Būtent šis įrankis ilgą laiką buvo pagrindinė pinigų politikos priemonė, kurią centriniai bankai taikydavo siekiant paskatinti ekonomiką.

Tačiau, pasak Lietuvos laisvosios rinkos asocijuoto eksperto Vytauto Žukausko, pastarąjį dešimtmetį imtos taikyti ir iki to laiko daugiausiai tik teoriniu lygmeniu apsvarstytos netradicinės priemonės, tokios kaip turto supirkimo programos. Tiek konvencinės, tiek nekonvencinės pinigų politikos priemonės, ekonomisto teigimu, vienareikšmiškai lemia vidaus paklausos padidėjimą, galiausiai darantį įtaką ir sparčiam kainų augimui.

Kuo bazinės palūkanos mažesnės, tuo daugiau rezervų turi komerciniai bankai

Kalbėdamas apie konvencines pinigų politikos priemones, V. Žukauskas atkreipia dėmesį, kad reguliuodamas bazines palūkanų normas, centrinis bankas siekia paveikti tik tarpbankines palūkanų normas, kurios vėliau netiesiogiai atsiliepia ir komercinių bankų visoms paskoloms pritaikomoms palūkanoms.

Ekonomistas tvirtina, kad šiuo atveju centriniai bankai veikia tarsi „bankų bankai“, kadangi jų užduotis nėra komercinių bankų išduodamų paskolų reguliavimas, tačiau bandymas paveikti kainas, už kurias bankai skolinasi tarpusavyje. Bankai tarpusavyje skolinasi, nes turėdami limituotus rezervus, jie taip pat privalo turėti rezervus centriniame banke, kurių ėmus stigti, jų kiekį jie pasididina būtent per skolinimąsi.

Jeigu rezervų ima trūkti – bankai gali pasiskolinti iš kitų komercinių finansų įstaigų, jeigu rezervų jie turi per daug – juos taip pat gali skolinti vieni kitiems. Būtent tarpbankinio skolinimosi palūkanų normas ir bando paveiki centriniai bankai.

„Kuo palūkanos yra mažesnės, tuo daugiau rezervų renkasi turėti komerciniai bankai, nes tada jie tuos rezervus iš esmės gali perskolinti kitiems. Kuo palūkanos yra didesnės, tuo komerciniai bankai turi mažiau rezervų. Realiai rezervų kiekis visą laiką yra tam tikra prasme fiksuotas ir jį centriniai bankai gali didinti arba mažinti. Ir taip jie reguliuoja palūkanų normą“ – Eltai sakė V. Žukauskas.

Palūkanų normos sumažinimas reiškia naujų pinigų išleidimą

Kaip aiškina LLRI ekspertas, centriniai bankai tarpbankines palūkanų normas veikia suformuodami „koridorių“, kurio ribose ir varijuoja komercinių bankų taikomi įkainiai. Pinigų politikos formuotojų nustatoma indėlių palūkanų norma (deposit facility) lemia tai, kokią grąžą komerciniai bankai gautų padėdami savo rezervus centriniame banke.

„Tarpbankinių palūkanų norma niekada nenukrinta žemiau, nei indėlių palūkanų normos. Čia yra grindys. Nes tu niekada kitam komerciniam bankui neskolinsi pigiau, jeigu tau centrinis bankas moka tiek, kai padedi depozitą pas juos“, – tikino jis.

Tuo metu ribinio skolinimosi galimybių palūkanų norma (marginal lending facility) yra viršutinė riba, už kurią gali skolintis finansų įstaigos. Komerciniai bankai, pasak eksperto, visuomet skolinasi vieni iš kitų, tačiau neatsiradus galimam skolintojui, jie savo rezervus visada gali pasididinti skolindamiesi iš centrinio banko būtent už ribinę normą.

„Tai veikia kaip lubos. Tai reiškia, kad tarpbankinių palūkanų norma niekada negali kilti aukščiau už tai, kiek tu gali pasiskolinti iš centrinio banko“, – teigė V. Žukauskas.

Būtent tarp šių dviejų centrinio banko nustatomų dydžių ir kinta pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos (Main refinancing operations rate), kurios nėra konkrečiai fiksuojamos pinigų politikos formuotojų sprendimu. Tačiau bandydami paveikti tarpbankinio skolinosi normą, centriniai bankai galiausiai padidina ar sumažina rinkoje esantį pinigų kiekį.

„Jeigu nori sumažinti palūkanų normą, kuria komerciniai bankai apmokestina vienas kitą, ką tu turi padaryti? Tu turi jiems sukurti papildomų rezervų. Kad juos sukurtum, tu iš jų kažką turi paimti. Tai reiškia, kad paimi vertybinius popierius ir jiems duodi pinigų. Tai palūkanų normos sumažinimas reiškia naujų pinigų išleidimą“, – kalbėjo ekonomistas.

Tuo metu, mažinti pinigų kiekį monetarinės politikos sprendimų priėmėjai imtųsi tuo atveju, jeigu tarpbankinių palūkanų normos nukristų žemiau centrinio banko išsikeltos tikslinės pagrindinių refinansavimo operacijų normos. Tokiu atveju vertybinius popierius imama pardavinėti komerciniams bankams, o ne pirkti iš jų.

„Jeigu tikslinė norma kyla, tai tada centriniai bankai supirkinėja vertybinius popierius ir išleidžia naujus pinigus. Jeigu atvirkščiai, jis nusileidžia dėl kažkokių priežasčių, tai ką tada centrinis bankas daro – jis tada ne perka, o parduoda vertybinius popierius. Jeigu jis parduoda, tai reiškia, kad jis atiduoda vertybinį popierių ir susiurbia rezervų dalį ir tada palūkanų norma kyla į viršų“, – sakė V. Žukauskas.

Centriniai bankai siekia paveikti ir obligacijų pajamingumą

Vis tik, ekonomisto teigimu, ECB jau ilgą laiką vykdo priešingą – intensyvaus vertybinių popierių supirkinėjimo politiką. Jo vertinimu, daugelis centrinių bankų ėmėsi tokių nekonvencinių priemonių, kadangi tarpbankinių palūkanų normos jau ilgą laiką laikomos ties nuline riba.

„Kai palūkanų normos yra mažos ir kai centrinis bankas nori dar bandyti paveikti ne tik trumpojo laikotarpio palūkanų normas, bet ir ilgojo laikotarpio palūkanų normas, jis tai daro per turto pirkimus“, – tvirtino V. Žukauskas.

Pasak LLRI eksperto, obligacijų kaina ir jų pajamingumas yra atvirkščiai kintantys dydžiai. Tai reiškia, kad grąža, kurią galima gauti iš šių vertybinių popierių, priklauso nuo dabartinės jos vertės ir grąžos, kurią obligacijos turėtojas gautų po tam tikro laiko. Todėl, centriniams bankams ėmus didinti vertybinių popierių paklausą, jų kaina ima augti, o tai reiškia, kad per palūkanas gaunama grąža ima mažėti.

„Vadinasi tai, koks yra obligacijos pajamingumas, priklauso nuo to, už kiek tu ją perki. Kuo kaina yra didesnė, tuo palūkanos yra mažesnės. Tai yra esmė, kaip centrinis bankas paveikia ilgojo laikotarpio vertybinių popierių pajamingumą“, – aiškino jis.

Centrinių bankų veiksmai lemia paklausos didėjimą

Tiek tradicinės, tiek netradicinės pinigų politikos priemonės, V. Žukausko vertinimu, galiausiai padaro įtaką ir vidaus paklausai, kuri lemia ir infliacijos tempus. Išaugus komercinių bankų rezervams, paklausa taip pat ima augti, kadangi bankai turi palankesnes sąlygas išduoti daugiau paskolų.

„Yra nustatytas santykis, kurį komerciniai bankai turi palaikyti tarp išduodamų paskolų ir rezervų. Tai kuo daugiau yra rezervų, tuo daugiau komerciniai bankai gali išduoti paskolų ir tai veikia vidaus paklausą, nes tada žmonės ir įmonės gali pasiskolinti daugiau ir tada jie gali pirkti. Jų pasiskolinimas reiškia, kad jų pinigai virsta perkamąja galia“, – tvirtino LLRI ekonomistas.

Komercinių bankų rezervų padidėjimas, jo vertinimu, taip pat reiškia ir palūkanų normų sumažėjimą galutiniam vartotojui.

„Vadinasi, žmonėms skolinimasis staiga pasidarė pigesnis. Taip komerciniai bankai ne tik išduoda daugiau paskolų už tą pačią palūkanų normą, bet jie išduoda daugiau paskolų už mažesnę palūkanų normą. Tai reiškia, kad žmonės gali daugiau pasiskolinti. Kita vertus, tie žmonės, kurie jau turi paskolas su kintamomis palūkanų normomis, jie staiga moka mažiau palūkanų. Jeigu jie turi mokėti mažiau palūkanų, vadinasi, jie gali išleisti daugiau pinigų kitur“, – pridūrė jis.

Tuo metu turto pirkimo programos, pasak ekonomisto, taip pat lemia vidaus paklausos didėjimą, kadangi gyventojams sukuriama iliuzija, kad jų turto vertė išaugo.

„Jeigu palūkanų normas sumažiname, tai padidina finansinių aktyvų kainas. Finansinių aktyvų kainos tada veikia per du kanalus. Viena, žmonės pasijunta turtingesni. Tarkime, mano akcijų portfelis buvo 10 tūkst. eurų, o dabar 20 tūkst. eurų. Jeigu pasijunti turtingesnis, vadinasi, didesnę dalį turto iškeiti ir pradedi pirkti. Turtingesni žmonės daugiau pinigų išleidžia“, – pažymėjo LLRI ekspertas.

„Žmonėms padidėja galimybės skolintis. Tai reiškia, kad komerciniai bankai gali daugiau skolinti. Skolinti už pigiau. Žmonės jaučiasi turtingesni ir dėl to pradeda leisti daugiau pinigų. Apskritai, leisti pinigus apsimoka labiau, nes taupymas pasidaro mažiau patrauklus, ir importinės prekės pasidaro brangesnės. Tai veda prie vidaus paklausos didėjimo“, – apibendrino V. Žukauskas.

Nepaisant rekordinės infliacijos, imtis bazinių palūkanų normų didinimo ECB nesiima

ELTA primena, kad infliacija euro zonoje kovo mėnesį smarkiai paspartėjo. Vartotojų kainų metinė infliacija šoktelėjo iki 7,4 proc. nuo 5,9 proc. lyginant su vasario mėnesiu. Nors jos lygis šiek tiek pakoreguotas nuo ankstesnio 7,5 proc. įvertinimo, jis yra didžiausias istorijoje.

Dabartinis infliacijos rodiklis daugiau nei trigubai viršija ECB 2 proc. tikslą. Bankas tikisi, kad ateinančiais mėnesiais maisto ir energijos kainos toliau kils.

Vis tik, dar prieš paskelbiant atnaujintus kovo mėnesio infliacijos duomenis, balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina jos vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą. Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą.

Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Komentuodamas pastaruosius ECB sprendimus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad, jo asmeniniu vertinimu, nėra jokių priežasčių, kodėl antroje metų pusėje euro zonos pinigų politikos formuotojai negalėtų apsvarstyti galimybių didinti bazines palūkanų normas

„Mano asmenine nuomone, nėra priežasčių, kodėl neturėtume nesvarstyti palūkanų normų didėjimo šiuo metu“, – praėjusį penktadienį kalbėjo G. Šimkus.

Vis tik ECB Valdančiosios tarybos narys pažymi, kad trečią metų ketvirtį numatytas programos užbaigimo terminas nereiškia, jog ji bus nutraukta tik artėjant rugsėjui.

Apie tai, kad bazinės palūkanų normos gali būti keliamos jau liepą, ketvirtadienį užsiminė ir ECB vicepirmininkas Luisas de Guindosas.

Baisiau – tik Graikijoje

Tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG skaičiavimais, Lietuva dėl nelegalios prekybos gaminiais 2018 m. į biudžetą negavo 68 mln. eurų pajamų, 2017 m. – 66 mln. eurų. Ir 17,7 proc. mūsų šalyje pernai suvartotų cigarečių buvo nelegalios, pagal šį rodiklį Lietuva yra antra valstybė ES po Graikijos, kur kontrabandiniai rūkalai sudarė 22 proc. visų šalyje suvartotų tabako gaminių. Pavyzdžiui, Latvijoje – 14 proc., o Estijoje – vos 7 proc., nors akcizai panašūs, geopolitinė padėtis – taip pat.

Vienas pagrindinių neteisėto rūkalų kontrabandos traukos faktorių yra didelis tabako gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje. Anot KPMG, būtent iš jos atkeliauja net 80 proc. nelegalios tabako gaminių produkcijos. Ir Muitinės kriminalinė tarnyba tvirtina, kad 93 proc. šiemet sulaikytų cigarečių – baltarusiškos.

Muitinės kriminalinė tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad nors nuo šių metų balandžio kaimyninėje šalyje cigaretės nežymiai pabrango, tačiau pakelis populiariausių cigarečių ("Fest" ar "NZ") ten vis dar tebekainuoja apie 40–50 euro centų, o Lietuvoje legalus toks pakelis su privalomais sumokėti mokesčiais toks pakelis vidutiniškai kainuoja apie 3,50 euro. Mūsiškėje juodojoje rinkoje tokių cigarečių kaina metų viduryje šoktelėjo iki maždaug 1,7 euro (nuo 1,4 euro).

"Kauno dienos" klausinėjamas apie šią valstybės bėdą finansų viceministras Darius Sadeckas pripažino, kad ir pastaruoju metu situacija negerėja. Akcizinių prekių sulaikoma žymiai daugiau: vien per pirmą 2020 m. pusmetį Lietuvos muitinės pareigūnų sulaikytas kontrabandos kiekis (9 mln. pakelių cigarečių) viršijo visą per 2019 m. sulaikytos kontrabandos kiekį (8 mln. pakelių). O muitinės pareigūnų per šių metų pusmetį užkardyta žala valstybei siekia daugiau nei 31 mln. eurų.

Darius Sadeckas

Akcizų patys nesirenkame

Deja, tai, kad Lietuva yra šalia Baltarusijos, iš kurios plūste plūsta pigūs nelegalūs tabako gaminiai, nelabai turi įtakos mūsų Finansų ministerijos siūlymams dėl akcizų politikos.

"Akcizai tabako produktams, alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams bei energiniams produktams yra harmonizuoti ES mastu, nustatant produktus, kuriems taikomos suderintos akcizų taisyklės, minimalius apmokestinimo lygius bei atleidimo nuo akcizų ir lengvatinių akcizų tarifų taikymo sąlygas. Iš esmės Lietuvoje taikoma suderinta su ES teise akcizų politika", – teigė finansų viceministras D.Sadeckas.

Tačiau kontrabandinių rūkalų prieinamumas, ko gero, nesuderinamas su deklaruojamomis gerovės valstybės kūrimo idėjomis. Jei beveik kas penkta surūkoma cigaretė Lietuvoje nelegali, greičiausiai ne viskas padaryta, kad nelegalios prekybos mastai būtų mažesni.

"Norint objektyviai įvertinti esamą situaciją, dera prisiminti ir tai, kad dar visai neseniai – 2010–2014 m., šešėlinė cigarečių rinkos dalis Lietuvoje siekė 42–28 proc., – teigė D.Sadeckas. – Nuo 2015 m. ji svyruoja tarp 19–17 proc., o šį rezultatą didele dalimi lėmė tai, kad šešėlinės ekonomikos bei kontrabandos problemų sprendimui buvo pradėtos taikyti kompleksinės Vyriausybės lygiu koordinuojamos ir įvairių institucijų bendradarbiavimu paremtos priemonės. Norime patikinti, kad kontrabandos rizikai suvaldyti ir toliau bus skiriamas būtinas dėmesys ir numatomos bei taikomos tiek kontrolės, tiek ir institucijų aprūpinimo reikiama įranga priemonės, tiek prireikus ir atsižvelgiant į ES iniciatyvas – ir teisėkūros priemonės."

Svarbiau pinigai ar sveikata?

Anglų ekonomistas, Kembridžo universiteto dėstytojas lygiai prieš 100 metų veikale "The Economic of Welfare" pristatė šiuolaikinių akcizų idėją – apmokestinti bet kokią rinkos veiklą, sukeliančią neigiamą išorinį poveikį. Taip ir neaišku, kokia mūsų akcizų politikos esmė: sumažinti neigiamą poveikį ar surinkti kuo daugiau lėšų į biudžetą.

Akcizai, įskaitomi į valstybės biudžetą, sudaro beveik penktadalį valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių. Tačiau kartu Lietuvoje taikoma akcizų politika prisideda prie sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų, kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį ir vartojimą.

"Pažymėtina, kad bet kokių mokesčių, įskaitant akcizus, pagrindinis tikslas yra fiskalinis, – "Kauno dienai" komentavo finansų ministras. – Akcizai, įskaitomi į valstybės biudžetą, sudaro beveik penktadalį valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių. Tačiau kartu Lietuvoje taikoma akcizų politika prisideda prie sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų, kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį ir vartojimą."

Taip pat, pasak jo, yra svarstymų apmokestinti ir kitus produktus, kurie daro neigiamą poveikį sveikatai, kaip tai yra kai kuriose ES šalyse: "Nuo 2019 m. kovo 1 d. Lietuvoje nustatyti akcizai elektroninių cigarečių skysčiui, kurie iš esmės laikytini apdoroto tabako pakaitalais. Kalbant apie kitokius sveikatai nepalankius produktus, ankstesniais metais buvo vertinamos galimybės apmokestinti cukraus, riebalų ar druskos turinčius produktus, tačiau apsispręsta taikyti lanksčias tikslines kompleksines priemones, orientuotas į gyventojų sveikos mitybos ir gyvensenos ugdymą, mitybos ir maisto produktų sudėties stebėseną, sveikatai palankesnių produktų specialų ženklinimą, pasirašomi savanoriški susitarimai su maisto produktų gamintojais, kuriais įsipareigojama gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį."

D.Sadecko tvirtinimu, kad pastaraisiais metais Lietuvai didinant akcizus po 2009-ųjų krizės biudžeto pajamos iš akcizų augo kasmet vidutiniškai po 6 proc. ir per šį laikotarpį (2019 m., palyginti su 2010 m.) jos padidėjo beveik 70 proc.

Didžiulės finansinės netektys

Europos Komisijos šiemet vasarį paskelbtoje ataskaitoje apie akcizus rūkalams (direktyva 2011/64/ES) teigiama, kad nelegalios prekybos mastai ES išlieka reikšmingi – 8 proc. faktinio suvartojimo, t.y. 7,5 mlrd. eurų. Tačiau nežinia, koks bus prioritetas, kaip labiau papildyti valstybių biudžetus: nuolatinis akcizų didinimas?

D.Sadeckas, paklaustas, kaip akcizų politika keisis ateityje, tvirtino, kad Lietuvoje nuolatos skiriamas dėmesys tabako gaminių kontrabandai užkardyti, nuosekliai taikomos bendros koordinuotos kontroliuojančiųjų valstybės institucijų priemonės, skirtos kovai su nelegaliu prekių įvežimu ir neteisėtos prekybos užkardymu. Sprendimai dėl akcizų didinimo priimami tik įvertinus fiskalinius bei sveikatinimo tikslus, pokyčius akcizinių prekių rinkoje, taip pat įvertinus galimą poveikį kontrabandos padidėjimui.

Pasak jo, ES mastu kontrabandai taip pat skiriamas ne mažesnis dėmesys.

"Tarybos išvadose dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros, kurias valstybės narės priėmė vienbalsiai 2020 m., akcentuotas suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis, atsižvelgiant į visus tabako kontrolės aspektus, įskaitant visuomenės sveikatą ir kovą su neteisėta prekyba. Konstatuota, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais vis dar išlieka reikšminga ir kelia susirūpinimą, todėl norint pažaboti nelegalių produktų paklausą, kovoti su kontrabanda ir nelegalia gamyba, būtinos ES ir valstybių narių iniciatyvos, kuriomis siekiama suderinimo su teisėsaugos politika", – aiškino finansų viceministras.

Toje pat ataskaitoje teigiama, kad problema, jog rūkomasis tabakas apmokestinamas mažiau nei cigaretės. Tačiau, pasak D.Sadecko, neplanuojama jo suvienodinti: "Lietuvoje rūkomojo tabako (tiek skirto cigaretėms sukti, tiek pypkėms) rinkos dalis sudaro vos keletą procentų visos tabako produktų rinkos ir yra mažiausia, palyginti su kitų tabako produktų rinkų dalimis, o pastaraisiais metais stebimas jo vartojimo augimas nežymus. Pažymėtina, kad 2018 m. viduryje buvo priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizų tarifai kasmet 2019–2021 m. laikotarpiu didinami visiems tabako produktams, o akcizai rūkomajam tabakui didėja sparčiau nei cigaretėms (cigaretėms – vidutiniškai kasmet po 6 proc., cigarams ir cigarilėms, rūkomajam tabakui – po 14 proc.). Pasirinktas didinimo tempas įgalino sumažinti cigaretėms alternatyvių produktų apmokestinimo skirtumą bei pakeičiamumo jais efektą, tokiu būdu labiau prisidėti prie fiskalinių bei sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo."

Beje, kad ir populiarėja elektroninės cigaretės, tačiau šiemet į biudžetą tikimasi surinkti panašiai tiek lėšų, kiek pernai (0,8 mln. eurų). Deja, Lietuvoje neatlikta analizė, kokia nelegali elektroninių cigarečių skysčio rinka.

O mokslo pasaulyje ir kai kuriose valstybėse svarstoma apie akcizų dydžių diferencijavimą, atsižvelgiant į tabako gaminių keliamą riziką, nes taip galima pastūmėti rūkalius prie mažiau žalingų nikotino vartojimo būdų. Itin daug tyrimų šioje srityje atlieka JAV mokslininkai.

Vytautas Žukauskas

Komentaras

Vytautas Žukauskas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas

Lietuvos akcizų politika nėra kažkuo itin išskirtinė, mat akcizų politika visose šalyse turi atitikti harmonizuotos ES politikos taisykles. Tad pagrindinis klausimas, kuris priklauso nuo kiekvienos šalies, kokį akcizų dydį nustatyti – numatytą ES minimumą ar aukštesnį.

Didžiausias keblumas yra tas, kad nors žiūrint nominaliai, t.y., kiek eurų akcizo yra viename litre degalų, cigarečių pakelyje ar butelyje alkoholinio gėrimo, Lietuvoje akcizai palyginti nėra dideli. Tačiau jie yra dideli žiūrint akcizinių prekių įperkamumą – t.y. kiek degalų, cigarečių ar alkoholio gali nusipirkti gyventojas už vidutines pajamas. Akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra santykinai mažas ne dėl labai aukštų akcizų, o dėl santykinai žemesnių pajamų, jei lyginsime save su vidutiniu Vakarų Europos gyventoju. Žemas įperkamumas lemia, kad net ir nominaliai žemesni akcizai suteikia nemažą dalį nelegalios rinkos – žmonės tiesiog ieško pigesnių pakaitalų, kai nebeįperka legalių produktų. Šis polinkis ieškoti pigesnių alternatyvų yra susijęs su akcizinių prekių savybe, kad žmonės jų sunkiai atsisako. Tarp ekonomistų sakoma, kad šios prekės turi mažą elastingumą. Tai reiškia, kad, net ir stipriai pabrangus, žmonės jų sunkiai atsisako. Tad žmonės arba mažiau vartoja kitų prekių, arba ieško pigesnių, kartais ir nelegalių, pakaitalų. Įdomu dar ir tai, kad akcizų mokestis yra regresinis mokestis. Tai yra, žemesnių pajamų gyventojai sumoka didesnę dalį savo pajamų akcizams nei aukštesnių pajamų gyventojai. Tad jie nėra socialiai jautrus.

Nelegalių akcizinių prekių paplitimas Lietuvoje susijęs ne tik su žemu akcizinių prekių įperkamumu, bet ir su kitomis priežastimis. Nemažą įtaką daro tai, kad turime sieną su ne ES šalimis (pirmiausia – Baltarusija). Baltarusijoje akcizinės prekės, ypač cigaretės, žymiai pigesnės. Kai toks didelis kainų skirtumas, suvaldyti nelegalios produkcijos srautus yra labai sunkus valstybinėms institucijoms tenkantis darbas. Dar viena problema yra palyginti aukštas gyventojų akcizinių prekių ir apskritai šešėlinės ekonomikos pateisinamumas. Nemaža dalis gyventojų mano, kad nelegalių akcizinių prekių vartojimas nedidelis nusižengimas, ir yra linkę jį pateisinti. Tad turime gan sudėtingą, nelegaliai rinkai palankų aplinkybių derinį: mažą akcizinių prekių įperkamumą, netoliese esančią nelegalių prekių pasiūlą ir gan palankų gyventojų vertinimą.

Tokio proveržio nesitikėjo

"Galutinius skaičius turėsime kovo mėnesį, bet, pagal pirminius vertinimus, pernai buvo iš šešėlio ištraukta ne mažiau kaip 160 mln. eurų", – sakė A.Stončaitis.

Vyriausybės atstovų teigimu, nors sulaukta didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir planuojamų sprendimų, tokio proveržio komisija nesitikėjo.

A.Stončaitis džiaugiasi teigiamomis valstybės biudžeto surinkimo tendencijomis ir kelerius metus iš eilės vykdomais valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planais: 2018 m. pajamų surinkimo planas viršytas 135 mln., 2019 m. – 214 mln. eurų. Šiais metais į biudžetą tikimasi surinkti 11,6 mlrd. eurų. Taip pat pajamos iš PVM didėjo sparčiau nei galutinio vartojimo išlaidos, augo pajamos iš akcizais apmokestinamų prekių pardavimų. Dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų "pamirštų" sumokėti mokesčių per vykusią amnestijos akciją "Ta vienintelė".

Dar daug lieka neištraukta

"Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės", – sako Vyriausybės kancleris.

Vykdant veiksmingas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones, pirmiausia siekiama apsaugoti tuos, kurie sąžiningai dirba, užsiima verslu ar kita veikla, laikosi mokestinės drausmės.

Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos analizuotuose ir vertintuose ekonominės veiklos sektoriuose pagal valstybinių institucijų, tyrėjų ir mokslininkų duomenis galimas neapskaitytos ekonomikos mastas yra virš 900 mln. eurų. Dar pernai Vyriausybė, atsižvelgdama į komisijos siūlymus, pateikė Seimui reikalingų įstatymų projektus dėl šešėlinę ekonomiką mažinančių sprendimų statybos, automobilių prekybos, automobilių atliekų tvarkymo ir prekybos turgavietėse sektoriuose. Tikimasi, kad priėmus šiuos sprendimus šešėlinės ekonomikos mastas minėtose srityse reikšmingai sumažėtų.

Pasak A.Stončaičio, šiemet daug dėmesio bus skiriama statybų, medicinos paslaugų, prekybos automobiliais sektoriams skaidrinti.

"Statybos ir remonto paslaugų sektorius, kurio rizika šešėlio, įvairiais vertinimais, gali būti 600–700 mln. eurų, taip pat gana didelis šešėlis prekyba automobiliais, jų dalimis, – sakė Vyriausybės kancleris. – Kai kurių tyrėjų nuomone, vien prekybos automobilių detalėmis šešėlis gali būti šimtai milijonų eurų. Lygiai taip pat kiekvienas susiduriame su netobula sistema pačios prekybos, apskaitos naudotais automobiliais. Tarp rizikingų veiklos sektorių medicinos įvairiausių paslaugų nuėjimas galimai į šešėlį. Tai odontologija. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, šešėlyje gali būti daugiau nei pusė šioje srityje besidarbuojančių įmonių ar pagal kitas veiklos rūšis veikiančių piliečių."

Taip pat tarp prioritetinių sričių šiemet – šešėlio mažinimas maitinimo, atliekų tvarkymo, krovinių pervežimo sektoriuose.

Nuo latvių atsiliekame

Finansų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudarė 14, 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2018 m. 2019-aisiais pavyko aplenkti Estiją, kurioje šešėlis siekė 14, 7 proc. BVP. Latvijoje praėjusiais metais šešėlinės ekonomikos dydis buvo mažiausias tarp Baltijos šalių – 13,1 proc.

Pasak A.Stončaičio šie rodikliai turėtų dar pagerėti, mat Vyriausybei pataisius reikiamus teisės aktus, ministerijos būtų įpareigotos parengti strateginius, metinius planus dėl šešėlio mažinimo, o visi ministrai atsiskaitytų, kaip jų laikomasi. Beje, taip pat siūloma, kad visi nauji teisės aktai būtų vertinami ir pagal poveikį šešėliui. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip šešėlio mažinimui panaudoti dirbtinį intelektą, dar labiau sujungti institucinius informacinių technologijų pajėgumus neapskaitytos ekonomikos mastams vertinti ir analizuoti.

Ekspertai ne tokie optimistai

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ne toks optimistiškas. Jo ekspertai jau praėjusių metų pabaigoje paskelbė pastebėję, kad šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė "į grindis". Tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. visos rinkos. Tokias tendencijas atskleidė LLRI kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

"Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti šešėlis toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas, – komentuodamas rinkos tyrimų rezultatus teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas. – Panašią tendenciją matėme ir iki 2009 m. krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus šešėlio kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to, galima sakyti, šešėlis tapo stabilus ir ganėtinai atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms."

Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pernai pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir 2017-aisiais.

O štai "Nielsen" atlikto "Tuščių cigarečių pakelių tyrimo" duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis. Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012–2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o šiuo laikotarpiu žmonių vidutinis darbo užmokestis išaugo 36 proc. Nuo 2017 m. situacija apsivertė. Nuo to laiko akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 27 proc. Taigi, viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja, yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos."

Akcizo 13 proc. mažiau

LLRI pastebėjimus patvirtina naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys apie alkoholio akcizus. Šios pajamos sausį, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų mėnesiu, sumenko daugiau nei dešimtadaliu. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį siekė 24,647 mln. eurų – 13,2 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.

Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet sumažėjo 19,1 proc., iki 15,79 mln. eurų, alaus – 4,8 proc., iki 5,779 mln. eurų. Vyno akcizų pajamos šiemet išaugo 9,3 proc., iki 2,481 mln. eurų, tarpinių produktų – 10,8 proc., iki 596 tūkst. eurų.

Didmeninė prekyba spiritiniais gėrimais, akcizų sandėlių duomenimis, sausį sumenko 26,5 proc., alaus – 4,8 proc., tuo metu vyno ir tarpinių produktų – išaugo atitinkamai 5,8 proc. ir 8,1 proc.

Kontrabandininkai nesnaudžia

Kaip skelbia ELTA, Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis atkreipė dėmesį, kad šių metų pradžioje itin suaktyvėjo sulaikytų kontrabandinių cigarečių mastai – ligšioliniai rezultatai jau pasivijo praėjusių metų pirmo ketvirčio rezultatus.

"Per 2019 m. muitinės užkardyta žala sudarė 31 mln. eurų. Palyginti su 2018 m., cigarečių sektoriuje buvo sulaikyta daugiau 31 proc. cigarečių. Vertinant šešėlį toje srityje cigarečių, tai tas šešėlis buvo apie 19 proc. 2019 m.

Tačiau jau metų pabaigoje mes stebėjome tendenciją ir disponavome tam tikra informacija, kad kaimyninėse valstybėse yra susikaupusio tabako gaminių pertekliniai kiekiai, ir tai signalizavo, kad bus ketinama tuos kiekius įvežti į ES per Lenkijos ar Lietuvos postus. Ta prielaida pasitvirtino ir šių metų pradžioje tie sulaikymai buvo ganėtinai dideli. Praktiškai viršijome pirmo ketvirčio praėjusių metų sulaikymus. Bet tikimės, kad situaciją suvaldysime", – sakė J.Miškinis.

„Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti šešėlis toliau kasmet stabiliai traukiasi. (...) Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus šešėlio kritimas stebėtas iki maždaug 2015 metų. Po to, galima sakyti, šešėlis tapo stabilus ir ganėtinai atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms“, – pranešime cituojamas LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas. 

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus. 22 proc. gyventojų teigia esantys linkę pateisinti arba visiškai pateisina nelegalaus alkoholio vartojimą. 

„Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012-2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o šiuo laikotarpiu žmonių vidutinis darbo užmokestis išaugo 36 proc. Nuo 2017 m. situacija apsivertė. Nuo to laiko akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis augo 27 proc. Taigi, viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos“, – pastebi V. Žukauskas. 

Naujausios seniūnų apklausos rodo, kad galimybė įsigyti nelegalaus alkoholio skirtinguose Lietuvos regionuose taip pat išlieka didelė. 35 proc. Apklaustų seniūnų teigia, kad jų vietovėje galima įsigyti nelegaliai gaminamo ar platinamo alkoholio.

„Nepamatuoti sprendimai dėl mokesčių lėtėjant ekonomikos augimui gali suveikti kaip žibalas pilamas į ugnį. Juolab, kad apklausos rodo, kad net pusė žmonių pablogėjus finansinei padėčiai svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.  

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 metų. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis. Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

– Šiandien Vyriausybėje vykusioje konferencijoje eilinį sykį išgirdome daug gąsdinančių skaičių ir kalbų apie problemas, kurios žinomos jau keliolika metų. Gal reikia pradėti kalbėti apie konkrečius veiksmus kovoje su šešėliu, pone ministre? Jūsų ambicija – iki kadencijos pabaigos iš šešėlio „ištraukti“ apie 800 milijonų eurų. Kaip jums sekasi?

– V. Šapoka: Ačiū, gerai. Pirmiausia noriu padėkoti visiems mokesčių mokėtojams, kurie moka mokesčius. O kalbant apie tuo 800 milijonų, tai buvo skeptiškai žiūrima ir kai kurių analitikų, ir opozicijos. Šiems metams buvo planuota 160 milijonų. Skaičių dinamika rodo, kad tai pavyks. Kitąmet numatyta dar didesnė suma. Priemonės, kurios jau pradėjo veikti, tai pirmiausia išmanioji mokesčių sistema. Ji labai aiškiai parodo dinamiką, kad surinkimas auga žymiai greičiau. Nuo birželio buvo pradėtas kryžminis tikrinimas, tai vien jau to fakto pakanka, kad tie verslininkai, kurie galbūt elgėsi nesąžiningai, jie žino, kad viskas tampa matoma ir tas surinkimas pradėjo sparčiai augti. Kitais metais jau automatiškai keisimės informacija su kitomis šalimis, iš 100 šalių gausime informaciją apie sąskaitas, turtą. Kitaip tariant, pasislėpti bus išties sudėtinga. Taip pat yra numatyta sąmoningumo ugdymo strategija. Prisiminkime, kaip žmonės net nestodavo prie perėjų, bet išmokome. Daug ko galime išmokti. Du dalykai, kuriuose buvome užstrigę, tai korupcija ir šešėlis. Valstybė savo pavyzdžiu pradeda rodyti, kad nebus toleruojama jokia korupcija, yra sugriežtintos sankcijos. Lygiai tas pats bus daroma su tais, kurie piktybiškai nemoka mokesčių, kurie nepadeda aiškinimas, kad greitoji atvažiuoja lėčiau, nes mokesčių surenkama mažiau. Galiausiai valstybė pradėjo aiškiai tikslingai leisti valstybės lėšas. Tai taip pat yra pavyzdys, kad valstybė atsakingai elgdamasi su mokesčių mokėtojų pinigais, taip pat paskatins šitą procesą. Nuo tarybinių laikų tie dalykai buvo palikti savieigai, o dabar tikimės šią ydą išspręsti.

V. Šapoka/ V.Skaraičio nuotr.

– Pirmadienį daug neigiamo dėmesio sulaukė prekyvietės ir turgavietės. Policijos atliktų tyrimų duomenimis, turgavietėse per dieną oficialiai suprekiaujama 1000 eurų, o iš tikrųjų 2300 eurų. Vadinasi, 130 proc. yra įsidedama į kišenę. Iš viso, policijos skaičiavimais, turguose yra 500 milijonų eurų šešėlis. Pone Butkevičiau, jūsų šitie skaičiai negąsdina?

– V. Butkevičius: Tas šešėlis yra tik įsivaizduojamas. Linas Pernavas galėtų pateikti metodiką, kaip tai yra apskaičiuojama. Jei tie skaičiai kažkokie ir yra, žinoma, jie ne tokio mąsto, bet jie yra tik dėl to, kad žmonės kitaip nebesugeba išsiversti. Jie priversti nueiti į šešėlį. Noriu dar kartą paminėti, kad tai išimtinai reti atvejai.

– Turbūt ginčyti faktą, kad turgavietėse yra šešėlis būtų sunku. Bet kokie yra jūsų skaičiavimai, pone Butkevičiau?

– V. Butkevičius: Jei su tuo įsivaizduojamu šešėliu turgavietėse bus bandoma kovoti, tai pirmiausia bus sulaukiama neigiamų socialinių reiškinių. Šiuo metu rajonuose turgavietė – didžiausias darbdavys, kuris susiduria su beprotiškai didele konkurencija patiriama iš prekybos centrų. Ši valdžia ne pirma bandanti kovoti su šešėline ekonomika. Ankstesni bandymai traukti pinigus iš šešėlio taip pat turėjo neigiamų pasekmių. Buvo įvesti kasos aparatai, ko pasekmėje prekiautojų Lietuvos prekyvietėse sumažėjo. Verslo liudijimo turėtojas yra žmogus, kuris savo sunkiu darbu gal jau 25 metus puoselėja savo darbo vietą. Jis neprašo pinigų iš valstybės, nestoja į darbo biržą, nereikalauja pašalpų, susimoka mokesčius.

Netoleruoti šešėlio pradėsime tuomet, kai netoleravimas mums taip brangiai nekainuos.

– Klausimas ar susimoka visus?

– V. Butkevičius: Taip. Mes esame už kovojimą su šešėliu, bet negalima kovoti „vienodai visus prikerpant pagal tą patį kurpalių“. Tai reiškia, kad verslo liudijimai yra 3 rūšių – prekybos, gamybos ir paslaugų. Sutinku, kad paslaugų sektoriuje šešėlio gali būti šiek tiek daugiau. Tačiau, kas liečia prekybą, tai prekybininko didžiausias uždarbis yra 30 proc. nuo apyvartos. Šiai dienai yra 45 tūkst. riba. Pagal vyriausybės siūlymą sumažinti iki 20 tūkst., tai reikia skaičiuoti. 30 proc. nuo šios sumos, tai yra 6 tūkst. per metus. Dalis žmonių pereis į kitą sektorių, kiti emigruos, padidės savižudybių skaičius.

– Ar tikrai įpareigojimas mokėti mokesčius privers žudytis, pone Butkevičiau?

– V. Butkevičius: Yra visokių atvejų. Aš betarpiškai bendrauju su prekybininkais, matau juos kasdien. Taip yra. Tai ilgus metus puoselėtos darbo vietos, ir žmonės jas brangina. Bet koks neteisingas ėjimas šia linkme gali iššaukti ir socialinius neramumus.

– Pone Žukauskai, ar tikrai ne visi turi būti matuojami pagal tą patį kurpalių? Kaip spręsti turgaviečių šešėlinės ekonomikos problemą?

– V. Žukauskas: Šitas pakankamai aštrus ginčas rodo sisteminę kovos su šešėline ekonomika problemą jau turbūt 15 metų. Viena pusė į šešėlinę ekonomiką žiūri kaip į kontrolės klausimą. Dabar jau – kaip į sąmoningumo klausimą, tai šiek tiek nauja tendencija. Kita pusė šešėlinę ekonomiką mato, kaip mokesčių dalyką. Šitos dvi pusės dažnai nesusikalba. Jau seniai pasigendu, kad mokesčiai būtų bent jau įvardijami, kaip viena iš šešėlinės ekonomikos priežasčių. Ir bent 10 proc. priemonių būtų nutaikytos į tai, kad legaliai veikti būtų lengviau. Tada žmonės patys rinktųsi ten eiti. Žmonės nenori dalyvauti šešėlyje, jei įmanoma ten neiti. Ta naujoji sąmoningumo kryptis labai svarbi. Tačiau negalima to klausimo žiūrėti atskirai. Netoleruoti šešėlio pradėsime tuomet, kai netoleravimas mums taip brangiai nekainuos. Žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį, ir tas, kuris eina ir perka legalias prekes, pusę savo atlyginimo atiduoda mokesčiams. Vadinasi valstybė mums nemažai kainuoja ir kai žmogus turi pasirinkimą toleruoti ar ne, tai ta mokesčių kaina jam padaro labai didelę įtaką. Negalime žiūrėti taip, kad tiesiog turime mokesčių sistemą kokią turime ir tada sprendimų ieškome per kitus dalykus. Taip neįmanoma iki galo to išspręsti.

V. Žukauskas/ A.Ufarto nuotr.

– Ministre, yra tame tiesos, nes esame tarsi savotiškame užburtame rate. Žmonės linkę toleruoti šešėlinę ekonomiką, nes esą neišgyvena, mokesčiai per dideli, todėl išnaudoja visus būdus, kad gyventų geriau. Bet ekonomine prasme šaliai gyventi geriau yra sunku, būtent dėl to, kad nesurenkami mokesčiai. Yra išėjimas iš to užburto rato?

– V. Šapoka: Mūsų ekonomikoje nemaža dalis verslo veikia taip vadinamos žemos pridėtinės vertės. Žinoma, kad nemaža dalis verslų gali išsilaikyti tik dėl to, kad prisiima papildomą riziką ir konkurenciją atlaiko tik slėpdamos mokesčius. Tai yra mūsų ekonomikos yda. Valstybė, imdamasi priemonių ugdyti tą sąmoningą mokesčių mokėtoją, numatydama kontrolės ir atgrasymo priemones. Taip pat imasi kurti paskatas, kad verslininkai imtųsi aukštesnės pridėtinės vertės verslo tam, kad galėtų sąžiningai konkuruoti, kad padėtų tiems verslams atsverti ir užsienio rinkas. Yra pasiūlymas tiems, kurie investuoja į naują įrangą, naujas informacines technologijas, inovacijas ir pan., tai jiems mokestinė našta yra mažesnė. Tam, kad mes gebėtume performuoti savo ūkio struktūrą, tam kad tos vertės būtų daugiau. Kitas dalykas – labai svarbu kovoti su skurdu. Kartu su kitų metų biudžeto projektu prioritetinis tikslas yra kova su skurdu. Užsienio šalyse taip pat nėra vieno spragtelėjimo, kad išspręstume šešėlio klausimą. Kaip minėjau buvome užstrigę, bet dabar statistika rodo, kad šešėlis ima trauktis ir ne vien dėl gerėjančios ekonominės situacijos. Tai pat auga ir minėtas sąmoningumas, mokėti mokesčius tampa vis madingiau. Tai rodo sąžiningų, garbingų piliečių požiūrį į savo šalį.

– Pone Butkevičiau, ar jūs matote kažkokius sprendimus, kad turgavietės ir prekyvietės nebūtų juodajame sąraše?

– V. Butkevičius: Pirmiausia, tai dėmę meta išskirtiniai pavieniai atvejai, pvz. Kalvarijų ir Halės turgavietėse.

– Bet ten oficialiai neapskaitytų pinigų kiekis sudarė nuo 33 proc. iki 94 proc. 94 proc. grynų pinigų rasti pas pardavėją skamba tikrai labai įdomiai.

– V. Butkevičius: Jei pas kažką rado sugedusių konservų dėžutę, tai nereiškia, kad reikia viską uždaryti. Nėra sisteminės šešėlinės tvarkos, yra pavieniai atvejai ir per tai reikėtų žiūrėti. O kas liečia politiką, tai reikia kovoti su priežastimis. Žmonės priversti jame būti, nes kitaip neišgyvena.

– V. Žukauskas: Valdžia pirmiausia turėtų pasakyti, kad sąmoningumo klausimas nėra tik žmonių problema. Žmonės dažnai mato valdžią, kuria nepasitiki. Pusė žmonių galvoja, kad didelė dalis lėšų išleidžiama neefektyviai. Man atrodo valdžia turėtų ne tik kviesti žmones būti sąmoningais, bet kartu ir siekti, kad žmonės pasitikėtų valdžia. Taip jie patys norės mažiau dalyvauti šešėlyje.

"HeritageFoundation" ekonominės laisvės indeksas rodo, jog Lietuvai reiktų atkreipti dėmesį į egzistuojančius darbo santykius ir nedidinti valstybės skolos lygio, rašo "Verslo žinios".

"Tradiciškai vienas prasčiausiai, palyginti su visu pasauliu, vertinamų rodiklių - Lietuvoje yra darbo santykių reguliavimo srityje. Darbo santykių Lietuvoje vertinimas kiek pagerėjo, mat buvo nustatytas limitas nedarbo draudimo išmokos dydžiui. Bet, apskritai vertinant, indeksas dar kartą parodo, kad kažkas su darbo santykiais nėra gerai. Nors daugelyje sričių mes lenkiame pasaulio vidurkį, tačiau šiuo aspektu atsiliekame", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Anot jo, taip pat indeksas, kuriame Lietuva užėmė 15 vietą, rodo, jog svarbu drausmingai elgtis su skolintais pinigais ir nedidinti valstybės skolos: "Mūsų skolos lygio augimas šiuo metu yra pristabdytas, bet jei vertintume 5-7 metų praeitį, tai mūsų skola stipriai išaugo. Ir tai yra tam tikras grėsmės šaltinis."