Karantinas ir jo suvaržymai labai aiškiai parodė, kad prieš pandemiją stipriai į priekį šoktelėjusi maisto kultūra šiandien yra visiškai sustingusi. „Kalbame ne apie didžiuosius, kurie ir toliau tiekia pašildytą maistą, bet apie išskirtinumą, savo veidą turinčius restoranus. Kartu su maistu mes parduodame emociją, o jos taip lengvai į vienkartinius indus nesupakuosi ir nenuveši į namus“, – sako vienas iš naujosios asociacijos iniciatorių L. Čeprackas. Jis įsitikinęs, kad tokiai veiklai atėjo laikas – po vieną kalbančių restoranų savininkų niekas negirdi, valdininkams atrodo, kad jų problemos pernelyg mažos. Tačiau iš tiesų restoranų situacija Lietuvoje šiandien primena sprogusį balionėlį.

Prieš pat pandemiją Vilniaus senamiestyje atidaręs naują restoraną „Gastronomika“ virtuvės šefas po mėnesio buvo priverstas jį uždaryti. Duris užvėrė ir į geriausių Lietuvos restoranų penkioliktuką patenkantys klaipėdiečio virtuvės šefo Vytauto Samavičiaus restoranai „Momo“ ir „Momo Grill“ Kaune bei Klaipėdoje. Savo patiekalų vežioti į namus nenorėjęs šefas komandą bandė gelbėti įkurdamas šviežios pastos pristatymo į namus paslaugą „Makaronistai“. „Vargo vakarienė...“ – taip šiandien šefas ją vertina ir teigia darantis viską, kad išlaikytų komandą tai dienai, kai restoranai atvers duris. Jei atvers, žinoma. Ir jei darbuotojai neišsilakstys į statybas ar spaustuves, kaip jau yra nutikę.

Restorano „Somm“ bendraturtis A. Darasevičius pasakoja, kad ir jų gelbėjimosi ratas nebuvo labai vykęs – restorane užsisakiusiems išsinešti gaminama tik dėl psichologinio komforto. „Restoranas yra daugiau nei maistas“, – įsitikinęs A. Darasevičius. Jis ruošiasi aktyviai įsitraukti į naujosios asociacijos veiklą ir neabejoja, kad šiandien restoranams reikia kitokio dėmesio ir kitokios valstybės globos.

Viešojo maitinimo įstaigų asociacija kol kas dar tik dėlioja savo planus ir kviečia iniciatyvius žmones, kuriems svarbu išsaugoti tai, kas buvo kuriama gerus penkiolika metų. „Tai, kad Lietuvoje pradėjo rastis gastronomijos kultūra, yra tikrai ne tinklinių restoranų, o mūsų, mažųjų, nuopelnas, – sako L. Čeprackas. – Nežinau, ar galima verslu vadinti dvylikos kvadratų restoranėlį, kuris siūlo veganiškus patiekalus ar pristato kokios nors egzotinės šalies virtuvę. Arba maisto vagonėlį? Viso to, ką kūrėme, ieškodami savojo identiteto, siekdami savo svajonių, gali tiesiog nelikti, jei vyriausybės požiūris į mažuosius išliks toks, koks yra dabar.“

L. Čeprackui pritaria ir V. Samavičius, teigiantis, kad šalies kulinarijos kultūrai per penkiolika metų mažieji restoranai daug nuveikė ir be asociacijos, tačiau šiandien, kai tą kultūrą reikia gelbėti, jos kūrėjai turi vienytis. „Kito kelio nėra“, – teigia šefas. Jis neabejoja: jei restoranai šiandien negaus pagalbos, Lietuva tiesiog išnyks iš pasaulio gastronomijos žemėlapių.

„Problemų turime daug ir, jei nedarysime nieko, viskas gali baigtis labai blogai. Aukojamės dėl žmonių – mus pirmuosius uždarė, paskutinius atidarys, tačiau mes juk irgi – žmonės, turime šeimas, mums reikia valgyti ir išlaikyti komandas“, – sako A. Darasevičius.

„Mes girdime apie testų prievolę, tačiau skiepų sąraše esame vieni iš paskutinių, – nerimauja L. Čeprackas. – Gal kažkam atrodo: jums neaktualu, juk nedirbate, bet mes norime dirbti ir pradėti galėtume jau paskiepyti. Norime konkrečiai žinoti, kada bus atnaujinta viešojo maitinimo įstaigų veikla ir lauke, ir viduje. Apie atidarymo datas kalbėtis turime jau šiandien, juk veiklas planuojame iš anksto – pasirengimas užtrunka ne keletą dienų, o keletą savaičių. Skaudulių – daugybė, kasdien jų lenda vis naujų. Jei nedarysime nieko, nieko ir nelaimėsime.“

Susijungę į asociaciją virtuvės šefai pamažu dėlioja ir trumpalaikius, ir ilgalaikius tikslus, kurie restoranams leistų kuo greičiau atsistoti ant kojų. Jie nenorėtų laukti penkerius ar daugiau metų, kol pavyks grįžti į priešpandeminę situaciją. „Lengviau kvėpuoti mums leistų bent jau minimalios darbo užmokesčio kompensacijos ir PVM mokesčio lengvatos, taip pat galimybė avansu nemokėti pelno mokesčio ar neskaičiuoti jo nuo investuojamos pelno dalies. Estai tai daro puikiai“, – sako V. Samavičius ir priduria, kad tokių sprendimų laukia visa mažųjų restoranų bendruomenė.

„Gastronomijos kultūra šiandien bloškiama į užribį, mes vėl tampame prastų picų ir pusfabrikačių šildytojų tauta. Negalime tikėtis, kad į tokią šalį ateis gastronomijos vertintojai, besidairantys ypatingų, išskirtinių restoranų. Jų užuomazgų Lietuvoje jau būta, tačiau šiandienos situacija yra daugiau nei sudėtinga, – teigia asociacijos vadovas L. Čeprackas. Jis primena, kad restoranas yra sudėtingas verslas, reikalaujantis nemažų investicijų ir nuolat sulaukiantis itin griežtų reikalavimų bei kontrolės. – Anokie mes verslininkai, mes – kromelininkai, kurių veikla reikalauja nepaprastų įgūdžių. Jei valstybė mums šiandien nepadės, gastronomijos kultūra grįš penkiolika metų atgal. Nežinau, kas turi pasikeisti, kad galėtume išgyventi patys, daugybė restoranų jau dabar uždaryti ir tikrai nebus atidaryti, bus lengva suskaičiuoti tuos, kurie vėl priims svečius. Pasaulis turi gerų pagalbos smulkiajam verslui pavyzdžių, politikams reikia tik apsidairyti ir priimti sprendimus.“

Naujoji Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų asociacija kviečia jungtis naujus narius – mažųjų restoranų, maitinimo įstaigų savininkus. Asociacijos vadovas L. Čeprackas sako esantis pasirengęs stiprinti ir jos veiklą, ir narių skaičių. „Jei reikės, kiekvienam asmeniškai paskambinsiu ir pakviesiu“, – žada naują veiklą pradėjęs virtuvės šefas.

Gyvenimas laukiant egzamino

"Michelin" žvaigždutės virtuvės šefams buvo tarsi antpečių žymės, reiškiančios aukštesnį rangą, jas pelnę restoranai galėdavo tikėtis dar didesnio klientų susidomėjimo, o eiliniai darbuotojai – darbo pasiūlymų bet kurioje kitoje užeigoje.

Tačiau dešimtmečiais vykusios lenktynės dėl mistinės žvaigždutės ėmė keistis. Tiksliau – jų dalyvių požiūris. Kai kuriems kulinarinio pasaulio atstovams "Michelin" žvaigždutės pavirto našta, o ne siekiamybe.

1994 m. 32-ejų Marco Pierre'as White'as tapo jauniausiu virėju – jo vardo restoranas pasipuošė trimis žvaigždėmis. Tačiau jau po kelių metų M.P.White'as pasitraukė iš lenktynių dėl "Michelin" įvertinimo – ir tapo pavyzdžiu ne vienam kolegai.

"Michelin" yra žiauri sistema. Tai pats žiauriausias egzaminas pasaulyje", – neseniai konstatavo šefas iš Pietų Korėjos Eo Yun-gwonas. Virėjai verčiami visus metus dirbti jausdami milžinišką įtampą: nė vienas nežino, kurią dieną laikys ar laikė egzaminą – jo ateitį lemsiantis ekspertas gali būti bet kuris iš klientų. Paprastai "Michelin" auditoriai apsilanko 2–3 kartus per metus.

Kolegai antrina ir prancūzas Marcas Veyratas, praradęs "Michelin" žvaigždę ir pralaimėjęs teisinę kovą dėl jos. M.Veyratas pripažįsta, kad jis sunkiai išlipo iš depresijos duobės. Vargu, ar kuris gurmanas žino, ką gamindamas jam patiekalą išgyvena virtuvės šefas, sužinojęs, kad jo restoranas neteko vienos iš trijų žvaigždžių, kurią "Michelin" jam skyrė pastaruosius 50 metų.

Pasklidus gandui, kad gali netekti "Michelin" palankumo, 2003 m. nusižudė Bernardas Loiseau – Garbės legiono ordinu apdovanotas šefas. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad grėsmė jo restoranui nebuvo kilusi, o jis pats ilgus metus kentėjo dėl psichikos problemų.

Kai Edo Thawo restoranas "Ellory" rytiniame Londone gavo "Michelin" žvaigždę, nuo įkurtuvių buvo praėję vos vienuolika mėnesių. Išlaikius egzaminą, apyvarta iškart išaugo 30 proc. Žvaigždę pavyko gauti ir po metų, tačiau po dviejų su puse metų užeigą teko uždaryti, nes per šį laiką pelningi buvo tik trys mėnesiai – ir juos E.Thawas vadina atsitiktiniais.

Jo žodžiais, svarbu ne tik tai, ką valgo klientai, bet ir kur tai vyksta. "Ellory" buvo netoli priklausomybės ligų reabilitacijos centro ir paprastos darbininkų pamėgtos kavinės. Šie faktai atgrasė gurmanus, mano E.Twanas.

Ne vienas jo kolega "Michelin" žvaigždės netenka vien todėl, kad nebeišgali patenkinti pačių snobiškiausių gurmanų, deja, užsukančių pernelyg retai, poreikių. Todėl turi nusileisti ant žemės, t.y. iki eilinio valgytojo, lėkštėje norinčio matyti skanų patiekalą, o ne vienetinius gardėsius, lygio.

Atgal prie kūrybos

Per pastaruosius kelerius metus ne vienas aukščiausios klasės šefas spjovė į "Michelin" statusą, užtrenkė prabangių restoranų duris ir pasitraukė. Dažniausiai ne iš kulinarijos, kurią dievina, bet iš to pasaulio, kuris gyvena žvaigždučių dalybų ritmu.

Šokas gurmanų pasaulį ištiko 2005-aisiais, kai prancūzų "Nouvelle Cuisine" pradininku laikomas Alain'as Senderens'as atsisakė visų trijų "Michelin" žvaigždučių. Po trejų metų tą patį nusprendė ir Olivier Roellingeris, kurio restoranas vertintas trimis žvaigždutėmis.

Idėja: restoranų reitingavimo pradžia XX a. pirmoje pusėje pradėti leisti kompanijos „Michelin“ gidai keliautojams.

Grandų pėdomis pasekė ir garsusis Sébastien Bras'as: 2017 m. jis pasiprašė būti pašalinamas iš "Michelin" sistemos, aiškindamas, kad nebenori jausti nuolatinio spaudimo.

Danas Rene Redzepi, kurio restoranas "Noma" buvo pelnęs dvi "Michelin" žvaigždutes, ne tik uždarė savąją užeigą, bet ir išsikraustė į kitą Kopenhagos pakraštį. "Reikėjo sugriauti pilį, kad pastatyčiau naują", – aiškino jis.

Pernai įžūliausiu metu – gruodžio viduryje, prieš pat metų sandūros šventes, savąjį dviejų žvaigždučių restoraną uždarė ir švedų virtuvės maestro Magnusas Nilssonas, sprendimą paaiškinęs nuovargiu ir noru daugiau laiko skirti šeimai.

Akivaizdu, kad XXI a. keičiasi ne tik eilinių valgytojų, bet ir virtuvės pusdievių vertybės. Mėgautis maisto gaminimo (kūrybos!) procesu, vertinti savo gyvenimą, buvimą su artimaisiais, – tai, kas anksčiau buvo aukojama dėl įvaizdžio ir iškabos, tampa svarbu net ir didžiausiems kulinarijos fanatikams.

Socialinių tinklų įtaka

Kita vertus, "Michelin" sistema buvo prasminga anuomet, kai automobiliai ir keliautojai buvo gerokai lėtesni, o kelyje praleidęs daug valandų, vairuotojas daugiau užkandžiavo ir miegodavo viešbučiuose. Galiausiai, kai informacija sklido ne taip greitai. Aname lėto gyvenimo amžiuje kartą paskelbti reitingai nesendavo visus metus – kitaip nei šiandien, kai naujas lyderis gali atsirasti kasdien ir vakarykštę žvaigždę šiandien gali nustelbti nauja.

Šiandien socialinė žiniasklaida neleis pražūti net ir pasitraukus iš sistemos, net atvirkščiai: tinklaraštininkai, instagramo žvaigždės atstoja snobiškąsias "Michelin" žvaigždes.

Pasitelkęs socialinius tinklus savo sprendimą pasitraukti iš žaidimo aiškino ir S.Bras iš Pietų Pirėnų regione esančio Lajolio. "Šiandien, sulaukęs 45-erių, noriu suteikti savo gyvenimui naujos prasmės ir iš naujo įvertinti tai, kas svarbiausia", – šie vaizdo įraše išplatinti prancūzų virtuvės virtuozo žodžiai akimirksniu apskriejo kulinarų pasaulį.

Aštuoniolika metų jo restoranas buvo vertinamas trimis "Michelin" žvaigždėmis, tačiau S.Bras pareiškė jų atsisakąs: žvaigždutės jam tapo našta, jis norįs gaminti nejausdamas spaudimo ir baimės, nesibaimindamas dėl neįspėtų inspektorių vizito.

Į žvaigždutes pretenduojančius restoranus "Michelin" inspektoriai aplanko 2–3 kartus per metus. Jiems galėjo būti patiektas bet kuris iš 500 patiekalų, kuriais rūpindavosi restoraną iš savo tėvo paveldėjęs S.Bras. Pasitraukdamas iš varžytuvių jis sakė džiaugsiąsis, kad vėl gamins maistą ne inspektoriams, bet klientams.

Kai pernai paskelbtame "Michelin" vadove jis rado savo restorano pavadinimą ir įvertinimą – dvi žvaigždutes – S.Bras tik gūžčiojo pečiais: kodėl buvo įvertintas, nežinąs, tačiau jam tai neberūpi.

Šedevrai: kad įtiktų „Michelin“ kritikams, restoranų šefai neriasi iš kailio. Nuotraukoje – belgo Gerto De Mangeleerio sukurtas užkandis iš restorano Briugėje meniu. 

Anot garsiosios kulinarijos mokyklos Londone "Le Cordon Bleu" vadovo Emilio Minevo, vis daugiau šefų iš tikrųjų nori gaminti skanų maistą neperdegdami, gal uždirbdami ir mažiau, tačiau turėdami daugiau laiko šeimai ir kitiems gyvenimo malonumams.

"Kai turite tris "Michelin" žvaigždutes, jūs nuolat kovojate dėl jų. Jums svarbiausia – išlaikyti žvaigždutes, o ne klientus", – sako ilgą praktinio darbo virtuvėje patirtį turintis E.Minevas.

2017 m. britų sąjungos "Unite" atlikta Londono virėjų apklausa atskleidė: du trečdaliai miesto šefų mano, kad ilgos darbo valandos kenkia jų sveikatai. Daugiau nei pusė – 51 proc. – sakė dėl per didelio darbo krūvio yra kamuojami depresijos, beveik trečdalis nuo įtampos gydosi alkoholiu.

Naujausia Šveicarijos maisto milžinės "Nestlé" užsakyta, pernai atlikta britų šefų apklausa pažėrė dar skausmingesnių faktų. 48 proc. virėjų mano, kad jų psichika kenčia nuo per didelio darbo krūvio, laiko, riboto biudžeto stygiaus. 87 proc. apklaustųjų mano, kad "daugiau laisvės būti kūrybingam virtuvėje žymiai sumažintų stresą".

E.Minevas įsitikinęs: virėjų gyvenimo būdas turi pasikeisti. "Turime sukurti geresnę aplinką jauniems virėjams, nes mokyklą baigiančių jaunų virėjų, kurie išeina dirbti į puikius restoranus, tačiau greitai perdega ir keičia darbą, skaičius tiesiog milžiniškas", – sako jis.

Derina šeimą ir darbą

"Kaip buvęs "Michelin" žvaigždute pažymėtas restoranas, mes nepraradome savo aistros kokybiškiems ingredientams ir puikiam maistui; mes tik pridėjome sveiką dozę paprastumo, jaukumo ir šeimai palankaus darbo laiko", – skelbia nauju keliu – tolyn nuo žvaigždžių, artyn gyvenimo – 2018 m. pasukusi ir "Chequers Pantry" komanda.

Žaliajame Velse, Montgomeryje, įsikūrusio viešbučio restoranas septynetą metų kovojo dėl "Michelin" žvaigždučių, tačiau galop liovėsi. Šiandien jis svetingai priims nakvynei, patieks pusryčius, tačiau svečiams teks susitaikyti: virtuvė veikia antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis 10–16 val., penktadienis ir šeštadienis – 9–16 val. Kitu metu klientai gali užsisakyti privačias šventes ar apsilankyti per vadinamąsias pop-up vakarienes.

"Chequers Pantry" – tai skanus maistas ir rami atmosfera. Mes mėgstame valgyti ir gerti gerus patiekalus; mums rūpi skonis ir malonumas, – turint omenyje komandos sprendimą šie žodžiai, regis, nėra vien reklama. – Mūsų restoranas nebedirba vakarais, tačiau netoliese yra daug gerų barų ir restoranų. Mes tiekiame pietus iki 14.45 val., kavą ir pyragus – iki 16.30 val."

Praėjus metams po lemtingojo sprendimo, "Chequers Pantry" bendrasavininkė Kathryn Francis patikino: tai nebuvo klaida, komanda nebesižvalgo atgal. Didžiausiu pokyčiu ji vadina laisvus vakarus. "Geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra buvo pagrindinis motyvas ir, manau, mes tai pasiekėme", – "CNN Travel" citavo K.Francis.

Ji pabrėžia, kad įtampos pakanka turint bet kokį restoraną – pažymėtą ar nepažymėtą "Michelin" žvaigždute. "Checkers Pantry" savininkei nerimą kelia "Brexit" poveikis ir neseniai vykę parlamento rinkimai. "Vis dėlto tikiuosi, kad ateis nauja era, kai verslas ir smulkusis verslas bus skatinami ir palaikomi", – viltimis dalijasi verslininkė.

Smūgis legendiniam restoranui

Neseniai pranešta, kad "Michelin" žvaigždučių neteko prieš dvejus metus mirusio garsiojo prancūzų virtuvės šefo Paulio Bocuse'o restoranas. Prancūzijoje, netoli Liono esantis restoranas "L'Auberge du Pont de Collonges" "Michelin" žvaigždutėmis buvo įvertinamas nuo pat 1965 m. "Kokybė išliko puiki, bet – ne trijų žvaigždučių lygio", – kodėl šis dėl maisto pamišusio Prancūzijos pietryčių regiono restoranas šiemet turės tik dvi žvaigždutes, aiškino "Michelin" gido autoriai.

P.Bocuse'as, vienas geriausių visų laikų Prancūzijos virėjų, mirė sulaukęs 91-erių 2018 m. sausį. Jis sirgo Parkinsono liga.

Prancūzijos virtuvės popiežiumi vadinamo P.Bocuse'o inicijuota "Nouvelle Cuisine" (naujosios virtuvės) revoliucija 8-ajame dešimtmetyje sukrėtė maisto pasaulį ir sukūrė šefo-garsenybės idėją. P.Bocuse'o restoranas buvo vienintelis Prancūzijoje tris "Michelin" žvaigždutes išlaikęs daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Impulsas verslui

"Michelin" žvaigždučių dalybos prasidėjo XX a. pradžioje, kai padangas gaminusi prancūzų kompanija "Michelin" nusprendė parengti automobilininkams skirtą leidinį, kuriame būtų išsamiai aprašyti viešbučiai, degalinės ir pan. ilgoje kelionėje pasitaikantys objektai. Viena žvaigždutė reiškė, kad sustoti verta, dvi – "puikus maistas, verta sugrįžti", trys – "verta specialiai važiuoti".

Ilgainiui šio gido auditorija išsiplėtė, o jo poveikis tapo nepaprastai didelis: priklausomai nuo gautos ar prarastos žvaigždės ėmė priklausyti užeigų klientų srautai ir verslo likimas.

Kokiais kriterijais vadovaujasi "Michelin" ekspertai – komercinė paslaptis, tačiau žinomas pagrindinis: maistas. Aptarnavimo lygis, interjero sprendimai, kainos ir kokybės santykis – visa tai antraeiliai dalykai. Populiarios užeigos be autorinės virtuvės nėra vertinamos.

Europoje "Guide Michelin" išleidžia dvylika gidų – restoranus, viešbučius vertina 85 kritikai. Oficialiai teigiama, kad beveik 9 000 restoranų ir viešbučių tikrinami kas pusantrų metų, o įvertinti žvaigždutėmis – dar dažniau.

Legendinis virtuvės guru, TV žvaigždė Gordonas Ramsay "Michelin" yra pavadinęs restoranų "Oskaru". Panašiai kaip aktorių karjeroje, apdovanojimas galo būti svarbus postūmis ir verslui. Teigiama, kad viena "Michelin" žvaigždė padidina apyvartą bent 20 proc., dvi – 40 proc., trys – visu 100 proc.

"Michelin" yra žiauri sistema. Tai pats žiauriausias egzaminas pasaulyje."

Mokyklą baigiančių jaunų virėjų, kurie išeina dirbti į puikius restoranus, tačiau greitai perdega ir keičia darbą, skaičius tiesiog milžiniškas.

Penktadienį moksleiviams pristatyta dalis naujųjų patiekalų - 5 sriubų variantai: vištienos sultinys su viso grūdo makaronais ir žalumynais, trinta brokolių sriuba su moliūgų sėklomis, jautienos sultinys su jautiena ir daržovėmis, tiršta žirnių sriuba bei morkų sriuba su kokosų pienu ir imbieru.

Taip pat moksleiviai ragavo viso grūdo makaronus su vištiena ir sūriu, pomidorų, avinžirnių ir jautienos troškinį, menkę, viso grūdo makaronus su vištiena, varškėčius su trintomis uogomis ir natūraliu jogurtu, kakavinius grikių blynus.

Geriausiai vaikai įvertino sultinį su jautiena ir daržovėmis, varškėčius su trintomis uogomis, jautienos troškinį su pomidorais ir saulėgrąžų chalvą. Moksleiviams įvertinus patiekalus, naujieji valgiaraščiai bus tobulinami, atsižvelgiant į pastabas. Galutiniai receptai visuomenei bus pristatyti kitų metu pradžioje.

„Visus receptus kūrėme taip, lyg gamintume savo šeimos nariams. Tikslas, kad Lietuvos vaikai maitintųsi sveikiau, yra išties labai sveikintinas. Ir jeigu mes galime įnešti savo indėlį, mielai prie to prisidedame“, - sako LRVVKA atstovė Aida Matulevičiūtė.

Desertui buvo patiekti ispaninio šalavijo (čija) pudingas, braškinis glotnutis, burokėlių pyragas, saulėgrąžų chalva bei sausainiai.

Atsižvelgiant į moksleivių pastabas, valgiaraščiai toliau bus tobulinami ir galutinė jų versija bus pristatyta kitų metų pradžioje, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjo Almanto Kranausko, naujieji valgiaraščiai - didelis žingsnis siekiant sveikesnės vaikų mitybos, ugdant jų supratimą apie sveikatai palankų maistą ir jau visai netrukus šalies mokyklos galės šiuos valgiaraščius naudoti visiškai nemokamai.

„Šiais metais buvo atnaujintas vaikų mitybos tvarkos aprašas, kuriuo siekiama, kad mažiausiems visuomenės nariams būtų tiekiamas kuo sveikesnis ir kokybiškesnis maistas. Tačiau kai kurioms mokykloms nėra lengva prisitaikyti prie naujovių, tad džiaugiamės, kad Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovai neliko abejingi ir parengė naujuosius valgiaraščius“, - sako A. Kranauskas.

Kaip skelbė ELTA, siekiant kokybiškesnio vaikų maitinimo, dar šiais metais restoranų šefai apmokys ne mažiau kaip 60 švietimo įstaigų virėjų. Nuo kitų metų prasidės programinis virėjų mokymas Europos Sąjungos (ES) lėšomis sveikatos netolygumų turinčiose savivaldybėse.

Kartu sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo bus apmokyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, mokinių tėvai ir savivaldybių už maitinimų konkursus atsakingi darbuotojai.

Kaip numatyta SAM ir Švietimo ir mokslo ministerijos susitarime, šefų kurtais ir patvirtintais patiekalais to pageidaujančios mokyklos galės keisti dabar naudojamus patiekalus be derinimo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, o patiekalų receptus ras SAM interneto svetainėje.

Konkursui, kurį organizuoja Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, gimnazijos septintokai  ruošėsi iš anksto - įkvėpti kūrybingų mokytojų mokiniai ruošė net tris sveikatai palankius patiekalus (pusryčiams, pietums ir vakarienei), gilinosi į sveikos gyvensenos ypatumus, domėjosi sveikos mitybos principais, lavinosi gebėjimą dirbti komandoje.

Už triūsą mokiniai buvo apdovanoti. Į gimnaziją atvyko profesionalių šefų komanda. Netradicinė pamoka su tikrais virtuvės profesionalais    Ramūnu  Samulėnu  ir Joana Supravičiūte mokiniams paliko neišdildomą  įspūdį. Virtuvės šefai vedė edukaciją ir drauge su mokiniais pagamino sveikatai palankų patiekalą. Ir nors daugelis mokinių prieš pamoką teigė, kad nemėgsta žuvies, drauge pagamintas patiekalas buvo ne tik tausojantis sveikatą, bet ir labai skanus. Virtuvės profesionalai mielai bendravo su gimnazistais, supažindino su virėjo bei  konditerio specialybių ypatumais, diskutavo sveikos mitybos bei gyvensenos klausimais. 

Paklausti, kokie maisto produktai tausoja sveikatą,  Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos mokiniai tikrai žino ne vieną atsakymą. Gimnazijoje ne tik vyksta sveikatos stiprinimo renginiai, organizuojami projektai, į kuriuos gausiai įsitraukia gimnazistai,   gimnazija priklauso Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui, aktyviai dalyvauja projekto „Sveikatiada“ veiklose. Praeitą savaitę šios klasės mokinių komanda tapo viena iš konkurso „Sveikatiados iššūkis - pieno kokteilis“ nugalėtojų.  Mokiniai džiaugiasi, bet neatsipalaiduoja - jau greitai laukia dar vienas - finalinis šio projekto renginys.