Vidurvasario karštis ir aistringa programa gausiai susirinkusiai publikai padovanojo įspūdingas akimirkas. Melomaniškais malonumais Valdovų rūmų Didžiajame kieme mėgavosi muzikos profesionalai, kultūros ir verslo atstovai bei meno mylėtojai.

„Violeta Urmana – pasaulyje pripažinta lietuvių vokalistė, kuri pernelyg retai koncertuoja Lietuvoje, kad leistum sau prabangą jos neišgirsti gyvai ir tikėtis tai padaryti „kada nors“, – sako į koncertą atvykęs muzikologas, LRT Opus vyresnysis redaktorius Darius Užkuraitis.

Iš Klaipėdos į Vilnių vienam vakarui sugrįžusi operos dainininkė, pedagogė Vilhelma Mončytė teigė, jog atstumas nėra problema, kai nori išgirsti savo favoritą.

„Kad ir kur bebūčiau vasarą Lietuvoje, tiesiog privalau atvykti, pasiklausyti kultūrinės, istorinės asmenybės, fantastiškos balso savininkės Violetos Urmanos. Ji – ypatinga solistė, iš kurios galima mokytis, kurios klausantis patiri didžiulį katarsį“, – kalba V. Mončytė.

„Žavu, kad Urmana sugrįžta į Lietuvą džiuginti savo talentu, manau, ji yra įkvepiantis sėkmingos kūrybinės karjeros pavyzdys jauniems kūrėjams“, – sako architektė, oreivė, verslininkė Jolanta Tūraitė.

„Violeta Urmana visada buvo ir yra idealas. Šalia jos stebinančių vokalinių galimybių noriu paminėti ir išskirtinę garso kultūrą bei sceninį aristokratiškumą. Einu mokytis, mėgautis, kartu veduosi dukras, kad girdėtų, kokia turi būti tobula kokybė klasikoje“, – įspūdžiais dalijasi operos solistė Ieva Prudnikovaitė.

Festivalio atidarymo šventėje dalyvavo bei sveikinamąjį žodį tarė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, į festivalį atvykęs drauge su žmona, operos soliste Vismante Benkunskiene.

Klasikinės muzikos deimantas

Lietuvos operos primadona V. Urmana – klasikinės muzikos deimantas, žibantis garsiausiuose pasaulio teatruose.

Per savo ilgametę karjerą ji yra pelniusi daugybę apdovanojimų: Londone – Karališkosios filharmonijos apdovanojimą dainininkams, Vienoje – Austrijos „Kammersaengerin” titulą. 2014 metais Italijos prezidentas ją apdovanojo ordinu „Stella d’Italia”.

Už nuopelnus Lietuvai V. Urmanai suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, o 2020 metais solistė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Šį vakarą prasidėjęs festivalis „Midsummer Vilnius“ truks iki liepos 28-tos dienos, siūlydamas vilniečiams bei miesto svečiams dar 10 įkvepiančių vakarų po atviru dangumi.

Šios savaitės programoje publikos laukia kinematografiškas violončelės virtuozo „Future Cello“ pasirodymas, džiazo legendos Kenny Garretto šou, didžiausias šią vasarą Evgenya Redko pasirodymas su didžiule grupe, unikali tarptautinė kolaboracija „FINK Orchestra“ ir Angelikos Cholikos šokio teatro šokio spektaklio premjera „Jaunystė“.

Daugiau informacijos – www.midsummervilnius.com

Scenoje kartu su juo žiūrovai išvydo garsias operos žvaigždes – „Grammy“ apdovanojimu įvertintą sopraną Ana Maria Martinez, Lietuvos operos primadoną Violeta Urmaną ir žinomą Ispanijos dirigentą Jordi Bernacer.

  P. Domingo koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru įvyko Lietuvai ypač svarbią dieną - vasario 16-ąją. Svečio pasirodymas sulaukė publikos ovacijų.

P.Domingo su V.Urmana vieną kūrinį sudainavo lietuviškai.

Madrido priemiestyje gimęs P.Domingo yra pelnęs 12 „Grammy“ ir du „Emmy“ apdovanojimus.  Jis yra vadovavęs geriausiems pasaulio orkestrams ir įkūnijęs net 149 skirtingus operos vaidmenis. 

 P.Domingo yra ne tik operos solistas, bet ir puikus dirigentas. Kaip orkestro vadovas, jis sukūrė per 500 operos pasirodymų ir simfoninių koncertų. Kaip operos solistas ir kaip orkestro dirigentas, P.Domingo reguliariai koncertuoja Milano „La Scala“, Vienos operos, Londono „Covent Garden“, Paryžiaus „Bastille Opera“, San Francisko operoje, Čikagos „Lyric Opera“, Vašingtono „National Opera“, Los Andželo operoje, Barselonos „Liceu“, Buenos Aires „Colon“, Madrido „Real“ ir daugelio kitų svarbiausių operos rūmų scenose.

Georges Bizet opera „Karmen“ Klaipėdos muzikiniame teatre jau statyta, tačiau šįkart, rugpjūčio 11 d. Palangos koncertų salėje, skambės ypatinga „Karmen“ versija. Spektaklio choreografė Aušra Krasauskaitė į bene dažniausiai pasaulyje statomą operą ir nemarų Karmen mitą kvies pažvelgti kitaip – pristatys G. Bizet-R.Ščedrino baletą „Karmen siuita“.

„Gana ilgą laiką vis klausiausi ir klausiausi Bizet-Scedrino „Karmen siuitos“. Ši muzika man be galo patinka – ji gyva, momentais sunki, su tragizmo, melancholijos, aistros prieskoniais. Taip pat perskaičiau istoriją apie kompozitoriaus G.Bizet meilę vyresnei moteriai, kuri jį paniekino ir atstūmė. Daroma prielaida, kad taip atsirado opera „Karmen“ – destruktyvi meilė be atsako įkvėpė kompozitorių. Tai mane labai sudomino – pati kančios tema, kai ji transformuojasi į materiją, šiuo atveju, muziką“, - pasakoja „Karmen“ choreografė A. Krasauskaitė.

Kitas „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ akcentas - „Ispaniškoji sarsuela“. Sarsuela (isp. zarzuela) – tai plačiai paplitęs ispanų nacionalinis muzikinis draminis žanras, sujungiantis muziką, dramą ir šokį. Pavergęs daugybę menininkų, šis šarmingas žanras išsiskiria turiningais, įmantriais ir sąmojingais dialogais bei nepaprasta muzikos įvairove. Klaipėdos muzikiniame teatre „Ispaniškąją sarsuelą“ kuriantys operos solistas Vladmiras Prudnikovas ir choreografas Mantas Černeckas rugpjūčio 12 d., 20 val. pajusti ispanišką dvasią žiūrovus kviečia į Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelį.

„Teko daug važinėti po Ispaniją, girdėjau, kad yra tokie sarsuelų teatrai, bet jų nedaug. Kilo idėja paimti ištraukas iš daugelio sarsuelų ir sujungti į vieną. Iš trisdešimties ar keturiasdešimties sarsuelų išrinkau tai, kas man artima“, - apie „Ispaniškąją sarsuelą“ pasakoja režisierius, operos solistas V. Prudnikovas.

Muzikos gurmanus Klaipėdoje sukvies vienos ryškiausių lietuvių operos solisčių Violetos Urmanos ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro koncertas. Lietuvių operos primadona, dainuojanti ryškiausiose pasaulio scenose, Klaipėdoje pristatys gražiausius garsaus vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio kūrinius. Žymint kompozitoriaus 180 metų apsilankymo Klaipėdoje sukaktį, koncerto metu skambės ištraukos iš žinomiausių R. Wagnerio operų. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Vladimiro Ponkino. Išskirtinis V. Urmanos koncertas rugpjūčio 15 d., 19 val., Klaipėdos dramos teatre.

Jubiliejiniame Gala koncerte skambėsiantys kūriniai leis prisiminti trisdešimt Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvavimo metų – legendomis tapusius spektaklius ir šiame teatre žvaigždėmis iškilusius atlikėjus.

Nuo pirmosios teatro premjeros – 1988 m. A. Žigaitytės operos „Mažvydas“ iki G. Kuprevičiaus „Prūsų“, G. Verdi „Traviatos“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“ ir daugelio kitų miesto muzikos mylėtojų pamėgtų kūrinių.

Scenoje pasirodys visų teatro meno kolektyvų nariai, prie jų prisijungs Klaipėdos muzikiniame teatre dirbę šiandien visoje Lietuvoje žymūs atlikėjai – Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaits bei šiuo metu JAV dirbanti operos solistė Nida Grigalavičiūtė, taip pat Deividas Norvilas ir Edmundas Kučinskas. Gala koncertas - rugpjūčio 19 d., 19:00 Klaipėdos muzikiniame teatre.

„Prahos pavasaris“ kasmet klausytojams pasiūlo unikalų tradicinės muzikos ir drąsių eksperimentų derinį. Nuo gegužės 12 iki birželio 4-osios vyksiantis 71-asis festivalis pakvies į daugiau nei 50 koncertų, kuriuose pasirodys žymūs atlikėjai iš Prahos, Londono, Berlyno, Singapūro.

Vienas ryškiausių šių metų akcentų – Baltijos šalių muzika. Lietuvos muzikos tradicijoms atsovaus mecosopranas – Violeta Urmana, M. K. Čiurlionio kvartetas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Tai vienintelis šiemet festivalyje dalyvausiantis mišrus choras.

Kalbėdamas apie choro pakvietimą dalyvauti „Prahos pavasaryje”, Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta sakė: „Jaučiamės pagerbti ir dėl kvietimo dalyvauti renginyje, kurio istorija mena ryškiausių pasaulio muzikos žvaigždžių pasirodymus, ir dėl festivalio rengėjų siekio artimiau pristatyti Baltijos šalis kaip savitą ir turtingą muzikinę tradiciją turintį regioną, atskleisti kiekvienos iš šio regiono šalių muzikos įvairovę bei unikalumą“.

„Per pastaruosius keletą metų choras lankėsi Kinijos Makao, Šveicarijos Siono, Italijos Romos muzikos festivaliuose, tačiau pasirodymas tokiame prestižiniame renginyje kaip Čekijos sostinėje nuo 1946 m. rengiamas festivalis – neabejotinai didelis įpareigojimas tinkamai pristatyti Lietuvos muzikinę kultūrą ir labai svarbus įrašas choro muzikinės veiklos istorijoje“, - tikino P. Bingelis.

Gegužės 23 d. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Čekijos nacionalinės filharmonijos būstinėje – „Rudolfinum“ rūmų A. Dvoržako koncertų salėje choras atliks Broniaus Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui”, kuri, kaip nurodo festivalio rengėjai, Čekijoje suskambės pirmąsyk.

Solo partiją atliksianti V. Urmana pasidžiaugė, kad į „Rudolfinum“ sceną pakils ne tik drauge su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, bet ir su Europoje gerai žinomu Kauno choru, su kuriuo ne kartą yra sėkmingai dalyvavusi bendruose projektuose.

Pagrindinis choro pasirodymas, diriguojant meno vadovui P. Bingeliui, numatytas gegužės 24 – ąją, įvyks išskirtinėje koncertinėje erdvėje – savo istoriją nuo XIV a. skaičiuojančioje, ne kartą perstatytoje ir galiausiai puošnų barokinį pavidalą įgavusioje Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje.

Koncerto, kuriame skambės a capella, keturiomis skirtingomis kalbomis atliekami kūriniai, programa supažindins klausytoją su plačiu Lietuvos ir užsienio kompozitorių muzikos spektru, atskleis skirtingų epochų ir žanrų lietuviškos muzikos įvairovę.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) menininkės taikai vardas suteiktas Lietuvos operos solistei Violetai Urmanai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį pranešė, kad šį vardą solistei suteikė UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova. Iškilmingos ceremonijos metu UNESCO vadovė pabrėžė, jog šis titulas Lietuvos atstovei suteiktas už jos aktyvias pastangas skatinant kultūros, kuria remiasi taikus dialogas ir tarpusavio supratimas tarp bendruomenių bei pačiose bendruomenėse, vaidmenį.

Kaip UNESCO menininkė taikai, Lietuvos operos žvaigždė prisidės skatinant UNESCO iniciatyvas, tokias kaip studentų mokymai Afrikos valstybėse.

„Lietuvos operos solistės nominacija – papildomas etapas Lietuvos ir UNESCO bendradarbiavimo istorijoje šiais simboliniais 2016 metais, kai Lietuva mini UNESCO narystės 25-metį“, – teigia URM.

UNESCO menininkai taikai – tai tarptautiniu lygiu pripažintos asmenybės, kurios, naudodamosi savo įtaka ir autoritetu, garsina UNESCO veiklą. Tarp UNESCO menininkų taikai – tokios asmenybės kaip dainininkės Sarah Brightman (Sara Braitman) ir Celine Dion (Selin Dion), architektė Zaha Hadid.

V.Urmana – pirmoji Lietuvos atstovė, gavusi UNESCO menininkės taikai vardą. Panašia veikla užsiimančių asmenybių gretoms priklauso kiti du Lietuvos atstovai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, kuriam buvo suteiktas UNESCO geros valios ambasadoriaus vardas, ir UNESCO sporto čempionas Virgilijus Alekna.