Į teismą kreipėsi pernai Vilniuje santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu P. J. Warne sudariusi moteris, tačiau pasirinkta vyro pavardė santuokos liudijime įrašyta su „v“.

Kaip BNS patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teisme, šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas panaikintas.

Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas išduoti naują santuokos liudijimą ir jame pakeisti pareiškėjos pavardę į „Warne“.

Kaip skelbia pareiškėjui atstovaujantis Europos žmogaus teisių fondas, sprendime nurodoma, kad šiuo metu galiojančiuose asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „w“, tad toks lotyniško rašmens naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas.

Pareiškimą bylai paruošusi fondo teisininkė Evelina Dobrovolska remdamasi Europos Teisingumo Teismu pažymi, kad skirtingas sutuoktinių pavardės užrašymas jiems gali sukelti rimtų nepatogumų tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Lietuvos teismai anksčiau jau yra priėmę sprendimų, kuriais įpareigojo išduoti asmens dokumentus originalios rašybos pavarde pagrindiniame dokumento puslapyje - su lotyniškomis raidėmis „w“ ir „q“.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskelbusi, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu to prašo asmenys, sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai.

„Mano idėja antrajam Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui - vietoj Tautos namų, kuriuos planuota pastatyti ant Tauro kalno, pastatyti paminklą-pastatą lietuvių kalbai, į jį sukraustyti visus lituanistus, o patį kalną pavadinti valstybinės lietuvių kalbos vardu“, - knygos „Lietuvių kalbos idealai: geriausia kalba mokykloje ir žiniasklaidoje“, pristatyme sakė H. Mackevičius.

Pasak jo, pastatas galėtų būti W formos ir dominuoti Vilniaus panoramoje - kad mes galėtume gražiai gyventi bendrinės, teisingos kalbos šešėlyje.

„Kiekvieną kartą pakėlęs akis suprastum, kad kalba gyva. Kita vertus, kad ir kur eitum, tave stebėtų Kalbos komisijos pirmininkas“, - improvizavo H. Mackevičius.

Pastačius kalbos namus, lituanistus jis siūlytų iškelti iš Vilniaus universiteto. „Ugrofinas įsteigė universitetą tam, kad lietuvius mokytų lotyniškai, o dabar ten įsikūrę lituanistai. Jokio istorinio pagrindo jų buvimui ten nėra“, - atkreipė dėmesį humoristas.

Sarbievijaus kiemo berželį jis siūlė iškasti ir perkelti ant valstybinės kalbos kalno, nuo kurio, aišku, reikėtų uždrausti važinėti rogutėmis, nes nesolidu. Kad būtų tvarka, dar H. Mackevičius siūlė žodžius, kaip pašarus, suskirstyti į rūšis: aukščiausiąją, pirmą, antrą, trečią ir pašarinius.

Sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė, pristatydama minėtą knygą ir straipsnių rinkinį „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ pašarinius žodžius prilygino keliamiems į didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

L. Vaicekauskienė/Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Knygą „Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena“ ji vadino savo sėkmės istorija.

„Kai buvau doktorantė, studijavau Kopenhagoje, su kolegomis sociolingvistais labai smagiai bendraudavome, daug mokiausi ir sau tyliai pagalvodavau - kokie žmonės, jeigu ir aš galėčiau su jais bendrame projekte dirbti kartu. Po kelerių metų tie patys žmonės pradėjo kurti Europos sociolingvistų tinklą ir pakvietė prisijungti“, - sakė mokslininkė.

Bendradarbiaudami su kolegomis, Lietuvos sociolingvistai sulaukė daug pagalbos - literatūros, idėjų, konsultacijų, seminarų iš 16 tinkle dalyvavusių valstybių narių. „Mūsų humanitariniame pasaulyje žmonėms ne visada taip pasiseka“, - sakė 2010-aisiais drauge su kolegomis tyrimus pradėjusi L. Vaicekauskienė. Galutinis bendro darbo rezultatas - Vilniaus knygų mugėje pristatoma knyga.

Kiekvieną kartą pakėlęs akis suprastum, kad kalba gyva. Kita vertus, kad ir kur eitum, tave stebėtų Kalbos komisijos pirmininkas.

Veikale „Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena“ kalbama apie skolinimosi procesą, svetimžodžių skolinimosi priežastis ir funkcijas tekste. Dalis monografijos skirta svetimžodžių vartosenai būdingiems procesams dabartinėje lietuvių kalboje.

Pasak L. Vaicekauskienės, ideologijų knyga buvo visiškai savarankiška, sugalvota drauge su Nerijumi Šepečiu. „Ji nebuvo aktuali mūsų kolegoms vakariečiams, bet mes turėjome pereiti per šitą užburtą mišką, kad prieitume prie žmonių kalbos“, - sakė sociolingvistė.

L. Vaicekauskienės ir N. Šepečio sudarytą straipsnių rinkinį „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“, kurį taip pat galima įsigyti mugėje, išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla.

„Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir vaizdinių knygoje nedaug, o štai kritikos įkarščio nestinga. Kritika turėtų remtis tam tikromis teorinėmis nuostatomis, kurios išduoda (o juo labiau ideologijos kritika) jos autorių ideologiją, tai yra tas pasaulėžiūros ir vertybių nuostatas, kuriomis jie vadovaujasi“, - rašoma knygos pratarmėje. 

Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą registravęs valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Mindaugas Puidokas aiškinamajame rašte jį vadina kompromisiniu. Anot iniciatoriaus, projektas sujungia Seime šiuo metu svarstomus alternatyvius asmenvardžių rašybos variantus ir „neperžengia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų rėmų“.

Projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų trimis atvejais: kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudarius santuoką su užsieniečiu ir paėmus jo pavardę, vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę.

Kitais atvejais Lietuvos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose būtų rašomas, jeigu jis tokią rašybą pagrįstų dokumento šaltiniu ar kito rašytinio šaltinio įrašu. Tačiau ir tuomet toks įrašas būtų galimas tik kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje arba papildomame paso lape.

Kartu būtų įtvirtinama, kad „kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje nelietuviškais rašmenimis nėra prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.

Seime šiuo metu svarstomi alternatyvūs projektai dėl originalios pavardžių rašybos: pagal vieną projektą, asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis siūloma rašyti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Vyriausybė yra pritarusi projektui, pagal kurį asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Lietuvos lenkai jau ne vieną dešimtmetį siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos pagal lenkų kalbos taisykles.

Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė tiek į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo išaiškinimus, tiek vertino ir faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad „pareiškėja yra lenkų kilmės, aiškiai save identifikuoja kaip lenkų tautybės, turi skirtingų šalių pilietybę, akivaizdu, kad puoselėja lenkų tradicijas, kultūrą, dažnai būna tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek ir kitose šalyse, todėl jiems svarbi pareiškėjos pavardės rašyba. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje pareiškėjai Malgožatai Runevič-Vardyn išduotuose dokumentuose jos pavardė rašomas su raide „V“, o Lenkijoje išduotuose dokumentuose – su raide „w“.

Skirtingas pavardės rašymas sukelia pareiškėjams tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant keliose ES valstybėse ir laisvai judant visoje ES teritorijoje, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjos pavardėje įrašyti lotyniškojo raidyno raidę „w“.“

Pareiškėjus teisme atstovavusi advokato padėjėja Evelina Baliko pabrėžia, kad šis sprendimas svarbus ir kitu aspektu – teismas vadovavosi ne tik ES teise, įtvirtinančia laisvą asmenų judėjimą, tačiau ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija, kuri leidžia naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Šis sprendimas yra itin svarbus šeimai. Prieš kelis mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teismas leido įrašyti „w“ pareiškėjų vaikų gimimo liudijime. Šiandien priimtas sprendimas sujungia visą šeimą – pagaliau ir vaikų mama gavo tikrąją savo vyro pavardę.

Tai yra jau vienuolikta laimėta byla dėl originalios asmenvardžių rašybos. Dar dešimtis bylų laukia teismų sprendimų. VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ teikia nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjams, kurie susiduria su originalios asmenvardžių rašybos problema.

Sprendimas priimtas dėl Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič – Vardyn ir jos vyro Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) vaiko. Ankstesniu VAAT sprendimu šio vaiko pavardė su „w“ įrašyta gimimo liudijime. Sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Tai jau antrasis teismo sprendimas, kuriuo įpareigojama Lietuvos piliečio pavardę nelietuviškais rašmenimis įrašyti į asmens tapatybės dokumentą. Liepą šis teismas konstatavo, kad Vilniaus policijos Migracijos valdyba nepagrįstai atsisakė įrašyti Lietuvos pilietės Pauwels pavardę su „w“ į moters asmens tapatybės kortelę. Pasak teismo, Migracijos valdyba turėjo vadovautis santuokos liudijimu, kur ši pavardė taip pat įrašyta su „w“.

Kaip BNS sakė abiejų šeimų atstovė teisme Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko, sprendimą Pauwels byloje Migracijos valdyba yra apskundusi apeliacinės instancijos teismui. Ji prognozuoja tokius pat pareigūnų veiksmus ir po naujausio sprendimo.

„Teismo posėdžio metu Migracijos valdybos atstovai išsakė nuomonę, kad jie nesutinka įrašyti. Paklausti, kodėl būna įrašyta kituose dokumentuose, nurodo, kad tai dažniausiai būna žmogiškoji klaida“, – sakė E.Baliko.

Be Wardyn ir Pauwels šeimų pergalę teismuose dėl originalios pavardės rašybos yra pasiekusi Kristina Weston. Jos pavardė su „w“ įrašyta santuokos liudijime. Iki šiol visų pareiškėjų skundus dėl tarnybų atsisakymo rašyti pavardes originalo kalba VAAT yra pripažinęs pagrįstais.

Teisės savo vaikų vardus ir pavardes įtraukti į pasą originalia rašyba siekia ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaitis, prancūzijos pilietis Romanas Goreckis - Mickiewiczius (Mickevičius), Jacquet šeima.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seimas prieš kurį laiką ėmėsi svarstyti du alternatyvius projektus: vienas leistų asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Svarstymai kol kas nėra atnaujinti.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.