„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas antradienį viešėjo Akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (...) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“

Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.

„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.

2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką.  Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.

K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.

K. Navickas: palaukime prezidento rinkimų pabaigos, tada ir pašnekėsime

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, K. Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją.

Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti.

„Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

G. Nausėda taip pat antradienį tvirtino, kad žemės ūkio politika šiuo metu neturi strategijos bei aiškios perspektyvos, kaip šis sektorius atrodys po penkerių ar dešimties metų. Vis tik atsakydamas į šias pastabas K. Navickas sakė, kad strategija egzistuoja ir ja remiantis yra teikiama europinė parama.

„Kalbant apie strategiją, ji yra. Pagal ją yra teikiama ir visa europinė parama. O tie visi dalykai, kurie buvo pasakyti, tai matėsi visą karjerą, ne visoms ambicijoms, matymams žemės ūkio sektorius pritaria, bet tai ir yra politika“, – sakė žemės ūkio ministras.

„Mes įsivežame truputį daugiau nei už 6 mlrd. eurų žemės ūkio produkcijos, tai iš jos 2023 metais rusiška produkcija sudarė 2,3 proc., o iš Baltarusijos – 1,6 (procento – BNS)“, – laidoje „LRT forumas“ sakė K. Navickas.

2022 metais, žemės ūkio produkcija iš Rusijos sudarė 3,6 proc. viso importo.

„Bet aš nenorėčiau tuo ir pabaigti, kad čia maži ar niekingi skaičiai. Taip nėra, nes mes esame netiesioginio, bet karo poveikio zonoje ir tas Rusijos, Baltarusijos ekonomikos maitinimas tikrai neprideda jokio pasitenkinimo, bet kelia nerimą“, – teigė ministras.

Jo teigimu, Lietuva pernai kviečių iš Rusijos neimportavo, o tranzitu geležinkeliais, „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, per šalį gabenta 161 tūkst. tonų grūdų.

Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.

K. Navicko teigimu, Briuselis pasirinko kitą, tačiau ne blogą variantą – muito įvedimą rusiškai produkcijai.

„Mes šiuo aspektu kalbame, kad reikia plėsti ir daugiau produktų, kuriems turėtų būti taikoma importo į Europos Sąjungą muito tarifai. Tikimės, kad palaikymo sulauksime“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti EK pasiūlymą įvesti maksimalius importo  muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus.

Lietuvos daržovių augintojai praėjusią savaitę pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA), tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Ministro teigimu, į Lenkijos ir Lietuvos pasienį yra išvykęs ministerijos kancleris. 

„Kaip sakiau, poreikio tokio (vykti į pasienį – BNS) nėra. Šiandien kalbėjau, klausiau ir Lenkijos kolegos, tai irgi kol kas neketina važiuoti. Bet mes esame pasirengime, dirbame čia ir manau, kad daugiau naudos ir poveikio yra, kai aš galiu dirbti iš kabineto, nes turiu priemones ir personalą, kuris gali padėti greitai parengti vieną ar kitą sprendimą“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė K. Navickas.

„Važiuosiu, jei bus poreikis, dabar tokio poreikio nėra“, – teigė ministras, paklaustas, ar į pasienį jis neketina vykti per artimiausią savaitę – tokia planuojama akcijos trukmė.

K. Navickas teigė, jog Lietuva atsakingai vertina ūkininkų priekaištus ir pastabas dėl ukrainietiškų grūdų judėjimo, tačiau sakė, kad faktų apie į Lenkiją iš Lietuvos galimai grįžtančią ukrainietišką žemės ūkio produkciją nėra.

„Kol mes neturime faktų arba (prielaidų – BNS) galimai neteisėtiems veiksmams, mes negalime šito dalyko komentuoti. Viskas, kas vyksta, vyksta normalios, legalios prekybos apimtyse“, – kalbėjo ministras.

Remdamasis Muitinės duomenimis, K. Navickas teigė, kad nuo pernai spalio, kai Lenkijoje prasidėjo ūkininkų protestai, ukrainietiškos kilmės grūdų įvežimas į Lietuvą gerokai sumažėjo.

Tuo metu pernai, pasak jo, iš Lenkijos į Lietuvą buvo įvežta apie 70 tūkst. tonų grūdų, iš Lietuvos į Lenkiją išvežta apie 30 tūkst. tonų.  

„Matosi, kad balansas yra Lenkijos pusėje. Taigi, racionalių dalykų, kuriuos galėtume šiandien imti ir spręsti, mes nematome“, – teigė žemės ūkio ministras.

Nepasiekę susitarimo su premjeru Donaldu Tusku, Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu savaitę jie žada tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. 

Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

A. Krauzė pabrėžė, jog importuoti grūdus iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją nebus leidžiama, bet Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus per Latviją.

Kaip jau buvo skelbta, Latvijos valdančioji koalicija sutarė uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į Latviją, o tai įtvirtinantį įstatymą Saeima (šalies parlamentas) turėtų priimti vasarį.

Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvija pernai buvo antra pagal dydį Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja į Europos Sąjungą, po Ispanijos.

Šių planų kritikai Latvijoje kritikai teigia, jog rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimas gali šalies geležinkeliams ir uostams kainuoti maždaug 100 mln. eurų negautų pajamų.

„Tikrai nematau pagrindo dabar ministrui reikšti nepasitikėjimą, ministras turi tam tikrų konkrečių darbų, kuriuos per artimiausią laikotarpį turi atlikti tų pačių ūkininkų labui“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad žemdirbių keliami klausimai nebuvo susiję su išimtine Žemės ūkio ministerijos kompetencija, o su europine žaliojo kurso politika.

„Taip, Akcizų įstatymą su šiokiais tokiais perlenkimais priėmė Seimas, jį pasiūlė Vyriausybė, būtų buvę geriau tuos dalykus pastebėti, kai vyko debatai komitetuose, bet dabar juos ištaisysime, tas bus išspręsta, manau, čia pretenziją reikšti žemės ūkio ministrui būtų šiek tiek neteisinga“, – sakė I. Šimonytė.

„Lygiai taip pat ir dėl reikalavimų, kurie susiję su saugomomis teritorijomis, vandens apsaugos juostomis. Čia yra ta pati problema, kurią stebite visoje Europoje, kur žaliojo kurso ir aplinkosaugos reikalavimai priimami su aštria reakcija iš žemės ūkio sektoriaus“, – pridūrė ji.

Nenorėčiau viso šito suversti į vieną ministrą, nes ir ministrą pakeitus tas konfliktas niekur nedings.

Premjerė kalbėjo, kad šiuo metu iš dalies matomos pasekmės to, kad daugybę metų parama ir palaikymas buvo koncentruojamas į augalininkystės sektorių, kuris turi didelį poveikį gamtai.

„Konfliktas tarp aplinkosaugos ir ekstensyvaus žemės ūkio yra sudėtingas ir todėl sprendimus atrasti nėra labai paprasta, ypač kai tai europinės politikos sudėtinė dalis. Nenorėčiau viso šito suversti į vieną ministrą, nes ir ministrą pakeitus tas konfliktas niekur nedings“, – sakė I. Šimonytė.

Protestavę žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos teigimu, ūkininkams trūko kantrybė, nes pastaraisiais metais problemos žemės ūkyje buvo nesprendžiamos, o gilinamos, todėl akcija siekta atkreipti valdžios ir visų Lietuvos žmonių dėmesį į sudėtingą situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo.

„Gana iš mūsų visų šaipytis! Kiek mes galim kentėt? Kuro akcizas – čia pajuoka iš mūsų. Ūkininko niekas nevertina. Visi čia pasipiktinę. Dėl žaliojo kurso tas pats. Ministras mūsų negirdi – niekas mūsų negirdi“, – piktinosi ūkininkas. 

Paklaustas apie žemės ūkio ministrą, ūkininkas atsakė: „Jau senai reikėjo atstatydinti, anas dėl ūkininkų nieko nepadarė ir nieko nedaro. Neturiu daugiau žodžių. Daug galima pasakyti, verst reikia ir nebežaist, nes kantrybė ūkininkų išseko. Šįkart atvažiavom, nežinau, kuo čia baigsis. Kitą kartą atvažiuos daugiau“. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šįkart atvažiavom, nežinau, kuo čia baigsis. Kitą kartą atvažiuos daugiau.

„Dabar ūkininkai reikalauja, turime daug reikalavimų. Ūkininkauju nuo 1990 metų, tai nėra nei vienų metų, kad būtų vienodas pasėlių deklaravimas. Jis keičiasi kasmet, o praeitų metų tai buvo išvis super, pridarė visokių elektroninių žurnalų trąšoms, kurių dar nei lenkai, nei Europa neturi. Jie nustebę, kai nuvažiuoja ten mūsų atstovai.

Ir tų reikalavimų dabar yra šeši: čia dyzelinas, čia dujos, čia pasėliai, čia pievos, bet išvis jų yra krūva. Ministras nei į vieną nėra reagavęs. Jis visur arogantiškai elgiasi, atvažiuoja pas žemdirbius ir sėdi, rausta, bąla, bet jis nieko nedaro ir sėdi. Tuo labiau I. Šimonytė pasako, kad pasitiki ministru, o mes tokio ministro, žinokit, nesame turėję per visą laiką. Sakau, 30 metų ūkininkauju, aš nematęs tokio ministro“, – kalbėjo kitas ūkininkas.

Jo teigimu, įstatymų pataisų projektai pirmadienį paskelbti teisės aktų registre.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tas įvyko labai greitai po susitikimo ir jau vakar yra paskelbti teisės aktų projektai (...) dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, kokia buvo, taip pat akcizo (suskystintoms – BNS) naftos dujoms sumažinimas iki 41 euro“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas. 

Vyriausybės kanceliarijos parengtu Akcizų įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kurie neturi traktorių ar kitos žemės ūkio technikos, bet naudoja kitas transporto priemones.

Be to, siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizo tarifą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat  išpilstytoms į dujų balionus bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie lengvatinio tarifo sieks 10-11 centų už kubą vietoje 72-80 centų dabar. Dujų balionas, taikant šį akcizą, pabrangs tik 1,04 euro vietoje 7,67 euro šiuo metu. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar bus skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Šiuo metu Briuselyje viešintis žemės ūkio ministras su protestuojančiais žemdirbiais ketina susitikti trečiadienį.

Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome.

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad į Vilnių atvykusių protestuojančių žemdirbių technika bus statoma Gedimino prospekte paliekant jo viduryje pravažiavimą, dalis jos – A. Goštauto gatvėje, Seimo aikštelėje bei už jos esančioje teritorijoje.

„Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta ir gyventojams sukels nepatogumų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Hofmanas.  

Žemės ūkio tarybos pirmininkas teigė, kad žemdirbių dialogas su valdžios institucijomis vyksta, matomi jos žingsniai link bendradarbiavimo, tačiau, pasak jo, tęsti protestus nusprendė pati žemdirbių bendruomenė.

„Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome. Žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo bei organizavimo akcijų vykdant jų valią“ – sakė I. Hofmanas.

„Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė. Jeigu žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais, vadinasi problemų yra, jiems skauda“, – pridūrė jis.

I. Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo antradienio iki penktadienio dalyje Gedimino prospekto bus ribojamas eismas. Lietuvos žemės ūkio tarybos duomenimis, traktoriai iš Vilniaus pradės išvažiuoti penktadienį apie 9 valandą.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Antradienį šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru K. Navicku.

Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).

„Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc., gavome sumažinimą 10,2 proc., kas iš esmės yra tikrai neblogas kompromisas“, – BNS iš Liuksemburgo antradienį sakė K. Navickas.

„Iš esmės tenkina (kompromisas – BNS), nes kitaip nebūtume pasitvirtinę“, – sakė ministras.

EK pirmą kartą nuo įstojimo į ES šiemet siūlė drausti tikslinę verslinę centrinės jūros dalies strimelių žvejybą, tačiau antradienį pasiektas kompromisas, kad ši žvejyba bus išlaikoma, bet kvota mažinama 43 procentais.

Rytinių menkių priegaudos kvota išlaikoma, kaip ir pernai – 33 tonos. Pasak Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovės Ievos Žundienės, Lietuva ir šios priegaudos kvotos neišnaudoja, paprastai ji siekia iki 5 tonų.

„Priegauda yra pakankamai maža, naudojami pakankamai selektyvūs įrankiai ir dėl tos priežasties mes jų mažai sugauname. Tokia yra bendra tendencija Baltijos valstybių. Gal ir nelabai randa tos menkės, nes jų prasta būklė“, – BNS antradienį sakė I. Žundienė.

Tikslinė menkių žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama nuo 2019 metų.

I. Žundienė teigė derybas dėl kitų metų kvotų vertinanti teigiamai, tačiau ji pripažino, kad ir ateityje nebus lengva, nes žuvų būklė Baltijos jūroje blogėja.

„Dedame pastangas išlaikyti gyvybingą komercinę žvejybą. Aišku, yra sumažinimai, bet pokytis po derybų yra į teigiamą pusę, nes tai, kas buvo siūloma, neraminančiai nuteikė ir sektorių, ir pačią ateitį. Kitąmet taip pat nemanau, kad bus lengva, nes būklė Baltijos jūroje yra blogėjanti“, – sakė I. Žundienė.

Rugsėjo pabaigoje dėl kvotų mažinimo Palangoje piketavo kelios dešimtys žvejų. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad žvejybos kvotas būtina mažinti prastėjant jūros ekologinei būklei.

„Ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nelabai vyksta, o būtų gerai (kad vyktų – BNS), būtų gerai uostui, bet kaina nulemia“, – antradienį opozicinėje Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė ministras. 

„Eksportas nevyksta – per mus pervežti gerokai brangiau. Ukrainos pusė už toną gali mokėti apie 65 eurus, o „Lietuvos geležinkelių“ kaina sudaro iki Klaipėdos uosto apie 100-120 eurų. Skirtumas yra. Patys ukrainiečiai, kaip ir Europos Komisija, rodo mažesnius skaičius (grūdų gabenimo – BNS)“, – pridūrė K. Navickas.  

Nuo karo Ukrainoje pradžios, K. Navicko teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 87 tūkst. tonų ukrainietiškų grūdų: „Tai pusantro laivo“.

Europos Komisija praėjusią savaitę nusprendė nepratęsti draudimo į ES importuoti ukrainietiškus grūdus, tačiau Lenkija pirmadienį pareiškė, kad ir toliau laikysis draudimo juos importuoti, nors Kyjivas užginčijo šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijai.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Visgi prieš tris mėnesius ES susitarė apriboti grūdų importą iš Ukrainos į penkias kaimynines Bendrijos nares – Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti pastarųjų ūkininkų, kaltinusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.

„Ekologiškai ūkininkaujantiems bus leista dalyvauti trijose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, neariminė žemdirbystė). Iki šiol ūkininkai turėjo galimybę dalyvauti tik dviejose, rinkdamiesi iš trijų“, – pranešime teigė K. Navickas.

Be to, nepažeidžiant ekologinių išmokų skaičiavimo metodikos, bus padidinti ekologinių ūkių išmokų dydžiai, o jų plotą, viršijantį 200 ha, planuojama remti 100 proc. (dabar – 70 proc.).

Atsižvelgus į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos siūlymus bus supaprastintas Ekologinės gamybos žurnalas.

Nuo 2007 metų kasmet augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 tūkst. ha, pranešė ministerija. Jos teigimu, ilgainiui ekologiniai ūkiai neturėtų mažėti.

„Stabtelėjimas laikinas, susijęs su bendra ekonomine situacija Europoje, o ilgalaikėje perspektyvoje, didėjant ES skiriamai paramai ekologiniams ūkiams, prognozuojama, kad tokių ūkių daugės“, – pranešime teigė ministerija.