Moteris mirė šeštadienio rytą, 7.30 val. Žinia apie netektį pasidalijo Lietuvos muzikos pasaulyje Lietuvos muzikų sąjunga savo feisbuko paskyroje.

Komentaruose suplūdo gerbėjai, kurie išreiškė liūdesį dėl S. Sondeckienės mirties.

„Amžiną atilsį profesorei. Lai amžinoji šviesa jai tešviečia. Užuojauta artimiesiems ir visai muzikos bendruomenei“, – rašė Nijolė.

„Ji buvo didelio meno žmogus. Pagarba ir amžinoji šviesa. Amen“, – dalijosi Kristina.

„Amžiną atilsį gerbiamai profesorei, užuojauta artimiesiems“, – komentavo Agnė.

 

 

Apie Lietuvos violončelininkę Lietuvos muzikų sąjunga parašė tekstą, išreikšdami pagarbą ir atminimą mirusiai muzikei.

Silvija Narūnaitė gimė 1942 m. Kaune.

Tai buvo blogio metas – vyko Antrasis pasaulinis karas, masinės žydų žudynės. Mergaitė šito atsiminti negalėjo – buvo per maža. Bet jos tėvai nepamiršo. Silvijos mamytė po karo dirbo vaikų namuose, globojo be tėvų likusius žydų vaikus. Jų istorijas Silvija žinojo, tie pasakojimai liko visam gyvenimui.

Sovietams okupavus Lietuvą, prasidėjo teroras, trėmimai. Silvijos tėvas, Lietuvos kariuomenės karininkas, atsidūrė pavojuje. Suvokdamas, kuo tai gresia artimiesiems, jis žengė drastišką žingsnį – išsiskyrė su žmona. Apie save negalvojo, tikėjosi, kad taip gal išsaugos šeimą. Žmoną ir dukterį išgelbėjo, bet pats, kurį laiką slapstęsis, buvo pagautas ir ištremtas į Sibirą. Žmonai spėjo pasakyti: „Silvutei reikia mokytis muzikos. Muzikuodama užsidirbs duonos kąsnį, ramiai gyvens, svarbiausia, kalbėti nereiks.“ Šie tėvo žodžiai tarsi nubrėžė gyvenimo kelią, apsaugojo nuo saugumo pinklių ir kitokių sovietmečio pavojų.

Silvijos mama buvo meniškos natūros žmogus, turėjo daug pažinčių meno pasaulyje. Ji žinojo, kad norint tapti muziku, reikia gabumų, darbštumo, taip pat gerų mokytojų, kurie nukreips, patars, bus pavyzdžiu. Tuo vadovaudamasi ji su dukra persikėlė iš Kauno į Vilnių. Silvija įstojo į muzikos mokyklą, kuriai vėliau buvo suteikti ir M. K. Čiurlionio, ir nacionalinės mokyklos vardai. Tačiau jau ir tuomet, kai mokykla dar neturėjo ne tik tokio statuso, bet ir savo namų (glaudėsi tuometėje Lietuvos konservatorijoje), ji buvo ir nacionalinė, ir pati geriausia, nes ten karaliavo muzika ir gėris.

Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų.

Silvija ėmė mokytis griežti violončele. Jos mokytojai tikrai buvo geriausi. Levas Seidelis, kuris dar XX a. pradžioje baigė Sankt Peterburgo konservatoriją pas prancūzą Louis Abbiate, išmokė ne tik grojimo technikos, bet ir meilės muzikai. Baigusi mokyklą ir įstojusi į Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Silvija dvejus metus buvo profesoriaus Povilo Berkavičiaus studentė. Šis mokytojas taip pat turėjo kuo pasidalyti su studentais – atlikimo patirties jis sėmėsi ir Peterburge pas tą patį Abbiate, ir Leipcige pas legendinį Julių Klengelį, į muzikinę sceną išleidusį geriausius XX a. pradžios violončelininkus. Netrukus mergina atsidūrė apskritai pas geriausią iš geriausiųjų – Mstislavą Rostropovičių, neprilygstamą XX a. muziką. Ketverius metus ji lankė profesoriaus klasę Maskvos konservatorijoje, studijas baigė su pagyrimu. Kiekvienas iš mokytojų davė ką nors ypatinga, o Silvija gebėjo susieti tas patirtis, surado savo individualų braižą.

Retai kam likimas duoda tiek daug, bet Silvija buvo to verta – ją gyrė mokytojai, ja žavėjosi kolegos ir klausytojai. Jai dar besimokant mokykloje, Amerikos smuikininkas Isaakas Sternas, viena ryškiausių XX a. žvaigždžių, 1960 m. apsilankęs Vilniuje ir ištaikęs progą susipažinti su tuometės Meno mokyklos auklėtinių pasiekimais, susižavėjo Silvijos atliekamu Saint-Saënso Koncertu violončelei ir padovanojo jai savo nuotrauką su užrašu: „Silvijai Narūnaitei – nuostabiam talentui. Aš tikiu, kad kaip muzikė Jūs turėsite daug laimingų dienų.“

Ne mažiau įspūdingi buvo ir Rostropovičiaus Silvijai Sondeckienei skirti žodžiai: „Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų. Vėliau stebėjau jos augimą ir kaip muzikės, ir kaip pedagogės. Šiuo metu ji daug dėmesio skiria šiuolaikinei muzikai. Girdėjau jos mokinius ir manau, kad jos pedagoginės veiklos rezultatai yra išskirtiniai.“

Tokių dviejų muzikų įvertinimai galėjo atverti Silvijai geriausias pasaulio koncertų sales. Tačiau ji gyveno Sovietų Sąjungoje – šalyje, atsiskyrusioje nuo viso likusio pasaulio, todėl ir solinės karjeros keliai jai buvo užginti. Tačiau vis vien pasiekė savo – su Lietuvos kameriniu orkestru užkariavo muzikinį pasaulį. Tiesa, prieš tai atidavė daug laiko ir jėgų padėdama kurti šį orkestrą.

1960 m. Silvija, dar mokinukė, atėjo į pirmąją būsimo Lietuvos kamerinio orkestro repeticiją. Saulius Sondeckis ją pakvietė į kolektyvą, kurio dar nebuvo, bet ji nė akimirkos nedvejojo. Buvo viena jauniausių orkestro narių, tačiau jauniausias nereiškia prasčiausias. Priešingai, Silvija jau penkerius metus buvo griežusi Sondeckio vadovaujamame Meno mokyklos orkestre, vadinasi, buvo įsisavinusi tai, ką jos vyresniems kolegoms dar reikėjo išmokti. Ji visam gyvenimui liko šiame orkestre – griežė jame studijuodama Vilniaus konservatorijoje, griežė baigusi Maskvos konservatoriją, griežė ir tapusi Lietuvos konservatorijos profesore. Harmoningai derino koncertinę ir pedagoginę veiklą – buvo orkestro violončelių grupės koncertmeisterė, o per koncertus scenoje šalia sėdėdavo jos buvę mokiniai. Orkestro šlovė jau griaudėjo pasaulyje.

1967 m. Silvija ištekėjo už Sauliaus Sondeckio. Jie labai tiko vienas kitam: vadovavosi tomis pačiomis vertybėmis, palaikė, suprato vienas kitą. Silvija buvo ramstis vyrui.

Ji sake: „Mačiau, kaip mano studijų draugai Maskvos konservatorijoje, jau tuomet tapę pasaulinio garso žvaigždėmis, nesugebėdavo išsaugoti santuokos. Vienoje šeimoje dviem žvaigždėms ankšta, sunku sugyventi. Kuris nors vienas turi užleisti vietą kitam. Žinojau, kokio talento yra Saulius, nenorėjau su juo varžytis. Nusprendžiau viskuo jam padėti, kad kiltų vis aukštyn. Kai jam sušlubavo sveikata, pasitraukiau iš orkestro, kad daugiau laiko skirčiau jam, galėčiau jį lydėti nesibaigiančiose gastrolėse po visą pasaulį. Mes gražiai su juo sugyvenome.“

Sondeckių sūnūs Paulius ir Vytautas – puikūs muzikantai, vienas išgarsėjo Austrijoje, kitas Vokietijoje ir Prancūzijoje, koncertuoja ir visame pasaulyje. Tėvams džiaugsmas turėti tokius vaikus. Saulius Sondeckis sūnums buvo didis pavyzdys, Silvija Sondeckienė – šilumos ir meilės šaltinis.

Saulius Sondeckis mirė 2016 m.. Paskutiniais metais Maestro sunkiai sirgo, ir Silvija darė viską, ką galėjo, kad palengvintų jo būseną. Jam išėjus, gyvenimas tarsi sustojo... Tai buvo didelis smūgis Silvijai. Deja, ne paskutinis.

Praėjus trejiems metams, Maestro Saulius Sondeckis buvo apkaltintas, neva sovietmečiu bendradarbiavo su KGB. Sondeckiui esant gyvam tokių kaltinimų niekas nekėlė – turbūt bijota jo atsako. Po mirties buvo paviešintas KGB dokumentas, dingęs sugriuvus sovietų valdžiai, vėliau vėl atsiradęs. Akcentuotos trys pavardės: kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Donato Banionio ir Saulius Sondeckio.

Trys anapilin išėję iškilūs Lietuvos žmonės atsidūrė ne savo vietoje – jų vardai buvo įkelti į dokumentą akivaizdžiai prieštaraujant bendram jo kontekstui, „suguldyti“ į likusius tuščius puslapius be jokio ryšio su ankstesne (originalia) medžiaga, nepaisant bendros leksikos ir duomenų pristatymo logikos, pažeidžiant tekste griežtai prisilaikomos chronologinės sekos, šią naują medžiagą įrašant netvarkingai, su klaidomis. Jau vien vizualus prierašų vaizdas kėlė abejonių, ar tai ne klastotė. Tačiau užuot išsiaiškinus nuo originalių tekstų aiškiai besiskiriančių prierašų kilmę ir autorystę, jie buvo paskleisti per visą Lietuvą. Į skandalingą žinią sureaguota žaibiškai, bet visai ne taip, kaip, matyt, buvo sumanyta akcijos rengėjų – kilo protesto banga, visuomenė pasipiktino, atsisakė pripažinti niekuo neparemtus gandus.

Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai reglamentuoja procedūrą, kuria remiantis nustatomi bendradarbiavimo su sovietiniu saugumu faktai. Teisė spręsti patikėta tarpžinybinei Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSSR specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijai. Sondeckio šeima kreipėsi į šią komisiją ir paprašė išnagrinėti iškeltus kaltinimus. Komisija atliko tyrimą ir konstatavo, jog „negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB.“

Atrodytų, viskas aišku – teisinė institucija atmetė kaltinimą, tiesa nugalėjo. Deja, Silvijai Sondeckienei nepalengvėjo – patirta trauma niekur nedingo, įžeidžiantys žodžiai liko. Tokia blogio galia – įgelti iš pasalų, kur skaudžiau.

Silvija Sondeckienė ranka rankon ėjo gyvenimo keliu su Sauliumi Sondeckiu, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Jos mokiniai ir jos vaikai tęsia pradėtus darbus – atstovauja Lietuvos menui, gražina savo šalį.

Dora, grožis, džiaugsmas, gėris – šios vertybės įprasmino Silvijos Sondeckienės gyvenimą. Esame dėkingi jai už tai.

Jis pasižymi sodriu, aksominiu tembru, tarsi spinduliuojančiu prigimtinę ramybę. Violončelės garsas hipnotizuoja grožiu ir amžinybės pojūčiu. Dauguma klaipėdiečių jau galėjo tuo įsitikinti Klaipėdos tarptautiniame violončelės festivalyje, kuris vyko 2017 m. ir 2019 m. Renginys turėjo įvykti ir 2021-aisiais, bet šią gegužę dėl karantino jo nebus. Tačiau violončelė skambės ir toliau, skleis savo magiškus kerus. Klaipėdos kamerinio orkestro programoje „Cellissimo“ publika susitiks su ypatingu muziku, violončelininku ir dirigentu Davidu Geringu. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus teigimu, 2019 m. D.Geringas tapo Tarptautinio Klaipėdos violončelės konkurso veidu – renginys pavadintas jo vardu, todėl Klaipėda tapo labai svarbiu tašku pasauliniame šio menininko koncertų žemėlapyje.

Į Klaipėdą D.Geringas sugrįžta beveik kasmet. Jis turėjo dalyvauti ir šią gegužę planuotame violončelės konkurse, tačiau dėl pandemijos renginys neorganizuojamas. Gabiausi pasaulio violončelininkai ir violončelės muzikos gerbėjai laukiami Klaipėdoje po dvejų metų, 2023-iųjų gegužės pradžioje.

D.Geringo sudaryta programa pavadinta „Cellissimo“ (cello itališkai reiškia violončelė). Maestro ir orkestro atliekama suskambės Antonino Dvoržako „Waldesruhe”, kurią violončelei ir styginiams aranžavo Anatolijus Šenderovas. Beje, pastarąjį kompozitorių ir D.Geringą ilgus metus siejo ypatinga kūrybinė bičiulystė. Taip gimė ne vienas kūrinys, kuriame violončelė atsiskleidžia visu savo grožiu.

D.Geringas į programą įtraukė ir Eduardo Lalo Koncertą violončelei d-moll, kurio solo partijai atlikti jis pasirinko Rugilę Juknevičiūtę, 2019 m. sėkmingai pasirodžiusią II tarptautiniame Klaipėdos violončelės konkurse. Violončelininkė mokosi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Ji yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, pelniusi pirmąją premiją bei tris specialiuosius prizus K.Wilkomirski’o tarptautiniame jaunųjų violončelininkų konkurse Lenkijoje. R.Juknevičiūtė daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių narė.

Beje, iki XX a. violončele grojo labai nedaug moterų, nes vyravo nuomonė, kad yra nepadoru, neelegantiška ir nemoteriška instrumentą laikyti tarp kojų. Tačiau šiais laikais situacija pasikeitė: pasaulyje vis dažniau ir garsiau reiškiasi talentingos moterys violiončelininkės, kaip ir dirigentės, kompozitorės, kurių specialybės anksčiau taip pat laikytos nemoteriškomis.

Koncerto pabaigoje skambės Antoníno Dvoržako Serenada styginiams, jaudinanti melodingumu, lengvumu, tyru ir nerūpestingu skambesiu.

Programa „Cellissimo“, kaip ir kiti gegužės repertuaro renginiai, bus nemokamai transliuojama Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir „YouTube“ platformose.

Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis klausytojus pasitiko gerokai išaugęs: daugiau nei 60 įvairių renginių, kurie pristatyti 25 erdvėse, apjungę 4 meno šakas (muziką, šokį, kiną, dailę). Be koncertų vyko ir Tarptautinis violončelės konkursas, kuriame pareiškė norą dalyvauti 77 violončelininkai iš 23 pasaulio šalių: Mongolijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ar tolimojo Rusijos regiono – Jakutijos.

„Aš vis galvodavau, kaip padaryti, kad Klaipėdoje žmonėms būtų gera gyventi, kad kultūra būtų ta grandis, kuri apjungia žmones ir padaro mūsų miestą spalvingu bei patraukliu. Tai yra pagrindinis festivalio tikslas”, – pasakojo festivalio iniciatorius ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Klausėsi sausakimšose salėse

Itin didelio istorijos mylėtojų susidomėjimo sulaukė koncertai „Dedikacija kompozitoriui Anatolijui Šenderovui” bei  „Festivalio atidarymo koncertas”, skirti litvakų, Lietuvos žydų istorijai, kuri mažai tyrinėta, ypač Klaipėdos krašte.

Koncertas „Dedikacija kompozitoriui Anatolijui Šenderovui” vyko viešbučio „Euterpė” kiemelyje, kuris pastatytas ant senosios žydų sinagogos pamatų.

„Festivalio atidarymo koncerte” A. Šenderovo, Ernesto Blocho ir Gilo Shohato kūrinius, kurie atspindėjo senąsias žydų tradicijas ir liturgiją, atliko pasauliui gerai žinomi muzikai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas David Geringas, lietuviškų šaknų turinti, „The Times“ kritikų apibūdinama kaip „užburianti“ ir „kupina pakylėjančios aistros“ violončelininke, Natalie Clein ir Hillelas Zori, aukso medalio Marijos Canals muzikos konkurso Barselonoje, Rostropovičiaus konkurso Dutilleux premijos Paryžiuje, Stradivarijaus fondo premijos ir daugelio kitų konkursų laureatas. Liepojos simfoniniam orkestrui, ilgiausiai savo istorijos knygą rašančiam orkestrui Baltijos šalyje, dirigavo žymus Izraelio dirigentas, pianistas ir kompozitorius – Gilas Shohatas. 

Didelį žiūrovų dėmesį prikaustė koncertai skirti šokiui. Sausakimšoje Klaipėdos dramos teatro didžiojoje salėje žiūrovai stebėjo unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Boléro–Extended”. Pirmą kartą pasaulyje buvo pristatytas 1 valandos trukmės „Boléro“, šiuolaikinio šokio ir gyvos muzikos spektaklis. Spektaklio choreografiją sukūręs garsus danų choreografas Palle Granhøj, kurio darbai jau pristatyti 49 pasaulio šalyse, turėjo įveikti nemenką iššūkį – beveik 15 minučių trunkantį Maurice Ravelio kūrinį „Boléro“ paversti valandos trukmės įspūdingu modernaus šokio, lydimą klasikinės aštuonių violončelių muzikos, pasirodymu. 

Gausus būrys smalsuolių sugužėjo paklausyti negirdėtų ir unikalių indiškos tablos ir violončelės improvizacijų koncerte „Raga violončelei”. Tabla grojo Sukhvinder Singh Namdhari (Pinky) – pasauliui žinomas, kaip vienas dinamiškiausių perkusininkų, turintis unikalų grojimo stilių ir techniką. O su klasikinėmis ir moderniomis violončelės melodijomis klausytojus supažindino Matthew Barley – klasikinės muzikos atlikėjas, improvizacijų, šiuolaikinės ir elektroninės muzikos meistras.

Netikėtu muzikiniu pasirodymu žiūrovus stebino violončelininkas, šokėjas, aktorius, nestandartinių informacinių technologijų sprendimų autorius – ispanas Davidas Fernándezas. Žiūrovus jis stebino virtuozišku muzikavimu išmaniaisiais įrenginiais modernizuota violončele, kuria gyvai kūrė pasirodymą, nutolusį nuo akademinio violončelės muzikavimo ir paversdamas jį šiuolaikinių technologijų performansu.

Kartu su II tarptautiniu Klaipėdos violončelės festivaliu vyko ir Tarptautinis Klaipėdos violončelės konkursas.

„Vienintelis violončele atliekamos muzikos tarptautinis konkursas Lietuvoje liudija aukštą kultūrinę uostamiesčio vertę ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu. Konkursas – tai galimybė augančiai jaunajai violončelės atlikėjų kartai ir jau pelniusiems pripažinimą atlikėjams įgyti naudingos tarptautinės patirties”, – konkurso reikšmę pabrėžė M. Bačkus.

Prizines vietas pelnė iš viso 12 dalyvių. Vienas iš jų – Kyung Jun Lee iš Pietų Korėjos ne tik laimėjo pagrindinį piniginį prizą 8000 eurų, bet ir kvietimą dalyvauti 2021 metais violončelės konkurso komisijoje.

Konkurso mecenatas „Limarko“ grupė, vadovaujama  prezidento ir generalinio direktoriaus Vytauto Lygnugario, įsteigė piniginį prizų fondą, kuris siekia net 19 400 eurų.

„Kultūra, o ypač muzika, yra tautas vienijantis reiškinys, turintis išliekamąją vertę, jaudinantis emociškai, praturtinantis dvasiškai. Festivalio dienomis juntamas šurmulys keičia nuotaiką mieste, džiugina melomanų širdis, konkurso dalyviams suteikia proga kalbėti muzikos kalba”, – dalinosi mintimis apie violončelės festivalį ir konkursą V. Lygnugaris.

Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė džiaugėsi, kad festivalis skirtas visiems žmonėms – nuo aukščiausio meninio lygio koncertų mylėtojų iki paprastesnių, bet neprastesnių formų renginių gerbėjų.

„Tai iš tiesų yra išskirtinis, nišinis festivalis. Nėra kito tokio festivalio Baltijos šalyse. Festivalis sujungė skirtingus meno žanrus: muziką, šokį, dailę ir kiną. Ši visų menininkų įtrauktis skelbia, kad festivalis yra mūsų visų. Renginys tapa viso miesto tik tuomet, kai jis mums visiems tampa brangus. Violončelės festivalis privalo būti tęsiamas, kaip išskirtinis, nišinis festivalis, formuojantis miesto veidą“, – negailėjo gražių žodžių festivaliui N. Laužikienė.

Konkursą pavadins D. Geringo vardu

Tarptautinis violončelės festivalis ir konkursas Klaipėdoje rengiamas kas dveji metai. Kitas konkursas, 2021 metais, jau bus pavadintas pasaulinę šlovę pelniusio lietuvių violončelininko Davido Geringo vardu.

„Mano įsitikinimu, David Geringas yra lietuviškos violončelės šauklys pasaulyje, nepaisant to, kad Lietuvoje jis gyveno tik iki 18 metų. Manau, kad artimiausius 100 metų  didesnio Lietuvos violončelės šauklio nebus”, – apie naują violončelės konkurso idėją kalbėjo M. Bačkus.

Tuo tarpu D. Geringas neslėpė džiaugsmo ir, kaip pats sakė, su šia idėja mielai sutinka.

„Tai nereiškia, kad šiuo konkursu aš padidinsiu savo įtaką. Bet tikiuosi, kad per mano vardą daugiau ir mano aplinkos žmonių, ir draugų, labiau atkreips dėmesį į violončelės konkursą, atvyks patys ar atsiųs dalyvauti savo mokinius”, – kalbėjo D. Geringas.

Gegužės 15 d. vyko padėkos pusryčiai rėmėjams, kurių metu Koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė ir violončelės festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus dėkojo visiems rėmėjams ir partneriams už pagalbą įgyvendinant Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso projektą.

Tai buvo ypatinga savaitė, kupina vienas kitą vejančių įvykių ir suteikusi neįtikėtinai daug įspūdžių. Festivalio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Klaipėdos miestui, festivalio globėjui merui Vytautui Grubliauskui, mecenatui „Limarko“ grupei ir jos prezidentui p. V. Lygnugariui, didiesiems partneriams – LMTA Klaipėdos fakultetui, S. Šimkaus konservatorijai, Pau Casals fondui, Larsen Strings, Kultūros uostui. Taip pat partneriams – dienraščiui „Klaipėda“, „Gatvių apšvietimui“, „Telia Lietuva“, „In4“ ir kitiems festivalio draugams, o ypač visiems klausytojams, kurie buvo kartu.

Retai kada galima išvysti Klaipėdoje tokį gausų žmonių būrį, zujantį visame mieste violončelės skambesiuose nuo ankstaus ryto kavinėje su kava ir pyragaičiais arba vėlyvą vakarą jaukiai įsitaisius sėdmaišyje. Tai – festivalio rezultatas, kuris byloja apie jo reikšmę miestui ir gyventojams. Džiaugsmu degančios žiūrovų akys, komplimentų šūksniai, padėkos bei netylanti aplodismentų jūra užkėlė dar didesnę naujų tikslų ir ambicijų kartelę kitam violončelės festivaliui, vyksiančiam 2021 metais. Vienareikšmiškai antrą gegužės savaitę Klaipėda tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos violončelės sostine.

"Susitiksime jūsų sostinėje, laikinojoje sostinėje ir vasaros sostinėje", – pirštus lenkė ekspresyvieji latviai, Vilniaus, Kauno ir Palangos koncertų salėse sukuriantys fantastinę atmosferą su emocijų fejerverkais.

Violončelininkų trio "Melo-M" susikūrė 2005 m., kai įgiję aukštąjį muzikinį išsilavinimą Karlis Auzanas, Miķelis Dobičinas ir Janis Paulas nutarė sujungti savo muzikinius talentus.

"Melo-M" mokėsi iš stipriausių meistrų, atlikėjai skynė laurus tarptautiniuose konkursuose, rengė koncertus su simfoniniais orkestrais.

"Melo-M" unikalumas atsiskleidžia per grupės gebėjimą susieti klasikinę muziką ir jaunatvišką energiją bei roko, popmuzikos polėkiu. Violončelininkų kūrinių repertuaras – labai platus: nuo populiariausių popmuzikos, roko hitų iki liaudies ar klasikos melodijų.

"Pilnas "Melo-M" vardas yra "Melody-Mania", – sakė K.Auzanas. – Tai gerai apibrėžia, kaip gimsta mūsų programa. Renkamės tokias melodijas, kurios uždega kraują mūsų venose. Kai nereikia žodžių – pakanka emocinės kelionės per muziką. Niekada nesakome: "Nesąmonė, šitas kūrinys yra pernelyg didelė beprotybė." Galime sugroti viską. Jei norite – nors ir "Jingle Bells" ar dar ką nors iš prekybos centrų šventinio repertuaro."

Kolektyvo gastrolių maršrutas driekiasi visomis keturiomis kryptimis. "Melo-M" plojo pilnos salės JAV, Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Estijoje. Sceną latvių trio yra dalijęsi su "Boney M" vokalistu Maizie Williamsu, švedų multiinstrumentalistu Robertu Wellsu, latvių popžvaigžde Laima Vaikule. Pagarbos latvių atlikėjai pelnė ir iš garsiausio pasaulio violončelininkų kolektyvo "Apocalyptica" iš Suomijos.

Užsienio klausytojų pripažinimą latvių kolektyvas pelnė išraiškingai atlikdamas suomišką polką, airišką džigą ir graikišką sirtakį, "Coldplay" hitą "Clocks", grupės "Black Eyed Peas" superkūrinį "I gotta feelin‘", "Europe" legendinį "Final Countdown" ir daugybę kitų.

"Pavasarį surengėme turą per didžiausias Latvijos koncertų sales. Visi bilietai buvo parduoti. O mūsų koncertinę programą sudarė bemaž 90 procentų latvių muzikos, daug ir mano paties autorinių kūrinių, parašytų grupei "Melo-M", teatro spektakliams ir filmams. Taip pat aranžuota mūsų didžiųjų kompozitorių, tokių kaip Raimondas Paulas, Imantas Kalniņšas ar Jānis Lūsēnas muzika", – pasakojo K.Auzanas.

Lietuvos publikai "Melo-M" pažįstami jau gerą dešimtmetį, tačiau kas kartą atvykę iš naujo pribloškia savo fantazija, profesionalumu ir aistra. "Mes jaučiame didžiulę meilę. Meilę muzikai. Ir taip bus visada. O šįkart jums parodysime violončelės ateities skambesį, atlikdami roką, folką, popmuziką ir, žinoma, savo originalią muziką", – kalbėjo "Melo-M" narys.

"Lietuva visada mus labai šiltai sutinka. O šįkart mūsų kalėdinis artumas bus dar nuoširdesnis. Mes su jumis esame tame pačiame dažnyje nuo labai senų laikų – dar kai kartu kilome iš Indijos, – juokėsi K.Auzanas. – Todėl laukiu švenčių, kurias sutiksime kartu."

Kas: "Melo-M" koncertas.

Kur: Kauno kultūros centre.

Kada: gruodžio 29 d. 20 val.

Šeštadienio vakarą Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia buvo pilnutėlė. Gausiam būriui klaipėdiečių įdomiausias violončelės istorijas garsais pasakojo pedagogas, barokinės violončelės meistras iš Prancūzijos Bruno Cocset. Kartu su juo koncertavo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus bei estų klavesinininkė ir pedagogė Saale Fischer.

B.Cocset specialiai šiam pasirodymui buvo parengęs ypatingo skonio barokinės violončelės programą „Violončelės istorijos: violončelės gimimas...“.

Muzikantas daugelį metų eksperimentavo su instrumentų konstrukcija ir skambesiu, įvairioms koncertinėms bei įrašų programoms sukūrė ir išbandė devynis naujus instrumentus. Baigęs barokinės violončelės studijas Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje, jis dviem dešimtmečiams tapo „klajojančiu violončelininku“. Šis laikotarpis buvo ypač gausus muzikinių pažinčių ir įvairių patirčių su autentiško baroko muzikos atlikimo entuziastais.

Koncerte skambėjo Diego Ortizo, Girolamo Frescobaldi, Giovanni’o Baptistos Vitali, Domenico Gabrielli, Giuseppe’s Maria Jacchini, Antonio Vivaldi, Jeano Barrière muzika.

Tai – vienas Klaipėdos tarptautinės violončelės akademijos pasirodymų. Pernai vykęs pirmasis Uostamiesčio tarptautinis violončelės festivalis sulaukė daug gerų atgarsių. Tąkart  renginys į pajūrį sutraukęs šimtus muzikantų iš Lietuvos ir užsienio.

Renginys tapo vienu didžiausių ir sėkmingiausių Klaipėdos – kultūros sostinės metų įvykių. Siekiant plėtoti violončelės muzikos tradicijas Klaipėdoje ir stiprinti profesinį jaunųjų atlikėjų meistriškumą šiemet buvo nutarta surengti tarptautinę violončelės akademiją. Devynias dienas, iki liepos 6-osios, nuo ryto iki vakaro uostamiestis skendės violončelės garsuose.

Pirmadienį 19 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose vyks Klaipėdos tarptautinės violončelės akademijos pedagogų koncertas „Solo per amžius“. Grieždami solo, nuo XVIII iki XXI a. su savo violončelėmis keliaus pedagogai Andrzejus Baueris, Roelis Dieltiensas ir M.Bačkus.

Koncertinės programos renginiai yra nemokami ir atviri visiems miestiečiams bei miesto svečiams. Organizatoriai kviečia publiką prisijungti prie violončelės gerbėjų bendruomenės.

Pasklis po miestą

Išskirtinio dėmesio ir daugybės teigiamų atgarsių sulaukęs pastarasis renginys tapo vienu didžiausių ir sėkmingiausių Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės metų įvykių. Siekiant plėtoti violončelės muzikos tradicijas Klaipėdoje ir stiprinti profesinį jaunųjų atlikėjų meistriškumą, buvo nutarta šiemet surengti tarptautinę violončelės akademiją. Devynias dienas nuo ryto iki vakaro uostamiestis vėl prisipildys nuostabių violončelės garsų. Pagrindinis KIVA mokymo programos adresatas – jauni ir talentingi violončelininkai, aukštųjų mokyklų studentai, vyresniųjų klasių moksleiviai. Jiems sudaromos puikios sąlygos tobulėti, gilinant savo profesines žinias bei plečiant muzikavimo patirtį. Aktyvūs akademijos dalyviai mokysis pas garsiausius pedagogus, patys muzikuos violončelių ansambliuose, orkestre ar net dainuos chore. Jaunesniems vaikams, griežiantiems violončelėmis savo malonumui, skiriama Suzuki violončelės laboratorija. Akademijos dalyviai kiekvieną dieną pradės kūrybinėje judesio laboratorijoje bei pasirodys improvizuotoje violončelių ir šokio meno naktyje kartu su DJ bei šiuolaikinio šokio atlikėjais.

Plati ir įvairiapusė akademijos koncertinė programa turėtų būti įdomi ne tik dalyviams, bet ir plačiajai visuomenei. Ji kurs pozityvią socialinę–kultūrinę aplinką violončelės muzikos apsuptyje. Koncertai pasklis po įvairias Klaipėdos erdves, dauguma jų bus nemokami.

Atidarymo koncertas

KIVA atidarymo koncertas vyks birželio 28 d. 19 val. Klaipėdos koncertų salėje. Jame kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu violončelininkų sąjūdžio Klaipėdoje iniciatoriaus Mindaugo Bačkaus, pasirodys pripažinti instrumento meistrai. Tai – KIVA pedagogai Bruno Cocset (Prancūzija), Martti Rousi (Suomija), Karine Georgian (Didžioji Britanija) ir praėjusio Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso laureatas Kenta Uno (Austrija).

Nenuilstantis atlikėjas ir tyrinėtojas, pripažintas pedagogas ir barokinės muzikos ansamblio „Les Basses Réunies“ įkūrėjas B.Cocset suteiks barokinei violončelei savitą skambesį. Pelnęs tarptautinį pripažinimą kaip vienas žymiausių Suomijos stygininkų, M.Rousi dažnai koncertuoja su iškiliausiais Skandinavijos ir Europos orkestrais. K.Georgian – įžymiojo violončelininko ir pedagogo Mstislavo Rostropovičiaus mokinė, prestižinio P.Čaikovskio konkurso pirmosios premijos ir aukso medalio laimėtoja. Jos studentu Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje buvo ir M.Bačkus. Simboliška, kad šiame koncerte jie abu atliks Arvydo Malcio Concerto grosso dviems violončelėms ir styginių orkestrui.

Pernykštį Klaipėdos tarptautinį violončelės konkursą primins jo antrosios premijos laureato ir Klaipėdos kamerinio orkestro simpatijos prizo laimėtojo iš Austrijos K.Uno pasirodymas.

Atidarymo koncertui diriguos Martynas Staškus, sukaupęs įvairialypę patirtį tiek dirbdamas profesionalioje scenoje, tiek ugdydamas jaunuosius talentus. Jis diriguoja spektakliams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, vadovauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoniniam orkestrui.

Džiazuos klube

Antrąją akademijos dieną, birželio 29-ąją, 21 val. klausytojai kviečiami į klubą „Raketa“. Ten karaliaus džiazo violončelė, meistriškai valdoma Stephano Brauno (Vokietija).

Šis atlikėjas studijavo klasikinę bei džiazo violončelę Hamburgo ir Berlyno universitetuose, dalyvavo įvairiuose projektuose, bendradarbiaudamas su teatro trupėmis, tokiomis kaip Hamburgo „Deutsches Schauspielhaus“ ar „Berliner Ensemble“, taip pat su Šiaurės Vokietijos radijo bigbendu ar grodamas džiazo atlikėjų grupėse. Su savo džiazo trio jis pelnė pirmąją premiją Bukarešto tarptautiniame džiazo konkurse. Violončelininkas koncertavo žymiuose festivaliuose ir koncertų salėse – Vienos valstybinėje operoje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus Olimpijos teatre, violončelės festivalyje „New Directions“ Kelne, Rutesheimo violončelės akademijoje, Šiaurės jūros džiazo festivalyje Roterdame, Toronto ir Monrealio džiazo festivaliuose. Kaip įvairių džiazo grupių narys S.Braunas įrašė daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių.

Teigiama, kad šis patyręs atlikėjas sykį atrado ir visiems laikams įsidėmėjo atsakymą į klausimą, kur yra violončelės valdos džiazo karalystėje, – tai grūvas.

– Jūsų mama smuikininkė, tėtis buvo poetas, manote, kad polinkis į meną – kraujyje?

– Vieni meną išreiškia pasitelkdami garsus, kiti tai daro per žodį, dar kiti – subtiliai valdydami skaičių figūras. Kiekvienas žmogaus veiksmas yra kūryba ir viskas priklauso tik nuo mūsų žvilgsnio į menininko sąvoką. Savąjį menininką išlaisvinu per muziką ir jos atlikimą. Muzikavimą prilyginčiau maldai, kurios metu pakylu aukščiau visų materijų ir susijungiu su kitais pasauliais. Žinoma, dėkoti, kad esu muzikiniame kelyje, turiu ir mamai, kuri savąja stebuklinga lazdele nupiešė mano, kaip muzikės, ateitį. Nuo pat vaikystės kažkur giliai viduje spurda ir poetinė mano prigimtis. Kai nebetelpu savo minčių ir vaizduotės persipynimuose, juos rimuotai išraitau ant popieriaus lapo. Tuomet, atrodo, išsivaduoju iš užklupusių minčių pančių, nusiraminu. Įvyksta vidinis dialogas lapo akivaizdoje. Jeigu šalia būčiau turėjusi tėtį, didis klausimas – muzika ar literatūra būtų likusi fone. Tačiau be abiejų negaliu kaip be deguonies.

– Esate iš didelės šeimos. Šeimai ar karjerai teikiate pirmenybę?

– Šeimos samprata man yra didžiausia vertybė ir prasmė. Nuo mažens buvau apsupta gausaus būrio didžiausio turto – artimų žmonių, todėl mano patirtis subrandino tvirtą požiūrį šeimos būtinumo klausimu. Karjera – tai įmantrūs egzistavimo atspalviai, saviraiška, realizacija, bandymas įveikti sau iškeltus iššūkius. Mano gyvenime šie du dalykai nekonkuruoja. Tai yra du skirtingi pasauliai, kurie vienas be kito negyvena, kaip ir aš negalėčiau savo gyvenimo įsivaizduoti be vieno iš jų. Man patinka iššūkiai, o šių dviejų dalykų derinimas yra ypač įdomus ir žavingas žaidimas. Manau, kad žmogus, pasirinkęs vieną pusę, negali jaustis visavertis. Visiškai harmonijai reikia ir savirealizacijos, ir šeimos.

– Jūs su seserimis grojate skirtingais instrumentais (arfa, fleita, violončele, smuiku). Kodėl pasirinkote būtent violončelę?

– Tiesą sakant, su violončele „susitikome“ labai natūraliai ir per daug viena kitos neieškodamos. Kadangi mano vyriausiai sesutei Joanai mama parinko egzotiškiausią instrumentą – arfą, dangiškam paveikslui trūko tik fleitos šalia. Joanos ir Vitos Marijos duetas pradėjo kelionę M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Kai atėjo mano eilė žengti pirmuosius muzikinius žingsnius, buvau panaši į meškiuką, todėl nė nekilo abejonės, kad aš „sėsiu kopinėti“ violončelę. O ir duetui bosinis pagrindas buvo itin reikalingas. Po mano pirmojo susitikimo su violončele „sulipome“ neišskiriamai. Na, ir galiausiai, prisijungus „mažąjam svirpleliui“ Kotrynai Ugnei, suderėjome į šeiminį ansamblį „Regnum Musicale“ (liet. „Muzikos karalystė“).

– Jums tik 25 metai, tačiau jau esate gerai žinoma violončelininkė. Kas lėmė šią sėkmę?

– Visus galimus procentus duočiau nuoširdumui. Nuoširdžiam darbui, nuoširdžiam tikėjimui sėkme, nuoširdžiam dalijimuisi tuo, ką gebi, nuoširdžiam savo tikslų siekimui, nuoširdžiam bendravimui ir nuoširdžių žmonių aplink mane buvimui. Nuoširdumas yra kur kas galingesnis, nei galime pagalvoti, jame telpame mes visi ir jis – žmonių santykių ir sėkmės valdovas!

– Kaip ruošiatės tezių operai „Liuterio durys“?

– Paprastai visiems pasirodymams scenoje stengiuosi ruoštis nuosekliai, atsakingai ir skirdama didelį dėmesį koncentruotam darbui. Muzikinis kūrinys yra kaip vaisius, kurį organizmas visiškai pasisavins tik sunokusį. Pirmiausia, kūrinį reikia išgirsti pačiam atlikėjui savo viduje, jį prisijaukinti, su juo susigyventi ir tik paskui galvoti apie kitą žingsnį – savitos muzikinės interpretacijos transliavimą klausytojui. Kūrinys turi būti subrandintas ir „patiektas“ tik geriausios kokybės formatu. Tai yra supratimas, kuriuo aš vadovaujuosi prieš lipdama į sceną. Atlikimas yra labai atsakingas momentas, jo metu turi būti sąžiningas prieš tuos, su kuriais dalijiesi.

Kalbant konkrečiai apie operą, tai yra kūrinys, reikalaujantis atsakingo susiklausymo, susigrojimo ir kokybiško kolektyvinio darbo. Pati svarbiausia viso veiksmo grandis, valdanti ir jungiantį veiksmą su muzika, yra dirigentas ir pastatymo muzikos vadovas Artūras Dambrauskas. Jis labai meistriškai ir koncentruotai suvaldo visą muzikinę operos dalį. Su jo nuoširdžiu ir reikšmingu indėliu per repeticijas visi kartu nuvertėme kalnus. Po maestro sparnu jaučiamės saugūs ir užtikrinti.

– Ką galėtumėte pasakyti apie tezių operą „Liuterio durys“?

– Šia opera žaviuosi nuo pat pirmųjų muzikinių prisilietimų. Naujos operos gimimas yra reikšmingas ir Lietuvos kultūrą praturtinantis įvykis, o „Liuterio durų“ tematika labai aktuali šioms dienoms, tad tai yra dvigubo galingumo reiškinys. Šio įvykio „valdovui“ kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui jaučiu didelę pagarbą ir dėkingumą, kad leido man įsilieti į operos purslus, muzikuojant būti viso veiksmo liudininke. Muzikine prasme kūrinys yra reikalaujantis didelio meistriškumo, instrumento valdymo ir susiklausymo. Jis yra unikalus savo instrumentine sudėtimi, operoms įprastą simfoninį orkestrą čia keičia klavišiniai, gitara, violončelė, akordeonas ir būgnai. Operai suteikiama išskirtinė spalva, o kiekvienam instrumentalistui kelia kur kas didesnį iššūkį ir, svarbiausia, reikalauja didžiulės atsakomybės.

G. Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ spektakliai įvyks balandžio 18 d. Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, balandžio 20 d. Alytaus miesto teatre, balandžio 25 d. Kaune, Girstučio kultūros centre ir balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centre „Žvejų Rūmai“.

6 dienos, 58 renginiai, 22 renginių vietos, 5 meno šakos (muzika, šokis, teatras, kinas ir dailė), daugiau nei 300 dalyvių iš 21 pasaulio šalies ir visi miesto gyventojai, svečiai, mylintys Klaipėdą ir muziką.

Net 21 šalies violončelininkai siūlo pažinti muzikos pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Specialus konkursas violončelės atlikėjams – tai galimybė varžytis stebint tarptautinį prestižą pelniusiai komisijai, o festivalis – tai nuo pusryčių iki vėlaus vakaro skambantis miestas, kuriame vyks koncertai, meistriškumo kursai, dirbtuvės, pranešimai, seminarai, paroda, instrumentų meistrų prezentacija, kino peržiūra ir susitikimas su režisieriumi, teatro ir šokio spektakliai bei violončelės pleneras šeimoms. Meno šakų įvairovė, glaudus kultūros įstaigų ir meno atstovų bendradarbiavimas bei gausi renginių pasiūla įvairiai publikai pirmąją gegužės savaitę pavers Klaipėdą violončelės sostine!

Konkurse dalyvauja 54 dalyviai iš 17 pasaulio šalių:  Austrijos, Australijos, Belgijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.

Festivalio programa

Gegužės 3 d., trečiadienis,

„Keliaujančios violončelės“

8.00 val., kavinė „Kavos architektai“

8.00 val., viešbutis „Amberton Klaipėda“ 

8.30 val., viešbutis „Navalis“,

9.00 val., viešbutis „Radisson Blu“

11.00 val., Klaipėdos Žemynos gimnazija

Nemokamai

Gegužės 3 d., trečiadienis, 10.00–13.00 val. ir 14.00–16.00 val., KU Menų akademija

Monikos Leskovar (Kroatija) meistriškumo kursai

Nemokamai

Gegužės 3 d., trečiadienis, 11.00 val., Klaipėdos Žemynos gimnazija

„Keliaujančios violončelės“

Dmitrij Berezin (violončelė)

Aleksander Kašpurin (fortepijonas)

Justas Kulikauskas (violončelė, elektronika)

Gimnnazijos mokiniams ir mokytojams

Gegužės 3 d., trečiadienis, 11.30 – 15.30 val., Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija

Ramutės Kalnėnaitės dirbtuvės

Ramutė Kalnėnaitė (violončelė)

Daiva Stulgytė (fortepijonas)

Nemokamai

Gegužės 3 d., trečiadienis, 17.00 val., I. Simonaitytės bibliotekos konferencijų salė

„Violončelės skambesiai“ 

Muzikos ir vaizdo performansas

Anton Lukoszevieze (violončelė, Jungtinė karalystė)

Nemokamai

Gegužės 3 d., trečiadienis, 19.00 val., Klaipėdos dramos teatro didžioji salė

„Smėlio laikrodžiai“

Idėja ir muzika Justė Janulytė

Vaizdo režisierius Luca Scarzella (Italija)

Vaizdo režisieriaus asistentas Michele Innocente (Italija)

Elektronika: Michele Tadini, Antonello Raggi (Italija)

Scenografė Jūratė Paulėkaitė

Šviesos dizainas: Eugenijus Sabaliauskas, Vilius Vilutis

Atlikėjai:  „Gaida Ensemble“ solistai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Justas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė (violončelės)

Bilietai –  10 Eur | Taikomos nuolaidos 

Gegužės 3 d., trečiadienis, 19.00 val., Klaipėdos kultūros fabrikas

„Talentas jaučia alkį“

Susitikimas su režisieriumi  Joshu Aronsonu (JAV) ir filmo peržiūra

Bilietai – 4 Eur | Klubo nariams 2 Eur

Gegužės 3 d., trečiadienis, 21.30 val., Klubas „Raketa“

„Violončelės Goblinas sugrįžo“

Rushad Eggleston (violončelė, JAV)

Bilietai –  6 Eur | Taikomos nuolaidos

Gegužės 4 d., ketvirtadienis,

„Keliaujančios violončelės“

8.00 val., kavinė „Kavos architektai“

8.00 val., viešbutis „Amberton Klaipėda“ 

8.30 val., viešbutis „Navalis“,

9.00 val., viešbutis „Radisson Blu“

9.00 val., Klaipėdos I. Simonaitytės biblioteka

Nemokamai

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 10.00–13.00 val. ir 14.00–16.00 val., KU Menų akademija

Silvijos Sondeckienės meistriškumo kursai

Nemokamai

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 14 val., Klaipėdos koncertų salė

„Lietuvos violončelių meistrai“

Vyto Gečo, Valdo Stravinsko, Ievos Tranaitės  instrumentų  konkursas-prezentacija

Nemokamai

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 14.30 val., Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos koncertų salė

„Keliaujančios violončelės“

Rushad Eggleston (violončelė, JAV)

Gimnnazijos mokiniams ir mokytojams

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 17.00 val., Klaipėdos koncertų salės I a. foje

„Lietuviška violončelė“

Armonas Uss Duo: Rimantas Armonas (violončelė), Irena Uss (fortepijonas)

Programa: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Barkauskas, Jurgis Juozapaitis, Bronius Kutavičius, Anatolijus Šenderovas, Vytautas Germanavičius

Nemokamai

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 19.00 val., Klaipėdos kultūros fabriko daugiafunkcinė salė

„Metų laikai“

Šokio teatras „Padi Dapi Fish“:

Aleksas Mažonas, Benas Šarka, Marius Pinigis, Beata Molytė (šokis)

Choreografė Agnija Šeiko

Klaipėdos violončelių kvartetas:

Mindaugas Bačkus,, Gleb Pyšniak, Jurgis Karbauskis, Karolis Vaičiulis

Programa: Antonio Vivaldi „Metų laikai“ (versija keturioms violončelėms)

Bilietai –  10 Eur | Taikomos nuolaidos 

Gegužės 4 d., ketvirtadienis, 21.30 val., Klubas „Raketa“

„Ateities violončelė“

Justas Kulikauskas (violončelė, elektronika)

Programa: Rihanna, Kanye West, Paul McCartney, Skrillex & Diplo, Justin Bieber, Martin Garrix - In The Name Of Love,  Seinabo Sey, The Amazing Cello

Bilietai –  6 Eur | Taikomos nuolaidos

Gegužės 5 d., penktadienis,

„Keliaujančios violončelės“

8.00 val., viešbutis „Amberton Klaipėda“

8.30 val., viešbutis „Navalis“

9.00 val., viešbutis  „Radisson Blu“

10.00 val., Klaipėdos Vydūno gimnazija

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 10.00–13.00 val. ir 14.00–16.00 val., KU Menų akademija

Karine Georgian (Armėnija–Didžioji Britanija) meistriškumo kursai

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 10.00 val., KU menų akademija

Razvan Suma (violončelė, Rumunija) dirbtuvės

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 10.00 val., Klaipėdos Vydūno gimnazija

„Keliaujančios violončelės“

Rushad Eggleston (violončelė, JAV)

Gimnazijos mokiniams ir mokytojams

Gegužės 5 d., penktadienis, 11.00 val., Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokykla

Tatjanos Kuc seminaras-pamoka

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 11 val., Klaipėdos lėlių teatras

Spektaklis lėlėms ir violončelei  „Tėtis ir jūra“

Kūrybinė komanda:

Gintarė Radvilavičiūtė, Renata Kutaitė, Monika Mikalauskaitė, Vytautas Leistrumas,

Tomas Mikalauskas, Karolis Vaičiulis

Bilietai –  5 Eur. Bilietus galima įsigyti Klaipėdos lėlių teatre

Gegužės 5 d., penktadienis, 14.00 val., Klaipėdos koncertų salė

„Pau Casals fondo veikla ir teikiamos galimybės“

Jordi Pardo pranešimas

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 17.00 val., KU Menų akademijos Koncertų salė

„Disputas su violončele“

Duo Urba: Marius Urba (violončelė, Vokietija), Vita Kan (fortepijonas, Vokietija)

Programa: Sergej Rachmaninov, Camille Saint Saëns, Alfred Schnittke, Nikolaj Kapustin

Nemokamai

Gegužės 5 d., penktadienis, 19.00 val., Klaipėdos koncertų salė

„100 violončelių orkestras“

Klaipėdos tarptautinio violončelės konkurso laureatų apdovanojimas ir koncertas

Klaipėdos kamerinis orkestras

Meno vadovas Mindaugas Bačkus

Dirigentas David Geringas (Lietuva–Vokietija)

Bilietai – 10 Eur | Taikomos nuolaidos 

Gegužės 5 d., penktadienis, 21.30 val., Klubas „Raketa“

„Jazz–Cello–Bass“

Lars Danielsson (violončelė, kontrabosas, Švedija)

Guarneri cello duet: Vytautas Sondeckis (violončelė, Lietuva–Vokietija), Sven Forsberg (violončelė, Vokietija)

Programa: klasikos ir džazo improvizacijos

Bilietai –  6 Eur | Taikomos nuolaidos

Gegužės 6 d., šeštadienis,

„Keliaujančios violončelės“

9.00 val. viešbutis „Amberton Klaipėda“ 

9.30 val., viešbutis „Navalis“

10.00 val., viešbutis „Radisson Blu“

15.00 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia

Nemokamai

Gegužės 6 d., šeštadienis, 10.00–13.00 val. ir 14.00–16.00 val., KU Menų akademija

Eleonoros Testelec (Latvija) meistriškumo kursai

Nemokamai

Gegužės 6 d., šeštadienis, 11 val., Klaipėdos koncertų salė

Renginys visai šeimai  „Auginti su meile“

„Suzuki violončelių orkestras“

Meno vadovas Valdas Povilaitis

Programa: Antonio Vivaldi, Johann Sebastiano Bach, Georg Friedrich Händel ir kt

Nemokamai

Gegužės 6 d., šeštadienis, 12 val., Klaipėdos koncertų salės parko kiemelis

Renginys visai šeimai  „Violončelės pleneras“

„Afro būgnų ratas“

„Geros nuotaikos orkestras“

Vadovas Linas Švirinas

Graffiti menininkai: Edvinas Šiapas, Ignas Jančiauskas, Evaldas Rusys, Edvinas Žalimas

Klaipėdos E. Balsio menu gimnazijos moksleiviai

Edukatorė Vaida Gaudešiūtė

Menotyrininkas Petras Šmitas

Renginio vedėjas Gytis Šimelionis

Nemokamai

Gegužės 6 d., šeštadienis, 15.00 val., Klaipėdos lėlių teatras

„Tėtis ir jūra“

Spektaklis lėlėms ir violončelei

Kūrybinė komanda:

Gintarė Radvilavičiūtė, Renata Kutaitė, Monika Mikalauskaitė, Vytautas Leistrumas,

Tomas Mikalauskas, Karolis Vaičiulis

Bilietai –  5 Eur. Bilietus galima įsigyti Klaipėdos lėlių teatre

Gegužės 6 d., šeštadienis, 17.00 val., Laikrodžių muziejaus ekspozicijų salė

„Antikvariniai instrumentai – modernus skambesys“

Guarneri cello duet: Vytautas Sondeckis (violončelė, Lietuva–Vokietija), Sven Forsberg (violončelė, Švedija–Vokietija)

Programa: Johann Sebastian Bach, Luigi Boccherini, Niccolò Paganini, Alex Geringas, Cæcilie Norby, Frédéric Chopin,  Johan Halvorsen

Nemokamai

Gegužės 6 d., šeštadienis, 19.00 val., Klaipėdos koncertų salė

Baigiamasis festivalio koncertas

Liepojos simfoninis orkestras

Solistai: David Geringas (Lietuva–Vokietija), Karine Georgian (Armėnija–Didžioji Britanija), Boris Andrianov (Rusija)

Dirigentas Modestas Pitrėnas

Programa: Piotr Čaikovskij, Richard Strauss, Edward Elgar

Bilietai –  10 Eur | Taikomos nuolaidos 

Gegužės 6 d., šeštadienis, 21.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

„Black Cello Sabbath“

Melo-M (Latvija)

C-JAM (Estija)

Programa: Rammstein, Kārlis Auzāns, Chris Martin, Jonny Buckland, Guy Berryman ,Will Champion, Matthew Bellamy, Freddie Mercury, Jimmy Page, Robert Plant, Gunnar Graps, Marcus Mumford, Morten Harket, Paul Waaktaar-Savoy, Ray Parker Jr., Joey Tempest, Ozzy Osbourne, Kurt Cobain

Bilietai –  6 Eur | Taikomos nuolaidos 

Renginių vietos:

Klaipėdos dramos teatras – Teatro g. 2

Klaipėdos koncertų salė – Šaulių g. 36

Klaipėdos  I. Simonaitytės biblioteka – H. Manto 25

Klaipėdos  P. Domšaičio galerija –  Liepų g. 33

Klaipėdos laikrodžių muziejus – Liepų g. 12)

Klaipėdos lėlių teatras – Vežėjų g. 4)

Klaipėdos kultūros fabrikas – Bangų g. 5A

Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia – Savanorių g. 4

KU Menų akademija – K. Donelaičio g. 4

Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija – Šimkaus g. 15

Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija – Statybininkų pr. 2

Klaipėdos Vydūno gimnazija – Sulupės g. 26

Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokykla – Statybininkų pr. 5

Klaipėdos Žemynos gimnazija –  Kretingos g. 23

Klaipėdos darželis-mokykla „Vaikystės sodas“ –  K. Donelaičio g. 19

Kavinė „Kavos architektai“ – H. Manto g. 9

Viešbutis „Radisson Blu“ – Šaulių g. 28

Viešbutis „Navalis“ – H. Manto g. 23

Viešbutis „Amberton Klaipėda“ – Naujojo Sodo g. 1C

Klubas „Raketa” – Bangų g. 5A

Bachas kitaip

Pirmąją festivalio dieną Šv. Pranciškaus Asižiečio koplyčia priims J.S.Bacho muzikos grožį. Koncertuos svečiai iš Nyderlandų – „Ensemble Schönbrunn Amsterdam”: Martenas Rootas (fleita), Viola de Hoog (violončelė) ir Menno van Delftas (klavesinas). Jų programoje gegužės 1 d. 17 val. – gražiausi baroko meistro kūriniai.

Ansamblio koncertinė veikla trunka jau daugiau nei 25 metus, per kuriuos surengta gausybė puikių koncertų, parengta profesionalių kamerinės muzikos įrašų. Atidžiai kolektyvo programas atrenka jo meno vadovas ir vienas įkūrėjų M.Rootas. Neretai muzikas į koncertų sales sugrąžina pamirštą repertuarą, kuris apima kūrinius nuo G.Frescobaldi iki C.Debussy. „Ensemble Schönbrunn Amsterdam” išsiskiria ir savo pomėgiu pristatyti gerai žinomas kamerinės muzikos kompozicijas kitaip – būtent tuo ir galės įsitikinti uostamiesčio publika.

Atidarymo koncertas

Festivalio atidarymo koncerte 19 val. Klaipėdos koncertų salėje Klaipėdos kamerinis orkestras muzikuos kartu su pasaulinio garso violončelininku ir kompozitoriumi Giovanni Sollima. Jo „kalbinama“ violončelė skambėjo „Carnegie Hall“ Niujorke, „Wigmore“ ir „Queen Elizabeth“ salėse Londone, „Salle Gaveau“ Paryžiuje, „Musicgebouw“ Amsterdame, „La Scala“ Milane bei daugelyje kitų.

Šis violončelės supervirtuozas komunikuoja su pasauliu ne tik įspūdinga atlikėjo veikla, bet ir novatoriškomis kompozicijomis, reikšmingai papildančiomis instrumento repertuarą ir plečiančiomis jo galimybių ribas. Jo kūryba tyrinėja naujus horizontus, balansuodama tarp įvairiausių žanrų ir sukurdama skambesių erdvę, kurioje gerai jaučiasi tiek klasikinės, tiek metalo muzikos gerbėjai.

Menininkas, ieškodamas originalios muzikinės raiškos galimybių, neapsiriboja tradiciniais akustiniais ir elektriniais instrumentais – kompozicijose G.Sollima naudoja ir savo paties sukurtus instrumentus. Nuo 2010 m. violončelininkas dėsto „Santa Cecilia“ akademijoje Romoje, kur yra pripažintas „Akademijos nariu“ – tai aukščiausias Italijos apdovanojimas, skiriamas muzikams.

Net tris G.Sollima kūriniai skambės šiame koncerte. Tarp jų bus „Kai mes buvome medžiai”  /  „When We Were Trees“, kurį atlikėjas įrašė kartu su kita programos soliste – garsia kroatų violončelininke Monika Leskovar. Laimėjusi daug tarptautinių konkursų, ši atlikėja bendradarbiauja su svarbiausiais Europos simfoniniais orkestrais, dirigentais ir kompozitoriais. Monika Leskovar – buvusi violončelininko Davido Geringo studentė Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje Berlyne.

Koncerto pertraukos metu pirmojo aukšto fojė bus atidaryta muzikologės prof. Danutės Petrauskaitės parengta paroda „Violončelės mokyklos ištakos ir raida Lietuvoje“.

Gintarinis kvartetas

Festivalio atidarymo „Afterparty“ 21.30 val. klube „Raketa“ vienintelius pasaulyje gintarinius instrumentus ir jais atliekamą programą pristatys „Gintarinis kvartetas“: Vytautas Mikeliūnas (I smuikas), Tadas Dešukas (II smuikas), Tomas Petrikis (altas), Ona Švabauskaitė (violončelė).

Mintis sukurti instrumentus iš gintaro kilo juvelyrui Šarūnui Davainiui, kuris, iš pradžių padaręs tik dekoratyvinius modelius, drąsiai žengė toliau ir iš gintaro pagamino instrumentus, kuriais galima groti. Pirmasis grojantis gintarinis instrumentas buvo smuikas. Vėliau atsirado visas styginių instrumentų kvartetas – du smuikai, altas ir violončelė. Instrumentai gaminami iš natūralaus Baltijos gintaro, atrenkant ir paruošiant tam tikros spalvos ir formos gabaliukus. Tai kruopštus ir ilgas rankų darbas, reikalaujantis įgūdžių bei patirties.

Galimybę prabilti jiems suteikė „Gintarinio kvarteto“ nariai – Lietuvos publikai gerai pažįstami muzikai, nebijantys eksperimentuoti.  Vėlyvą vakarą atlikėjai improvizuos džiazo stiliumi – Stingo, J.Zawinul, Ch.Corea, L.Morgano ir kt. temomis.

Šokiai violončelei

Gal norėtumėte... pašokti? Tokiu klausimu publiką pasitiks koncertas „Šokiai violončelei“ gegužės 2 d. 17 val. Prano Domšaičio galerijoje. Jame skambės skirtingų tautybių, epochų ir charakterių kompozitorių sukurti šokiai violončelėms, kuriuos atliks Ramutė Kalnėnaitė (violončelė) ir Daiva Stulgytė (fortepijonas).

Per ilgametę karjerą R.Kalnėnaitė koncertavo daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, buvo Lietuvos kamerinio orkestro, kuriam vadovavo maestro Saulius Sondeckis, narė. Violončelininkė veda meistriškumo kursus, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Pianistė D.Stulgytė yra LMTA Styginių katedros koncertmeisterė, Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje vadovauja Kamerinio ansamblio skyriui. Ji ypač gilinasi į kamerinę muziką, yra parengusi programų tiek su Lietuvos, tiek su užsienio atlikėjais.

Barokinė violončelė

Antrąjį festivalio vakarą 19 val. Klaipėdos koncertų salė pakvies pasiklausyti „Barokinės violončelės“.

Klaipėdos kamerinis orkestras meno vadovo Mindaugo Bačkaus iniciatyva kasmet vis daugiau gilinasi į barokinės muzikos atlikimo subtilumus, koncertuodamas su pripažintais šios srities specialistais, semdamasis patirties meistriškumo klasėse. Tad ir šiame koncerte, pasak M.Bačkaus, „su orkestru gros žmonės, kurie savo visą laiką paskyrė barokinės muzikos tyrinėjimams, atlikimo tradicijų kūrimui ir perteikimui“. Tai autoritetingi barokinės violončelės atlikėjai Bruno Cocset (Prancūzija), Viola de Hoog bei klavesinininkas Menno van Delft (Olandija). Skambės pas mus rečiau girdima barokinė muzika, atliekama autentiškais barokiniais instrumentais, sekant senosios muzikos atlikimo tradicijomis.

B.Cocset skambiai vadinamas vienu įtakingiausių mūsų dienų barokinės violončelės meistrų. Gilindamasis į autentišką baroko muzikos atlikimą, jis ypač vertinamas už „pamirštų“ kompozitorių muzikos sugrąžinimą į koncertų sales.  B.Cocset žinomas ir kaip muzikologas, pripažintas pedagogas, įkūręs istorinės violončelės klasę Katalonijos aukštojoje muzikos mokykloje. Per savo tarptautinę karjerą jis yra bendradarbiavęs su profesionaliausiais baroko muzikos meno meistrais. 2011 m. jis įkūrė „Vannes“ senosios muzikos institutą.

Violončelininkė V. de Hoog tarptautinį pripažinimą pelnė autentišku senosios muzikos atlikimu. 20 metų ji keliavo po pasaulį kaip žymaus olandų „Schönbergo“ kvarteto narė. Jos repertuaras, koncertuojant kartu su kameriniais ansambliais, apima muziką nuo XVII a. iki mūsų dienų. Sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė jos J.S.Bacho siuitų violončelei atlikimai.

Klavesino virtuozas M. van Delftas visame pasaulyje koncertuoja tiek kaip solistas, tiek kaip kamerinių ansamblių narys. Per savo karjerą jis yra vedęs meistriškumo kursus Europoje ir JAV, įrašęs daugybę įrašų radijui ir televizijai, tokioms leidybinėms kompanijoms kaip „Globe“, „Deutsche Harmonia Mundi“, „EMI“, „Channel Classics“.

Baroko genijaus siuitos

Sodrus violončelės tembras ir nepaprasto grožio bei gelmės J.S.Bacho muzika – tai dovana išskirtinės muzikinės patirties ieškantiems melomanams. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje gegužės 2 d. 21.30 val. vyksiantis koncertas „Naktis Bach LT“ suburs šešis skirtingų kartų violončelininkus, kuriuos vienija išskirtinis talentas. Tai D.Geringas, M.Bačkus, Glebas Pyšniakas, Rimantas Armonas, Marius Urba ir Vytautas Sondeckis. Jų paruoštoje programoje skambės J.S.Bacho siuitos violončelei solo. Šeši talentingiausi atlikėjai ir šešios baroko genijaus siuitos...

LMTA garbės daktarą D.Geringą pažįsta publika visame pasaulyje. Neabejotinas šiandienos muzikinio elito narys, ypatingai universalus atlikėjas, kurio violončelei paklūsta tiek baroko, tiek šiuolaikinės muzikos šedevrai, pasaulį sužavėjo stilistiniu įvairiapusiškumu, intelektualumu ir išskirtiniu violončelės tembru.

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M.Bačkus – vienas intensyviausiai Lietuvoje koncertuojančių violončelininkų. Atlikėjas gilinasi į įvairių stilių ir epochų muziką, o platus muzikinių interesų ratas atsispindi jo interpretaciniame braiže – muziko atlikimai pasižymi drąsa, polėkiu, įtaigia intonacija ir turtinga tembrine ištarme.

G.Pyšniakas – vienas ryškiausių šalies jaunosios kartos violončelininkų. Atlikėjas yra griežęs prestižinėse salėse, tobulinęsis pas žymiausius šiandienos violončelininkus. Be aktyvios solinės koncertinės veiklos, jis taip pat yra Klaipėdos kamerinio orkestro narys, įvairių muzikos festivalių ir programų iniciatorius bei meno vadovas.

Buvęs prof. D.Geringo studentas, daugybės tarptautinių konkursų laureatas V.Sondeckis 2001 m. JAV klasikinės muzikos radijo stoties KDFC buvo įvertintas kaip vienas iš 30 geriausių jaunųjų pasaulio atlikėjų. Jo įrašas su D.Geringu ir Lietuvos kameriniu orkestru pelnė pasaulinį kritikų pripažinimą. V.Sondeckiui nesvetima ir elektroninės muzikos scena – jis prodiusuoja šio stiliaus muziką

R.Armonas – LMTA profesorius, žymios muzikų dinastijos narys, grojantis įvairiuose kameriniuose ansambliuose. Violončelininkas dažnai kviečiamas dalytis savo profesine patirtimi meistriškumo kursuose, įvairiuose seminaruose, dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri.

„...Puikus violončelininkas, turintis nepaprastą garsą ir šiltą vibrato...“, – taip apie violončelininką M.Urbą atsiliepė kritikas Riccardo Chailly. Jaunosios kartos muzikas mokytis griežti pradėjo pas savo tėvą, maestro M.Rostropovičiaus mokinį.

Muzikos ir vaizdo performansas

Gegužės 3 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje publikos lauks projektas „Violončelės skambesiai“.

„Violončelė yra nepaprastas instrumentas, leidžiantis įsigilinti į garsus ir jų natūralų fenomeną. Tam tyrinėti naudosiu skirtingas eksperimentines pjeses“, – taip apie šį muzikos ir vaizdo performansą kalbėjo violončelininkas Antonas Lukoszevieze (Didžioji Britanija). Visame pasaulyje jis žinomas dėl savo eksperimentinės ir improvizacinės muzikos atlikimo. Jis yra pasirodęs įvairiuose festivaliuose Didžiojoje Britanijoje, kitur Europoje, taip pat JAV. Glaudus kūrybinis ryšys violončelininką sieja su avangardinės muzikos kūrėjais Gerhardu Stableriu, Michaeliu Parsonsu, Amnonu Wolmanu, Helmutu Oehringu ir kitais. A. Lukoszevieze ypač įdomu tyrinėti įvairias meno formas. Dėl išskirtinio kūrybiškumo violončelininkas net tapo keturių žinomos filmų kūrėjos Jayne Parker kino juostų herojumi.  Muzikas taip pat yra ansamblio „Apartment House“, jau daugiau nei du dešimtmečius laikomo vienu britų avangardo ir eksperimentinės muzikos lyderių, įkūrėjas ir dirigentas.

A.Lukoszevieze su Lietuva sieja ypatingas ryšys – jį apibrėžia ne tik lietuviška violončelininko kilmė, bet ir dažnos koncertinės kelionės į mūsų šalį. Užsienyje jis neretai atlieja lietuvių kompozitorių kūrinius. 2009 m. menininkui buvo įteiktas Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės apdovanojimas už lietuvių muzikos sklaidą Jungtinėje Karalystėje.

Smėlio laikrodžiai

Trečiąjį festivalio vakarą 19 val. Klaipėdos dramos teatre įsikurs kompozitorės Justės Janulytės sumanytas ir kartu su lietuvių bei italų menininkais įgyvendintas projektas „Smėlio laikrodžiai“, apibūdinamas kaip garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras. Pasak autorės, jame „tyrinėjamos akustinės, vizualinės bei simbolinės smėlio laikrodžio fenomeno prasmės. Muzikinė idėja vizualizuojama pasitelkus specialiai sukurtas cilindrines tiulio uždangas, ant kurių projektuojami vaizdai bei šviesų efektai išplečia, transformuoja atlikėjų būvį scenoje, kuria fikcijas ir įtraukia publiką į įvairias suvokimo patirtis“.

J.Janulytės muziką lydi įspūdingos Luco Scarzellos videoprojekcijos. „Smėlio laikrodžiais“ pavirstančiose tiulio instaliacijose griežia violončelininkai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rokas Vaitkevičius ir Onutė Švabauskaitė, lydimi gyvosios elektronikos. Projekto sėkmė užkoduota ypatingoje muzikos ir vaizdo sąveikoje, kuri sukuria visiškai naują meninę kokybę ir tiesiog užburiančią atmosferą.

Pašėlęs „violončelės goblinas“

Lakios vaizduotės klajoklis, pašėlęs „violončelės goblinas“, mistinės Sneth galaktikos ambasadorius Rushadas Egglestonas (JAV) gegužės 3 d. 21.30 val. klube „Raketa“ džiugins savo melodijomis ir dainomis, kurias lydės mitinės kalbos bei šelmiškos violončelės vibracijos.

Daugelis jį myli, nors kai kas jo ir nekenčia. Šis „Grammy“ nominantas, modernios violončelės virtuozas yra revoliucinis muzikantas, kompozitorius, poetas filosofas ir komikas. Turėdamas klasikinį muzikinį išsilavinimą, atlikėjas lengvai nardo džiazo ir bluegrass stiliuose. Scenoje jis pasirodo ryškių spalvų rūbais ir elfo kepure. Tačiau už skandalingų keistenybių slypi neabejotinas talentas. R.Egglestono koncertai – įspūdingi muzikiniai spektakliai, kuriuose artistas pasakoja neįtikėtinas istorijas, lydimas įvairiausių violončelės garsų ir „laukinio džiazo“ vokalo. Jo dainos yra pilnos keistų personažų bei užverstos nesuvokiamais naujadarais, o veiksmas dažnai vyksta įsivaizduojamame pasaulyje, kurį jis žaismingai vadina Sneth šalimi.

Pastaruoju metu jis daugiausia dėmesio skiria solo pasirodymams. Jo naujasis paties išleistas albumas „The Rushad Eggleston Show“ yra sudarytas iš 27 garso takelių, kuriuose susipina dainos, pasakojimai, kartais ir eilėraščiai.

Lietuviška violončelė

Ketvirtąją festivalio dieną 17 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė muzikuos puikiai Lietuvos publikai pažįstamas „Armonas-Uss Duo“: Rimantas Armonas (violončelė), Irena Uss (fortepijonas). Šis koncertas – tai dedikacija lietuvių autorių kūriniams violončelei: nuo M.K.Čiurlionio iki šiandien kuriančių autorių A.Šenderovo, B.Kutavičiaus, V.Germanavičiaus ir kitų.

R.Armonas – žymus šalies violončelininkas, jis aktyviai propaguoja lietuvių kompozitorių muziką ne tik atlikdamas, bet ir inicijuodamas kūrinius, juos redaguodamas, rengdamas įrašus. Šiandien ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse scenose ryškų pėdsaką palieka ir profesoriaus studentai. I.Uss – žymi šalies pianistė, kamerinės muzikos atlikėja, vadovaujanti LMTA Koncertmeisterio katedrai. Su kameriniais ansambliais „Armonas-Uss Duo“, „Armonas Trio“ ji yra koncertavusi įvairiose Europos šalyse, taip pat Kanadoje, Alžyre. I.Uss taip pat aktyviai propaguoja lietuvių kompozitorių muziką, tiek ją atlikdama, tiek redaguodama ir rūpindamasi išleidimu.

„Šis išoriškai kuklus, nes visai nesireklamuojantis ansamblis yra viena aukščiausio profesinio lygio, tvirčiausių ir nuoširdžiausių mūsų muzikos kultūros atramų“, – taip apie „Armonas-Uss Duo“ atsiliepė muzikologė Rita Nomicaitė. Per 40 kūrybinės veiklos metų ansamblis yra surengęs daugiau nei 700 koncertų, aplankęs žymiausius Lietuvos festivalius, ne kartą koncertavęs užsienio renginiuose. Išskirtinę vietą jo kūrybinėje veikloje užima šiuolaikinės lietuvių muzikos atlikimas.

Metų laikai

Klaipėdos kultūros fabrike gegužės 4 d. 19 val. bus pristatytas klaipėdiečių šokio teatro „Padi Dapi Fish“, choreografės Agnijos Šeiko ir Klaipėdos violončelių kvarteto projektas „Metų laikai“.

Projekto pagrindinė idėja – violončelės muzikos ir šiuolaikinio šokio sintezė. Šokio sričiai atstovaus keturių skirtingų meninių asmenybių – Beatos Molytės, Alekso Mažono, Mariaus Pinigio ir Beno Šarkos – kūryba. Joje susijungs klasikinio baleto, šiuolaikinio šokio, pantomimos, performanso elementai. Intriguos ne tik šio unikalaus projekto šokio, bet ir muzikinė dalis, nes pirmąkart publika išgirs naują ansamblį – Klaipėdos violončelių kvartetą: Dmitrijų Bereziną, G.Pyšniaką, Jurgį Karbauską ir Karolį Vaičiulį.

Taip pat publiką turėtų sudominti kitoks A.Vivaldi kūrinio „Metų laikai“ skambesys. Smuikui solo ir orkestrui parašytą opusą atliks keturios violončelės. Žinomas kūrinys bus dekonstruotas pagal choreografines idėjas ir papildytas netikėtais elementais.

Ateities violončelė

Ketvirtąjį festivalio vakarą 21.30 val. klube „Raketa“ su programa „Ateities violončelė“ pasirodys Justas Kulikauskas (violončelė, elektronika).

Šis atlikėjas – trečios kartos violončelininkas savo šeimoje, pradėjo griežti būdamas ketverių. Ypač svarbią jo koncertinės veiklos dalį užima „Naujų idėjų kamerinis orkestras“ (NICO), su kuriuo jis koncertavo Europoje ir JAV. J.Kulikauskas domisi ne tik akademine, bet ir kitų stilių kūryba – pats kuria ir prodiusuoja pop / hip-hop / RnB muziką. „Loop Station World Championchip“ jis buvo pripažintas vienu iš aštuonių geriausių efektų pedalus naudojančių muzikantų pasaulyje.

J.Kulikauskas, pasivadinęs „The Amazing Cello“, violončele atlieka populiariosios muzikos kūrinių aranžuotes. Amerikiečių internetinės medijos kompanija „Buzzfeed“ įvardijo jas kaip geresnes už pačius originalus. Tuo galės įsitikinti ir koncerto „Ateities violončelė“ publika, nes programoje skambės populiariausi šiandienos popscenos kūriniai.