikyti geriausius specialistus ir veiklai atsidavusius darbuotojus, su kuriais drauge bus kuriama nauja įmonės kultūra ir įvaizdis.

Dabartiniai sostinės valdantieji sako, kad jų pirmtakai suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. Jie žada, kad tinklus iš prancūzų kontroliuojamos „Vilniaus energijos“ perimanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai užtikrins didesnį skaidrumą. Tačiau dalis stebėtojų ragina pasibaigus sutarčiai pagaliau prie derybų stalo susitarti dėl investicijų ir turto vertinimo, nes bylinėjimasis gali atbaidyti dalį investuotojų.

Sutartyje pasigedo saugiklių

Už energetiką atsakingas Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas sako, kad 2002 metais duoti pažadai dėl pigesnės šilumos ir modernaus šilumos ūkio subliuško.

„Šilumos tinklų ir gamybos šaltinių būklė yra prasta. Kitos savivaldybės, kurios neatidavė tinklų, yra susitvarkiusios geriau. Tokios socialiai jautrios ir monopolinės paslaugos, kaip šilumos gamyba ir tiekimas, negalima atiduoti į privačias rankas pagal nuomos sutartis. Geriausia šioje vietoje yra valstybės valdomos įmonės“, - BNS sakė V.Benkunskas.

Jo teigimu, nuomos sutartyje trūko saugiklių, kurie užtikrintų „tinkamą sutarties vykdymą ir sankcijas nuomininkui, jeigu kažkas vyksta blogai“, nebuvo pakankamos valstybės institucijų ir savivaldybės priežiūros. Vicemeras tikino, kad Vilnius išmoko pamoką ir privačių investuotojų nuomos pagrindu nebeieškos.

2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs Artūras Zuokas priekaištus atmeta - jis susitarimą pavadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.

„Nesutarimus ir ginčus turėjo politikai. Nesutarimų priežastys daugiausia buvo politinės arba lemtos interesų grupių įtakos šilumos bei energetikos ūkyje“, - teigė A.Zuokas, atsakymus BNS pateikęs raštu.

„Pagrindinė šilumos ūkio kontrolė - ne savivaldybės rankose, o Vyriausybės, Prezidentės ir Kainų komisijos. Jei jos nesugebėjo užtikrinti sąžiningumo ir teisingų sprendimų, tai labai keista“, - pridūrė jis.

Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncernu „Icor“, kuris anksčiau vadinosi „Rubicon group“, atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A.Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis yra „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G.Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuva“ valdyboje.

A.Zuoko ir A.Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį.

Skundai arbitražams

Ginčai tarp Lietuvos institucijų ir „Veolios“ šiuo metu yra persikėlę į tarptautinius arbitražus. 2016 metų pradžioje „Veolia“ valdomos įmonės pateikė ieškinį Vašingtono arbitražui su reikalavimu atlyginti apie 100 mln. eurų žalą dėl, jų teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Vilniaus valdžia dabar sako svarstanti pateikti panašaus dydžio ieškinį Stokholmo arbitražui dėl, jos teigimu, investuotojų padarytos žalos Vilniaus šilumos ūkiui.

Praėjusią savaitę Kainų komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,3 mln. eurų baudą už tai, kad 2012-2014 metais nepagrįstai padidino šilumos kainas. Konkurencijos taryba 2015-ųjų gruodį įmone nubaudė 19 mln. eurų bauda už tai, jog penkerius metus šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirko tik iš su ja susijusios įmonės „First Opportunity“ ir nepasinaudojo galimybe pirkti pigesnį biokurą biržoje. Vėliau teismuose ši bauda sumažinta iki 17 mln. eurų.

Teismui 2014 metais taip pat buvo perduoda baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo pateikti A.Janukoniui, L.Samuoliui ir prancūzų investuotojų atstovui Jeanui Sacreaste'ui (Žanui Sakrestui).

„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri (Genduri) BNS atsiųstame komentare teigė, kad šiuo metu situacija Lietuvoje nepalanki, tačiau šios rinkos įmonė neapleidžia.

„Artimiausiu laiku plėtros čia nesitikime, bet liekame kantrūs. Esame ilgametė kompanija, todėl laikas yra mūsų sąjungininkas. Bendrovei „Vilniaus energija“ esame numatę aiškų planą, tačiau pagrindinė žinia yra ta, kad „Veolia“ lieka Lietuvoje“, - teigė M.Ghendouri.

Ji tikino nežinanti, dėl ko įmonė sulaukė priešiškumo, bet pridūrė, kad dar tikisi visus ginčus išspręsti taikiai.

„Veiklos pradžioje sunkumų Lietuvos rinkoje neturėjome, sprendėme įprastus mūsų verslui iššūkius. Laikui bėgant pajutome, kad tapome čia nemėgstami. Dėl man nežinomų priežasčių nuomonė kompanijos „Veolia“ atžvilgiu tapo priešiška, nors mūsų pasiekimų Lietuvos ūkyje neįmanoma nepastebėti“, - teigė M.Ghendouri.

„Veolia“ skaičiuoja, kad bendrovė pagal šilumos ūkio nuomos sutartį 2002 metais buvo įsipareigojusi Vilniuje investuoti 167,679 mln. eurų, tačiau investavo daugiau - 177,220 mln. eurų, iš jų 8,636 mln. eurų buvo Europos Sąjungos (ES) parama.

Prieš metus Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos Europos reikalų ministras sakė, kad jo vyriausybė atidžiai stebi ginčą dėl „Veolia“ investicijų Lietuvoje ir tikisi, kad jį pavyks išspręsti taikiai. Harlemas Desiras (Harlemas Deziras) tuomet tikino nenorintis, kad šis atvejis atbaidytų Prancūzijos investicijas Lietuvoje, bet pridūrė, kad visiems tarptautiniams investuotojams svarbus „verslo klimatas ir tai, kaip elgiamasi su investavusiomis įmonėmis“.

Investicijos į biokurą ir šilumos trasas

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Mantas Burokas sako, kad artimiausiu metu bandys įvertinti turto vertę ir iki rudens stabilizuoti įmonės veiklą.

„Grubiai tariant ketvirtadienį ateisime ir įvertinsime, kokia palikta turto kokybė. Tikslas iki rudens, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje rasime ūkį, bandysime stabilizuoti įmonės veiklą. Jeigu kažko trūksta, įsidiegsime. Norime eliminuoti visas rizikas. Ilgoje perspektyvoje norime įdiegti šiuolaikinę vadybinę kultūrą ir skaidrumo reikalavimus“, - BNS sakė M.Burokas.

Anot jo, Stokholmo arbitražo paskirti techninės būklės ekspertai Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“ baigė šilumos ūkio apžiūrą, tačiau savo ataskaitos dar nepateikė, todėl komentuoti galimus kompensacijų reikalavimus dar per anksti.

„Jausmas dėl šilumos ūkio, kad nėra nei tragedija, nei idealu. Kažkur per vidurį, o kaip tiksliai atrodo ūkis, pasakys ekspertai. Trūkumų turte yra. Dėl to turėtų įsijungti kompensacinis mechanizmas ir viskas turėtų būti kompensuojama pinigais, bet kol nėra ataskaitos ir nepateiktas reikalavimas nuomininkams, tol nesiimsiu svarstyti, ar bus geranoriškai bandoma kompensuoti“, - kalbėjo M.Burokas.

Vilniaus tarybos narys ir VŠT Stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas sakė, kad ilguoju laikotarpiu bus svarstomos investicijos į biokuro pajėgumų didinimą bei šilumos trasų atnaujinimą.

„Reikia užtikrinti, kad šilumos ūkis veiktų ir įvertinti jo būklę. Tada reikia žiūrėti, kurias vietas reikia remontuoti. Galbūt kai kur reikės kapitalinių remontų. Viskas turi būti atlikta taip, kad tiekimas nenutrūktų. Vėliau žiūrėsime, kad Vilniuje būtų daugiau naudojama biokuro ir būtų rekonstruojamos šilumos trasos, toliau bus sprendžiamos tolimesnės investicijos“, - BNS teigė A.Sekmokas.

Ginčai su „Lietuvos energija“

Vyriausybė tikisi, kad perėmusi šilumos ūkį Vilniaus valdžia išspręs ginčus su valstybės valdomu energetikos holdingu „Lietuvos energija“ dėl termofikacinės elektrinės. Vilniaus savivaldybė spaudžia „Lietuvos energiją“, kad ji iš jos nupirktų Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TEC-3). Kol nėra apsispręsta dėl TEC-3 perėmimo, tol Vilniaus valdžia nėra linkusi išduoti leidimų „Lietuvos energijos“ vystomai 300 mln. eurų vertės kogeneracinės elektrinės statybai šalia Gariūnų.

„Šilumos ūkis yra savivaldybės ir jie mato, kas turėtų būti daroma. „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės projekto klausimas, kuris turėtų sumažinti šilumos kainą, trečiosios termofikacinės elektrinės perdavimo derybos su „Lietuvos energija“. Šiuos klausimus reiktų išspręsti kuo greičiau. Šie išspręsti dalykai palengvintų gyvenimą“, - BNS sakė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ turėtų perimti kovo 30-osios naktį.

Sutvarkyti Vilniaus šilumos ūkį gali pavykti nebent po savivaldos rinkimų, nes dabartinė miesto valdžia gina „Vilniaus energiją“ ir koncerno „Icor“ interesus, sako buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, dabartinio ministro Roko Masiulio prašymas nepriklausomiems šilumininkams atskleisti tikruosius akcininkus rodo, kad ministerijos rankos surištos, todėl jis siūlo reguliuoti visus šilumos gamintojus.

„Dabartinė valdžia, aš manau, nesiims tikrai jokių žingsnių, kadangi iki savivaldos rinkimų liko labai mažai, o realiai Vilniaus savivaldybė dangsto šiandien egzistuojantį monopolinį šilumos gamintoją „Vilniaus energiją“, tai čia ne tik nesiims, bet priešingai - stengiasi tą monopolį ir privilegijas išlaikyti. O pelnus gauna ne pati „Vilniaus energija“, o „Icor“ dukterinės įmonės“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, kovojant su nepriklausomais šilumos gamintojais, Energetikos ministerija neturi beveik jokios įtakos, ir tai rodo ministro R.Masiulio tonas. Tačiau, anot A.Sekmoko, ministras galėtų inicijuoti šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis būtų reguliuojami ir nepriklausomi gamintojai.

„Centrinė valdžia, ministerija įtakos praktiškai neturi ir ministro pasisakymas, kad jis kviečia, prašo, kad būtų atskleisti akcininkai, bet skamba tonas mažų mažiausiai keistai. Kodėl jie turėtų atskleisti, jeigu nėra įpareigojami kažkokių teisės aktų? Ką galėtų Energetikos ministerija, tai siūlyti pakeitimus šilumos ūkio įstatyme, kad visi šilumos gamintojai būtų reguliuojami ir numatyti tam tikrą metodiką. Tas stiprintų, nes šiandien nematome jokios realios konkurencijos“, - aiškino A.Sekmokas.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ pradeda Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių pertvarkos partnerių paiešką ir iki šių metų pabaigos tikisi išsiaiškinti, su kuoplėtos šilumos gamybos projektus Vilniuje ir Kaune, rašo portalas vz.lt.

Šį penktadienį „Lietuvos energija“ potencialiems projektų partneriams ketina išsiųsti prašymus pateikti informaciją dėl dalyvavimo viešajame konkurse. Partnerių atsakymų su jų nurodytais tikslais ir galimybėmis bus laukiama iki liepos 20 dienos, rugpjūtį bus vertinami gauti atsakymai, o rugsėjį „Lietuvos energija“ parengs projektų partnerių atrankos aprašą ir paskelbs atrankos pradžią. Rugsėjo-gruodžio mėnesiais vyks projekto partnerių atranka ir iki metų pabaigos paaiškės, kokios įmonės dalyvaus bendrų įmonių su „Lietuvos energija“ steigime, rašo portalas, remdamasis neoficialiomis žiniomis.

Apie šiuos planus Kauno merą Andrių Kupčinską informavo trečiadienį Kaune apsilankęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Planuojama biokuro kogeneracijos projektus Vilniuje ir Kaune pradėti įgyvendinti kitų metų sausį, o iki 2017 metų baigti šimtų milijonų litų vertės kogeneracinių jėgainių projektus.
 

Energetikos įmonių grupę valdantis holdingas „Lietuvos energija“ atsiribojo nuo Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimų apie Vilniaus termofikacinės elektrinės modernizavimo projektą.

„Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei pateikė informaciją, kuriai mes nepritariame. Tai buvo vienašališkas savivaldybės sprendimas, nesuderintas su mumis kaip projekto partneriais“, – BNS sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Anot „Lietuvos energijos“, meras kalbėjo apie darbo grupę, kuri iš tikrųjų neturi nieko bendra su Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ pasirašytu ketinimo protokolu.

„Darbo grupė buvo suformuota Vilniaus miesto tarybos sprendimu. Darbo grupėje „Lietuvos energijos“ atstovų nėra ir dalyvauti jie kviečiami nebuvo“, - BNS pranešė įmonė.

Vėliau Vilniaus savivaldybės atstovai BNS pranešė, jog spaudos konferencijoje A.Zuokas kalbėjo apskritai apie Vilniaus termofikacinės elektrinės modernizavimo projektą. Anot jų, meras neturėjo galvoje planuojamo projekto su „Lietuvos energija“.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas BNS sakė, kad apie darbo grupės sprendimą „Lietuvos energija“ buvo informuota praėjusią savaitę. Jis teigė, kad tai alternatyva, kurią nusprendus įgyvendinti galėtų dalyvauti ir „Lietuvos energija“.

„Tiesiog šilumos tinklai turi pateikti savo akcininkui alternatyvą, kaip būtų galima sumažinti šilumos kainas gyventojams. (...) Jis gali būti bendras projektas, bet pirmiausia turime žinoti, ką darome, turime turėti techninį sprendinį“, - BNS sakė A.Keserauskas.

Jis teigė, kad kai bus sprendžiama, kaip įgyvendinti projektą, bus svarstomos įvairios bendradarbiavimo alternatyvos: „Kada apie įgyvendinimo būda spręsime, tai bus įvairūs variantai svarstomi - ar vieni Vilniaus šilumos tinklai, ar kartu su „Lietuvos energija“ ir kiti variantai, bet pirmiausia reikia žinoti, kokė projektą darome“.

A.Zuokas penktadienį pareiškė, jog bendras Vilniaus šilumos tinklų ir „Lietuvos energijos“ projektas, modernizuojant Vilniaus trečiąją termofikacinę elektriną Gariūnuose, kainuos 720 mln. litų.

„Rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą pasirašyti ketinimų protokolą su „Lietuvos energija“, taip pat sudaryti darbo grupę, kuri nagrinėtų, ką ir kaip turėtų daryti Vilniaus miestas, kad sumažintų šilumos kainą. (...) Šią savaitę darbo grupė apsisprendė dėl elektrinės projekto, kitą savaitę teiksime siūlymą miesto tarybai“, - spaudos konferencijoje sakė Artūras Zuokas.

Jis taip pat sakė, kad darbo grupėje buvo dirbama su „Lietuvos energijos“ atstovais: „Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto šilumos tinklai sudarė sutartį su „KPMG Lietuva“ bei jų partneriais ir kartu rengiant šiuos pasiūlymus dirbo ne tik Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, bet taip pat deleguoti asmenys iš Lietuvos Energetikos ministerijos ir „Lietuvos energijos“ atstovai“.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė, kad būtų sudaryta darbo grupė, kuri įvertins ir nustatys Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros galimybes ir prioritetus bei įgyvendinimo priemones. Darbo grupės tikslas yra sumažinti šilumos kainą, didinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinti vietinės elektros energijos gamybą, naudojant elektros ir šilumos gamybos kogeneraciją, stebėti, kad būtų įgyvendinti Vyriausybės strateginiai planai 2014-2021 metams.

Darbo grupę sudarys atstovai iš Tarybos frakcijų, akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vyriausybės.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad dar spalį dalyvaujant ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui, įmonės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas ir bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas pasirašė ketinimų protokolą, kuriame apibrėžti pagrindiniai bendradarbiavimo principai įgyvendinant Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 (toliau – TE-3) konversijos į vietinį kurą arba alternatyvios kogeneracinės jėgainės, kūrenamos vietiniu kuru, statybos projektą.

Tai bus didžiausias šilumos gamintojas Vilniaus mieste, pagaminantis 40-45 proc. visos Vilniuje centralizuotai suvartojamos šilumos energijos. Įgyvendinus šį projektą šiluma vilniečiams nuo dabartinių kainų turėtų sumažėti iki 25 proc., o gaminama elektra būtų konkurencinga ir pardavinėjama rinkos kainomis, vartotojams nedidinant elektros energijos tarifo.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2010 metų lapkričio 24 dienos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), nuo 2016 m. sausio 1 d. dideliems kurą deginantiems įrenginiams įsigalios naujos, daug griežtesnės išmetamų į aplinkos orą teršalų ribinės vertės. Tačiau šių metų gruodį Europos komisija nustatė pereinamąjį laikotarpį, skirtą įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus. Tai reiškia, kad Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir rajoninė katilinė Nr. 8 palaipsniui turės būti pritaikytos prie naujų aplinkosaugos reikalavimų iki 2020 metų.

Lietuvos prezidentė antradienį sukritikavo Vyriausybę dėl šilumos ūkio pertvarkos. Dalios Grybauskaitės žodžiais, Vyriausybei gali tekti atsakomybė už stringančią šio ūkio pertvarką, pirmiausia Vilniuje.

"Skatinu šią Vyriausybę griežtai ir energingai šilumos imtis ūkio pertvarkos, ypač tuose miestuose, kur savivaldybės arba turi interesų, arba tiesiog atstovauja monopolistų interesams, arba nevykdo iš viso jokios reformos. Turiu galvoje ypač Vilnių, todėl kreipiuosi į Vyriausybę, kad finale tai gali tapti tiesiogiai Vyriausybės atsakomybė, jeigu šilumos ūkio pertvarka Vilniuje strigs, kai tuo tarpu kituose miestuose ši pertvarka vyksta greitai ir skaidriai", - po susitikimo su ministrų kabinetu antradienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

"Vyriausybė turi parengti vieną ir bendrą, o ne dvi konkuruojančias šilumos ūkio programas", - rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Po pasisakymų nei prezidentė, nei premjeras Algirdas Butkevičius neatsakė į žurnalistų klausimus.

D.Grybauskaitė nuolat kritikuoja Vilniaus valdžią dėl nesugebėjimo tvarkytis šilumos ūkyje, o merą Artūrą Zuoką - dėl jo interesų šiame versle. Prezidentė yra pareiškusi, jog miesto šilumos ūkyje piktnaudžiaujama monopoline padėtimi, matomi "Icor" grupės interesai, o didelė dalis atsakomybės dėl to tenka savivaldybei.

Vilniaus šilumos ūkis yra išnuomotas Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai "Vilniaus energijai", kuri yra susijusi su koncernu "Icor".