Nekilnojamojo turto vystytojai teigia, kad vaikus auginančios šeimos ypatingai daug dėmesio kreipia į laisvalaikiui skirtas zonas ir vaikų žaidimų aikšteles, kuriose kartu smagiai laiką gali leisti visa šeima. Negana to, nori, kad erdvės žaidimams būtų saugios ir jose vaikams žaisti būtų įdomu, jos atliktų ir lavinamąją funkciją.

Laisvalaikį lemia ir namo aplinka

Architektės Eugenijos Balaišienės teigimu, projektuotojai visuomet skiria dėmesį gyvenamųjų namų kvartalų infrastruktūrai – neatsitiktinai nuo sovietmečio užsilikę daugybė senų poilsio zonų ir žaidimo aikštelių. Nors pastaraisiais dešimtmečiais dėl didžiulio naujų būstų poreikio ne visuomet buvo atsižvelgiama į šių zonų išlaikymą, dabar vis daugiau tokių aikštelių „grąžinama“ gyventojams.

„Gyvenamuosiuose rajonuose ir skirtingose miesto erdvėse gera matyti vis daugiau atnaujinamų ar naujai įrengtų šeimos poilsio aikštelių. Vertinant iš architekto perspektyvos – jos privalomos, nes gyvenamojo namo aplinka lemia, kaip gyventojai galės leisti laiką šalia namų. Būtinos ne tik specialios žaidimo aikštelės, bet ir elementari infrastuktūros „higiena“ – pasivaikščiojimui skirti takai, suolai, įvairūs apželdinimo sprendimai“, – pasakoja E. Balaišienė.

Turi atlikti ir bendruomeninę funkciją

Tokie gyvenamųjų namų aplinkos sprendimai turi įtakos būstus įsigijusių žmonių gyvenimo kokybei. Jei iš pirmo žvilgsnio šių erdvių planavimas atrodo paprasta užduotis, nekilnojamojo turto vystytojai teigia, jog optimaliam sprendimui tenka įdėti nemažai pastangų. Toli gražu ne pirmas pasitaikęs laisvesnis plotas yra tinkamas poilsio zonai, tenka įvertinti daugybę kriterijų.

Visų pirma, poilsiui ir vaikams skirtos zonos turi būti atskirtos – tik tuomet poilsiui į kiemą išėjusių gyventojų netrukdys vaikų šurmulys, pasakoja statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ būsto verslo vadovas Gytis Jakučionis. Nemažiau svarbu – kad mažieji gyventojai kieme žaistų saugiai.

Po truputį atsinaujinant miestams senąsias sovietines žaidimų aikšteles pakeis ir naujos, modernios.

„Vaikų žaidimų aikštelę visuomet projektuojame priklausomai nuo vietos. Greta vaikų aikštelės neturi būti statomi automobiliai, pravažiavimo zonos taip pat turi būti atokiau. Tuomet aikštelė bus saugi ir patogi ne tik vaikams, bet ir tėvams. Projektuodami tokias zonas rūpinamės, kad tėvams buvimas su vaikais kieme nekeltų įtampos, ir kad visi galėtų leisti laiką patogiai, atsipalaidavę“, – apie vaikų žaidimo aikštelių įrengimą aiškina Gytis Jakučionis.

Žaidimų aikštelės saugumą lemia ir joje naudojamos medžiagos – sertifikuotos, patvarios, kokybiškos, atitinkančios ES kokybės standartus. Kiekvieną laipynių ar sūpynių detalę privalu apgalvoti, kad vaikai nepatirtų sužeidimų.

Pasak G. Jakučionio, vaikų aikštelės atlieka ir bendruomeninę funkciją. Vaikus lydintys tėvai susipažįsta, dažniau pabendrauja – taip stiprėja namo gyventojų tarpusavio ryšiai. Galiausiai, saugios ir patrauklios vaikų žaidimo aikštelės bei vaikų poreikis žaisti šeimas skatina dažniau būti gryname ore.

Aikšteles kuria remdamiesi moksliniais tyrimais

„YIT Kausta“ Kaune ant Neries kranto vystomam Piliamiesčiui bei gyvenamųjų namų projektui Vilniuje „Raitininkų sodas“ lauko ir vaikų žaidimų erdves kuriančios bendrovės „Fixman LT“ vadovė Inga Liudvinavičienė teigia, jog pastarosios savo funkciją geriausiai atlieka tuomet, kai skatina vaikų kūrybiškumą, yra pritaikytos skirtingo amžiaus vaikų poreikiams ir yra pritaikytos keliems žaidimams.

Kaip priduria architektė E. Balaišienė, dėl šių priežasčių žaidimų aikštelės turi būti kuriamos atsižvelgiant į konkrečios vietos ypatumus, nepakanka tiesiog kopijuoti vieno pasiteisinusio sprendimo.

„Vaikų žaidimų poreikis yra begalinis, tad ir žaidimo erdvių sprendimų įvairovę gali riboti tik fantazija. Kurdami aikšteles, vadovaujamės mokslinių tyrimų, atliekamų Suomijoje, kitose šalyse, išvadomis. Pasitelkę tokią informaciją, kuriame erdvę, kurioje vaikai gali improvizuoti teminius žaidimus pagal jų amžiaus grupę, ir taip lavinti kognityvinius bei socialinius įgūdžius“, – apie aikštelių įrengimą pasakoja I. Liudvinavičienė.

Kartais pakanka tinkamai išdėlioti kelis skirtingus objektus, prie kurių vaikai gebės susikurti žaidimams skirtą virtuvę, namą, parduotuvę, mokyklą ar čiuožyklą. Svarbiausia, jog žaidimų aikštelė leistų vaikams saugiai žaisti be suaugusiųjų tiesioginio įsikišimo, jiems stebint vaikus iš toliau, – tuomet mažieji norės čia sugrįžti kasdien. I. Liudvinavičienė pabrėžia, jog negalime pamiršti ir paauglių. Jiems reikalinga didesnė aikštelės erdvė, nes prireikia krepšinio bei kitų lauko žaidimo zonų.

Po truputį atsinaujinant miestui moderniais gyvenamųjų namų kvartalais, keičiasi ir kiemai. Pasak Gyčio Jakučionio, namų aplinka tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis namus.

„Namų erdvė plečiasi. Norime gyventi jaukiai, gražiai ne tik savo namuose, bet ir aplink juos – matyti gražų vaizdą pro langą, jaustis ramiai, išleidus į kiemą žaisti savo vaikus ar, galų gale, su kaimynais prisėsti pasišnekučiuoti kieme. Pastebime, kad gyvenimo kokybei gerėjant gyventojai tampa bendruomeniškesni. Tad galima tikėtis, kad ateityje atsižvelgdami į gyventojų poreikius namų aplinkai bus skiriama dar daugiau dėmesio ir didesnės investicijos. Po truputį atsinaujinant miestams senąsias sovietines žaidimų aikšteles pakeis ir naujos, modernios“, – apibendrina „YIT Kausta“ būsto verslo vadovas Gytis Jakučionis.

Raitininkų gatvėje NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ statomi namai išsiskirs erdviu vidiniu kiemu, kuriame bus suformuota uždara kvartalo gyventojams skirta poilsio erdvė, įrengtos privačios terasos ir didelė šiuolaikiška edukacinė vaikų žaidimų zona. Planuojama, kad pirmieji gyventojai naujuosiuose namuose galės apsigyventi 2019 metų pradžioje.

Itin patrauklioje sostinės vietoje plėtojamas „Raitininkų sodo“ projektas yra vykdomas etapais, kuriuos užbaigus išskirtinės vietos gyventi ieškantys vilniečiai turės galimybę įsikurti 212 butų, kurių plotas – nuo 41 iki 102 kv. m. Šie butai turės didelius, daug šviesos dovanojančius langus, o į Gedimino pilies pusę atsukti balkonai „Raitininkų sodo“ gyventojams atvers puikius vaizdus. Pirmų ir viršutinių aukštų butai turės nuosavas terasas. Kieme yra numatyta bendra poilsio zona – terasa ant komercinių patalpų stogo.

„Didmiesčių gyventojai noriai kuriasi centrinėje miesto dalyje, kur puikus susisiekimas, ranka pasiekiamos įvairios paslaugos, pramogos, maitinimo įstaigos ir kiti miesto privalumai, tačiau, išlieka ir poreikis turėti ramią užuovėją nuo miesto skubos ir triukšmo, privatumą suteikiančią erdvę, kurioje būtų patogu gyventi visai šeimai. Naujajame projekte siekėme šiuos du privalumus suderinti ir miesto centre sukurti ramų žaliuojantį sodą, darniai urbanistiškai įkomponuotą į supančią aplinką bei pritaikytą sostinės gyventojo poreikiams“, – sako „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Estetiška modernia architektūra išsiskirsiančių „Raitininkų sodo“ namų vidinį kiemą projektavo profesionalūs specialistai, kurie gyventojams sukūrė privačią žaliuojančią ir žydinčią lauko oazę. Mažiesiems gyventojams bus įrengtos šiuolaikiškos vaikų žaidimo zonos su įvairiais lauko žaidimais – laipynėmis, čiuožyklomis, supynėmis ir loginių užduočių žaidimais.

Erdves vaikams įrengsiančios bendrovės „Fixman LT“ vadovė Inga Liudvinavičienė sako, kad projektui parinkti žaidimai padės ugdyti vaikų kūrybiškumą ir bus naudingi jų emocinei, socialinei bei fizinei raidai.

„Kurdami šios žaidimų aikštelės projektą atsižvelgėme į „Raitininkų sodo“ kiemo reljefą ir siekėme išnaudoti tiek lygias erdves, tiek laiptų zonos pakilimus. Dėl to vaikų žaidimų aikštelė išsiskirs savo dizaino sprendimais. Aikštelėje bus įrengti žaidimai įvairaus amžiaus vaikams – nuo pačių mažiausių iki paauglių. Be to, ir pats žaidimų pobūdis bus labai įvairus. Siekiame, kad vaikams žaidimai būtų ne tik maksimaliai saugūs, smagūs, bet ir prisidėtų prie jų lavinimo“, – sako I. Liudvinavičienė.

A energinio naudingumo klasės „Raitininkų sodo“ namuose įdiegti energiją taupantys ir išlaidas sumažinantys sprendimai. Ant namų stogų bus įrengtos saulės energijos baterijos, kurių sugeneruota energija bus naudojama bendrų patalpų ir erdvių apšvietimui. Bendrose patalpose taip pat bus įrengtos šiuolaikiškos LED apšvietimo sistemos su judesio davikliais, kurie leis taupyti energiją. Namai turės pažangią rekuperacinę vėdinimo sistemą, o šildymo sistema bus prijungta prie miesto tinklų, tačiau bus suteikta ir individualaus šilumos reguliavimo galimybė.

Po „Raitininkų sodo“ namais bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Vietos automobilių stovėjimui bus įrengtos ir uždaroje teritorijoje šalia namų.

Pirmame aukšte yra numatytos komercinės patalpos, kuriose galės įsikurti „Raitininkų sodo“ gyventojams paslaugas teiksiančios įmonės.

Šis projektas jau sulaukė investuotojų dėmesio. Į šį projektą prieš keletą mėnesių investavo Suomijos fondas „YCE Housing I Fund“, valdantis maždaug 37 mln. eurų kapitalą.

Naujosiose trijų aukštų 5,8 tūkst. kv. m patalpose bus įkurtos administracinės patalpos, autotechnikos aptarnavimo centras ir plovykla. Darbuotojams bus įrengtos poilsio erdvės bei maitinimo patalpos.

Centrine pastatų komplekso detale taps skirtingas patalpas jungiantis jaukus žiemos sodas, kuris pasitiks visus, norinčius patekti į statinio vidų.

Anot bendrovės „Agrokoncerno grupės“ generalinio direktoriaus Valdo Eimonto, siekiama darbuotojams sukurti erdvias, jaukias ir šiuolaikiškas darbo vietas.

„Naujų patalpų poreikį lėmė siekis sudaryti „Agrokoncerno“ grupės įmonių darbuotojams kuo geresnes darbo ir poilsio sąlygas. Įsikėlus į naują biurą visi vadovaujantys darbuotojai ir specialistai dirbs po vienu stogu. Tai paskatins ir pagerins darbuotojų tarpusavio bendravimą, stiprins kolektyvą. Tokiu būdu, tikimės, bus sudarytos palankesnės sąlygos siekti geresnių grupės įmonių veiklos bei ekonominio efektyvumo rezultatų“, – sako V. Eirmontas.

Planuojama, kad iš viso naujajame pastatų komplekse kitąmet įsikurs apie 140 „Agrokoncerno“ grupės įmonių darbuotojų.

Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas taip pat pažymi, kad itin didelis užsakovo dėmesys skirtas patalpų patogumui.

„Šiuolaikinės įmonės supranta, kaip svarbu sukurti komfortišką, malonią aplinką darbuotojams, kurie darbe praleidžia nemažą dienos dalį, ir tam skiria vis didesnes investicijas. Turime pakankamai patirties statybų srityje ir išteklių, kad galėtume įgyvendinti geriausiai užsakovo poreikius atitinkantį projektą. Tad vertiname jo pasitikėjimą ir džiaugiamės galėdami imtis projekto, kuris neabejotinai prisidės ir prie regiono ekonominės plėtros”, – sako K. Vanagas.

Naujosios patalpos atitiks A energetinio efektyvumo klasę. Jas suprojektavo bendrovė „NIT projektai“.

Pastatų komplekso projekto autorius architektas Audrius Ambrasas sako, kad didžiausias iššūkis projektuojant patalpas buvo suderinti skirtingų funkcijų erdvių poreikį ir kartu išlaikyti vientisumą bei patogų išplanavimą.

„Tai statinys, kuriame į bendrą visumą bus sujungtos administracinės biuro darbo erdvės ir techninio pobūdžio patalpos. Siekėme, kad tai būtų galima padaryti organiškai ir visų pirma pagrindinį dėmesį skiriant darbuotojų patogumui. Išskirtiniu pastato akcentu taps žiemos sodas – centrinė rekreacinė ir kompleksą apjungianti erdvė. Tikiu, kad patalpose bus tikrai malonu dirbti ar apsilankyti“, – sako A. Ambrasas.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė – vienas didžiausių Lietuvos žemės ūkio koncernų, veikiančių agrocheminio aptarnavimo, žemės ūkio produkcijos realizacijos ir kitose agroverslo srityse.

„YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, kuris veikia nuo 1912 metų ir turi padalinius Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Korporacijoje dirba per 5,3 tūkstančius darbuotojų, iš jų beveik 400 – Lietuvoje.

Suomijos fondas investuoja į centrinėje Vilniaus dalyje, Raitininkų gatvėje, netrukus pradėsiantį kilti „Raitininkų sodų“ gyvenamųjų namų projektą. Bratislavoje fondas investicijai pasirinko gyvenamųjų namų projektą „Tammi Dubravka“.

„Didelę patirtį turinčio nekilnojamojo turto investicijų fondo sprendimas investuoti į mūsų vystomą gyvenamųjų namų projektą Vilniuje rodo jo patrauklumą. Investicijos užtikrins efektyvų darbų vykdymą ir leis sukurti naują išskirtinę vietą gyventi sostinėje. Be to, jos paspartins ir kitų mūsų nekilnojamojo turto projektų plėtrą tiek Vilniuje, tiek Kaune“, – sako darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Įgyvendindama „Raitininkų sodų“ projektą „YIT Kausta“ šalia Neries pastatys 210 šiuolaikiškų apartamentų kompleksą strategiškai patrauklioje Vilniaus miesto dalyje. Darbus ketinama vykdyti dviem etapais. Pirmojo etapo, kurio darbai prasidės jau netrukus, metu bus pastatytas per 100 butų kompleksas. Pirmame pastato aukšte yra numatytos komercinės patalpos, kuriose galės įsikurti „Raitininkų sodų“ gyventojams paslaugas teiksiančios įmonės. Skelbiama, kad pirmieji gyventojai naujuosiuose apartamentuose galės apsigyventi jau 2019 metų pradžioje.

„Raitininkų sodai“ turės vidinį kiemą su privačiu išpuoselėtu sodu. Viršutiniame pastato aukšte numatyti erdvūs butai su terasomis, iš kurių gyventojams atsivers įspūdingi vaizdai su miesto panorama. Visi butai turės erdvius balkonus.

Suomijos investuotojų įsigyto „Tammi Dubravka“ projekto penktojo etapo metu bus pastatyta apie 130 butų namas patrauklioje Slovakijos sostinės Bratislavos vietoje. Projekto pabaiga numatyta 2019 metų pavasarį.

YIT grupė su „YCE Housing I Fund“ bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Pranešama, kad vienos didžiausių statybos įmonių grupių Rytų ir Šiaurės Europoje bei Suomijos fondo bendradarbiavimą ketinama tęsti ir ateityje. Parduodama dalį savo projektų fondui YIT turi galimybę naujus projektus vystyti sparčiau ir investuoti į kitas gyvenimui patrauklias didžiųjų Lietuvos miestų vietas. Numatoma, kad per ateinančius metus Suomijos fondas investuos dar į bent dešimt YIT vystomų nekilnojamojo turto projektų, kuriuose gyventojams bus įrengta apie tūkstantį naujų butų.

Suomijos fondas „YCE Housing I Fund“ valdo maždaug 37 mln. eurų kapitalą. Fondo investuotojai yra statybos įmonių grupė YIT (40 proc.), „Etera Mutual Pension“ draudimo kompanija bei Suomijos privačios investicinės bendrovės. Fondą valdo bendrovė „Vicus Capital Advisors Limited“, turinti ilgametę nekilnojamojo turto investicijų ir plėtros Rytų Europoje bei Rusijoje patirtį.

Tarptautinė statybos įmonių grupė YIT vykdo veiklą Baltijos šalyse, Suomijoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje. 2016 metais grupės pajamos siekė beveik 1,8 mlrd. eurų, o jos įmonėse dirbo apie 5300 darbuotojų.

Paskutiniame konkurso etape likusios bendrovės tikina, kad joms nebuvo paaiškinti kriterijai, pagal kuriuos sudarytas geriausių pasiūlymų sąrašas. Tuo metu „Vilniaus vandenų“ atstovai teigia pasinaudoję teise vertinimo metodikos neviešinti.

„Vilniaus vandenys“ BNS patvirtino, jog įpareigojančius pasiūlymus buvo pakviestos teikti bendrovė „YIT Kausta“, kuri siūlė patalpas biurų pastate „Duetto“, nekilnojamojo turto įmonė „Hanner“ - biurų pastate „City“, bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Inreal valdymas“ - biurų pastate „Highway“.

„Inreal valdymo“ Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis sako, jog nors bendrovės pasiūlymas ir pateko tarp trijų geriausiai įvertintų, vis dėlto neaišku, pagal kokią formulę buvo pasirinktas laimėtojas.

„Tiesą sakant, mums liko neaišku, kokie kriterijai bei jų dedamųjų rezultatas nulėmė konkurso laimėtojo pasirinkimą“, – sakė jis.

Į bendrovės prašymą paaiškinti konkurso atrankos kriterijus, svertinius balus bei jų skaičiavimo formules „Vilniaus vandenys“ atsakė, jog vertinimo metodika bus paaiškinta, skelbiant konkurso nugalėtoją.

Pasak „Hanner“ grupės savininko Arvydo Avulio, jis neabejoja konkurso skaidrumu, tačiau laimėtojas jį nustebino.

„Kiekvienas klientas nusistato kriterijus. Tai pirmiausia būna kaina, vieta, gali ir daugiau kiekvienas sau prisigalvoti. Nemanau, kad konkursas buvo neskaidrus ar nesąžiningas. Tačiau sprendimas keistas. Manau, kad mūsų pasiūlymas buvo geresnis. Tačiau renkasi klientas ir įvertins savo pasirinkimą pradėjęs dirbti. Reikia žiūrėti į klientus. Gal gyvenantiems Pilaitėje bus patogu, bet iš kokio Antakalnio atvykti jau komplikuota“, - teigė jis.

„YIT Kaustos“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigė, jog konkursas vyko pagal įprastas procedūras, tačiau pagal kokius kriterijus pasirinktas įmonės valdomas biurų pastatas, jis atsakyti negalėjo.

„Tikimės, kad bendrovė įvertino „Duetto“ kokybinius ir energinio naudingumo kriterijus. Projektuojant šį pastatą didelis dėmesys skirtas inžinerinėms sistemos, leidžiančioms taupyti energinius išteklius“, - BNS sakė jis.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė teigia, kad nors nuomos paslaugų konkursai savo esme nėra viešieji pirkimai, tačiau viešojo sektoriaus įmonės juose taip pat turėtų siekti skaidrumo.

„Viešųjų pirkimų tarnyba nekontroliuoja nuomos - tokie pirkimai atliekami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Yra skirtumai tarp šių pirkimų, nors yra ir panašių elementų, bet tai ne viešieji pirkimai, todėl mes nekontroliuojame šios srities. Vis dėlto norėtųsi, kad visais atvejais būtų kuo daugiau aiškumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo. Tai yra savivaldybės įmonė, atstovauja vilniečių interesams, matome jos veiklos apimtis. Todėl mums svarbu, kaip ši įmonė veikia. Kuo aiškesnės bus pirkimo taisyklės, tuo bus geriau. Nes neaiškumai sąlygose visuomet kelia įtarimų ir dažnai tie įtarimai būna pagrįsti. Nepaisant to, kad tai ne viešasis konkursas, jie turėtų padaryti viską skaidriai“, - BNS teigė ji.

Pasak „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, konkurso dalyviams neskelbti vertinimo metodikos nuspręsta, tikintis gauti geresnių pasiūlymų.

„Iš anksto visiems dalyviams vertinimo kriterijų svorių neskelbėme, nes norėjome gauti pačius geriausius įmanomus pasiūlymus. Manome, kad tokiu būdu iš nugalėtojo pavyko gauti gerą pasiūlymą tiek finansine prasme, tiek ir įmonės poreikių atitikimo prasme“, - sakė jis.

Pasak A. Bubnelio, kviečiant teikti neįpareigojančius pasiūlymus, „Vilniaus vandenys“ nurodė pagrindinius lūkesčius naujam biurui, tarp kurių buvo B klasės biuro patalpų iki 2 tūkst. kv. metrų ploto nuoma, numatant klientų aptarnavimo skyrių pirmame pastato aukšte, pageidautinas automobilių stovėjimo vietų skaičius - apie 50, be to, įmonė pageidavo įsikelti iki 2018 metų pradžios ir patalpas nuomotis mažiausiai penkerius metus.

A. Bubnelio teigimu, bendrovės valdyba jau pritarė sutarties pasirašymui dėl centro „Duetto“ nuomos, o jeigu nepavyktų susiderėti su „YIT Kausta“, bus sprendžiama, ką daryti toliau.

„Vilniaus vandenų“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas BNS teigė neabejojantis, kad konkurse projektai buvo vertinami objektyviai.

„Visur galima ieškoti, kad kažkas kažką negerai daro. Mes priėmėme sprendimą, bet jis dar ne galutinis, nes derėsimės. Pats tą medžiagą mačiau: analizuota 14 objektų įvairiais pjūviais, tą darė tiek konsultantai, tiek įmonės darbuotojai. Viską nulėmė tai, kad tai yra naujas pastatas, suomiška kokybė. Domėjomės ir pas kitas bendroves, kurios pas „YIT Kaustą“ nuomojasi patalpas, tai kokybė labai gera. Tai ne prestižinis biuras ir ne prestižinė vieta, bet ji patogi - šalia aplinkkelis, patogus privažiavimas, yra ir maitinimo įstaigų įsikūrusių“, - aiškino jis.

Anot D. Nedzinsko, viena priežasčių nuomai pasirinkti šį pastatą buvo ta, jog ilgainiui čia tikimasi įkurti kelių valstybės ir savivaldybės įmonių klientų aptarnavimo padalinius. Šiuo metu „YIT Kaustos“ statytame biurų pastate „Grand Office“ patalpas nuomojasi dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, o vėliau tikimasi, kad netoliese įsikurs savivaldybės perimtų „Vilniaus šilumos tinklų“ klientų aptarnavimo padalinys.

Į B klasės verslo centrą iš Vilniaus senamiesčio Dominikonų gatvės persikels maždaug 150 bendrovės darbuotojų, ten pat bus perkeltas ir pagrindinis klientų aptarnavimo skyrius, pranešė įmonė.

Planuojama, jog maždaug 1,8 tūkst. kv. metrų biuro nuomos sutartis su jo savininke „YIT kausta“ bus pasirašyta gegužės mėnesį, o darbuotojai į jas persikels rudens pradžioje. Šalia „Duetto“ Viršuliškių skersgatvyje jau stovi kiti „YIT Kausta“ įgyvendinti projektai – pirmasis Baltijos šalyse A energinio naudingumo klasės verslo centras „Grand Office“, prekybos centras „Prisma“ ir gyvenamųjų namų kvartalas „Solo City“.

Patalpas Dominikonų gatvėje bendrovė pardavė aukcione šių metų pradžioje. Jas už 3,9 mln. eurų (be PVM) įsigijo Danijos kapitalo bendrovė „Asgaard Property“.

Priešais Kauno pilį ant upės kranto per pusantrų metų iškilę pirmieji du kvartalo daugiabučiai yra keturių ir šešių aukštų. Aukštesniame name įrengta trisdešimt 36–78 kv. m ploto butų, keturių aukštų name – trisdešimt du 40–70 kv. m ploto butai. Pirmųjų aukštų gyventojai turi įrengtas terasas, įsikūrę aukštesniuose aukštuose – erdvius balkonus. Po namais pastatytos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, iš kurių į gyvenamąsias patalpas galima pakilti liftais.

Net 95 proc. ką tik pastatytų butų jau turi šeimininkus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė šalia upės pastatytas šešių aukštų daugiabutis, iš kurio atsiveria panorama į Nerį ir Kauno pilį.

„Kai prieš kelerius metus pradėjome kurti Piliamiesčio kvartalą, pakrantė priminė nešlifuotą deimantą. Nors nuo jos atsiveria bene gražiausia Kauno panorama, krantinė buvo apleista, apaugusi brūzgynais, sunkiai įžengiama ir beveik nelankoma. Šiandien iš gyventojų susidomėjimo ir būsto paklausos matome, kad miestiečiai entuziastingai priėmė kvietimą istorinei miesto daliai suteikti daugiau gyvybės, todėl ir toliau tęsime pradėtus darbus“, – teigia „YIT Kaustos“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Pastatyti daugiabučiai – tik pirmasis Piliamiesčio plėtros etapas. „YIT Kausta“ po pusmečio planuoja baigti dar du gyvenamuosius namus: 32 butų keturių aukštų namą ir 30 butų šešių aukštų daugiabutį. Trečiuoju etapu numatyta pastatyti dar du daugiabučius su 110 butų. Iš viso per kelerius metus kauniečiams Piliamiestyje bus pasiūlyti 236 nauji butai.

Plėtojant kvartalą tvarkoma ir visa palei sklypą nusidriekusi pakrantės dalis: nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, iš dalies terasinio pylimo suformuotas amfiteatras, kuriame galima prisėsti atsipūsti, pasigrožėti Neries bei senamiesčio panorama į XIV a. pastatytą Kauno pilį – seniausią mūro pilį Lietuvoje.

Naujuosius namus sups privatūs kiemai su žaliosiomis poilsio zonomis, gėlynais ir vaikų žaidimų aikštelėmis.

Statybos ant upės kranto – vienos sudėtingiausių inžineriniu požiūriu, todėl statybos leidimams gauti „YIT Kausta“ užsakymu šalies universitetų mokslininkai atliko įvairius hidrologinius, geologinius tyrimus. Pagal tyrimų išvadas suprojektuotas apsauginis pylimas, patikimai apsaugantis namų kvartalą nuo galimo upės poveikio (potvynių). Iš šio pylimo suformuotas amfiteatras virto poilsio zona gyventojams su panorama į kitame krante atsiveriantį Kauno senamiestį. Vis dėlto užbetonuota upės pakrantė sulaukė daugelio kauniečių kritikos.

Baltijos šalių regione ir Centrinėje Europoje gyvenamosios paskirties būstų paklausa išliko aukšta visus praėjusius metus, tokios tendencijos vyraus ir šiemet. Tai lemia palankios bankų sąlygos besiskolinantiems būstui, žemos paskolų palūkanų normos ir teigiamos gyventojų nuotaikos – vis geriau vertinama tiek bendra ekonominė padėtis, tiek ekonomikos perspektyvos. 

„Gyventojų susidomėjimas būstu auga, kai žmonės jaučiasi tvirtai stovintys ant žemės. Šios pozityvios tendencijos juntamos tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse. Planuodami šiuos metus atsižvelgėme į tai ir rinkai pasiūlysime apie 390 naujų butų Vilniuje ir Kaune – du kartus daugiau nei 2016 m. Pastebime, kad nors didžioji dalis klientų perka butus sau, gerindami savo gyvenimo sąlygas, tačiau daugėja ir tokių, kurie perka būstą investiciniais tikslais“, – sako „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Vis daugiau gyventojų aktyviai dalyvauja NT rinkoje. Ekonominės klasės būsto poreikis išlieka stabilus, tačiau aukštesnės finansinės grąžos paieškos lems, kad plėtotojai orientuosis į vidutinės ir aukštesnės klasės būstą šalies didmiesčiuose. Dėl ribotos pasiūlos ir tokių projektų sėkmės šiemet aukštesnio segmento būstas turėtų sulaukti daugiau NT plėtotojų dėmesio.

„Ekonominis aktyvumas lemia ir biuro patalpų poreikį, todėl investuotojai aktyviau ieško patrauklių projektų. 2016 m. „YIT Kausta“ išnuomojo apie 9.500 kv. m. patalpų verslui, 2017 m. ketina rinkai pasiūlyti dar apie 20.000 kv. m ploto verslo patalpoms, iš kurio 8.600 kv. m. – Kauno mieste. Investuotojams įdomūs patogiose vietose, šiuolaikinius poreikius atitinkantys biurų pastatai, kurių ypač trūksta Kaune“, – prognozuoja „YIT Kausta“ vadovas.

Praėjusius metus įmonė užbaigė sėkmingu pardavimo sandoriu su „Baltic Horizon Fund“ dėl šiuo metu statomo verslo namų „Duetto“ pirmojo pastato. Kaune „YIT Kausta“ Baršausko g. stato B66 verslo centrą, kuriame, kaip žinoma, jau šį pavasarį įsikurs dvi IT paslaugas teikiančios įmonės – „Teltonika“ ir „Virtustream“, priklausanti didžiausiai pasaulyje privačiai valdomai IT įmonių grupei „DELL Technologies“.

Didėjant statybų apimtimis, Lietuvoje juntama įtampa dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus, ypač darbininkų. Augančios algos, brangstančios statybinės medžiagos ir orientacija į aukštesnės klasės būstą bus pagrindinės priežastys, galinčios nulemti būsto kainų augimą.

„Toks kainų kilimas atitinka paskutinių metų tendencijas. Lyginant su visu regionu, Lietuvoje butų kainos auga nuosekliai ir šalis pagal NT kainų augimą yra regiono vidutiniokė. Jei Lenkijoje, Slovakijoje ar Čekijoje būsto kainos per paskutinius penkerius metus kito nedaug, tai Latvijoje ir Estijoje fiksuojamas spartus augimas. Lietuva šiuo atžvilgiu yra aukso viduryje, kas palanku tiek pirkėjams, tiek vystytojams“, – kainų tendencijas komentuoja K. Vanagas.

Aktyviausias – antrasis metų ketvirtis

Vyraujant bendroms teigiamoms būsto rinkos tendencijoms, „YIT Kausta“ pernai skaičiavo išaugusius butų pardavimus. Lyginat su 2015 m., 2016 m. būsto pardavimai augo 35 proc.. Visus metus naujo būsto paklausa išliko pastovi, didesniu aktyvumu išsiskyrė antrasis metų ketvirtis.

„Pernai stebėjome situaciją, kai nyko nekilnojamojo turto rinkai būdingas sezoniškumas. Jei tradiciškai vasaros mėnesiais NT rinkoje fiksuojamas atoslūgis, 2016-ųjų vasarą pavyko išvengti paklausos „duobės“: pradėję projekto „Čiurlionio 3“ sotinėje pardavimus, liepą fiksavome didžiausią pakilimą gyvenamojo būsto segmente. Pastebime, kad pirkėjai yra aktyvūs ir pasiruošę įdomių projektų žvalgytis visus metus“, – sako K. Vanagas.

Nekilnojamojo turto žemėlapyje vis ryškiau šviečia Kaunas. Nors bendromis naujos statybos apimtimis laikinoji sostinė gerokai atsilieka nuo Vilniaus, tačiau vystytojų patirtis rodo, kad Kauno rinka yra išsiilgusi naujų projektų.

„Pernai mūsų butų pardavimai Vilniuje ir Kaune beveik susilygino. Prie bendrų makroekonominių tendencijų, skatinančių būsto poreikio augimą, Kaune prisideda dar keli faktoriai. Tai vis didėjantis investuotojų dėmesys šiam miestui, galinčiam pasiūlyti kvalifikuotų techninės srities darbuotojų. Antras faktorius – didmiesčių gyventojai iš naujo įvertina centrinės miesto dalies privalumus, todėl itin populiarūs čia vystomi projektai. Kaune toks yra mūsų įgyvendinamas projektas „Piliamiestis“, Vilniuje – „Naujoji rivjera“, – tendencijas vardina „YIT Kausta“ vadovas.

Iš viso per 2016 m. „YIT Kausta“ gyventojams pasiūlė beveik 200 naujų butų projektuose „Naujoji rivjera“, „Užupio etiudas“, „Čiurlionio 3“, „Solo city“ Vilniuje ir „Piliamiestis“ bei „Šilo namai“ Kaune.

AB „YIT Kausta“ plėtojamą A energinio naudingumo klasės bei BREEAM (tarptautinio tvariųjų pastatų standarto) sertifikuotą verslo kompleksą sudaro du identiški pastatai, kurių kiekvienas yra 10-ies aukštų. Sutartis, kurios vertė 14,6 mln. eurų, tarp bendrovių pasirašyta dėl pirmojo, 8330 kv. m, pastato. 2015 m. spalį pradėtas pastato statybas planuojama baigti 2017 m. pirmąjį ketvirtį.

Antrojo pastato rangos darbus planuojama tęsti 2017–2018 m. Bendras verslo namų plotas sudarys beveik 17 tūkst. kv. m ir čia gali būti sukurta apie 1600 darbo vietų. Po kiekvienu pastatu bus įrengta apie 200 automobilių talpinanti stovėjimo aikštelė.

Pasak Kęstučio Vanago, „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus, pasiektas susitarimas rodo, kad pasitvirtino bendrovės politika plėtoti komercinius pastatus patogiose vietose esančiuose sklypuose, o projektuojant pastatus išsigryninti verslo poreikius.

„Investuotojai į projektą atkreipė dėmesį dėl kelių dalykų. Prie aplinkkelio statomas „Duetto“ išsiskiria itin patogiu susisiekimu su kitomis Vilniaus vietomis: atstumas iki miesto centro tėra 4 km, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 min. Projektuodami pastatą atsižvelgėme ir į nuomininkų poreikį įsikurti viename aukšte arba didesnėms įmonėms – kuo mažesniame aukštų kiekyje, todėl aukštus padarėme didesnio ploto. Šiuos privalumus įvertino ne tik investuotojas, bet ir nuomininkai – didesnė dalis pastato jau išnuomota“, – sako K. Vanagas.

„Sprendimą investuoti į verslo pastatą nulėmė strateginė vieta prie aplinkkelio bei Pilaitės prospekto sankryžos, stiprus inkarinis nuomininkas ir patikimas ilgą patirtį turintis vystytojas. Džiaugiamės sandoriu ir tikime, kad pastate įsikūrusios įmonės sėkmingai vykdys savo veiklą,“ – teigė „Baltic Horizon Fund“ valdančios „Northern Horizon Capital“ investicijų valdytojas Andrius Švolka.

Nuo 2017 m. pradžios „Duetto“ pirmajame pastate įsikurs Norvegijos kompanijos „Lindorff“, vienos stambiausių kreditų vadybos įmonių Europoje, paslaugų centras „Lindorff Business Services“. Šiai bendrovei išnuomotas daugiau nei 5000 kv. m arba 62 proc. būsimo pastato. Jau apie 250 žmonių įdarbinusi bendrovė žada gerokai didinti jų skaičių ir iš „Duetto“ verslo namų aptarnauti įmonės klientus Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybėse.

Verslo namuose taip pat veiklą vykdys prekybos gėrimais prekiaujanti įmonė „Pernod Ricard Lietuva“, veiks maitinimo įstaiga bei vaikų darželis „Vaiko šypsena“. Nuomininkų pritraukimu po sandorio ir toliau rūpinsis „YIT Kausta“.

Architektų Miroslavo Šeinickio ir prof. Gintaro Čaikausko suprojektuoti verslo namai „Duetto“ vystomi Viršuliškių skersgatvyje esančiame 3,5 hektarų sklype, kuriame jau stovi kiti „YIT Kausta“ įgyvendinti projektai – pirmasis Baltijos šalyse A energinio naudingumo klasės verslo centras „Grand Office“, prekybos centras „Prisma“ ir gyvenamųjų namų kvartalas „Solo City“.

Nekilnojamojo turto vystytoja „YIT Kausta“ pasirašė biurų nuomos sandorius su IT bendrovėmis „Teltonika“ ir „Virtustream“, priklausančia didžiausiai pasaulyje privačiai valdomai IT įmonių grupei „DELL Technologies“. Vos prieš kelis mėnesius pradėjusi statyti modernų verslo centrą B66 Kaune, K. Baršausko gatvėje, šalia KTU „Santakos“ slėnio, bendrovė jau išnuomojo daugiau nei 2600 kv. m būsimo pastato ploto.

2017 m. pavasarį baigus verslo centro statybas, trečiame ir ketvirtame pastato aukštuose įsikurs daiktų interneto sprendimų bendrovė „Teltonika“, numačiusi čia sukurti daugiau nei 100 naujų darbo vietų, taip pat į naujas patalpas persikels ir neseniai studentams duris atvėrusi „Teltonikos IoT akademija“.  Iš viso bendrovės padaliniuose Vilniuje ir Kaune šiuo metu dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

„Mūsų įmonės misija – iki 2022 metų vien tik Lietuvoje sukurti iki 1000 brangiai apmokamų darbo vietų. Persikėlimas į naujas patalpas susijęs su įmonės plėtra ir darbuotojų subūrimu iš kelių dabartinių biurų. Ieškodami naujų patalpų kreipėme dėmesį į tokius dalykus kaip patikimas statytojas, galimybė išsinuomoti reikiamo dydžio plotą vienoje vietoje ir galimybė jį įsirengti pagal poreikius, patogus susisiekimas, šalia esantis Kauno technologijos universitetas (KTU)“, – sakė Giedrius Kukauskas, „Teltonikos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Kaunui.

Debesų kompiuterijos paslaugas teikianti įmonė „Virtustream“, priklausanti „DELL Technologies“ grupei, naujame biure įrengs 70 darbo vietų. Bendrovė, kurioje šiuo metu dirba 50 darbuotojų, plečiasi ir ieškojo patalpų, kurios atitiktų jos augančius poreikius. K. Baršausko gatvėje ji nuomosis 1000 kv. m „YIT Kausta“ statomo B66 verslo centro patalpų.

„Nuo pat įmonės įkūrimo mūsų biuras buvo netoli KTU, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaujame mokslo srityje. Rinkdamiesi patalpas galvojome ir apie darbuotojus, kurių daugelis yra išsinuomoję ar įsigiję būstus netoliese. Norėjosi patalpų, kurios būtų išsidėsčiusios viename aukšte, atspindėtų IT dvasią, būtų inovatyvios ir išmanios. Šio verslo centro patalpas visapusiškai bus galima prisitaikyti pagal savo poreikius, nekamuos ir automobilių statymo problema, nes šalia pastato bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – sako Kamilė Ciechanavičiūtė, „Virtustream LT“ vadovė.

Kaunas išsiskiria išsilavinusiais ir kvalifikuotais techninio profilio darbuotojais, tačiau dėl modernių patalpų trūkumo investuotojai dažnai savo žvilgsnius nukreipdavo į sostinę.

Pasak pastato projektą inicijavusios bendrovės „YIT Kausta“ vadovo Kęstučio Vanago, Kaunas pribrendo aktyviai informacinių technologijų bendrovių plėtrai, kurią iki šiol ribojo tinkamų patalpų trūkumas. „Kaunas išsiskiria išsilavinusiais ir kvalifikuotais techninio profilio darbuotojais, tačiau dėl modernių patalpų trūkumo investuotojai dažnai savo žvilgsnius nukreipdavo į sostinę. Todėl vos tik pradėję statybas sulaukėme nemažo informacinių technologijų įmonių susidomėjimo. Būdamos aukštos pridėtinės vertės bendrovėmis, jos kelia aukštus reikalavimus darbuotojų komfortui, patalpų vėdinimo ir apšvietimo sistemoms, duomenų apsaugai. Su modernių ir šiuolaikiškų biurų plėtra į miestą ateis daugiau investuotojų, kuriančių gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė K. Vanagas.

K. Baršausko gatvėje besikuriančio 3–4 aukštų verslo centro bendras plotas bus daugiau nei 5300 kv. m, iš kurių 4930 kv. m – nuomojamo ploto. Būsimiems verslo centro darbuotojams, kurių verslo centre galės įsikurti per 400, darbo vietose komfortabiliai jaustis leis verslo centre įrengtos šiuolaikinės šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemos. Darbuotojų patogumui pastato vidiniame kieme bus sukurta poilsio zona su suoleliais ir želdynais, tad šiltuoju metų laiku čia bus galima pietauti ar tiesiog prisėsti pailsėti. Baigus statybos darbus bus sutvarkytos ir apželdintos erdvės aplink pastatą. Šalia pastato bus įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatyta elektromobilių įkrovimo stotelė.

Mikrorajonas, kuriame „YIT Kausta“ stato verslo centrą B66, pastaraisiais metais yra itin aktyviai vystomas: ne taip seniai iškilo KTU „Santakos“ slėnis, „YIT Kausta“ vystomas gyvenamųjų namų projektas „Šilo namai“, atnaujintas prekybos centras „Molas“, statomas prekybos centras „Lidl“.

Taip BNS patvirtino bendrovės atstovai, tačiau plačiau situacijos jie nekomentuoja, nes sandoris esą nėra baigtas.

4,99 mln. eurų (be PVM) vertės sandoris jau įregistruotas Registrų centre - juos įsigyti 7 pastatai, kurių bendras plotas - 6,2 tūkst. kv. metrų.

"YIT Kaustos" generalinis direktorius Kęstutis Vanagas informaciją apie sandorį patvirtino dienraščiui "Verslo žinios". Leidinio teigimu, įmonė įsigijo statinius su 1,2 ha ploto sklypu ir čia planuoja statyti daugiabučius.

"Komercinė šio projekto dalis mūsų nedomino, ieškojome patrauklaus sklypo būtent daugiabučių statybai, todėl ir nusprendėme įsigyti gyvenamąją dalį projekto Aludarių g. Norime pradėti darbus kiek galima greičiau, nes laikyti nenaudojamą sklypą yra nuostolinga. Ar perprojektuosime iš naujo, ar keisime tik dalį sprendinių, kol kas negaliu pasakyti - dar per anksti", - dienraščiui teigė jis.

Likusią teritorijos dalį, kurioje numatyta statyti komercinį objektą, BNS žiniomis, turėtų įsigyti verslininkai iš Tauragės. Kol kas šis sandoris nėra baigtas, tą padaryti planuojama iki metų pabaigos.

2007 metais Norvegijos nekilnojamojo turto investicijų kompanija "Verdispar" už neskelbiamą sumą iš "Kalnapilis-Tauro grupės" įsigijo kompleksą su 2 ha ploto teritorija Aludarių ir Pakalnės gatvių sankirtoje - sandorio vertė galėjo siekti 26 mln. eurų. 2009-aisiais teritorijoje buvo numatyta statyti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus.

Tuomet daugiau nei vienerius metus Lietuvoje veikusi Norvegijos kompanija į nekilnojamojo turto projektus jau buvo investavusi 144,8 mln. eurų.

Alaus ir gaiviųjų gėrimų gamykla "Vilniaus tauras" veikė nuo XIX a. iki pirmojo šio amžiaus dešimtmečio. Pagrindinis jos pastatas pastatytas XIX a. septintąjį dešimtmetį, o 2008 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Prieš krizę planuota, kad čia iškils viešbutis su komercinėmis patalpomis biurams ir restoranams, o rūsiuose įsikurs SPA kompleksas, o šalia planuota statyti gyvenamuosius namus.