Tai pranešė leidinys „Krym. Realiji“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“.

Preliminariais duomenimis, liepsnos apėmė pastato stogą. Ugniagesiai išgelbėjo moterį ir du lokius.

Gaisro plotas – 625 kvadratiniai metrai.

Pažymima, kad per gaisrą žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Jų skaičius tikslinamas.

Preliminari gaisro priežastis – šaldytuvo instaliacijos trumpasis jungimas.

Egzotariumas yra pačiame Eupatorijos centre, vaikų pramogų parko teritorijoje. Jame laikomi primatai, ropliai, varliagyviai, vabzdžiai, graužikai ir paukščiai.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad, bėgdami iš Chersono, okupantai rusai pagrobė ir iš tenykščio zoologijos sodo į Krymą išvežė daugumą gyvūnų, tarp kurių – meškėnas, lama, vilkas, asilas ir voverė.

Apie tai vasario viduryje pranešė „India Today“.

38-erių metų Prahladas Gudjaras nusprendė nusifotografuoti su Tirupati miesto zoologijos sode gyvenančiu liūtu. Tam, kad patektų pas jį į voljerą, vyras perlipo septynių metrų aptvarą.

Kai tik vyras atsidūrė voljere, liūtas, nieko nelaukdamas, puolė jį. Gyvūnas griebė bebaimį zoologijos sodo lankytoją už kaklo ir jį sudraskė.

Pranešama, kad iš karto po tragiško įvykio zoologijos sodo darbuotojai išvedė visus lankytojus iš zoologijos sodo. Tada jie į įvykio vietą iškvietė policiją.

Dabar policijos pareigūnai aiškinasi, ar P. Gudjaras, sumanęs tokį neapgalvotą „žygį“, tuo metu buvo blaivus.

Tačiau Ranua laukinės gamtos parko superžvaigždė – baltoji meška Vynus. Gruodį ji daugiausia laiko snaudžia savo guolyje.

„Vynus dabar maždaug devyniolikos metų. Didžiąja savo gyvenimo dalį ji praleido čia. Šiuo metų laiku Vynus reikia poilsio, nes laukinėje gamtoje poliarinės meškos būtent dabar susilaukia jauniklių ir eina į savo urvą“, – pasakojo zoologijos sodo direktorė Heini Niinimaki.

Orams atšilus kasmet šimtai žmonių važiuoja pažiūrėti būtent į ją. Šįkart Vynus pasirodyti nesiteikė – liko savo guolyje. Todėl dalis lankytojų šiek tiek nusiminė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atvykau į zoologijos sodą, nes norėjau pamatyti baltąją mešką, nes Afrikoje jų neturime“, – sakė mainų studentė iš Pietų Afrikos Tsungi Chokuda.

Laukinės gamtos mėgėjai gali pamatyti ir vilkus. Šiuo metu laukinės gamtos parke gyvena šeima, kurią sudaro suaugusiųjų pora ir du pusantrų metų jaunikliai.

„Vilkai – ypač socialūs gyvūnai. Jie tarsi šeima, todėl tarpusavio ryšys jiems be galo svarbus. Vilkams būtina palaikyti ryšį su savo grupe“, – aiškino zoologijos sodo direktorė.

Ranua laukinės gamtos parkas – vienintelis arktinių gyvūnų parkas visoje Skandinavijoje. Jame gyvena ir dvi poliarinės lapės, turinčios storą kailį ir mėgstančios užkasti maistą sniege.

Skaičiuojama, kad Suomijoje liko vos dešimt poliarinių lapių. Ši rūšis sparčiai nyksta, nes jų guolius vis dažniau užima rudosios lapės. Parke taip pat gyvena kelių rūšių šiauriniai elniai.

Kūnas Bahavalpuro Šerbago zoologijos sode rytinėje Pandžabo provincijoje rastas po to, kai personalas vienos iš didžiųjų kačių nasruose pastebėjo batą.

„Valydami zoologijos sodą ir narvus, jie pastebėjo (žvėrį) nasruose laikant batą“, – žiniasklaidai pranešė aukštesniojo rango Bahavalpuro valdžios atstovas Zaheeras Anwaras.

„Darbuotojams kilo įtarimų ir tada narve jie aptiko kūną“, – pasakojo jis.

Pareigūnas didžiąją katę įvardijo žodžiu, kuris Pakistane gali reikšti tiek tigrą, tiek leopardą – manoma, kad abu šie gyvūnai yra laikomi ir šiame zoologijos sode.

„Mūsų nuomone, tai galėjo būti koks beprotis, kadangi joks sveikai mąstantis žmogus į narvą nelįs“, – sakė Z. Anwaras.

„Matote, kad narvas yra saugus. Anapus jo yra laiptai, galbūt jis iš ten ir įšoko. Iš darbuotojų niekas nėra dingęs.“

Bahavalpuro gelbėjimo tarnybos 1122 atstovas Zafarullah naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad aukos kojos buvo smarkiai sumaitotos.

Mūsų nuomone, tai galėjo būti koks beprotis, kadangi joks sveikai mąstantis žmogus į narvą nelįs.

„Kol kas nežinoma, kas jis ir kaip jis ten pateko. Dėl to atliekamas tyrimas. Kai palaikus rado, atrodė, kad vyras mirė prieš kelias valandas“, – kalbėjo vieninteliu vardu tesivadinantis Zafarullah.

Jo teigimu, palaikus šiuo metu tiria teismo medicinos ekspertai.

Zoologijos sodas priklauso Pandžabo laukinės gamtos departamentui, o suaugusiojo bilietas kainuoja 50 rupijų (18 centų).

Departamentas šio įvykio kol kas nekomentavo.

Pakistano zoologijos sodai dažnai kaltinami gyvūnų gerovės nepaisymu.

Žavi naujovės

„Tikrai gražu viskas, jau sutvarkyta, šviežia. Buvo Zoologijos sode gal prieš 20 metų, dabar jaunajai kartai gyvūnus rodome, tikrai gyvūnams dabar daugiau vietos“, – kalbėjo su šeima pirmąją Zoologijos sodo darbo dieną atvykęs Tomas.

Lankytojų įvairovė matėsi visame sode. Prie voljerų telefonus traukė ir suaugusieji, ir mažieji. Nors sode dabar galima pamatyti nemažai naujakurių, tačiau mažuosius smalsučius vis teik žavėjo Zoologijos sodo senbuviai – liūtai ir tigras.

„Pažiūrėk, tigras prieš saulutę kaitinasi. O kaip jis riaumoja?“ – klausė paspirtuku po teritoriją važinėjęs berniukas.

Kitus žavėjo egzotariumas. Tai nauja Zoologijos sodo erdvė, kurioje vyksta ne tik įvairios edukacijos, bet ir apsigyveno egzotiniai gyvūnai, kurie nemėgsta šaltos žiemos. Štai dykumos erdvėje akį traukia dideli vėžliai ir čirpaujančios papūgos. Ši erdvė ypatinga, mat gyvūnai yra visiškai šalia lankytojų, gali kartais ir kelią pereiti.

Graži naujokė, pūstauodegė kokia. Tikrai nesu realybėje matęs, kaip ji atrodo.

Būtent vėžlio ropojimas mediniu, lankytojams įrengtu taku didelį įspūdį paliko šešiametei Ievai. „Reikia pasitraukti iš kelio, jis gi kur nori eina. O dar žiūrėk ir salota jam ant lūpos prikibusi“, – nesustodama žodžius bėrė mažoji lankytoja, jau siekusi ranka link vėžlio, tačiau gyvūnų liesti negalima, tad jai teko tik pasitraukti ir akimis palydėti šios erdvės gyventoją.

Egzotariume galima stebėti ir liūtą. Šis gyvūnų karalius turi išėjimą ir į lauką, bet gali dienas leisti ir viduje. Būtent tada liūtas lankytojams matomas pro didelius vitrininius langus. Pirmiesiems žiūrovams liūtas mielai pozavo, nors riaumojimo ir nepavyko šį kartą išgirsti.

Gepardus taip pat galima stebėti pro langus. Atrodo, jog tuoj didžioji katė brūkštels pro kojas, tačiau baimintis nereikia – stiklas pakankamai storas, kad būtų užtikrintas saugumas.

Anūką į sodą atvedęs senjoras Romas pirštu rodė į skruzdėdą. Šio gyvūnų Kaune niekada nebuvo. „Graži naujokė, pūstauodegė kokia. Tikrai nesu realybėje matęs, kaip ji atrodo“, – kad dar yra pirmų kartų pripažino Romas.

Po daugiau kaip dvejus metus trukusių kapitalinių rekonstrukcijos darbų 85-erių metų gimtadienį švenčiantis Lietuvos zoologijos sodas Kaune vėl atveria vartus lankytojams. Visą savaitę, nuo lapkričio 13 d. vyks šventiniai atidarymo renginiai.

Ilgai lauktas

Kaip „Kauno diena“ skelbė, jubiliejinę 85-erių metų sukaktį Zoologijos sodas pasitinka išdidžiai – atsinaujinęs, modernus ir patobulėjęs. Po rekonstrukcijos zoologijos sodas lankytojams pasirodo visiškai pasikeitęs, neatpažįstamas, tad kauniečiai ir miesto svečiai turėtų nusimatyti daugiau laiko pasivaikščiojimams ir susipažinimui su naujomis erdvėmis, dar neregėtais gyvūnais.

„Į gyvūnus žiūrėdavome kaip į linksminantį objektą, bet zoologijos odas keičiasi ir tampa miestiečių edukacijų erdve, kur pasakojama apie gyvąją gamtą, saugomas rūšis. Šiame sode yra daugiau nei 50 nykstančių rūšių. Lietuvos zoologijos sodas per kelis metus galės prižiūrėti rūšis ne tik pas save, bet ir išorėje. Šis objektas Lietuvai brangiai kainavo, tačiau tai yra investicija į mūsų vaikus, suvokimą, kad reikia saugoti gyvūnus nuo išnykimo“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Zoologijos sodo atstovai tikino, kad per visą rekonstrukcijos laikotarpį būt įvairių iššūkių, teko ieškoti papildomo finansavimo, perplanuoti darbus, tačiau dabar matosi tikrai puikus rezultatas, kuris leis užtikrinti gyvūnų gerovę ir edukuoti lankytojus apie gamtos išsaugojimą.

Simono Baltušio nuotr.

Nematytos erdvės

Rekonstravus apie 80 proc. Zoologijos sodo žymiai pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti net septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai.

Taip pat įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, atvertas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.

„Zoologijos sodas pritaikytas asmenims su negalia. Jie galės pilnai išnaudoti Zoologijos sodo infrastruktūrą. Įrengėme ir taką šlaite, kuriuo galima judėti ir žiūrėti gyvūnus. Naujai pastatyti raganosių ir žirafų pastatai. Neliesta liko tik apatinėje sodo dalyje esanti paukščių zona, kurią artimiausiu metu planuojame taip pat rekonstruoti. Žinoma, brangiausias pastatas – egzotariumas, kuriame lankytojai ir žiemą galės šiltai leisti laiką, stebėti egzotinius gyvūnus, pabūti čia įrengtoje dykumoje ar džiunglėse“, – apie pasikeitusias erdves kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Nuo šiol bus galima ištisus metus stebėti net ir tuos Zoologijos sodo gyventojus, kurie nepratę prie šaltos žiemos ir mūsų klimato. Jiems įrengti specialūs vidaus voljerai, kuriuose jie galės šildytis savo letenėles, o lankytojai juos galės matyti pro didelius stiklus.

Nauja gyvūnų kolekcija

Naujuose voljeruose apsigyveno ir dar Kaune neregėti gyvūnai. Lietuvos zoologijos sodas pasipildė nauja gyvūnų kolekcija. Tiesa, yra ir keletas senbuvių, kurie visą rekonstrukcijos laikotarpį gyveno šalia statybų, vis kilnojami iš vienos vietos į kitą.

Tad dabar ir šie gyvūnai pasiilgo lankytojų, bet Zoologijos sodo specialistai prasitarė, kad kai kurie jų gali ir slėptis nuo smalsių kauniečių akių, mat reikės šiek tiek laiko, kol gyvūnai vėl pripras prie lankytojų srautų.

„Džiaugiamės, kad ganėtinai sklandžiai viskas pavyko. Džiaugiamės, kad nauji gyvūnai adaptavosi, prisitaikė. Šiuo momentu gyvūnai jau laukia lankytojų. Žinoma, žmonių srautus stengsimės valdyti, kad gyvūnai nestresuotų. Kai kuriems gyvūnams šiek tiek pridengėme voljerus, kad ir jie spėtų apsiprasti. Sąlygos tikrai pagerėjo, yra erdvūs voljerai, tai gyvūnai gali laisvai judėti, jie gali pasirinkti, ar būti lauke, ar eiti į vidines patalpas. Turime ir naują pastatą, įrangą, tad galime moderniai gydyti gyvūnus. Tikrai neatsiliekame nuo užsienio zoologijos sodų“, – kalbėjo vyr. veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė.

Simono Baltušio nuotr.

Lankytojai galės susipažinti su nemažai naujokų, kurių anksčiau Kaune neteko matyti.

„Pastarosiomis dienomis į Zoologijos sodą atvažiavo tikrai nemaža galybė naujų gyvūnų, saugomų rūšių. Jau apie mėnesį laiko pas mus gyvena raganosis. Taip pat atvažiavo skruzdėda. Jos Zoologijos sodas niekada nėra turėjęs. Be to jau yra, gepardai, kuzimanzės, damanai, įvairios roplių ir paukščių rūšys. Tikrai kolekcija papildyta įdomiais ir saugomais gyvūnais“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo direktorė G. Stankevičė.

Tiesa, kai kurių gyvūnų lankytojai jau neišvys. Ko gero, labiausiai lankytojai pasiges ruonio Kajaus, kuris prieš rekonstrukciją buvo perkeltas į naujus namus. Jo vietoje dabar pasitiks žaismingos ūdros. Taip pat neliko snieginių leopardų.

„Nemažai išvažiavo, bet taip pat ir nemažai atvyko naujų gyvūnų, tad lankytojai tikrai atras nematytų gyvūnų“, – pridūrė Zoologijos sodo vadovė.

Šiuo metu Zoologijos sode galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Po rekonstrukcijos, per artimiausius penkerius metus, saugomų rūšių skaičių ketinama didinti ir taip dar labiau prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo.

Per visą Lietuvos zoologijos sodo gyvavimo laikotarpį jo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti retas ir nykstančias gyvūnų rūšis bei šviesti visuomenę apie gamtosaugą. Ši misija vienareikšmiškai išliks pagrindinė ir po rekonstrukcijos, o 2024 metais atkurtas pilnateisio Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. European Association of Zoos and Aquaria – EAZA) nario statusas suteiks dar daugiau galimybių prisidėti prie buveinių ir gyvūnų rūšių išsaugojimo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Sutvarkytos ir prieigos

Dar prieš atveriat Zoologijos sodo vartus, buvo sutvarkytos ir šios lankytinos vietos prieigos, tad bus galima patogiai ir saugiai pastatyti automobilius naujai įrengtose stovėjimo aikštelėse.

Seniau šalia Zoologijos sodo einančio Radvilėnų plento būklė buvo itin prasta, šis kelio ruožas buvo nepritaikytas pėstiesiems, vingiuotu keliu šalikelėse augo tankiai suaugę medžiai, tad rangovams teko atlaisvinti erdves ir jas pritaikyti saugiam eismui.

„Visi rekonstruoto ruožo šlaitai įrėminti apsaugine sienute, apsaugančia ir važiuojamąja dalį ir pėsčiųjų takus nuo šlaitų slinkimo grėsmės. Remonto metu saugojome su miesto savivaldybe suderintus medžius – juos apjuosėme lentelėmis, taip išvengiant galimo mechanizmų kliudymo. Išplatinta aikštelė prie Lietuvos zoologijos sodo, padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius“, – apie pokyčius minėtoje gatvėje kalbėjo darbus atlikusios bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Radvilėnų plento atkarpoje nuo Zoologijos sodo iki Tunelio gatvės taip pat sutvarkyta sena, prastos būklės pralaida, įrengtos lietaus nuotekų trasos, sumontuotas apšvietimas.

„Visos rekonstrukcijos metu stengėmės užtikrinti sklandžius logistikos procesus, kad Zoologijos sodo atstovams nekiltų kliūčių atvežti statybinių medžiagų ir pašarų sode likusiems gyvūnams“, – pridūrė A. Rusevičius.

Simono Baltušio nuotr.

Švęs visą savaitę

Jei švęsti, tai švęsti džiaugsmingai ir prasmingai. Būtent todėl Lietuvos zoologijos sodas atidarymo šventę suplanavo visai savaitei. Atidarymo renginiuose numatytos įvairios edukacijos, pažintys su naujais gyventojais, muzikiniai pasirodymai ir dar didelė gausa kitų veiklų, tad smagu bus ne tik mažiausiems lankytojams, bet ir suaugę atras tai, ko dar gyvenime nėra matę.

Lapkričio 13-18 dienomis organizuojamoje atidarymo savaitėje numatyta daug edukacinių veiklų visai šeimai: gyvūnų pristatymai, paskaitos gamtamokslio švietimo temomis, pranešimai, edukacijos, Zoologijos sodo ilgametę istoriją menantys pasakojimai, gyvūnų joga mamytėms su mažyliais, „No Shoes“ teatrinės improvizacijos vaikams, meninės instaliacijos pinant iš perdirbtų medžiagų, interaktyvus orientacinis žaidimas, leidžiantis pažinti atsinaujinusias erdves, filmų „Ąžuolo širdis“ ir „Žemė: viena nuostabi diena“ seansai, knygų pristatymai, veterinarijos mokyklėlė bei daugybė kitų užsiėmimų, kuriuos lapkričio 18 dieną vainikuos saldi staigmena, akrobatų pasirodymai ir Vido Bareikio muzikinis pasirodymas.

1938 m. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas zoologijos sodas užima beveik 16 ha plotą. Jo rekonstrukcija, neatpažįstamai pakeitusi Zoologijos sodo veidą, kainavo daugiau nei 20 mln. eurų.

Žirafos patelė, gimusi liepos 31 d., yra rudos spalvos, neturinti išskirtinio dėmių rašto. Žirafa jau yra 182 cm aukščio, ją globoja jos mama bei zoologijos sodo darbuotojai.

Žirafa yra unikali, nes žirafos labai retai gimsta be margos išvaizdos, kuri joms padeda užsimaskuoti gamtoje.

Žirafų odoje po dėmėmis yra kraujagyslių sistema, užtikrinanti šilumos reguliavimą.

„Brights“ zoologijos sodas tiki, kad šis neįprastas gimimas padės iškelti iššūkius, su kuriais susiduria žirafos, tokius kaip buveinių susiskaidymas ir neteisėtas brakonieriavimas.

LNK reportažas:

„Tai ką, surikatos, skanaus jums Roberto“, – palinkėjo gero apetito šiems mieliems žvėreliams  zoologijos sodo darbuotoja, mesdama jų skanėstus – tarakonus. Ne bet kokius, o vardinius.

– Sakykite, kiek šiemet akcijoje dalyvauja tarakonų ir kiek iš jų gavo vardus?

– Iš viso vardų gavome apie du šimtus. Dauguma jų yra būtent vyriški. Na, o kiek tarakonų dalyvauja šioje akcijoje?! Surikatos norėtų, kad jų dalyvautų daugiau, deja, turime riboti šių žvėrelių maisto racioną. Per dieną kiekviena surikata gauna po du tarakonus.

– Ir kokie buvo populiariausi vardai?

– Iš vyriškų vardų numeris vienas – Robertas ir Artūras. Jų sulaukėme daugiausiai. O iš moteriškų vardų – Kamilė. Moterys buvo drąsesnės ir aktyviau įsitraukė į šią akciją. Matyt, joms tai buvo patogesnis ir smagesnis atsisveikinimo būdas su savo buvusiaisiais. O vyrukai, greičiausiai, santūriau ir savo viduje išgyvena išsiskyrimą. Jie ne taip aktyviai dalyvavo šioje akcijoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Per jūsų skelbtą akciją, su kokiomis emocijomis žmonės čia ėjo užrašyti savo buvusiųjų vardų? Gal teko išgirsti ir kokių nors su jais susijusių istorijų?

Daugeliui tai – smagi atrakcija. Žvelgia į šią akciją su humoru. Bet kartais matai, kad tas buvusiojo vardas parašytas su pykčiu.

 

– Daugeliui tai – smagi atrakcija. Žvelgia į šią akciją su humoru. Bet kartais matai, kad tas buvusiojo vardas parašytas su pykčiu, pagieža ar nuoskauda: „jis mane įskaudino, paliko…“ Visokių variantų būna. Ir emocijų taip pat.

– Ši akcija vyksta ne pirmus metus. Kaip jums iš viso kilo tokia idėja?

– Mūsų tikslas buvo Šv. Valentino dieną padaryti smagią ne tik įsimylėjėliams, bet ir visiems, kurie neturi poros, išgyvena išsiskyrimą. Galvojome, kaip pralinksminti ir vienišius. Taip gimė mintis pasveikinti su nauju etapu. O naujas etapas prasideda tada, kai paliekame savo buvusiuosius užmarštyje. Mes nesame vieninteliai, rengiantys tokias akcijas. Pasaulyje ši praktika populiari, kai žmonės kviečiami tokiu būdu atsikratyti savo buvusių antrų pusių paliktų nuoskaudų.   

Kaip penktadienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad departamento Raubonių parkui įteikti privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinis parko atstovų skundas buvo atmestas neskundžiamu sprendimu.

Raubonių parkas skundė tris Aplinkos apsaugos departamento privalomuosius nurodymus.

Parkas nesutiko su pirmu departamento privalomuoju nurodymu dėl neteisėto prerijų šuniukų ir dryžuotųjų voverių laikymo neturint reikiamų leidimų, bandė įrodyti, kad jam buvo suteiktas leidimas įkurti zoologijos sodą.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas paliktas nepakeistas ir nutartis neskundžiama.

Teismas konstatavo, kad Raubonių parkas būtino zoologijos sodo leidimo neturėjo, taigi šiuos gyvūnus laikė neteisėtai ir laikyti jų nebegali.

Antras ginčijamas privalomasis nurodymas buvo susijęs su įpareigojimu įrengti išvardytiems laukiniams gyvūnams, tokiems kaip pelėdos, elniai, surikatos ir kiti, aptvaruose ar voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias numatytus reikalavimus.

Teismo sprendimu, ir šis privalomasis nurodymas buvo duotas pagrįstai.

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl trečiojo privalomojo nurodymo, nusprendė, kad Raubonių parkas negali laikyti dalies laukinių gyvūnų, nes jie buvo laikomi neturint teisėtų įsigijimo dokumentų, reikiamų leidimų laikyti gyvūnus ir komercinio naudojimo sertifikatų.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas paliktas nepakeistas ir nutartis neskundžiama.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai lapkritį įsiteisėjus nutarimams administracinio nusižengimo bylose konfiskavo ir išvežė iš Raubonių parko devynis neteisėtai laikomus gyvūnus – dvi rudąsias meškas, keturias paprastąsias lūšis, makaką, didįjį apuoką, miškinę kiaunę.