Jose žmonės ugdomi ne draudimais, o švietimu apie vyno skonių pasaulį. Viena garsiausių XX a. anglų rašytojų Virginia Woolf sakė: „Kalba yra vynas ant lūpų“ Kaip žodinės patyčios neverčia blogiu visos kalbos, taip bambaliniai girtuokliai neturi nieko bendro su mėgavimusi tauriu gėrimu.

Žmogaus santykis su vynu labai dažnai rodo žmogaus santykį su Vakarų civilizacijos pamatais. Iš seniausių laikų kilusi aksioma, jog vynas geriamas ne dėl pasigėrimo. Tuo labai sunku patikėti žmonėms, kurie dvasiškai gyvena rusiškos masinės kultūros lauke. Juk ten degtinė maukiama iki nukritimo ir giriamasi išgertu kiekiu. Europietiškame vyno pasaulyje nuo seniausių laikų yra priešingai – dorybė yra saikingumas, o ne plati gerklė.

Europai iki šiol būdingas požiūris į alkoholio vartojimą yra išdėstytas legendoje apie Nojų:

Per tvaną Nojus išgelbėjęs vieną vynuogės sėklą. Keliaudamas per dykumą, pasodino ją žemėje, supiltoje į paukščio kaukolę. Sėkla prasikalė, ir ją persodino į liūto kaukolę. Kai augalo šaknys ir joje nebetilpo, dar kartą persodino į asilo kaukolę. Taip Nojus pernešė vynuogę per dykumą ir paskleidė ją po žemę.

Saikingai išgėrus, žmogus darosi linksmas ir čiulba kaip paukštelis, jam išdygsta sparnai. Gerdamas toliau, jis darosi karingas kaip liūtas, prasiveržia agresija. O dar užpylus ant viršaus, gėrėjas palieka bukas kaip asilas.

Islame yra įvestas absoliutus draudimas: „šėtonas svaiginančių gėrimų ir azartinių žaidimų pagalba nori pasėti tarp jūsų nesantaiką ir neapykantą.“

Kaip matome, yra akivaizdus skirtumas tarp alkoholį tik neapykantos kurstytoju laikančio islamo ir vakarietiškos kultūros, kuri tiki žmogaus gebėjimu turėti saiko jausmą ir likti paukščio stadijoje. Lietuviški fundamentalistai, pasivadinę valstiečiais žaliaisiais, aiškiai rieda islamišku keliu.

Egipte demokratinės teisės palaipsniui ribojamos lygiagrečiai su įvairiais alkoholio draudimais. Spalvingu naktiniu gyvenimu garsėjusiame Kaire pastebima tiesioginė koreliacija,  jog kuo labiau mažėja barų, tuo labiau daugėja juodai apsimuturiavusių moterų gatvėse.

Panaši tendencija matosi Turkijoje. Kuo labiau prezidentas Erdoganas didina asmeninę galią ir smaugia demokratiją, tuo garsiau jo ruporai skelbia pasipiktinimą alkoholio vartojimu.

Lietuvoje užsimojama tarsi prieš alkoholį, kertama gero vyno gerbėjams, tačiau ramybėje paliekami tie, kurie randa rojų su pigiausio ir stipriausio alaus pūsle. Nejau valstiečiai žalieji yra partija, kuri orientuojasi į piktus ant viso pasaulio, bet laisvę į butelį mainančius girtuoklius kaip į svarbų savo elektoratą?

Tačiau net islamo kultūroje būta kūrėjų, kurie dar XI a. gynė žmogaus teisę į saikingą vyno vartojimą, drauge stodami prieš diktatorišką žmogaus suvaržymą. Pacituosiu vieną iš tais laikais rašiusio Omaro Chajamo rubajatų:

Kada tiesos keliai nuo mūsų paslėpti,

Nejaugi lig mirties ir klaidžiosim nakty?

Geriau pilnos taurės iš rankų nepaleiskim

Ir būkime linksmi – nei blaivūs, nei girti.

Parodos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvoje reziduojantys Italijos, Ispanijos, Gruzijos, Prancūzijos, Rumunijos ambasadoriai. „Vyno dienose“ pirmą kartą pristatytas, visuomeninio judėjimo parengtas manifestas #MesNeLigoniai, skelbiantis, kad laisvos šalies piliečių teisė rinktis neturi būti ribojama.

„Parodoje apsilankė apie 1400 profesionalų ir vynais besidominčių žmonių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, – sakė parodos organizatorė Rasa Starkuvienė. – Išaugęs dalyvių skaičius, perpildytos degustacijos, rami, darbinė atmosfera tik dar kartą įrodė, kad vyno kultūra Lietuvoje nė kiek nenusileidžia vyno kultūrai Europoje. Šiais metais sukūrėme unikalų internetinį parodos katalogą, lankytojai galėjo patys sudaryti vynų maršrutą, žymėti vynų vertinimus. Parodoje apdovanoti geriausi Lietuvos vyndariai, tai vieta, kurioje ne tik jiems, bet ir vyno platintojams bei užsienio gamintojams atsidaro vartai į šalies rinką. „Vyno dienos“ šiandien nuo garsiųjų vyno parodų „Prowein“ Diuseldorfe, „Vinexpo“ Bordo ar „Vinitaly“ Veronoje skiriasi tik dydžiu, tačiau jei Seime bus priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, „Vyno dienų“ rengti nebegalėsime, parodą teks uždaryti.“

Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai.

R. Starkuvienė įsitikinusi, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti jokia logika: „Jokioje pasaulio šalyje, išskyrus kelias musulmoniškas šalis, nėra draudžiama vyną ragauti parodoje. Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai“.

Nepasitenkinimą LR Vyriausybės, Sveikatos ministerijos ir Seimo rodoma valia riboti žmogaus laisvę perkant alkoholinius gėrimus, išreiškė piliečių iniciatyvinė grupė, parodoje paskelbusi manifestą #MesNeLigoniai. Manifestą parodoje pasirašė per tūkstantis žmonių – parodos lankytojų, užsienio svečių, Lietuvoje reziduojančių ambasadorių. Manifestą paskelbusi grupė remia iniciatyvą #LaisvėRokenrolui ir reikalauja iš valdžios pagarbos žmogaus laisvei, kuriai grėsmę kelia ir Alkoholios kontrolės įstatymo pataisų paketas. Iniciatyva prašo įstatymo pataisų paketą grąžinti į Vyriausybę ir jį tobulinti.

#MesNeLigoniai

Manifestas

Bet kokiuose sukrėtimuose pirmąja auka krenta laisvė. Labai retai ji nužudoma vienu kirčiu. Dažniausiai ji kramsnojama mažais gabaliukais. Vieną dieną atšipusiu duonriekiu atpjaus gabaliuką šen, kitą dieną – kąsnį ten.

Ir tu nepastebi, kaip iš laisvo, oraus žmogaus pamažėl tampi ligoniu. Tokiu apgailėtinu nevykėliu, kuris nemoka gyventi savo galva, kuris nesugeba šviestis ir tobulėti, kuriam, ginkdie, nevalia patikėti jokių pasirinkimų. O svarbiausia – tokiu, kuris nebegali kurti. O kam ta kūryba?

Vietoje jos geriau uždrausti festivalius. Išvaikyti lauko kavines. Priversti laužyti galvą ties visiškai idiotiškomis situacijomis. Sakykim, užsukot į parduotuvę su šeima. Įsimetėt į krepšį žuvį, daržovių, alyvuogių aliejaus. Beliko išsirinkti baltą vyną. Eisit ten, kur jis visada stovėjo? Stop! Pagal valdžios siūlymus, asmenys iki 20 metų ne tik kad negali pirkti ir vartoti tokio vyno, jie net negali įžengti į parduotuvę , kurioje jis parduodamas. Paliksit savo paauglį automobilyje? Stop! Už nepilnamečio be priežiūros palikimą transporto priemonėje jums irgi bauda.

Ir naujųjų draudimų banga yra tik pirmieji žiedeliai. Mes ne ligoniai. Mums tie draudimai gyvenimo nesujauks. Mes ir toliau mokysimės, kaip pažinti vyną, kaip gaminti kraftinį alų, prie kokio maisto jie geriausiai dera, kaip tautų nacionaliniai charakteriai sugeria jų šalių klimato savybes ir kaip pastarosios atsispindi vyne, mes ir toliau tolsime nuo samanę kliokančios sovietijos link Europos kultūros.

Bet mes matėme jau daug kartų, kaip po pirmų draudimų atsiranda kiti, juos lydi treti, o įsisukęs visko reguliavimo konvejeris nebespėja spjaudytis naujais parėdymais kaip kalbėti, rašyti, melstis, valgyti ir net mylėtis. Tikrai, kodėl gi neįvedus visuotinio embargo prezervatyvams? Kaip mat išspręstumėm gimstamumo bėdas.

Ir matėme tiek pat daug kartų, kad taip įvyko todėl, kad niekas laiku neatsistojo ir nepasakė – Mes Ne Ligoniai! Jūs galite ten, ketveriems metams atsisėdę prie draudimų konvejerio, ir toliau mus laikyti ne tik ligoniais, bet ir kvailiais bei nusikaltėliais.

Mes čia, kur gyvenamas tikras, o ne Seimo akvariumo gyvenamas, galime burtis tam, kad pasakytumėm – in your face, fanatikai ir šventakupriai.

Ir dar pažiūrėsim, kas ką.

Jiems patinka, kad vyno kainų svyravimas mažai susijęs su ekonomikos nuosmukio ir pakilimo ciklais, o investicijų grąža stipriai lenkia investicijas į akcijas ar auksą. „Investavimas siekiant finansinės naudos konkuruoja su investavimu dėl savęs – kaupiant kolekciją ir laukiant, kol vynas subręs“, – sako Lietuvos someljė mokyklos lektorius, parodos „Vyno dienos“ organizatorius Arūnas Starkus.

– Arūnai, ką investuotojams žada 2016-ųjų metų derlius?

– 2016 metų derlių pasitinkame su didžiausiu optimizmu – per pusantrų metų Bordo vyno kainos pakilo apie 20 proc. Po gero 2015 metų derliaus, vyno kritikai 2016-iesiems nepagailėjo dar aukštesnių balų. Investicinio vyno pasaulyje geri derliaus metai ir aukštas kritikų balas užtikrina didžiausią kainą. Po trejus metus trukusios lėtos kainų korekcijos, kurią sukėlė Kinijos pirkėjai, 2010–2011 metais beatodairiškai šlavę jauno ir seno vyno atsargas, o po to staiga pasitraukę dėl šalyje prasidėjusio antikorupcinio vajaus ir sumažėjusios dovanoms ir snobiškumui patenkinti skirto vyno paklausos, optimizmo dabar yra kur kas daugiau. Šiuo metu pasaulio vyno rinka sugrįžusi į savo vėžes, lyderių pozicijas iš Azijos perėmė JAV aukcionai ir tradiciniai JK pirkliai, nuo amžių platinantys klasifikuotų (Grand Cru Classe) Bordo ūkių vynus.

– Nuo kokios kainos prasideda investicinis vynas?

– Dažnai brangiausias vynas brangsta greičiausiai, tačiau kyla jau ir apie 50 eurų kainuojančio bordo, ir apie 100 eurų kainuojančio supertoskaniečio kaina. Šampanas į investicinio vyno kategoriją patenka peržengęs 150 eurų kainos ribą. Įdomu, kad ūkiai, kurių vynu būdavo prekiaujama prieš 200 metų, savo vyną ir šiandien parduoda brangiausiai. 1855 metais Napoleono III įsakymu Bordo pirkliai išskyrė 87 geriausius regiono ūkius ir juos pavadino Grands Crus Classés – geriausiais klasifikuotais ūkiais. Tada į pirmąjį ketvertą pateko „Haut Brion“, „Margaux“, „Latour“, „Lafite Rothschild“ ūkiai, o 1973 m. buvo prijungtas „Mouton Rothschild“. Jų vynai iki šiol yra brangiausi Medoko ir Gravo vynai. Po šimto metų klasifikuotus ūkius išskyrė ir kitos Bordo apeliacijos. Grave yra 16 klasifikuotų ūkių, o Sent Emiljone – 81. Tad didžiąją dalį aukcionų apyvartos sudaro vynai iš šių ir dar kelių tuzinų ūkių iš klasifikacijos dar neįsivedusios Pomerolio apeliacijos.

– Koks investicinio vyno butelis parduotas brangiausiai?

– Pernai „Sotheby‘s“ aukcione dešimt butelių „Chateau Mouton Rothschid 1945“ parduoti už 343 000 tūkstančių JAV dolerių. Taigi – 30 tūkstančių eurų už butelį.

– Kaip žinoti, kad rinkoje pasirodė itin vertingo vyno? Kur jis bus parduodamas?

– Aukcionuose parduodama nemaža dalis investicinių ir kolekcinių vynų. „Sotheby‘s“, „Christies“, „Acker Merral and Conditt“, „Zachy‘s“ – didžiausi aukcionai. Informaciją apie parduodamus vynus jie skelbia savo svetainėse. Tačiau reikia žinoti, kad aukcione vynas pasirodo tada, kai jis jau tapęs retenybe. Jei svarstote apie investiciją, jį reikia pirkti kuo anksčiau, kai vynas vos tik pasirodo rinkoje. Todėl reikia ieškoti, kas tokį vyną tiekia.

– Kas sudaro investicinio vyno katalogus? Kas pataria, kokį vyną verta pirkti ir kokio butelio kaina galbūt kils?

– Aukcionai ir prekybos platformos padeda susitikti pirkėjui ir pardavėjui. Parduoda dažniausiai kolekcinininkai, stambieji vyno pirkliai. Perka neretai tie, kurie nori vartoti: restoranai, parduotuvės, privatūs asmenys. Kas bus perkama ir parduodama, lemia paklausa ir pasiūla. Kadangi rinkoje, ypač internetinėje prekyboje, yra labai daug padirbtų butelių, pardavėjo įrodymai, kad vynas pirktas tiesiai iš gamintojo, gali stipriai pakelti kainą.

Rimtą vyną prieš geriant reikia subrandinti. Nes jis – kaip ir žmogus – su amžiumi gerėja. Tačiau geriausių klasifikuotų Bordo ūkių (Grand Cru Classe) vynas parduodamas labai jaunas. Vos vynas supilstomas į statines, balandžio pirmomis dienomis į regioną suvažiuoja viso pasaulio ekspertai degustuoti praeitų metų derliaus. Po to prasideda išankstinė prekyba (en primeur). Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais parduodamas beveik visas praeitų metų derlius, nes vynas vis dar yra pigiausias. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, net nespėjęs sumokėti pinigų pirkėjas jau gali užsidirbti iš pakilusios kainos. 2006 metais, kai buvo parduodamas 2005 m. derlius, kaina per pirmus tris mėnesius išaugo bent 30 proc. Tuo laiku pirkusieji gali būti tikri, kad vynas pas juos atkeliaus tiesiai iš vyninės, taigi bus išvengta rizikos, kad jis būtų laikomas netinkamose sąlygose. O tai labai svarbu, jei vyną ruošiesi rūsyje brandinti ir branginti dešimtmečiais.

– Per kiek laiko vyno kaina pakyla?

– Kylančios ir krentančios kainos priklauso nuo situacijos rinkoje. Tačiau daugelis vynų stipriai brangti pradeda praėjus bent penkeriems metams nuo pasirodymo rinkoje, kai to derliaus vyno pradeda mažėti.

– O Jūs pats ar turite investicinio vyno kolekciją?

– Turime kelis šimtus butelių, tik ruošiamės juos išgerti, o ne parduoti. Tačiau mes daug dirbame su investicinio vyno gamintojais, tiekiame jų vyną kolekcininkams ir investuotojams.

Klasifikuotų Bordo ūkių asociacijų seminarai ir degustacijos „Vyno dienose“:

„Saint Emilion Grand Cru Classe“ (vedėjas Emmanuelis de Saint-Salvy) – gegužės 5 d.

„Graves Grand Cru Classe“ (vedėjas Remi Edange‘as) – gegužės 5 ir 6 d.

„Medoc et Sauternes Grand Cru Classe“ en 1855 (vedėjas Peeras Pfeifferis) – gegužės 6 d.

Nors viskas prasidėjo nuo smalsumo, abu vyrai šiandien yra žinomi lietuviško vyno gamintojai, o jų įkurtos vyninės nė kiek nesiskiria nuo Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje matytų.

Vynuogės ant dolomito

Į Lietuvos pakraštį R. Nagelės šeima atsikraustė prieš 25 metus. Ką tik miškininkystės mokslus baigęs jaunuolis su žmona ir keturių mėnesių pirmagimiu Luku atvyko trumpam. „Manėm, pagyvensime, o paskui važiuosime kur nors arčiau miesto“, – pasakoja ir juokiasi, kad planas neišdegė, senoji Roksalos giria įtraukė ir suviliojo kurti šalia jos įdomų gyvenimą.

„Čia gamta, erdvės, grynas oras, o pasaulis juk šalia – sėdai į automobilį ir jau Vilniuje, nusipirkai lėktuvo bilietą – slidinėji kalnuose. Niekur iš čia nenoriu važiuoti“, – tikina.

Taručių kaime per dvidešimt penkerius metus atsirado ne tik nauja šeimos sodyba, bet ir svečių namai, vyninė, erdvus vyno rūsys ir gražiai eilėmis susodintas vynuogynas. „Vynuogių sodinukus parsivežiau iš Juodupės, kur gyveno daugelį lietuviškų veislių išvedęs Antanas Gailiūnas, – pasakoja R. Nagelė. – Sodinau jas, nes knietėjo pamėginti iš jų pagaminti lietuvišką vynuogių vyną.“

Vyną Raimundas gamina jau gal trisdešimtį metų. Pirmąjį prisipažįsta užraugęs iš vyno ir uogienės, kaip ir daugelis tais laikais. Tačiau niekuomet nemanęs, kad jo pomėgis taps rimtu užsiėmimu.

Šeimos vynuogynas, kurį Raimundas prižiūri su savo sūnumi Luku, dar tik sprogdina pirmuosius pumpurus. „Įdomu, kaip peržiemojo?“ – atsargiai liečia šakeles. Gerai prižiūrimi vynmedžiai, kaip žinia, auga daugiau nei šimtą metų, taigi Taručiuose, matyt, kelios kartos pasikeis, kol vynuogynas pasens. Kad tik būtų norinčių vynuoges auginti, prižiūrėti ir spausti iš jų vyną.

Raimundo sūnui Lukui tai labai įdomu, jis savo žinias gilina universitete, mokosi maisto technologijos ir uoliai seka tėvo pėdomis – ledo vyno, kuris gaminamas iš sušalusių obuolių, gamyba atiduota į sūnaus rankas.

Trisdešimties arų vynuogyną Raimundas užveisė pietiniame šlaite, kad vynuogės gautų kuo daugiau saulės. Kalva buvo supilta iš žemių, likusių iškasus tvenkinį. „Durpės vynuogėms nelabai patiko, trejus metus laukėme, kol įsišaknys“, – pasakoja ir juokauja, kad dar nežinantis, kokių savybių vynui suteikia po žeme glūdintys dolomito sluoksniai. Ilgos vynuogių šaknys dolomitą pasiekia.

Vynuogyne Taručiuose auga ir lietuviškos vynuogių veislės „Monika“, „Juodupė“, „Juvendana“, ir vokiškos „Regent“, „Soliaris“. Iš jų vynininkas gamina baltąjį ir raudonąjį vyną, tačiau jo vyno rūsyje galima rasti ir lietuviams labiau įprastų vynų iš vaisių ir uogų – septynerius metus išlaikyto juodųjų serbentų vyno, vyno iš agrastų, rabarbarų, miško aviečių.

„Praėjome daug etapų, mokėmės priimti kritiką, atidžiai stebėjome klaidas, nuolat ieškojome žinių ir labai daug investavome. Tikiuosi, kada nors mūsų pastangos atsipirks, kad ir kaip šiandien būtų sunku tuo patikėti“, – kalba nedidelę, elegantišką savo vyno „Roksala“ krautuvėlę šalia sodybos atidaręs vynininkas ir tikisi, kad jo vynuogynas taps dar vienu traukos objektu Rokiškio rajone.

Mėlynių vynas iš Zarasų

„Netrukus mano vynai turėtų iškeliauti į Izraelį ir Japoniją, – sako šalia Zarasų įsikūrusios „Gintaro Sino“ šeimos vyninės savininkas G. Sinkus. Nors ir turi leidimą gaminti neribotą kiekį vyno butelių per metus, Gintaras nesiekia vyninės paversti didele vyno gamykla.

„Pažadėjau daugiau nesiplėsti“, – tikina jis ir kviečia apžiūrėti buvusiose arklidėse šiandien įsikūrusio vyno gamybos cecho ir laboratorijos. Čia kaip tik pilstomas Zarasų miškuose surinktų mėlynių vynas.

Iki 30 metų visiškai neragavęs alkoholio, gaminti vyną Gintaras pradėjo po savo 50-mečio. „Vyrai auga, žaisliukai tampa vis brangesni“, – juokauja verslininkas ir sako, kad savo sumanymus yra pratęs įgyvendinti. Sėdėjimas prie stalo ir svarstymas, kuris vynas yra geras, nieko neduoda.

Pradėjęs kurti savo vyninę, Gintaras turėjo aiškią viziją, kokia ji bus ir koks vynas bus joje gaminamas. „Vynuoges palikau savo eksperimentams, o vyną gaminu iš mūsų miškų ir sodo gėrybių. Ir neplanuoju gaminti jokio kito, turiu savo norus, viziją ir jų laikausi“, – nukerta.

Vynuogės, kurių savo ūkyje turi apie 2 tūkstančius krūmų, yra verslininko hobis. Jam labai patinka jas prižiūrėti. Didiesiems darbams savo vynuogyne jis dažniausiai kviečia talką – suvažiuoja dukros su vyrais, tada visi vynuoges geni, rudenį skina, o po metų, kai vynas subręsta, renkasi jo ragauti.

Žinomiems Vilniaus ir Kauno restoranams savo vynus parduodantis aukštaitis tikina, kad tikruosius vynininko sugebėjimus atskleidžia tai, ar jam pavyksta pagaminti sausąjį vyną. Ir vis dėlto G. Sinkaus pasididžiavimas – ledo vynas iš obuolių, kuris praėjusiais metais Lietuvos vyno ir desertų derinimo čempionate laimėjo pagrindinį prizą.

Natūralūs vynai, pagaminti iš švarioje aplinkoje augusių uogų, kainuoja nepigiai – nuo 9 iki 12 eurų. „Nes žaliava nėra pigi, mėlynių kilogramo be 13 eurų nenusipirksi“, – paaiškina vyndarys.

„Lietuviai mėgsta deklaruoti, kad geria sausąjį vyną, tačiau statistika rodo ką kita – saldaus vyno išgeriama daugiau, tačiau metams bėgant vyno gėrėjų skonis keičiasi. Skandinavijoje iš uogų pagaminti vynai laikomi išskirtiniais, Lietuvoje paskui juos vis dar tęsiasi „vaisiuko“ šleifas, tikiuosi, kada nors mums pavyks sugrąžinti gerą uogų vyno vardą“, – neabejoja lietuviško vyno gamintojas Gintaras Sinkus.

R. Nagelę ir G. Sinkų bus galima sutikti ir jų gaminto vyno paragauti gegužės 5–6 dienomis, Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“ vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse vyno parodoje „Vyno dienos 2017“.

Kartą jį laimėjęs, o kitą kartą likęs antrasis, šiais metais someljė mėgins vėl užlipti ant nugalėtojų pakylos. „Čempionatas, o ir pačios „Vyno dienos“ yra mano Naujieji metai, mano profesinė šventė“, – prisipažino bene garsiausias Lietuvos vyno profesionalas.

– Šiais metais vyks trečiosios vyno spėjimo varžytuvės. Kokia jų istorija? Nuo ko prasidėjo „Nosis“?

– Kalbos apie vyno spėjimo čempionatą sklido seniai. Po vieno Baltijos šalių someljė čempionato, kuriame lietuviams sunkiai sekėsi atpažinti vynus, Lietuvos someljė mokyklos įkūrėjas Arūnas Starkus pasiūlė surengti aklą degustaciją. Prisimenu, ironiškai šyptelėjau: na, taip, didžiosios Lietuvos arenos, tiesioginės transliacijos. Arenų kol kas nerenkame, tačiau vyno spėjimo čempionatai Lietuvoje vyksta jau trečius metus. Tai įdomus vyksmas, kuriame esama ir azarto, ir jausmo, pritaikomos žinios, kurių sėmeisi visus metus.

– Narimantai, jūs laimėjote pirmąjį vyno spėjimo čempionatą „Nosis“. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geriausias spėjikas?

Profesionalai vyno neryja: jį vertina burnoje mėgindami atspėti, perprasti jo skonio savybes, o po to išspjauna.

– „Nosis“ – savęs pažinimo šventė. Šiame čempionate kiekvienas gali sužinoti, kiek iš tiesų supranta apie vyną. Čempionato dalyviams patiekiamas įvairių gamintojų vynas, o jie turi atspėti, iš kokios šalies, iš kokio regiono jis atkeliavęs, kuriais metais gamintas, išsiaiškinti svarbiausias jo ypatybes.

Pirmaisiais metais į finalą pateko nemažai žmonių, surinkusių vienodą balų kiekį. Buvo surengtas papildomas pusfinalis, kuriame užduotys buvo sunkesnės – reikėjo spėti klasikinius vynus. Užtat prizas viską atpirko – laimėjau kelionę pas garsiuosius „Mastroberardino“ vynininkus: puiki kompanija, geras maistas, įdomūs vynai.

Praėjusiais metais laimėti čempionato nepavyko. Padariau didžiausią klaidą – nesiklioviau jausmu, daugiau dėmesio kreipiau į mintis. Šiandien man atrodo, kad pirmoji nuojauta dažniausiai būna teisinga. Klaidintis pradedi, kai imi pernelyg daug galvoti.

– Ar čempionate vynas ragaujamas užrištomis akimis?

– Jokiu būdu! Matai gėrimo spalvą, kraštelius, ašaras, gali stebėti, ar yra vyne CO2, ar nėra. Visada sakau, kad „Nosis“ – edukacijos priemonė, o ne girtuoklių čempionatas. Čia testuojamos žinios, supratimas, aiškinamasi, ko išmokai ir kaip gali identifikuoti – šalis, regionus, apeliacijas. Teorijos čempionate dėstyti nereikia, užtenka parašyti, ką manai.

– Kada ateina laikas, kai jau gali nuspręsti, kad „Nosies“ čempionatas – tavo jėgoms?

– Čempionatas vyksta per „Vyno dienas“, o jose kiekvienas turi galimybę paragauti daugybę skirtingų vynų, pajusti daugybę skonių ir aromatų, pabendrauti su vyno gamintojais ir iš jų daug sužinoti. Visa tai yra pati geriausia vyno enciklopedija. Iš knygų tiek neišmoksi.

– Kada jūs pats pradėjote domėtis vynais?

– Nuo 2005-ųjų, kai pradėjau dirbti „Saint Germain“ restorane Vilniuje. Kaip tik pataikiau į pačią vyno populiarumo bangą, kai Lietuvoje pradėjo rastis someljė, kurie žmonėms paaiškino, kad esama ne tik raudonojo ir baltojo arba sausojo ir saldaus vyno. Man pasisekė, nes pirmąją darbo dieną restoranas pardavė butelį išskirtinio, brangaus vyno, o aš turėjau galimybę jo paragauti. Jis mane taip sudomino, kad puoliau ieškoti literatūros apie vyną. Paskui patekau į Algirdo Patecko paskaitą, nuo to viskas ir prasidėjo: VGTU studijavau verslo vadybą, o visi mano kursiniai ir bakalauro darbai buvo apie vyną. Žinias dar labiau įtvirtino Someljė mokykla.

– Rodos, kokie čia vyno mokslai, kai Lietuvoje netgi vynuogės neauga...

– Mes dažnai klystame, manydami, kad prancūzai, italai ar ispanai tobulai išmano apie vyną. Galbūt apie savojo regiono vynus jie ir žino, tačiau daugelis prancūzų jums nieko nepapasakos apie ispaniškus ar itališkus vynus. Tikra tiesa, daugelis someljė yra užaugę vynuogių laukuose, jie geriau išmano technologijas, vynuogių rūšys, rodos, tai įaugę jų kraujyje. Mums, šiauriečiams, sunkiau, privalome išmokti net smulkiausius niuansus, taigi, mokomės daugiau nei jie. Ir visai nėra blogai, jei pasaulio čempionate iš 15 pusfinalio dalyvių, 10 yra iš Baltijos šalių.

– Ar esate aplankęs visas šalis, kuriose gaminami jūsų mėgstami vynai?

– Norėčiau apkeliauti visą pasaulį! Man patinka Šampanė, esu ten buvęs tris kartus, keliavau po Burgundiją, buvau Sicilijoje, šiais metais ruošiuosi į Toskaną. Someljė profesija man atvėrė pasaulį – atstovavau Lietuvai Argentinoje ir Japonijoje vykusiuose vynų čempionatuose. Beje, šiais metais „Nosies“ nugalėtojui ir jo draugui ar draugei siūloma kelionė į ....

– Ar galite pasakyti, kad vyno kultūra Lietuvoje plečiasi?

– Galiu pasakyti, kad vis daugiau žmonių domisi vynu.

– Vyną ragaujate kasdien. Ar neturite bėdų?

– Vyną dažniausiai ragauju kartu su maistu. Be to, turite žinoti, kad profesionalai vyno neryja: jį vertina burnoje mėgindami atspėti, perprasti jo skonio savybes, o po to išspjauna. Savo automobilį vakarais visada palieku namuose. Ar jums atrodo, kad turiu bėdų? Kai kuriems žmonėms darbo priemone tampa kastuvas, kai kuriems – rašiklis, o man – vynas.

Pasinėręs į natūraliojo vyno pasaulį, Martynas sako, kad šis gerai perteikia šiuolaikinės virtuvės tendencijas – grįžti prie ištakų, valgyti natūralų, sveiką, be cheminių trąšų ir chemikalų užaugintą maistą. Tokį, kokį valgydavo mūsų proseneliai.

Pirmą kartą natūraliojo vyno Martynas paragavo Belgijoje. „Kai keliaujame, visada stengiuosi aplankyti geriausius restoranus, pažiūrėti, ką jie tiekia savo lankytojams. Belgijoje prie maisto mums pasiūlė natūraliojo vyno. Iš pradžių nė nesupratau, koks tai skonis – gal kiek priminė sidrą ar senelio obuolių sultis. Ir spalva, ir nuosėdos taurėje buvo visiškai netikėta.“

Daugiau apie natūralųjį vyną Martynas pasakoja sužinojęs Paryžiuje, kai someljė papasakojo, kaip jis gaminamas ir kokiomis savybėmis pasižymi. „Tuomet someljė mums ir pasakė: „O dabar pamirškite viską, ką žinojote apie vyną“, – prisimena Martynas ir prisipažįsta, kad susitikimas su someljė paskatino dar labiau domėtis natūraliaisiais vynais. Neseniai restoraną „Džiaugsmas“ atidaręs šefas tikina, kad jam artima tokį vyną gaminančių vyndarių filosofija: nesikišti į natūralius procesus ir gaminti vyną taip, kaip jis būdavo gaminamas prieš tūkstančius metų.

Biologiniuose ūkiuose, kurie vis labiau plečiasi Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, nenaudojamos organinės trąšos, vynuogynai tręšiami tik natūraliu kompostu arba mėšlu. Piktžolės juose raunamos rankomis arba ūkininkai tarp eilių sodina žirnius bei garstyčias. Šie augalai neleidžia išsikeroti žolėms ir yra gera žalioji trąša.

„Kiekvienas natūraliojo vyno gamintojas turi savo metodus ir taisykles, – pasakoja Martynas. – Vieni brandina nenaujose ąžuolo statinėse, kiti – molio amforose. Vieni vynuoges skina anksčiau, kiti – vėliau. Tačiau visi jie stengiasi nesikišti į natūralius vyno fermentacijos procesus ir nededa į vyną sieros junginių, kurie stiprina vyno skonį ir spalvą.“

Martynui patinka ekologišką, biodinamišką ar natūralųjį vyną gaminančių vynininkų nusiteikimas išlikti kuo arčiau gamtos. „Kodėl mums smagu nueiti į ekologiškų produktų turgų ir prisipirkti daržovių? Ar bandėte kada atsikąsti šviežios ropės? Arba cukinijos iš daržo? Kai paragauji, supranti, kuo skiriasi daržovės iš daržo ir daržovės iš parduotuvės. Taip pat ir su natūraliuoju vynu. Jis itin tinka prie sezoninių patiekalų, ypač raugintų, rūgščių ir riebių, – sako Martynas ir priduria, jog ateis laikas, kai „Džiaugsmo“ meniu bus tik ekologiški, biodinamiški ir natūralieji vynai.

Svarbiausi ekologiško, biodinamiško ir natūraliojo vyno skirtumai pagal Lietuvos someljė mokyklos lektorių Arūną Starkų.

Ekologiškas vynas

Ekologinės vyndarystės pranašumus vertina atsakingai į gamtą žiūrintis stebėtojas: didėja biologinė įvairovė, mažėja dirvos tarša ir erozija. Ekologiniame vynuogyne nenaudojami herbicidai, pesticidai ar sintetinės trąšos. Prieš ligas ar kenkėjus kovojama tik mechaninėmis ar fizinėmis priemonėmis, taip pat pasitelkiami pagalbon natūralūs kenkėjų priešai. Nuo 2012 m. ekologinis vynas EU žymimas žaliu lapeliu ir nurodoma sertifkuojanti organizacija (pvz., „AB“, „Ecocert“). Dėl klimato sąlygų nemažai vyndarių pasirenka tausojančios vynuogininkystės strategiją, kuri taip pat rūpinasi gamta, tačiau kritiniais atvejais leidžia panaudoti ir cheminius ginklus prieš ligas ar kenkėjus. Ji žymima užrašu „Sustainable viticulture“, „Viticulture raisonnee“ ar analogiškais užrašais kitomis kalbomis.

Biodinaminis vynas

Biodinaminio mąstymo gaires 1924 metais suformulavo Rudolfas Steineris: biodinaminis vyndarys savo ūkį mato kaip gyvą organizmą, veikiamą mėnulio fazių ir visatos ritmų. Vyndario užduotis yra suvokti gyvybinės energijos tėkmę. Įvairios ligos suvokiamos kaip ženklai, kad ūkis ne visai sveikas, todėl dirvą ir augalus reikia stiprinti tam tikru būdu paruoštasis homeopatiniais preparatais, kurie gydo ne fiziškai, o energetiškai. Biodinaminius ūkius sertifikuoja „Demeter“ ir „Biodyvin“ organizacijos. Biodinaminių ūkių vynas nebūtinai geresnis, tačiau prielaidų kokybei kilti yra daugiau: vynuogės anksčiau prinoksta, jų plonesnė odelė, jos atsparesnės ligoms, vynmedžiai linkę auginti mažiau uogų, taigi didėja skonio koncentracija sultyse. Geriausių pasaulio vyndarių vynas, pagamintas biodinaminiu būdu, yra tvirtas praktinis šio metodo pranašumo įrodymas.

Natūralusis vynas

Natūralioji vyndarystė vis dar yra visuomeninio judėjimo stadijoje. Vyndariai veikia bendro sutarimo pagrindu, kurių formaliausia išraiška yra Natūraliojo vyno asociacija, tačiau neretai vyndariai gamina vyną vieni, laikydamiesi tik savo taisyklių. Kadangi nėra sertifikavimo, nėra ir reglamentuoto žymėjimo etiketėse. Tokius vyndarius reikia žinoti, o tai kaitina vyno mėgėjų ir profesionalų pasaulio aistras, kurios svyruoja nuo neapykantos iki beatodairiško adoravimo. Natūraliojo vyno gamintojai vynuogyne vadovaujasi ekologinio arba biodinaminio ūkininkavimo principais, tačiau vyninėje jie visai nenaudoja (nors susitarimas leidžia naudoti iki 40 mg/l) sieros dvideginio, kuris apsaugo vyną nuo žalingo mikroorganizmų poveikio. Vynas nefiltruojamas, neskaidrinamas, fermentacijos temperatūra nereguliuojama. Todėl natūralųjį vyną atpažįstame iš geltonesnės arba net auksinės spalvos, kiek mažiau vaisinio, truputį oksiduoto aromato, neretai juntamos lakiųjų rūgščių natos. Natūraliosios vyndarystės nereiktų painioti su vynais, gamintais moliniuose induose. Juos pažįstame iš tūkstantmetės Gruzijos qvevri tradicijos, kuri paskelbta UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo objektu. Šį būdą vyndariai pradeda taikyti visame pasaulyje. Pagal stilių jie panašūs į natūraliuosius, neveltui vadinami „oranžiniais vynais“. Tačiau nebūtinai „molinis“ vynas yra natūralusis.

Daugiau apie ekologiško, biodinamiško ir natūraliojo vyno gamybos principus bus galima sužinoti biodinamiškam vynui ir žemdirbystei skirtame seminare, kuris vyks parodos „Vyno dienos 2017“ metu, gegužės 5–6 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Paroda „Vyno dienos” yra didžiausia tarptautinė vyno paroda Baltijos šalyse, pritraukianti per 4000 lankytojų. Parodoje dalyvauja Lietuvos vyno importuotojai, užsienio vyndariai, gurmaniškų produktų bei vyno aksesuarų pardavėjai, vyksta teminės degustacijos bei seminarai, kuriuos veda vyno ekspertai, vyndariai, garsūs lektoriai iš viso pasaulio. Šiais metais gegužės 23-24 dienomis „Vyno dienos 2014“ švenčia savo dešimties metų jubiliejų. Parodos lankytojų laukia Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dar nematyti renginiai ir beveik dvigubai išaugęs skaičius dalyvių, kurie pristatys aukščiausios kategorijos vynus ir kitus gėrimus – japonišką sakę, kavą, alų. Gurmaniškų produktų pardavėjai siūlys sūrių, aliejų, kepinių ir kitų gurmanišku produktų.

Prie jau tradicija tapusių Lietuvos vyno čempionato nugalėtojų apdovanojimų, Lietuvos vyno ir gurmaniškų produktų importuotojų bei gamintojų renginių prisijungs svečiai iš užsienio su specialiais pranešimais ir degustacijomis.  Didžiuojamės, kad šįmet atvažiuoja net dvi Bordo asociacijos, Gravo klasifikuotų augaviečių asociacija (L’Union des Cru Classés de Graves) ir 1855 m. klasifikuotų geriausių augaviečių taryba (Conseil des Grands Crus Classés en 1855).  Neseniai filmų festivalyje „Kino pavasaris“ rodyto filmo „Pamišę dėl vyno” („Red obsession“) nebylūs, bet savo verte daug pasakantys personažai, persikelia į mūsų degustacines sales.

Parodos vieta: ŠMC, Vokiečių g. 2, Vilnius, Lietuva.

Data: 2014 m. gegužės mėn. 23 – 24 d.