Kaunietis Jonas Rimdeika žvejoja Nemune ne vienerius metus. Tačiau vyras sakė, kad pagauta žuvis bus tik trąša pomidorams. Jos iš Nemuno nevalgo. Tačiau visai kitaip būdavo, kai čia buvo galima žvejoti lašišas. Jau beveik dešimtmetį Kauno centre tai daryti uždrausta.

„Ir kam uždraudė? Žuvys išneršia, tegul jos plaukioja. Aš pats pensijoj, kodėl turiu sėdėt? Ką, iš pensijos pragyvensi? Žuvytę pasigauni, čia po pomidoru, čia pasikepi“, – kalbėjo žvejys J. Rimdeika.

Žvejyba uždrausta, nes saugomos lašišos. Esą jų neršto metu jos būdavo masiškai išgaudomos ir taip mažinama populiacija. Tačiau Žvejų taryba, siūlanti atšaukti draudimą, sako, kad žuvų elgesys pasikeitė.

„Lašišos plaukia į intakus, ten stabteli, apsiuosto, kurį laiką pastovi ir plaukia į intakus. Hesas seniai pastatytas, lašišoms Neris gaunasi kaip Nemuno tąsa, jos praeina kiaurai“, – šnekėjo draudimo žvejoti naikinimo iniciatorius Romualdas Žilinskas.

Be to, pačiame centre galima pagauti įspūdingų žuvų.

„Ten kimba labai įvairi žuvis. Draugas pagavo 38 kilogramų šamą. Ten plėšrūnams gera vieta“, – sakė R. Žilinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita priežastis, kodėl draudimas atsirado – brakonieriavimas. Pasak žvejų, viduryje miesto pamatyti brakonierių dabar reikėtų labai pasistengti.

„Vidury miesto atsistos kažkas ir brakonieriaus, čia įžūlumo reikia turėt didžiausio“, – teigė R. Žilinskas.

Aplinkosaugininkai pritaria, kad nors brakonieriavimo atvejų pasitaiko, tačiau jau gerokai mažiau.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės bando piktybiškai žvejoti, bet tokių atvejų mažėja. Nėra, kad būtų reikšminga žala gamtai“, – nurodė  Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.

Žvejai sako, kad dauguma žuvų pagaunamos ir paleidžiamos, nes Nemunas užterštas ir dažniausiai maistui tokia žuvis netinkama.

Anksčiau masiškai gaudydami lašišas brakonieriai jas žalodavo.

„Žuvis sugaunama už kūno. Dažniausiai naudojami trišakiai dideli kabliai, dalis sugaunama, dalis sužalojama. Draudimo tikslas buvo – apriboti žvejybą toje teritorijoje, kad nebūtų lašišinių žuvų žalojami ištekliai“, – šnekėjo D. Jurevičius.

Tačiau dabar tikinama, kad situacija pasikeitė.

„Reikšmingos žalos gamtai turėtų nebūti, jeigu vienas kitas atvejis pasitaikys, tas pats ir šiandien yra“, – kalbėjo D. Jurevičius.

Pasak ministerijos, priežasčių draudimą vis dar palikti galiojantį nebeliko.

„Tikimės, kad iki to draudimo, kuris turėtų įsigaliot liepos pirmą dieną, turėtų būti atšauktas ir jau šiais metais nebegalios. Jau šiek tiek keičiasi požiūris į pačius žvejus. Tikimasi, kad jie laikysis reikalavimų“, – pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistas Povilas Paukštė.

Jeigu draudimas žvejoti Kauno centre bus panaikintas, nuo liepos bus galima žvejoti nuo Santakos iki Žiemos uosto.

Azijietiški blyneliai iš vandenyje pamirkytų ryžių paplotėlių su daugybe vasariškų ingredientų yra tai, ko reikia, jei norite nustebinti svečius ar artimuosius! Jie pagaminami nesunkiai ir ypač patiks tiems, kurie mėgsta netradicinius derinius, pavyzdžiui, šitake grybus, rūkytą anties filė bei mango vaisių. O ar ragautojai „Kulinarinio detektyvo“ rubrikoje sugebės atspėti blyneliams panaudotus ingredientus, pamatysime jau šio sekmadienio laidoje.

Kitoje, „Vasaros hito“ rubrikoje, Robertas parodys, kaip itin lengvai ir greitai išsikepti didįjį jūros ešerį. Pagaminimas išties nesudėtingas: svarbiausia tinkamai paruošti žuvį prieš kepimą. Kad patiekalas slepia daugybę netikėtų skonių, įsitikins ir laidos svečiai – maisto atliekų tvarkymo įmonės vadovas Vytautas Keršys ir logistikos vadovas Aurimas Šeikis.

Pastarieji laidoje pasidalins patarimais, kaip turėtume elgtis, kad išmestume kuo mažiau maisto. Svečiai siūlys pirkti tik tiek maisto, kiek ketinate jo suvartoti, ir niekuomet neiti į parduotuvę alkaniems. Taip pat jie papasakos ir apie tolimesnį maisto kelią – V. Keršys ir A. Šeikis žiūrovams atskleis, kaip iš maisto atliekų pagaminama elektra ir šiluma, bei papasakos, kad nuo 2024 m. visi namų ūkiai Lietuvoje jau turės rūšiuoti maisto atliekas. Anot pašnekovų, panašus projektas jau buvo vykdytas Šiauliuose: 1000 namų ūkių buvo įsitraukę į šį procesą ir pilotinis projektas pavyko! Tereikia prie tokio gyvenimo pokyčio priprasti.

TV3 nuotr.

O jei norite pasigaminti vieną iš Roberto receptų, ingredientus skubėkite žymėtis jau dabar!

Jūros ešerio su daržovėmis patiekalui reikės:

1 kg 200 g didžiojo jūros ešerio;

20 g baziliko padažo;

10 g raudonėlio;

5 skiltelių česnako;

350 g kuskuso kruopų;

60 g baklažano;

0,5 vnt. mango;

1 vnt. pankolio;

1 vnt. baby (mažos) cukinijos;

100 g geltonos cukinijos;

1 vnt. paprikos;

2 vnt. raudono jelapeno;

2 vnt. žalio jelapeno;

2 vnt. pomidorų;

80 g sviesto;

100 ml citrinos sulčių;

30 g austrių padažo;

100 g saldžiarūgščio padažo;

šiek tiek rudo cukraus;

druskos pagal skonį;

citrininių pipirų pagal skonį.

Gamybos procesas:

Pirmiausiai užkaiskite vandenį, kuriame virs kuskuso kruopos, o tuomet pradėkite marinuoti žuvį: apšlakstykite ją aliejumi, berkite citrininių pipirų prieskonių, pridėkite baziliko padažo. Susmulkinus raudonėlį bei česnaką, apibarstykite jais žuvį, užpilkite dar šiek tiek aliejaus ir kruopščiai įtrinkite ingredientus. Įdėję žuvį į skardą, kepkite ją orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį.

Kai užvirs vanduo, suberkite kuskuso kruopas. Tuomet paruoškite garnyrą: baklažaną, nuluptą mangą bei pankolį supjaustykite kubeliais, susmulkinkite česnaką, griežinėliais supjaustykite cukinijas. Šias daržoves sudėkite į įkaitintą keptuvę ir apkepkite.

Pradėkite ruošti kitas daržoves: kubeliais supjaustykite papriką bei raudoną ir žalią jelapenus. Nulupę žievelę, supjaustykite pomidorus ir viską sudėkite į keptuvę. Pagardinę sviestu ir citrininiais pipirais, daržoves apibarstykite ruduoju cukrumi, įpilkite citrinos sulčių, austrių bei saldžiarūgštį padažus. Į keptuvę sudėkite išvirtas kuskuso kruopas ir viską gerai išmaišykite. Tuomet ant lėkštėje esančio garnyro uždėkite iškeptą žuvį, padekoruokite jelapenu ir sezamo sėklomis.

„Tai didelis žingsnis į priekį, kuris dar labiau įprasmina aktyvėjantį mūsų tautų bendradarbiavimą ir atveria dar daugiau galimybių mūsų valstybių maisto pramonėms verslams, o didesnė įvairovė lietuviškų maisto produktų bus prieinama taivaniečiams“ – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius sakė, kad tikimasi, jog Taivano rinka dar šiais metais bus pasiekiama daugiau Lietuvos įmonių.

Šiuo metu siekiama atverti lietuviškos jautienos eksportą į Taivaną. Tikimasi, kad šį procesą  pavyks pabaigti iki metų pabaigos.

Eksportuoti į Taivaną ketina 14 Lietuvos pieno gamintojų, viena kiaušinių gamintoja ir penkios šalies žuvininkystės įmonės.

Karageliškių stovyklavietėje bus įžuvinta 5 tūkst. eršketų metinukų.

Žuvys paaugintos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje.

Ministerijos teigimu, Lietuva yra viena aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų Baltijos šalyse. Patvirtinus nacionalinę šių žuvų išteklių atkūrimo programą, jos auginamos nuo lervutės iki reproduktoriaus žuvivaisos skyriuje Rusnėje.

Į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie šias žuvis.

Per dešimt metų Lietuvos upėse jau įveista per 265 tūkst. aštriašnipių eršketų.

Šių metų pavasarį aštriašnipių eršketų metinukų papildytos Neries iš Šventosios upės. Iki spalio mėnesio pabaigos bus paleista dar 25 tūkst. eršketukų.

Jų lervutes pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Kitąmet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. aštriašnipių eršketų lervučių.

Vidutinis šią savaitę į Neries upę išleidžiamų aštriašnipių eršketų svoris apie 30 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.

Ši žuvų rūšis 2011 metais įtraukta į Lietuvoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą bei yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

„Smagu, kad po dvejų metų pertraukos susigrąžinome gardžią Neringos žvejų šventę. Šalia tradicinių veiklų, „Žiobrinėms“ ruošiasi Neringos kavinės ir restoranai. Šventės programa praturtinama ir nuo karo Ukrainoje pabėgusių Neringoje apsistojusių ukrainiečių paruoštomis vaišėmis. Ragaudami ant laužo pačių išsikeptų žiobrių bei ukrainietiškos virtuvės patiekalų, turėsime galimybę paaukoti ir taip prisėdėti prie sunkumus išgyvenančių Ukrainos žmonių gerovės“, – sakė renginį organizuojančio Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Neringos žvejai bei žuvies prekiautojai, kavinės ir restoranai, „Žiobrinėms“ ruošiantys ypatingus žuvies patiekalus, susijungė į gastronominį maršrutą „Ir pakeliausi, ir paragausi...“. Jame – ir šviežios žuvies, Kuršių marių starkio ar ungurio patiekalai, ir įvairios gurmaniškos staigmenos: žuvies straganinos, takai, žuvainiai ar žuvies šonkauliai. Visose Neringos gyvenvietėse bus prekiaujama rūkyta žuvimi. Gastronominis žemėlapis platinamas turizmo informacijos centruose Nidoje ir Juodkrantėje, elektroninė versija – svetainėje www.visitneringa.com.

Visą šventinį savaitgalį Nidoje bus galima pasidairyti amatų, tautodailės dirbinių ir maisto mugėje. „Žiobrinių“ šventės atidarymas ir tradicinis žiobrių kepimas ant laužo vyks balandžio 30 d., šeštadienį, nuo 12 val., pievoje prie Nidos uosto.

Šeštadienį Nidoje organizuojamos ir įvairios mokomosios, kūrybinės, aktyvaus laisvalaikio veiklos.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ archyvo ir A. Kundroto nuotr.

Nidos žvejo etnografinėje sodyboje bus galima susipažinti su šio krašto žvejų kasdienybe ir jų pomėgiais. Edukacijoje „Žuvų pinklės“ išgirsti, kokios žuvys įplaukia į žvejų tinklus Kuršių mariose.

„Žiobrinių“ šventėje bus galima sužinoti ir apie gintaro gavybos, apdirbimo paslaptis, apsilankyti keramikos dirbtuvėse ar išmėginti karštų akmenų terapiją.

Multimedijos menininkas Augustinas Našlėnas pristatys pažintinį-edukacinį filmą „Baltų pasaulėvaizdžio ženklai“. Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas puoselėjantis „Vinetu kaimas“ kvies į „Būgnų ratą“. Vyks šokių mokymai, kovos šaškių, šachmatų, mini golfo bei stalo teniso turnyruose.

Šventės atmosferą kurs liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, folkloro ansamblis „Giedružė“.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjus Kuršių nerijos nacionalinis parkas kvies į žygį „Parnidžio takais“. Ukrainiečiams organizuojamas pažintinis žygis Nidoje. Jį rusų kalba ves žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka (žygiams būtina išankstinė registracija www.visitneringa.com).

Norintys iš Neringos namo parsivežti įkvėpimo ir originalių žuvies patiekalų receptų, kviečiami užsukti į Neringos savivaldybės V. Miliūno bibliotekoje veikiančią ekspoziciją „Iš receptų knygos“. Daugiau informacijos: www.visitneringa.com.

„Turbūt jau paskutinį kartą šį sezoną užlipti ant ledo – didžiulis malonumas“, – patikina sukaktuvininkas.

Pirmą kartą meškerę į rankas D. Martinaitis paėmė dar vaikystėje. Tuo metu savaitgaliais šviesaus atminimo tėtis vienintelį sūnų nusiveždavo prie Trakų rajone esančio Akmenos ežero. Čia, galima sakyti, ir užgimė būsimo pramogų pasaulio grando meilė gamtai.

Bambukinė meškerė ir valas – pirmieji D. Martinaičio žvejybos įrankiai, ne kartą atnešę sėkmę ir nudžiuginę laimikiu. Paaugęs jis žvejybos įgūdžius lavino senelių gimtinėje, Joniškio rajone. Pirmąją didesnę žuvį – lydeką – D. Martinaitis pagavo būdamas šeštokas, o dar po kelerių metų jis jau „apžvejodavo“ į smulkmenas dėmesio nekreipiantį tėtį.

„Buvau labai smalsus, mėgau eksperimentuoti, todėl tik sėdėti ir laukti man nepakako. Keisdavau kabliukus, valus, masalus. Pastebėjau, kad vieną dieną gali kibti ant sliekų, o jau kitą šis „skanėstas“ žuvų visai nebedomindavo. Todėl vis ieškojau, norėjau suprasti daugiau“, – pasakoja tris keturis skirtingus masalus prie vandens telkinio su savimi atsinešdavęs pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr.

D. Martinaitis neslepia, nors jam pavykdavo sugauti kelis kartus daugiau žuvies nei tėčiui, pastarojo kantrybė ir taktika kartais pasiteisindavo – laimikis būdavo stambesnis.

Žvejo karjerą sukaktuvininkas tęsė ir Vilniuje – Žirmūnuose, kur gyveno, buvo tvenkinukas, palepinantis smulkiomis, bet gardžiomis žuvelėmis.

Tiems, kas mažiau žino apie žvejybą, D. Martinaičio pasakojimas gali priminti „paukščių kalbą“ – pašnekovas, regis, viską žino apie žvejybos įrankius, technikas bei taktikas.

Jis užsimena vienu metu mėgęs spiningauti, o dabar besižavintis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis bei dugnine meškere.

D. Martinaitis yra žvejojęs įvairiausiuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose. Jo laimikių sąraše – 2,5 kilogramo svėręs šapalas, 5 kilogramų lydeka, 3 kilogramų karšis, po 1,5 kilogramo svėrusios raudės ar ungurys.

„Neturiu tikslo sužvejoti didžiausią žuvį. Man tiesiog patinka pats procesas. Kadangi esu gimęs po Žuvų ženklu, vertinu vienatvę bei vandenį. Žvejyboje man kompanija nebūtina“, – patikina sukaktuvininkas.

Ilgiausiai be pertraukos ir miego jis yra žvejojęs 28 valandas. Įdomu, pasak D. Martinaičio, yra naktinė žvejyba, kuomet, viliojami masalo kvapo, aplanko įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, kirstukai, pelės.

Žvejyba, anot pašnekovo, kartais būna ir pavojinga. Ypač žiemą, kuomet yra rizika įlūžti ant plonesnio ledo. Vyriškis neslepia – tai patirti jam teko kelis kartus. Nelaimės atveju svarbi pirmoji minutė, kol tarp drabužių dar yra oro tarpai bei neprisirinko vandens.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Tave, tarsi plūdurą, išstumia lauk. Tą akimirką turi atidurti ant ledo ir ridentis kuo toliau nuo lūžio vietos“, – paaiškina D. Martinaitis.

Kalbėdamas apie savo pomėgį jis pastebi, kad žvejai be reikalo nevertina jo pamėgtų žuvelių – aukšlių. Jei jas namo nešiesi maišelyje, pasak D. Martinaičio, žvynai patys nusitrina – tuomet belieka išdoroti laimikį ir juo mėgautis.

Žuvis jis kepa, rūko, vytina, džiovina. Pašnekovas žino ir daugybę lydekų, karosų, lašišų, karpių gaminimo receptų.

D.Martinaitis pasakoja, jog pasibaigus žiemos žvejybos sezonui jo laukia nauji darbai sode. Pastaruosius penkerius metus į sodininkystę pasinėręs vyriškis čia taip pat nėra naujokas – pats užsiaugina ne tik įvairias daržoves, bet ir arbūzus.

„O kadangi mano valdos yra netoli Neries, abu pomėgius – žemės ūkį ir žvejybą, puikiai galiu suderinti“, – sako gimtadienį šiandien švenčiantis renginių vedėjas.

Kartais norisi patiekalų, kuriuos valgant užlieja prisiminimai iš vaikystės, šiluma ir namų jaukumo jausmas. Šis patiekalas toks ir yra, tik veganiškas atitikmuo.

Jums reikės:

vieno pakelio tofu,

3–4 nori (jūržolių) lapų,

prieskonių žuviai,

2–3 vidutinių morkų,

maždaug tiek pat svogūnų, kiek ir morkų,

kelių šaukštų pomidorų padažo (arba pomidorų pastos),

stiklinės miltų,

džiūvėsėlių.

Kaip gaminti:

Pirmiausia nuspaudžiame vandenį iš tofu, netgi galime nusausinti rankšluostuku. Supjaustome tofu į tris dalis išilgai ir dar tas tris dalis per pusę, kad gautųsi trikampiukai, švelniai įpjauname keliais pjūviais kiekvieną trikampių kelis milimetrus iš abiejų pusių, tam, kad geriau įsimarinuotų. Tada ruošiame marinatą – maždaug stiklinę daržovių sultinio (jis intensyvesnis, nes naudojamas būtent marinatui), vieną nori lapą (marinatui galima naudoti ir kitas turimas jūržoles, pvz., jūros kopūstus) plakame su trintuvu, į gautą suplaktą mišinį dar dedame žuvų prieskonių, juos išmaišome ir merkiame ten tofu trikampiukus. Vertėtų marinuoti tofu šaldytuve bent 30 minučių arba dar geriau – per naktį. Jei turite, į marinatą po suplakimo galima dėti ir daugiau prieskonių tam, kad tofu įgautų daugiau skonio. Tinka: lauro lapai, petražolės, saliero šaknies arba lapų milteliai, česnako, svogūno milteliai arba šviesi miso pasta.

Ruošiame daržoves – kepame per stambią burokinę tarką sutarkuotas morkas, šiek tiek joms suminkštėjus, dedame supjaustytus svogūnus (galima ir griežinėliais, ir smulkiai), maišome, prieš baigiant kepti beriame druskos, pipirų ir pilame pomidorų padažą, išmaišome, leidžiame atvėsti.

Miltus išmaišome su šlakeliu tofu marinato, jei dar trūksta, dedame ten druskos, pipirų (dar papildomai tinka rūkytos saldžios paprikos milteliai, tačiau nebūtina), tešla turėtų gautis grietinės tirštumo. Pasiruošiame džiūvėsėlius. Imame marinuoto tofu gabalėlį, vyniojame į sukarpytą nori lapą, tam reikės kirpti nori lapą į keturias dalias ir vynioti nuo stačių kampų), mirkome į tešlą, tada į džiūvėsėlius (šįkart naudojami panko džiūvėsėliai, jie stambesni, bet galima naudoti bet kokius) ir kepame gerai įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių.

Tiekiame pailgame inde, morkų ir svogūnų patale. Patiekalas skanus ir šiltas, ir atvėsęs. Tokia žuvis-ne žuvis dar labai tinka su majonezo padažu arba su riešutų sviesto ir sojos padažu.

Skanaus!

Kilo silkės kaina

Lietuviai mėgsta silkę.

„Čia yra pagrindinis Kūčių patiekalas, visa Kūčių stalo piramidė statoma ant silkės“, – kalbėjo „Vyganto žuvies“ savininkas Vygantas Vilbikas.

Šventės be silkės – ne šventės. Jau dabar sostinės Halės turguje prie silkės – kukli, bet eilutė.

„Šiuo metu yra populiariausia klasikinė su galva, silpnai sūdyta. Visi žmonės ieško, kad būtų silpnai sūdyta ir riebi“, – sakė V. Vilbikas.

Svarbiausia lietuviams, kad nereikėtų žuvies doroti patiems, o jei pabodo silkė pataluose, šeimininkai raitojasi rankovės ir gamina silkę su obuoliais, net kepa blynus.

„Aš gaminau su grybais, labai skanu. Be to, su majonezu – labai gerai, skanu. Dar dariau blynukus“, – pasakojo viena moteris.

„Iš vakaro obuolius nulupu, apipilu cukrumi ir palaikau. Tą sirupą nupilu, tada pakepinu svogūnėlį, obuoliukus įdedu ir razinų, jeigu norisi. Skanu. Po to dar paimu buroką, iškepu orkaitėje mažyčius, apvalius rutuliukus. Supjaustau, tada silkutę uždedu ir agurkėlį tokį ploną. Ir pasmeigiu gražiu smeigtuku“, – receptais dalijosi kita.

Silkės brangsta apie 10–15 proc. Tai nėra kažkas baisiai nuostabaus.

„Šventėms su grybais. Mėgstamiausia, kultinė. Išverdu džiovintus grybukus, apkepu, sumalu ir po to su svogūnėliais. Ir maišau su silke“, – šnekėjo dar viena.

Lietuviai vis dažniau išdrįsta išbandyti naujus produktus ir skonius. Tačiau šiemet maisto eksperimentams patariama ruoštis iš anksto. Keliaujančius į prekybos centrus, žuvies gėrybių pardavėjai įspėja: savo maisto šedevrams šiemet išleisti teks tikrai daugiau.

„Labai prastas sezonas, dėl to silkė automatiškai brango. Pagrindiniai du sūdyti dalykai Lietuvoje yra sūdyta skumbrė ir sūdyta silkė. Žaliavos šiemet buvo mažai, tad kainos žymiai augo“, – teigė V. Vilbikas.

Pardavėjas sakė, kad silkė pas jį pabrango daugiau nei 20 proc. Prekybos centruose kainų šuolis gal kiek mažesnis, bet visgi fiksuojamas.

„Silkės brangsta apie 10–15 proc. Tai nėra kažkas baisiai nuostabaus, nes mūsų dažniausiai vartojama silkė yra silkė aliejuje. Aliejus ten sudaro apie 20 proc., o aliejus brango apie 80 proc.“, – komentavo „Pricer“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Tad, pavyzdžiui, prieš metus litras aliejaus kainavo eurą, o dabar jo kaina siekia kone du. Užsukę į parduotuvę, pokytį išvys ir žuvies skyriuje.

„Jeigu žiūrėtume į pigiausią silkę, tai ji kainavo už kilogramą kartu su aliejumi apie 3,30 Eur. Dabar mes turime apie 3,79 Eur. Tad kaina kilo apie 10–15 proc.“, – aiškino P. Čepkauskas.

K. Vanago / „BNS Foto“ nuotr.

Kasdien mėgautis nederėtų

Silkės kaina išaugo ir dėl pabrangusio plastiko. Bet gal tik sveikatos specialistai dėl to gali trinti rankomis. Po sočių švenčių tarsi iš gausybės rago pasipila sveikatos sutrikimai. Ypač paūmėja virškinamojo trakto problemos. Ne paslaptis, kad ir silkė gali būti prie to uodegą prikišusi.

Jeigu per šventes nejudėsime, tai tikrai galime tapti silke pataluose.

„Silkė, kokia ji bebūtų skani, įvairiai paruošta, vis tiek ji neturi būti valgoma tris kartus per dieną ir tik silkė“, – tvirtino profesorius Rimantas Stukas.

Profesorius juokavo: taip dažnai silkute mėgautis pavyktų tik tuo atveju, jei silkę mes valgytume be jokių pagardų, aliejaus, ypač majonezo. Bet koks lietuvis silkę taip valgo?

„Silkė iš tikrųjų yra nepriskiriama kasdieniniam maisto patiekalui. Tai yra daugiau šventinis, išskirtinis patiekalas, nes bet kokiu atveju joje yra daug mineralinės medžiagos natrio, kuris daugeliui gali ir arterinį kraujospūdį užkelti. O jeigu yra patiekalas su majonezu, jau yra riebalai“, – tikino R. Stukas.

Tad silkę šventiniu laikotarpiu reikia valgyti saikingai. Čia tinka auksinė taisyklė – geriau mažiau, bet įvairiau.

„Tiek įvairiausių variantų, tiek įvairių patiekalų yra su silke ir ne visi yra labai riebūs ir ne visi yra labai kaloringi. Jei mes marinuotą silkę su svogūnais valgysime, tai tikrai mes gausime tą gryną silkę. Bet kartais tai neįdomu, norisi silkės pataluose arba dar kokios“, – sakė profesorius.

Ir pridūrė: svarbiausia – nepamiršti kartais pakilti nuo stalo.

„Patiems silkėmis tikrai nereikėtų tapti. Reikėtų stengtis kiek galima aktyviau, nes jeigu per šventes nejudėsime, tai tikrai galime tapti silke pataluose“, – juokavo R. Stukas.