Tiesiogiai kreipdamasis į Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir Izraelio pasiuntinį Varšuvoje, D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien jūs išbandote šį solidarumą. Tragiškas išpuolis prieš savanorius ir jūsų reakcija kelia suprantamą pyktį.“

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, per smūgį žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri remiasi plačiu šaltinių tinklu Sirijoje, sakė, kad „patvirtino, jog per Izraelio smūgį Damaske žuvo aukšto rango lyderis, kuris buvo „Quds“ pajėgų vadas Sirijoje ir Libane, du iraniečiai patarėjai ir penki Irano revoliucijos gvardijos nariai“.

Irano valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad per Izraelio smūgius Sirijos sostinėje žuvo IRGC aukšto rango vadas.

Naujienų agentūros AFP korespondentas iš įvykio vietos patvirtino, kad šalia konsulato esantis pastatas prabangiame Damasko rajone buvo sulygintas su žeme.

„Izraelio raketos [...] sugriovė Irano ambasados priestatą [...] Damaske, žuvo aštuoni žmonės“, – sakė SOHR.

„Irano Islamo Respublikos ambasadorius Damaske Hosseinas Akbari (Hoseinas Akbaris) ir jo šeima per Izraelio ataką nenukentėjo“, – teigė Irano naujienų agentūra „Nour“.

Griežtai smerkiame šį bjaurų teroristinį išpuolį, kurio taikiniu tapo Irano konsulato pastatas Damaske ir per kurį žuvo daug nekaltų žmonių.

Tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad žuvo Mohammadas Reza Zahedi (Mohamadas Reza Zahedis), vienas iš IRGC užsienio operacijų padalinio – „Quds“ (Jeruzalės) pajėgų – vyresniųjų vadų.

Tuo metu Sirijos gynybos ministerija pranešė, kad Izraelio antskrydžiai Damaske pirmadienį „sugriovė visą pastatą, žuvo ar buvo sužeisti visi jame buvę žmonės“.

„Priešas Izraelis surengė oro smūgius iš okupuotų Sirijos Golano kalnų pusės, taikydamasis į Irano konsulato pastatą Damaske“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad tebevyksta „kūnų paieškos ir sužeistųjų gelbėjimo iš po griuvėsių darbai.“

Sirijos užsienio reikalų ministras Faisalas Mekdadas pasmerkė Izraelio smūgį ir tvirtino, kad išpuolis neturės įtakos abiejų sąjungininkių ryšiams.

„Griežtai smerkiame šį bjaurų teroristinį išpuolį, kurio taikiniu tapo Irano konsulato pastatas Damaske ir per kurį žuvo daug nekaltų žmonių“, – sakoma F. Mekdado pareiškime, kurį perdavė Sirijos oficialioji naujienų agentūra SANA.

Įvykio vietoje esantis AFP korespondentas sakė, kad ministras apsilankė išpuolio vietoje.

„Izraelio okupacinis darinys negalės paveikti Irano ir Sirijos ryšių“, – pridūrė F. Mekdadas.

Izraelis, kuris ne kartą sakė, kad neleis nesutaikomam priešininkui Iranui stiprinti savo pozicijų Sirijoje, šio pranešimo kol kas nekomentavo.

Rusijos tyrimų komiteto, tiriančio didelius nusikaltimus, vietos padalinys pranešė, kad valstybinės švietimo agentūros vadovo pavaduotojas žuvo, kai pirmadienio popietę „automobilyje detonavo nenustatytas įtaisas“.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, per, panašu, Kyjivo arba Ukrainą remiančių pajėgų surengtus išpuolius Rytų Ukrainoje žuvo ne vienas Maskvos paskirtas pareigūnas.

Tyrimų komitetas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti šviesios spalvos visureigis su išdaužytais langais ir durimis bei nuolaužos, išsimėčiusios Luhansko srityje esančiame Starobilske.

„Įvykio aplinkybės ir nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys nustatinėjami“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad pradėtas tyrimas dėl „teroristinio akto“.

Savivaldybės vadovas Vladimiras Černevas sakė, kad nukentėjusysis yra Luhansko pareigūnas Valerijus Čaika.

„Mūsų bendražygis mirė“, – rašė jis „Telegram“ žinutėje, ragindamas gyventojus būti atidžius ir pranešti valdžios institucijoms apie bet kokią įtartiną veiklą.

Luhanskas yra vienas iš keturių Rytų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.

Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Kraupi ir sukrečianti žinia – apšaudant Odesą žuvo Sergejus Tetiukhinas – nuostabus žmogus, ištikimas ir patikimas mano bičiulis, tikras Ukrainos ir mūsų mylimos Odesos patriotas, jautrus ir mylintis vyras, nuostabus tėtis. Būdamas Odesos vicemeru, ryžtingai pasirinko kario kelią, pasišventė kovai, palikęs santykinai saugesnį valdininko postą. Jis žuvo poste, atlikdamas kario pareigą. Mus siejo ilgametė ir labai nuoširdi draugystė, prasminga Klaipėdos ir Odesos miestų bendradarbiavimo istorija, o Odesos širdis – inkaras Odesos alėjoje Klaipėdoje – tai buvo būtent jo idėja ir jis atvežė jį mums į Klaipėdą. Nuo šiandien man tas inkaras bus simbolinis paminklas Sergejui“, – rašė buvęs meras.

2022-ųjų vasarą į uostamiestį tuomečiai Odesos mero pavaduotojai S. Tetiuchinas ir Dmitrijus Žemanas atvežė minėtą skulptūrą, ji buvo pastatyta Melnragėje prie Odesos promenados.

Skulptūra išlieta iš bronzos, jos aukštis siekia apie du metrus, o svoris – 120–130 kg. Prie jos taip pat speciali lentelė su užrašu, žyminčiu, kad tai – Odesos dovana Klaipėdai.

Šia dovana vicemerai išreiškė nuoširdžią padėką odesiečių ir Odesos mero vardu už uostamiesčio teikiamą pagalbą, kurios karo siaubiamai Ukrainai labai reikia.

2022 m. liepą susitikimo su V. Grubliausku metu S. Tetiuchinas teigė, kad vienas pirmųjų miestų, kuris sureagavo į pagalbos prašymus prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022-ųjų vasario 24-ąją, buvo Klaipėda, vėliau padėjusi dar ne kartą. Tad ši dovana – padėkos gestas ir priminimas, kad tokios dovanos dovanojamos tik Europos miestams – Odesos partneriams.

Maratonininkas kartu su savo treneriu Gervaisu Hakizimana žuvo sekmadienį, apie 23 val. vietos laiku, Kenijoje.

K. Kiptumas pats vairavo automobilį. Anot policijos, transporto priemonė apsivertė ir abu vyrai žuvo vietoje. Trečioji keleivė – moteris – buvo sužeista ir išgabenta į ligoninę.

2023 m. spalį Čikagoje K. Kiptumas pagerino Eliudo Kipchoge rekordą – 42 km įveikė per dvi valandas ir 35 sekundes.

Dar praėjusią savaitę jo komanda paskelbė, kad Roterdamo maratone jis bandys nubėgti distanciją per mažiau nei dvi valandas.

Dviejų vaikų tėvas išgarsėjo greitai – pirmą pilną maratoną jis įveikė tik 2022 m.

K. Kiptumas dalyvavo pirmosiose didelėse varžybose 2018 m. Tada jis bėgo su skolintais batais, nes negalėjo sau leisti jų nusipirkti.

Jo treneris 36 metų G. Hakizimana buvo išėjęs į pensiją Ruandos bėgikas. Praėjusiais metais jis padėjo K. Kiptumui siekti pasaulio rekordo.

„Pažinojau jį, kai jis buvo mažas berniukas, basas ganė gyvulius“, – sakė G. Hakizimana.

Pagerbdamas K. Kiptumą, Kenijos sporto ministras Ababu Namwamba platformoje „X“ rašė: „Siaubinga! Kenija prarado ypatingą brangakmenį. Neturiu žodžių“.

Pasaulio lengvosios atletikos prezidentas Sebastianas Coe sakė, kad K. Kiptumas buvo „neįtikėtinas sportininkas, paliekantis neįtikėtiną palikimą“.

„Su dideliu apgailestavimu pranešame apie buvusio Čilės Respublikos prezidento žūtį“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad 74-erių S. Pinera žuvo Ranke – atostogautojų pamėgtoje vietoje už maždaug 920 km į pietus nuo Santjago.

Kiti trys sraigtasparnyje buvę žmonės išgyveno.

S. Pinera prezidento poste dirbo 2010–2014 metais ir 2018–2022 metais.

Jis buvo pirmasis dešiniojo sparno lyderis, išrinktas po 1973–1990 metų Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) diktatūros.

„Jis bus tinkamai pagerbtas ir sulauks pripažinimo, kurio nusipelnė“, – sužinojusi apie S. Pineros mirtį sakė vidaus reikalų ministrė Carolina Toha (Karolina Toha), priklausanti kairiųjų pažiūrų prezidento Gabrielio Borico (Gabrielio Boriko) vyriausybei.

S. Pinera dažnai skraidydavo nuosavu sraigtasparniu, buvo šalies nacionalinės oro linijų bendrovės akcininkas, turėjo televizijos tinklo ir kitų įmonių akcijų.

Žurnalas „Forbes“ apskaičiavo, kad jo grynasis turtas siekia 2,4 mlrd. dolerių (2,23 mlrd. eurų).

Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“.

„Kaip pranešė Rusijos socialiniai tinklai, buvo likviduota dešimt Rusijos kariškių, tarp jų – aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad dvi raketos pataikė į 38-ojo aviacijos pulko vadavietę, o dar viena raketa atakavo aerodromo ryšių punktą.

Taip pat pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sparnuotąsias raketas paleido rusams netikėtais maršrutais: daugelis jų skriejo virš Juodosios jūros vandens paviršiaus.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 31 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė dar vieną sėkmingą smūgį priešui – jos atakavo Belbeko aerodromą laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas padėkojo visiems šios operacijos dalyviams.

Sunkiai sužalota 32 metų Melissa Hoskins buvo nuvežta į Adelaidės (Australija) ligoninę, kur vėliau ir mirė.

Australijos policija sulaikė R. Dennisą, kuris, kaip įtariama, vairavo automobilį, partrenkusį garsią dviratininkę.

Pasak nacionalinio Australijos transliuotojo ABC, 33 metų R. Dennisas, taip pat dviratininkas, buvęs olimpietis ir pasaulio čempionas, buvo apkaltintas pavojingu vairavimu ir vairavimu, kuris galimai sukėlė pavojų gyvybei.

Anot policijos, M. Hoskins gruodžio 31 d. užšoko ant automobilio variklio dangčio ir sugriebė durų rankeną, kol R. Dennisas važiavo. Tada ji nukrito ant žemės, praneša „The Adelaide Advertiser“.

Moteris, įtariama, buvo tempiama gatve.

Kaip rašo „The Independent“, australų pora susituokė 2018 m. ir turėjo du vaikus.

Likus vos šešioms dienoms iki incidento, R. Dennisas savo instagramo paskyroje paskelbė Kalėdų dieną švenčiančios šeimos nuotrauką ir palinkėjo visiems linksmų Kalėdų.

R. Denniso instagramo nuotr.

Prieš paskelbdama apie pasitraukimą iš dviračių sporto 2017 m., M. Hoskins 2012 ir 2016 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse, o 2015 m. pasaulio čempionate komandinio persekiojimo trasoje laimėjo aukso medalį.

R. Dennisas iškovojo aukso medalius komandinio persekiojimo rungtyje 2010 ir 2011 m. pasaulio čempionatuose. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse jis iškovojo sidabrą, o 2020 m. Tokijuje – bronzą.