Tai numatyta antradienį Finansų ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Dokumente teigiama, jog šiek kiek daugiau nei 445 tūkst. eurų siekianti suma bus skiriama iš valstybės rezervo lėšų.

Skiriami pinigai bus išmokėti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri savo ruožtu skirs lėšas daugiabučio avarinei būklei pašalinti, bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms suremontuoti.

Sprendimą dėl lėšų skyrimo turės patvirtinti Ministrų kabinetas.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga. Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Po sprogimo ir gaisro pažeistą daugiabutį Viršuliškėse ekspertai pasiūlė atstatyti.

Skelbta, kad atstatymo darbai atsieis daugiau nei 1,2 mln. eurų. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, toks situacijos sprendimo būdas pigiausias. V. Benkunskas taip pat pažymėjo, jog už dalį darbų finansiškai bus atsakingi patys gyventojai. Visgi, tikslios sumos, kiek atstatymo lėšų reikės skirti patiems gyventojams, kol kas nepaskelbta.

Manoma, kad Viršuliškėse sprogusio daugiabučio atstatymo darbai turėtų prasidėti gegužę. Nurodoma, jog daugiabučio atstatymas bus finansuojamas mero rezervo fondo, draudimo bendrovių bei Vyriausybės lėšomis.

„Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

„Šiuo metu rengiami avarinės būklės pašalinimo ir namo atstatymo dokumentai, tikimasi, kad darbai prasidės gegužę“, – šią savaitę nurodė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Du sprogimai ir gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo.

Savivaldybė vasarį pasiūlė, kad labiausiai nukentėjusi vidurinė namo dalis būtų išardyta ir pastatyta iš naujo, likusioms pastato dalims užtektų remonto. Kovo viduryje namo gyventojai tokiam savivaldybės planui pritarė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad sutvarkyti nuo gaisro nukentėjusį daugiabutį Viršuliškėse kainuotų apie 1,2 mln. eurų.

Pasak mero, darbai būtų atliekami keturiais etapais. Pirmiausia, būtų išgriaunamos ir išardomos dabartinės konstrukcijos, tai truktų apie keturis mėnesius ir, savivaldybės skaičiavimu, kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

Antrasis etapas – konstrukcijų atstatymas, stogo, perdangų pastatymas, pirminė šių darbų kaina – apie 620 tūkst. eurų. Trečiasis etapas – inžinerinių tinklų pajungimas, tai kainuoti apie 400 tūkst. eurų.

V. Benkunskas tvirtino, kad pirmieji trys etapai galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis. Paskutinis – butų atstatymo – etapas gali būti paliekamas apmokėti gyventojams.

Dėl įvykusio gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus. Nelaimės priežastis dar tiriama.

Avarijos tyrimo komisija baigti darbą ir parengti galutines rekomendacijas tikėjosi iki sausio pabaigos, vėliau manyta, kad rekomendacijos bus parengtos šią savaitę. Tačiau, savivaldybės teigimu, dėl darbų apimties to padaryti nespėta.

Kaip BNS teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, savivaldybė tyrimo komisija sprendžia ne tik dėl pastato būklės ir avarijos sukeltų padarinių, bet ir dėl rekomendacijų, ką ir kaip šio daugiabučio gyventojai galėtų daryti toliau.

„Kadangi tai iš esmės yra susiję su įvairiais skaičiavimais, procesas užtrunka, todėl tikėtina, kad komisijos darbas bus pratęstas iki šio mėnesio pabaigos“, – teigė G. Grubinskas.

Anot jo, nors tikėtasi išvadas parengti anksčiau, pirmą kartą pratęsus komisijos darbą darbo terminas buvo nustatytas iki vasario pabaigos, tad atskiro įsakymo dėl to nebus priimta.

Per sausio pradžioje kilusį gaisrą ir sprogimą evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato kol kas neleidžiama naudoti. Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.

Kaip trečiadienį skelbia savivaldybė, iš viso gauti 38 prašymai skirti išmoką. Įvertinus vidutines nukentėjusių gyventojų pajamas, maksimalaus 7 260 eurų dydžio tikslinė pašalpa skirta 22 pareiškėjams. Taip pat 16 pareiškėjų išimties tvarka skirta 1 100 eurų dydžio vienkartinė išmoka.

Patenkinus visus prašymus dėl išmokų skyrimo, skubos tvarka nukentėjusiems pirmadienį išmokėta kiek daugiau nei 177 tūkst. eurų.

Savivaldybė taip pat gavo 16 prašymų suteikti socialinį būstą. Jie ne eilės tvarka skirti visiems prašiusiems gyventojams. Tris mėnesius socialiniame būste apsigyvenusioms šeimoms nereikės mokėti komunalinių ir nuomos mokesčių.

Savivaldybės taryba trečiadienį taip pat spręs dėl galimybės vienus metus tęsti nuo gaisro nukentėjusių žmonių apgyvendinimą suteiktuose būstuose socialinio būsto nuomos sąlygomis ir dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo, jei jis išsinuomojamas rinkoje.

Ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui naudojamos mero rezervo fondo lėšos, išmokoms – savivaldybės biudžeto lėšos.

„Siekdami operatyviai padėti nukentėjusiems gyventojams, paskelbėme ekstremaliąją situaciją – tai leido lengviau valdyti situaciją ir teikti pagalbą. Būtiniausią pagalbą operatyviai teikė ir nevyriausybinės organizacijos, prisidėjo tūkstančiai žmonių“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, dėkojantis visiems prisidėjusiems prie paramos nukentėjusiems nuo gaisro.

Finansinę paramą ir pagalbą daiktais jiems taip pat rinko nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Raudonajam Kryžiui neabejingi žmonės paaukojo apie 150 tūkst. eurų, kiekvienai šeimai skirta vienoda pinigų suma. Įvairia parama prisidėjo organizacijos „Gelbėkit Vaikus, „Maisto bankas“.

Šiuo metu, Vilniaus savivaldybės skaičiavimu, viešbutyje vis dar gyvena 25 žmonės, tačiau šią savaitę didžioji dalis persikels į jiems suteiktus socialinius būstus. Kambarių nuomos ir maitinimo išlaidos iki sausio 29 dienos savivaldybei sieks 39,6 tūkst. eurų.

Savivaldybė toliau rūpinasi namo Viršuliškių g. 101 apsauga ir avarinės situacijos šalinimu. Iki šiol už avarinės situacijos šalinimą ir apsaugą savivaldybė iš viso sumokėjo apie 43 tūkst. eurų.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. Nelaimės metu evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato neleidžiama eksploatuoti.

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai.

Portalas „15min.lt“ pirmadienį skelbė, kad, prokuratūros duomenimis, daugiabučio namo bute, kuriame galimai įvyko sprogimas, rasta naftos produktų likučių.

„Esame gavę specialistų išvadą, pagal kurią galima pasakyti, kad ant tirti pateiktų eurų banknotų, pensininko pažymėjimo yra naftos produktų – benzino, dyzelino ir alyvos pėdsakų. Ant tirti pateiktų apdegusių drabužių likučių yra benzino pėdsakų“, – 15min.lt teigė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras J. Rėksnys.

Prokuroro teigimu, tikėtina, kad padegus minėtus naftos produktus, bute galėjo įvykti sprogimas. Pasak J. Rėksnio, viena iš pagrindinių versijų, kodėl įvyko sprogimas ir kilo gaisras, yra buto savininko savižudybė.

Ant tirti pateiktų apdegusių drabužių likučių yra benzino pėdsakų.

Antradienį prokuroras J. Rėksnys Eltai sakė, kad kol kas teisėsauga negali įvardyti gaisro Viršuliškių daugiabutyje kaltininkų, tačiau pakartojo, jog pagrindinė tiriama versija – vieno iš butų savininkų savižudybė.

„Apie kaltininkus kol kas mes nekalbame. Paties sprogimo mechanizmo kol kas nežinome, tą reikės aiškintis. (...) Viena iš pagrindinių versijų yra savižudybės versija. Bet kad ją patvirtintume iki galo, dar reikia atlikti daug veiksmų – identifikuoti palaikus, surinkti duomenų apie žmogų. Kol kas dabar negalime atmesti ir kitų versijų, jei pasirodys, kad ten yra ne buto savininko palaikai“, – komentavo prokuroras.

Anot J. Rėksnio, šiuo metu laukiama ekspertų išvadų, siekiant identifikuoti gaisre žuvusio suaugusio asmens palaikus. Jis priminė, jog žuvusio vaiko kūnas buvo identifikuotas.

Kartu, pasak prokuroro, laukiama duomenų ir apie buto, kuriame, tikėtina, įvyko sprogimas, savininko garaže rastų medžiagų sudėtį.

„Kratos metu buto savininko garaže rastos talpos su galimai naftos produktais. Iš tų talpų paimti mėginiai ir paskirti tyrimai, siekiant nustatyti, kokios tai yra medžiagos“, – dėstė J. Rėksnys.

Anot jo, tyrimo metu apklausta didžioji dalis daugiabučio gyventojų.

„Apklausti 25 liudytojai“, – sakė J. Rėksnys.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri prieš dvi savaites nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją. Pats daugiabutis šiuo metu yra neeksploatuojamas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Esame gavę specialistų išvadą, pagal kurią galima pasakyti, kad ant tirti pateiktų eurų banknotų, pensininko pažymėjimo yra naftos produktų – benzino, dyzelino ir alyvos pėdsakų. Ant tirti pateiktų apdegusių drabužių likučių yra benzino pėdsakų“, – 15min.lt teigė Vilniaus prokuroras Julius Rėksnys.

„Butas ir jame esantys daiktai, tikėtina, buvo gausiai sulaistyti kažkokiu lakiu naftos produktu, galimai – benzinu, kuris vėliau, matyt, buvo padegtas“, – nurodė jis, pridurdamas, kad lakių naftos produktų rasta ir buto savininko garaže.

Prokuroro teigimu, viena iš pagrindinių versijų yra buto savininko savižudybė. Pasak jo, liudininkai gaisro dieną laiptinėje jautė aitrų cheminės medžiagos kvapą.

J. Rėksnys pažymėjo, kad kol kas identifikuotas tik žuvusio mažamečio kūnas, dėl antrojo, suaugusio daugiabučio gyventojo, anot jo, tikslių duomenų nėra.

„Mes tik galime teigti su didele tikimybe, kad tai – buto savininko lavonas, bet kategoriškai į šitą klausimą atsakyti dar kol kas negalime“, – 15min.lt sakė prokuroras.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri prieš dvi savaites nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.

Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Avarijos tyrimo komisija aptars ekspertų gautus pasiūlymus pastato sutvirtinimui. Toliau bus tęsiamas darbas dėl galutinių rekomendacijų“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Taip pat buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri prieš dvi savaites nutarė imtis neatidėliotinų veiksmų, sutvirtinant daugiabučio konstrukciją.

Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Apie tai BNS informavo Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

„Aštuntą ryto nuėmėme kiek tuo metu yra ir 167 tūkst. išdalinome, pradėjome pervesti gyventojams. Procesas užtruks, kol pasieks visus dėl skirtingų bankų“, – sakė L. Lesauskaitė.

Raudonojo Kryžiaus duomenimis, „aukok.lt“ platformoje surinkta daugiau nei 108 tūkst. eurų, kitais paramos būdais – daugiau nei 58 tūkst. eurų, bendra suaukota suma yra 167 401 euras.

Kaip skelbia paramos organizacija, finansinė parama bus pervesta tiesiai butų savininkų ir nuomininkų sąskaitas – iš viso 29 savininkams ir 4 nuomininkams. Pinigai 33 šeimoms dalinami lygiomis dalimi.

Nors nukentėjusiesiems pradėtos pervesti lėšos, Raudonojo Kryžiaus atstovai sako, kad finansinė parama renkama toliau. Organizacija pabrėžia, kad daiktų, drabužių vis dar nerenka, kadangi poreikis dar nėra aiškus.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje po sprogimo kilo praėjusią savaitę, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. Dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Nuo trečiadienio socialinio būsto pasiprašę gyventojai pradėjo į juos keltis.

Kol nebus užtikrintas saugumas, tol, matyt tos (ekstremalios – ELTA) padėtys nebus atšauktos“, – antradienio vakarą Vilniaus savivaldybėje žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Antradienio vakarą su gyventojais susitinkantis sostinės meras tikino – kol kas savivaldybė negali pateikti scenarijų, kas bus daroma su pastatu po jo sutvirtinimo. Anot jo, tai priklausys nuo ekspertinės išvados, kurios gali tekti laukti ir visą mėnesį.

„Pirminis dėmesys – sutvirtinti konstrukcijas ir padaryti, kad pastatas būtų saugus. Tada, aišku, bus reikalinga techninė ekspertizė, reikės padaryti sąmatą, tai pavesti į pinigus. Matyt, galimi keli scenarijai, kas su tuo namu gali būti daroma. Šiuo atveju – kai turėsime ekspertinėmis išvadomis grįstus scenarijus, tik tada šnekėsime konkrečiai“, – aiškino jis.

„Negalime jokių hipotetinių versijų svarstyti. Jeigu kažkas kažkada vėl paaiškės, kad negali būti išpildyta – bus sukelti lūkesčiai, kurie gali emociškai smarkiai atsiliepti“, – pridūrė V. Benkunskas.

Su gyventojais aptars galimą pagalbą, pinigines išmokas

V. Benkunskas taip pat informavo, kad 16 degusio daugiabučio gyventojų jau rytoj kelsis į savivaldybės parūpintus socialinius būstus.

Nuo rytojaus 16 gyventojų pradės kraustymosi procesą.

„Nuo rytojaus 16 gyventojų pradės kraustymosi procesą“, – sakė jis, nurodydamas, kad šiuo klausimu ir toliau bus palaikomas ryšys su visais pastato gyventojais.

Tris mėnesius – iki balandžio – gyventojai socialiniuose būstuose bus apgyvendinti nemokamai. Vėliau, pažymėjo meras, savivaldybė suteiks teisę jiems metus gyventi socialiniuose būstuose, netaikant įprastai numatytų kriterijų.

„Metus laiko, nuo balandžio mėnesio galėsime leisti gyventi nepaisant to, koks yra jų turto ir pajamų statusas“, – akcentavo jis.

Tačiau nuo balandžio gyventojams bus taikomas minimalus nuomos mokestis – nuo euro iki 1,25 euro už kvadratinį metrą. Taip pat reikės savomis lėšomis padengti ir komunalines išlaidas.

Be to, nukentėjusiems priklausys ir kitos išmokos, susijusios patirta žala (iki 7 tūkst. eurų), socialinio būsto įrengimu (1 tūkst. eurų), patirtais sveikatos sutrikdymais.

„Kalbėsime apie tas išmokas, kurias mes skirsime šiems nukentėjusiems žmonėms – bendroji išmoka, galinti siekti iki 7 tūkst. eurų“, – nurodė V. Benkunskas.

„Šiuo atveju bandysime pritaikyti išimtis ir suteikti jas visiems, nepriklausomai nuo kriterijų“, – pakartojo jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Po kilusio gaisro, greta esančio darželio „Puriena“ patalpose nustatyta padidėjusi trijų, dėl degančių medžiagų išsiskiriančių medžiagų, koncentracija. Pirmadienį ugdymas šiame darželyje buvo atnaujintas.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, dvi namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Trečiadienį buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.