„Wagner“ buvo labai svarbi Rusijos pajėgų kare Ukrainoje dalis, kol J. Prigožinas ir rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu ėmė kritikuoti vienas kitą. Galiausiai birželį J. Prigožinas pabandė surengti maištą Rusijoje ir nors netrukus jį nutraukė, įvykis sudrebino Kremliaus pamatus.

Savo „Teisingumo žygį“ į Maskvą J. Prigožinas staiga nutraukė tuomet, kai tarpininkaujant Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai buvo sutarta, kad „Wagner“ ir jos lyderis persikraustys į šią šalį.

J. Prigožinas ir kiti „Wagner“ vadai rugpjūtį žuvo susprogus jo lėktuvui.

N. Patruševas seniai, dar prieš maištą, laikė J. Prigožiną grėsme, nes nepritarė „Wagner“ boso atvirai kritikai Rusijos kariuomenės vadų atžvilgiu ir nuogąstavo, kad jis įgijo per daug galių, o po maišto nusprendė jį nubausti, rašoma WSJ straipsnyje.

V. Putinas neprieštaravo N. Patruševo sprendimui, teigė WSJ.

V. Putinas yra sakęs, kad J. Prigožinas buvo padaręs klaidų. Po J. Prigožino žūties Rusijos lyderis taip pat spėjo, kad sprogimas galėjo įvykti dėl lėktuve buvusių žmonių neatsargaus elgesio su granatomis. WSJ straipsnyje tai neigiama ir rašoma, kad po J. Prigožino lėktuvo sparnu buvo pritvirtinta nedidelė bomba, kai lėktuvas laukė ant kilimo tako viename Maskvos oro uostų.

Kremlius apkaltino WSJ skelbiant bulvarinį skaitalą.

„FSB sustabdė nelegalią veiklą, [vykdytą] JAV piliečio Gershkovicho Evano (Gerškovičo Evano)... Amerikos laikraščio „The Wall Street Journal“ Maskvos biuro korespondento, akredituoto Rusijos užsienio reikalų ministerijoje [ir] įtariamo šnipinėjus Amerikos vyriausybės naudai“, – sakoma pranešime.

E. Gershkovichas taip pat įtariamas rinkęs informaciją „apie Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonę“, pranešė agentūros.

Šis pranešimas išryškina sustiprėjusias Kremliaus pastangas nutildyti kritikus, po praėjusiais metais Maskvos pradėto karo Ukrainoje įgavusias naują atspalvį.

„Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, kai bandė gauti įslaptintos informacijos“, – teigė FSB, turėdama omenyje centrinės Rusijos miestą, esantį už 1 800 km į rytus nuo Maskvos.

Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, kai bandė gauti įslaptintos informacijos.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad reporteris buvo „pagautas nusikaltimo vietoje“.

„Deja, tai jau ne pirmas kartas, kai užsieniečiai mūsų šalyje naudojasi užsienio korespondento statusu, spaudos viza ir akreditacija, kad nuslėptų ne žurnalistinę veiklą. Tai ne pirmas gerai žinomas vakarietis, pagautas nusikaltimo vietoje“, – sakoma jos pareiškime socialiniuose tinkluose.

Prieš pradėdamas dirbti laikraštyje „The Wall Street Journal“, 31-erių E. Gershkovichas Maskvoje dirbo naujienų agentūrai AFP.

Dar anksčiau jis dirbo anglų kalba leidžiamos naujienų svetainės „The Moscow Times“ reporteriu.

31 metų E. Gershkovichas kalba rusiškai. Jo tėvai gyvena Jungtinėse Valstijose, bet yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Po to, kai FSB pranešė, kad jis buvo suimtas dėl kaltinimų šnipinėjimu, „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl savo reporterio bei paneigė Rusijos jam mestus kaltinimus.

„The Wall Street Journal“ griežtai neigia FSB kaltinimus ir siekia, kad mūsų patikimas ir atsidavęs reporteris Evanas Gershkovichas būtų nedelsiant paleistas“, – sakoma laikraščio pareiškime. – Reiškiame solidarumą su Evanu ir jo šeima.“

Susirūpinimą dėl reporterio sulaikymo ketvirtadienį išreiškė ir Prancūzija.

Susidorojimas su žiniasklaida

Ketvirtadienį Kremlius perspėjo Vašingtoną po pastarojo įvykio nesiimti jokių atsakomųjų priemonių prieš Rusijos žiniasklaidą.

„Tikimės, kad tai neįvyks ir tai neturi įvykti“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas apie galimus veiksmus prieš Rusijos žiniasklaidą Jungtinėse Valstijose.

Jis pakartojo M. Zacharovos žodžius, kad sulaikytas reporteris buvo „pagautas nusikaltimo vietoje“.

„Problema ta... kad FSB šnipinėjimą šiandien aiškina taip, kad kiekvienas, kuris paprasčiausiai domisi kariniais reikalais, gali būti įkalintas 20 metų“, – socialiniuose tinkluose reaguodama į sulaikymą rašė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.

Šiuo metu Rusijoje yra laikomi keli JAV piliečiai, o Vašingtonas ir Maskva kaltina viena kitą politiškai motyvuotais areštais.

Sausį FSB iškėlė baudžiamąją bylą JAV piliečiui, kuris, jos teigimu, buvo įtariamas šnipinėjimu. Jo pavardė neskelbiama.

2018-aisiais Rusijoje buvo suimtas ir 16 metų įkalinimo bausme už šnipinėjimą nuteistas buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Vilanas). Jis laikomas kolonijoje į pietus nuo Maskvos.

JAV teigia, kad jis buvo privatus pilietis, atvykęs į Maskvą asmeniniais reikalais, ir reikalauja jį paleisti.

Per pastaruosius metus Maskva ir Vašingtonas atliko vieną itin didelį atgarsį sukėlusį apsikeitimą kaliniais.

Gruodį Maskva paleido JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), kuri buvo suimta už elektroninei cigaretei skirto kanapių aliejaus įvežimą į šalį, mainais į Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą.

Rusijos valdžios institucijos kaltinimus šnipinėjimu yra pateikusios ir keliems rusų žurnalistams.

Praėjusiais metais šalis dėl kaltinimų išdavyste 22 metams įkalino garsų gynybos temomis rašydavusį žurnalistą Ivaną Safronovą. Jis dirbo verslo leidinyje „Kommersant“.

E. Gershkovichas suimtas tuo metu, kai užsienio žurnalistai Rusijoje susiduria su vis didesniu spaudimu.

Vakarų žiniasklaidos priemonių darbuotojai dažnai pasakoja apie atvejus, kai jie sekami, ypač per keliones už didžiųjų miestų Maskvos ir Sankt Peterburgo ribų.

Dėl griežtų cenzūros įstatymų, priimtų po invazijos į Ukrainą pradžios, daugelis rusų bijo bendrauti su užsienio žiniasklaida.

Rusija: pernelyg anksti aptarinėti suimto JAV reporterio iškeitimą

Rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį sakė, kad dar per anksti aptarinėti galima apsikeitimą kaliniais su Vašingtonu, Rusijoje esą dėl šnipinėjimo sulaikius amerikiečių reporterį.

„Dabar tokių klausimų nekelčiau“, – sakė S. Riabkovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Kai kurie praeityje įvykę apsikeitimai buvo [skirti] žmonėms, jau pradėjusiems atlikti savo bausmes“, – sakė jis.

Sulaikė dviem mėnesiams

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė JAV žurnalistą sulaikyti dviem mėnesiams.

Maskvos Lefortovo rajono teismo išplatintame pranešime teigiama, kad tarptautinio verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ reporteriui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir 29 dienoms, iki šių metų gegužės 29-osios.

Pasibaigus šiam periodui jo sulaikymas gali būti pratęstas.

„The New York Times“ atiteko aiškinamojo reportažo premija už 18 mėnesių trukmės tyrimą apie prezidento finansus ir mokesčių vengimą.

„The Wall Street Journal“ apdovanotas už reportažą apie slaptus mokėjimus dviem moterims, tariamai turėjusioms romanus su D. Trumpu, siekiant jas nutildyti.

Laikraščiui „Sun Sentinel“ skirta Pulitzerio premija už tarnybą visuomenei. Ši premija laikoma pačia prestižiškiausia iš visų Pulitzerio premijų. „Sun Sentinel“ apdovanotas už reportažus apie 17 žmonių gyvybių pareikalavusias šaudynes Floridos Parklando miesto vidurinėje mokykloje 2018-ųjų vasarį. Laikraščio reportažuose buvo atskleistos vietos pareigūnų ir teisėsaugos klaidos prieš ir po šaudynių.

Laikraštis „Pittsburgh Post-Gazette“ apdovanotas „karštų naujienų“ kategorijoje už reportažus apie 2018-ųjų spalį surengtas šaudynes Pitsburgo Sinagogoje, pareikalavusias 11 žmonių gyvybių.

Naujienų agentūra „Associated Press“ gavo premiją už reportažus tarptautiniais klausimais – Jemeno karą.

Naujienų agentūra „Reuters“ pagerbta už reportažus apie žiaurumus, vykdytus prieš rohinjų musulmonus Mianmare. „Reuters“ taip pat atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje už migrantų, keliaujančių į JAV iš Centrinės Amerikos, nuotraukas.

NYT prestižinė žurnalistikos premija skirta už tyrimą dėl D. Trumpo šeimos finansų „paneigusių jo pareiškimus apie savarankiškai susikurtą kapitalą ir atskleidusių verslo imperiją, apniktą išsisukinėjimo nuo mokesčių“, – per ceremoniją Niujorke veikiančiame Kolumbijos universitete paskelbė Pulitzerio premijos valdyba.

WSJ savo ruožtu buvo apdovanotas už reportažus apie D. Trumpo slaptus mokėjimus, turėjusius per 2016 metų rinkimų kampaniją užčiaupti burnas dviem moterims, teigiančioms, kad buvo užmezgusios su juo romanus.

Tuo metu Pietų Floridos dienraščiui „Sun-Sentinel“ Pulitzerio premija buvo skirta už straipsnius apie švietimo ir teisėsaugos pareigūnų klaidas prieš 2018 metų vasarį įvykusias šaudynes Marjory Stoneman Douglas (Mardžori Stounman Daglas) vidurinėje mokykloje ir po šios tragedijos.

Laikraštis „Pittsburgh Post-Gazette“ buvo pagerbtas už pernai spalį įvykusių šaudynių vienoje Pitsburgo sinagogoje, per kurias žuvo 11 žmonių, nušvietimą.

Naujienų agentūrai „The Associated Press“ Pulitzerio premija tarptautinių reportažų kategorijoje buvo skirta už reportažus apie karą Jemene.

Naujienų agentūra „Reuters“ taip pat buvo apdovanota šioje kategorijoje už straipsnius apie žiaurumus prieš musulmonus rohinjus Mianmare.

Premija grožinės literatūros kategorijoje buvo skirta Richardui Powersui (Ričardui Pauersui) už romaną „The Overstory“, vaizduojantis devynis amerikiečius, suvienytus troškimo pasipriešinti miškų naikinimui. Dramos kategorijoje laimėjo pjesės „Fairview“ autorė Jackie Sibblies Drury (Džeki Siblis Dreri).

Ypatingieji paminėjimai buvo skirti velionei soul muzikos legendai Arethai Franklin (Aritai Franklin) už jos indėlį į muziką, taip pat Merilando valstijos mieste Anapolyje leidžiamo laikraščio „Capital Gazette“ kolektyvui, netekusiam penkių darbuotojų per pernai birželį įvykusias šaudynes.

JAV dienraštis „The New York Times“ pirmadienį laimėjo tris prestižinius Pulitzerio (Pulicerio) apdovanojimus, o Sent Luiso laikraštis gavo šią premiją karštųjų naujienų (breaking news) fotografijos kategorijoje už rasinių neramumų Misūrio valstijos Fergusono mieste nušvietimą.

Pietų Karolinos Čarsltono mieste leidžiamas dienraštis „The Post and Courier“ pelnė premiją „Už tarnavimą visuomenei“ - už virtinę tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie tai, kodėl Pietų Karolina yra tarp valstijų, kuriose žūva daugiausia moterų.

Dienraščiui „The New York Times“ apdovanojimas skirtas už tarptautinius reportažus apie mirtino Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, paskelbė Pulitzerio komitetas Kolumbijos universitete Niujorke.

„The New York Times“ žurnalistas Ericas Liptonas (Erikas Liptonas) už savo straipsnius apie lobistų įtaką pelnė premiją tiriamosios žurnalistikos kategorijoje.
Komitetas meninės fotografijos apdovanojimą skyrė laisvai samdomam fotografui Danieliui Berehulakui - „už jaudinantį, drąsų“ Ebolos epidemijos nušvietimą dienraštyje „The New York Times“.

Sent Luiso laikraščio „St. Louis Post-Dispatch“ fotografai pelnė premiją karštųjų naujienų kategorijoje už nuotraukas apie neramumus po pernai rugpjūtį Fergusone įvykusio incidento, kai policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį.

18-mečio Michaelo Browno (Maiklo Brauno) nužudymas visoje šalyje išprovokavo protestus, kurie tebevyksta, o JAV policija kaltinama, kad perdėtai naudoja jėgą ir neproporcingai taikosi į juodaodžius bei ispanakalbius jaunuolius.

Dienraštis „The Los Angeles Times“ laimėjo du apdovanojimus. Vienas jų skirtas už dokumentinę apybraižą apie sausrą Kalifornijoje, o kitas - kultūros kritikos kategorijoje - atiteko laikraščio skiltininkei Mary McNamarai (Meri Maknamarai). „The Los Angeles Times“ buvo tarp finalininkų dar dviejose kategorijose.

Du kiti Amerikos žiniasklaidos elitui priklausantys leidiniai - „The Wall Street Journal“ ir „The Washington Post“ - laimėjo po vieną apdovanojimą.

Pulitzerio premija pavadinta Amerikos laikraščių magnato Josepho Pulitzerio (Džozefo Pulicerio), mirusio 1911 metais, vardu. Pirmosios premijos buvo įteiktos 1917 metais.
Premijos literatūros, dramaturgijos ir muzikos srityje skiriamos tik JAV piliečiams; žurnalistikos srityje pretendentai gali būti bet kurios šalies piliečiai, bet jų kūriniai turi būti paskelbti Amerikos laikraščiuose.

Pulitzerio literatūros premija šįmet skirta rašytojui Anthony Doerriui (Entoniui Dojeriui) už romaną „Visa šviesa, kurios nematom“ (All the Light We Cannot See) apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių gyvenimo keliai susikerta per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijoje.

Premija biografijos kategorijoje atiteko Davidui Kertzeriui (Deividui Kerceriui) - už knygą „Popiežius ir Mussolini: Slapta Pijaus XI istorija ir fašizmo iškilimas Europoje“ (The Pope and Mussolini: The Secret History of Pius XI and the Rise of Fascism in Europe).

Laureatai buvo išrinkti iš daugiau kaip 1 200 tūkst. pretendentų, nurodė Pulitzerio premijų komitetas.

Nugalėtojams apdovanojimai bus įteikti per iškilmingus pietus Kolumbijos universitete gegužės 28 dieną

Izraelis šnipinėjo Irano derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis galingosiomis šalimis dėl Teherano vykdomos branduolinės programos, antradienį pranešė JAV dienraštis „The Wall Street Journal“.

Izraelis nedelsdamas pareiškė, kad tas pranešimas „neteisingas“ ir paneigė šnipinėjęs Jungtines Valstijas.

Tačiau dienraščio pranešime, kuriam cituojami dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai, sakoma, kad per tą operaciją žydų valstybė siekė infiltruoti į tas derybas savo agentus ir surinkti kompromituojančios medžiagos, kuri padėtų sužlugdyti planuojamą susitarimą.

Izraelis ne pasiklausydavo pokalbių, bet it gaudavo informacijos iš konfidencialių pasitarimų Jungtinėse Valstijose, taip pat informatorių ir diplomatinių kontaktų Europoje, pareigūnai sakė „The Wall Street Journal“.

Pranešime sakoma, kad Baltuosius rūmus labiau negu šnipinėjimas suerzino faktas, kad Izraelis dalijosi konfidencialia informacija su Amerikos įstatymų leidėjais, stengdamasis nuteikti juo prieš sutartį, turinčią nustatyti apribojimus Irano branduolinei veiklai.

Daugelis JAV respublikonų nusistatę prieš tokią sutartį.

„Vienas dalykas, kai JAV ir Izraelis šnipinėja vienas kitą. Kas kita – kai Izraelis vagia JAV paslaptis ir persiunčia jas JAV įstatymų leidėjams, kad pakenktų JAV diplomatijai“, – laikraštis citavo vieną aukšto rango Amerikos pareigūną, susipažinusį su tuo procesu.

JAV žvalgybos agentūros, šnipinėjančios Izraelį, nustatė, kad vykdoma tokia operaciją pagal perimtus kontaktus tarp Izraelio pareigūnų. Toje informacijoje buvo detalių, kurias, amerikiečių nuomone, buvo įmanoma žinoti tik turinti prieigą prie konfidencialių derybų medžiagos, sakė pareigūnai.

Tačiau Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Lybermanas) atmetė tą pranešimą.

„Tas pranešimas neteisingas. Aišku, kad Izraelis turi ginti savo saugumo interesus, o mes turime savo žvalgybą. Bet mes nešnipinėjame Jungtinių Valstijų. Šiose derybose esama pakankamai dalyvių, įskaitant iraniečius“, – jis sakė Izraelyje.

„Gauname žvalgybos informacijos iš kitų šaltinių, ne iš Jungtinių Valstijų. Instrukcijos yra aiškios jau dešimtmečius: negalima šnipinėti Jungtinių Valstijų – tiesiogiai arba netiesiogiai“, – pridūrė A.Liebermanas.

Vis daugiau amerikiečių mano, kad kovos veiksmus su „Islamo valstybės“ grupuote reikėtų išplėsti, įtraukiant į juos JAV antžemines pajėgas, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Remiantis bendra televizijos „NBC News“ ir žurnalo „The Wall Street Journal“ apklausa, 41 proc. respondentų laikosi nuomonės, kad kovose turi dalyvauti ir aviacijos, ir antžeminės pajėgos, nors rugsėjį tokią poziciją išreiškė 34 proc. apklaustųjų.

35 proc. apklausoje dalyvavusiųjų pasisakė už tai, kad prieš didelius plotus Sirijos ir Irako užėmusią džihadistų grupuotę būtų naudojami tik aviacijos smūgiai, už kuriuos rugsėjį pasisakė 40 proc. amerikiečių.

Išaugusį už antžeminių pajėgų panaudojimą pasisakančių respondentų skaičių sudaro daugiausia žmonės, palaikantys Respublikonų partiją, rodo apklausos duomenys.
Tuo tarpu demokratų, baltaodžių moterų ir jaunimo grupių nuomonė iš esmės nuo rugsėjo nepasikeitė.

Per apklaustą taip pat paaiškėjo, kad 55 proc. amerikiečių nepritaria prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kovos su „Islamo valstybės“ džihadistais būdams, o 35 proc. jį palaiko.

Baltijos šalių maisto gamintojai ir vežėjai nerimauja, kad Rusijos paskelbtas maisto produktų importo draudimas, kurį Maskva paskelbė, keršydama už Vakarų sankcijas, gali pakenkti jų verslui, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.

Trys Baltijos šalys nemažą dalį savo maisto produktų parduoda Rusijoje, kuri ketvirtadienį paskelbė metus neimportuosianti jautienos, kiaulienos, vaisių, daržovių, paukštienos, žuvies, sūrio, pieno ir pieno produktų iš Europos Sąjungos (ES), JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos.

„Food Union“, didžiausia Latvijos pieno produktų gamintoja, žinią apie Rusijos sankcijas pavadino „nemalonia“ ir pridūrė vertinanti galimas jų pasekmes. Rusijai tenka maždaug 21 proc. visų įmonės pardavimų.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, Latvijos maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 75 mln. eurų ir sudarė maždaug 3,1 proc. viso šalies eksporto.

Pasak Latvijos žuvies perdirbėjų asociacijos prezidento Didzio Šmito, techniniu požiūriu pagrindinis Latvijos žuvų produktas – šprotai aliejuje – į Rusijos draudžiamų produktų sąrašą neįtrauktas. Tačiau jis mano, kad tai pasikeis. D.Šmito teigimu, Rusijai tenka maždaug 50–60 proc. viso metinio Latvijos žuvų produktų eksporto, kurio vertė siekia 150 mln. eurų.

Blogiausiu atveju, jeigu žuvų konservų ir produktų eksportas į Rusiją visiškai nutrūktų, asociacija kreiptųsi į ES ir prašytų pakeisti lėšų skyrimo žuvininkystės sektoriui taisykles bei padidinti finansavimą naujų produktų tyrimams ir plėtrai bei jų rinkodarai, sakė D.Šmitas.

Asociacija taip pat prašytų vyriausybės maždaug 20 Latvijos žuvies perdirbimo įmonių suteikti mokesčių lengvatų, kad įmonėms netektų imtis atleidimų.

Vietos žiniasklaida praneša, kad vyriausybė svarsto galimybę pirmadienį rengiamame neeiliniame posėdyje pasiūlyti įmonėms, kurios nukentės nuo Rusijos priemonių, dvylika mėnesių taikyti mokesčių lengvatas.

Dėl sankcijų nerimauja ir Baltijos šalių vežėjai, į Rusiją gabenantys didelius prekių iš Vakarų Europos srautus. Tačiau šio sektoriaus atstovai teigia, kad vertinti poveikį dar per anksti.

Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezinis „The Wall Street Journal“ teigė, kad prekėms iš ir į Rusiją vežti naudojama 70–80 proc. Latvijos sunkvežimių, kurių yra apie 14 tūkstančių.

Anot jo, Latvijos vežėjai galimam krovinių srauto Rusijos kryptimi sumažėjimui dėl įvairių priežasčių, įskaitant importo paklausos smukimą dėl rublio kurso svyravimų, pradėjo rengtis dar 2013 metų pabaigoje.

Praeityje vežėjų sektorius sėkmingai atlaikydavo paklausos nuosmukius, kaip antai po 1998 metų finansų krizės Rusijoje, teigė V.Trezinis.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius sakė, kad dėl Rusijos embargo labiausiai gali nukentėti vežėjai, gabenantys šaldytus produktus iš Vakarų Europos. Refrižeratoriai sudaro maždaug trečdalį iš 27 tūkst. Lietuvos sunkvežimių, kurie naudojami tarptautiniams pervežimams.

Pasak G.Vincevičiaus, vežėjų įplaukos iš Rusijos sudaro apie 1 mlrd. eurų ir maždaug 40 proc. šių įplaukų tenka šaldyto maisto pervežimams.

Jo teigimu, nemaža 650 Lietuvos vežėjų automobilių keliais dalis vietoj atvėsintų ir šaldytų maisto produktų iš ES šalių galėtų gabenti maisto siuntas iš ne ES šalių, pvz., vaisius ir mėsą iš Lotynų Amerikos.

Gitanas Nausėda, Lietuvos SEB banko prezidento patarėjas, mano, kad dėl bendro Rusijos embargo maisto importui iš ES poveikio ir susijusio poveikio transporto sektoriui Lietuvos BVP prieaugio 2014 metais rodiklis galėtų sumažėti 1 procentiniu punktu. Jo teigimu, 2013 metais maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sudarė 4,7 mlrd. litų, iš kurių maždaug 1,1 mlrd. litų sudarė lietuviškos kilmės produktai, o likusią sumą – tranzitu iš ES vežtos prekės.

Tuo tarpu Estijoje Rusijai tenka maždaug 10 proc. viso šalies eksporto ir beveik 20 proc. šalies maisto eksporto.

Ruta Arumae, Estijos SEB banko analitikė, prognozuoja, kad Estijos BVP prieaugio 2014 metais rodiklis gali sumažėti 0,3 procentinio punkto, jeigu šalies įmonėms nepavyks greitai surasti naujų rinkų.

„Žinoma, nukreipti savo eksportą kitus gali būti sunku, nes kitose šalyse taip pat yra“ maisto perteklius, teigia analitikė.

Anot jos, rinka bus užtvindyta prekėmis, todėl šis Rusijos sprendimas artimiausiu metu greičiausiai išprovokuos maisto kainų smukimą.

„Šis Rusijos sprendimas gana įdomus – dėl jo beveik trečdalis šios šalies vartotojų neteks prieigos prie maisto, kurį jie iki šiol vartojo“, - teigia R. Arumae.

Nemažai Estijos gamintojų jau yra nutraukę eksportą į Rusiją, nes mano, kad ši rinka yra neprognozuojama ir nestabili.

Estijos premjeras Taavis Roivas (Tavis Reivas) pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi paremti naujų rinkų ieškančius verslininkus.

„Ženklų, kad Rusijos rinka nėra tokia saugi kaip Europos Sąjunga, būta nuo dešimtojo dešimtmečio“, - pareiškė jis, turėdamas omenyje ekonominę krizę, Rusiją ištikusią praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kai Estijos maisto gamintojai į Rusiją eksportavo didelę savo produkcijos dalį. Dėl šios krizės Estijos įmonėms ir verslininkams teko ieškoti naujų rinkų savo produktams. Krizės padariniams įveikti prireikė ne vienų metų.

Estijos pieno produktų gamintojai „Estover“ nukreipti eksportą kitur teko šių metų sausį, kai Rusija atsisakė įsileisti įmonės produktus. Nors įmonė pastarąjį pusmetį prekių į Rusiją nesiuntė, jos vadovas Ago‘as Tederis (Agas Tederis) vietos žiniasklaidai sakė manąs, kad Rusija yra svarbi rinka.

„Mes siekėme, kad jie atšauktų draudimą, mes įvykdėme visus reikalavimus, kurie mums buvo iškelti“, – pareiškė jis.

Pasak „Estover“ vadovo, nieko panašaus į Rusijos taktiką jis nėra matęs.

Lietuvos planai šiais metais pastatyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Baltijos jūros pakrantėje atliko svarbų vaidmenį, šaliai derantis dėl mažesnių dujų kainų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, mano šalies energetikos ministras. SGD laivą terminalui pastačiusios Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“ vadovo manymu, Lietuvai tai suteikia prekybos ir politinę laisvę.

Lietuva šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų, už kurias mokėjo 15 proc. daugiau, palyginti su Europos vidurkiu. Nerimas dėl kainų ir energetinio saugumo paskatino Lietuvą išsinuomoti iš norvegų laivą, pavadintą „Independence“ („Nepriklausomybė“), kuriame ne iš Rusijos gaunamos SGD bus išdujinamos ir tiekiamos Lietuvos vartotojams galimai mažesnėmis kainomis, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.

Laivas neseniai išplaukė iš Pietų Korėjos laivų statyklos, kuriame buvo pastatytas. Į Klaipėdos uostą jis turėtų atplaukti rudėnį.

Lietuvos valstybės valdoma įmonė „Litgas“ šiuo metu derasi su Norvegijos „Statoil“ ir tikisi sudaryti SGD tiekimo sutartį, pagal kurią per metus būtų tiekiama 0,54 mlrd. kubų SGD. Įmonė taip pat ketina pirkti SGD neatidėliotinų sandorių rinkoje.

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius interviu „The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad naujasis terminalas atliko tam tikrą vaidmenį derybose su „Gazprom“, per kurias išsiderėta nauja sutartis, o dujų kaina sumažėjo apie 20 procentų.

„Be jokios abejonės, tai, kad mažiau nei po 200 dienų Lietuvoje pradės veikti SGD importo terminalas, derybose su „Gazprom“ yra svarbus veiksnys“, - pareiškė ministras. Jis pridūrė, kad tam tikrą vaidmenį atliko ir Lietuvos bylinėjimasis su „Gazprom“.

„Gazprom“ pareigūnai pateikti komentarus atsisakė.

J.Neverovičiaus teigimu, Lietuvai reikalingas terminalas, nes šalies priklausomybė nuo rusiškų dujų atsieina per brangiai. Palyginus mažesnes kainas, kuriomis „Gazprom“ tiekė dujas kaimyninėms Baltijos šalims, Lenkijai ir Vokietijai, „aiškiai matyti, kad gamtinių dujų kainos Lietuvai yra netinkamos“.

Naujojo SGD terminalo pajėgumas sieks 4–5 mlrd. kubinių metrų per metus, tuo tarpu metinė dujų paklausa Lietuvoje siekia apie 3 mlrd. kubų.

Iš esmės terminalo pajėgumo beveik pakaktų visoms trims Baltijos šalims, kurios suvartoja 5,5 mlrd. kubų dujų per metus.

„Independence“ valdančios Osle įsikūrusios įmonės „Hoegh LNG“ vadovas Sveinungas Stohle (Sveinungas Štolė) interviu „The Wall Street Journal“ teigė, kad tokiais terminalas siekiama įvairinti energijos tiekimą.

„Vartotojas, anksčiau pirkęs iš vieno tiekėjo ir vieno dujotiekio, dabar gali pirkti SGD iš JAV, Nigerijos, Australijos, iš bet kur kitur“, - pareiškė jis. Jo teigimu, „tai suteikia prekybinę ir politinę laisvę“.

Taigi, Lietuva nuo metų pabaigos bus prijungta prie sparčiai augančios pasaulinės SGD rinkos.

Nepriklausomos konsultacijų įmonės „Wood Mackenzie“ skaičiavimais, SGD gamyba pasaulyje 2013 metais sudarė maždaug 312 mlrd. kubų, o tai atitinka maždaug du trečdalius Europos Sąjungos (ES) dujų suvartojimo. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos SGD gamyba padidės daugiau kaip 100 mlrd. kubinių metrų.

Lietuvai talkinusios Norvegijos analizės įmonės „Sund Energy vadovė Karen Sund JAV dienraščiui sakė, kad SGD tiekimo diversifikavimas bus palankus Baltijos šaliai.

„Prieš du dešimtmečius reikėjo gerų santykių ir ilgalaikių sutarčių. Likvidesnėje rinkoje yra konkurencija. Jeigu vienas tiekėjas ima ginčytis, yra dar keturi, su kuriais galima derėtis“, - pareiškė ji.

„Krizė Ukrainoje privertė kai kuriuos pirkėjus Europoje susimąstyti dėl energetinio saugumo. Jie gali ieškoti kitų šaltinių, iš kurių dujos būtų tiekiamos vamzdynais, arba gali statyti SGD importo terminalus. Tačiau dėl to taip pat galėtų sumažėti ir dujų paklausa“, - teigia „Wood Mackenzie“ analitikas Stephenas O'Roarke‘as (Stivenas O‘Rorkas).

Nerimas Europoje dėl žemyno priklausomybės nuo brangaus ir galimai nestabilaus iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, pastaruoju metu vis didėjo. 2012 metais Europos Sąjunga (ES) importavo 88 proc. suvartotos naftos, 66 proc. dujų ir 42 proc. anglių.