Seimo opozicijos atstovai ir atrankoje dalyvavę kiti pretendentai kelia abejonių dėl viso proceso skaidrumo.
„Tikrai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Abejonių dėl skaidrumo kelia faktas, kad dirbantis viceministras tuo metu, kai du Teisingumo ministerijos departamentų vadovai buvo (atrankos) komisijos nariai, dalyvauja ir laimi. Pergalė palieka tam tikrų galimybių abejoti, ar tikrai tvarkingai atranka organizuojama“, – antrino minėtoje atrankoje dalyvavęs buvęs vidaus reikalų ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
Aprašas – atgaline data
R. Šukio teigimu, atranka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narių ir pirmininko pareigas paskelbta gruodžio pabaigoje. Dokumentus pretendentai turėjo pateikti iki sausio 15 dienos.
Vasario 20 dieną teisingumo ministras Elvinas Jankevičius patvirtino aprašą, kaip turėtų būti vykdoma minėta atranka.
R. Šukio teigimu, atgaline data sureglamentuota tai, kas prieš du mėnesius buvo įvykę – reikalavimai pretendentams, terminai, kada pateikti dokumentus, kokius dokumentus pristatyti ir pan.
Kovo 6 dieną Teisingumo ministerijoje surengtas pokalbis su pretendentais.
Atrankos komisiją sudarė du Teisingumo ministerijos, du Vyriausybės kanceliarijos ir vienas Mokestinių ginčų komisijos darbuotojas.
„Galima daryti prielaidą, kad būdamas viceministru (...), galėjo žinoti klausimus“, – BNS sakė J. Sabatauskas.
Pergalė palieka tam tikrų galimybių abejoti, ar tikrai tvarkingai atranka organizuojama.
„Jeigu nori (dalyvauti – BNS), išeik iš viceministrų ir tada dalyvauk atrankoje“, – pridūrė jis.
R. Šukio duomenimis, į septynis centrinės Lietuvos administracinių ginčų komisijos, įsikūrusios Vilniuje, narius pretendavo 28 asmenys.
„Kai paskelbė rezultatus, paaiškėjo, kad geriausiai iš visų atrankos dalyvių, daugiausia balų surinko, todėl pagal nuostatus bus siūlomas į komisijos pirmininkus, Žydrūnas Plytnikas“, – BNS pasakojo R. Šukys.
Jo įsitikinimu, teisingumo viceministrą vertinę departamentų vadovai pagal savo darbo funkcijas yra jam pavaldūs, todėl jo laimėjimas meta šešėlį dėl sąžiningos atrankos.
Atranka – neprivaloma
Teisingumo ministras E. Jankevičius savo ruožtu BNS teigė, kad atranka į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius yra neprivaloma, todėl jos pateikti vertinimai taip pat nėra įpareigojantys.
„Negalima pasakyti, kad kas nors buvo atrinktas. Kadangi pretendentų buvo labai daug ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, aš paprašiau keleto žmonių, kad jie pateiktų savo rekomendacijas, patikrintų dalyvaujančių asmenų žinias. Tą jie ir padarė“, – BNS aiškino ministras.
Pagal įstatymą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, jo pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras Vyriausybei teikia teisingumo ministras.
„Atranka yra rekomendacinio pobūdžio. Tai net negalima vadinti atranka, tiesiog paprašiau komisijos įvertinti žinias, – pabrėžė E. Jankevičius. – Vienam man peržiūrėti 50 ar 60 asmenų nebuvo įmanoma. Natūralu, kad paprašiau pagalbos.“
Ministro teigimu, viceministro Ž. Plytniko žinias vertino jam nepavaldūs Teisingumo ministerijos darbuotojai.
„Posėdžio metu konsultuotasi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, ar gali, ar negali (vertinti viceministrą – BNS). VTEK atsakė teigiamai“, – tvirtino E. Jankevičius.
Ž. Plytnikas taip pat sakė, kad atrankos komisijoje dalyvavę Teisingumo ministerijos darbuotojai jam nėra pavaldūs.
„(...) nebuvo nė vieno man pavaldaus asmens, plius iš Vyriausybės buvo, plius Mokestinių ginčų komisijos atstovas. Nė vienas man nėra pavaldus“, – pabrėžė jis.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį, kad atranka į komisijos narius neprivaloma, todėl jos buvimas priduoda daugiau skaidrumo pačiam procesui.
„Neturiu, ką komentuoti: buvo atranka, buvo komisija, ir viskas“, – į detalesnius aiškinimus nesileido Ž. Plytnikas.
Neturiu, ką komentuoti: buvo atranka, buvo komisija, ir viskas.
„Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti konkursuose, viceministras, išeina, ne žmogus?“ – sakė jis, paklaustas, kodėl nusprendė pretenduoti į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius.
Ši komisija yra ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo institucija. Ji nagrinėja skundus, prašymus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje.
Lietuvos administracinių ginčų komisija turi teritorinius padalinius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Pasak R. Šukio, Seime svarstomas projektas išplėsti komisijos įgaliojimų ribas. Jo teigimu, jai norima priskirti nagrinėti ir tarnybinius ginčus, kai valstybės tarnautojas, pareigūnas dėl tarnybinių nuobaudų, atleidimo, dėl konkursų rezultatų privalės kreiptis į Administracinių ginčų komisiją.
Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi ketveriems metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš septynių narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš penkių narių.
Šios komisijos kadencija baigiasi kovo 29 dieną.
