„Aš visiškai įsitikinęs, kad prokuratūra pagal tuo metu buvusią situaciją atliko tinkamus veiksmus, nebuvo tai, kad prokuratūra pasyviai tik stebėtų gavusi tokią informaciją“, – sakė E. Pašilis, trečiadienį liudijęs pranešėjo istoriją tiriančia Seimo komisijai.

Jis taip pat teigė, jog tinkamiausia įvertinti gautai medžiagai institucija tuo metu atrodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri ir pradėjo devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą. Pasak buvusio prokuroro, jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Dabartinis Registrų centro Teisės departamento vadovas Žydrūnas Radišauskas, tiriamų įvykių metu buvęs generalinio prokuroro pavaduotoju, teigė, jog medžiagą nuspręsta perduoti atgal STT, nes būtent ji galėjo atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Buvęs generalinis prokuroras teigė, kad perduota medžiaga buvo pakankama suteikti pranešėjui šį statusą ir apsaugą, o jo pateiktą informaciją tinkamiausia atrodė vertinti STT.

„Buvo pakankamai duomenų asmenį pripažinti pranešėju ir, atsižvelgiant į pačios informacijos jautrumą ir suformuluotų abejonių, kad gal gali būti padarytos nusikalstamos veikos, informacija patikrinti buvo perduota STT“, – sakė E. Pašilis.

„STT (buvo – BNS) tinkamiausia ir profesionaliausia institucija, mes manėm, kad šitą darbą profesionaliau atliktų šita tarnyba“, – pažymėjo jis.

Pasak buvusio prokuratūros vadovo, kriminalinės žvalgybos tyrimas vėliau buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių Baudžiamojo kodekso prasme, o buvo galima kalbėti apie tarnybinius pažeidimus.

„Pati baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, o kriminalinės žvalgybos veiksmai (reglamentuojami – BNS) dar labiau nei baudžiamoji atsakomybė, tik griežtai numatytais atvejais“, – sakė E. Pašilis.

Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymas labai griežtai apibrėžia, kada kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas nepasiekus kriminalinės žvalgybos tikslų, arba kada pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Ž. Radišauskas: nusikalstamos veikos nenustatyta

Pranešėjo istorijai aiškintis sukurta Seimo laikinoji komisija trečiadienį prieš E. Pašilio liudijimą išklausė Ž. Radišausko paaiškinimus, kokie veiksmai prokuratūroje atlikti gavus pranešėjo informaciją.

Pasak Ž. Radišausko, ši informacija Generalinę prokuratūrą pasiekė iš STT, pateko jam, o šis informaciją perdavė generaliniam prokurorui, vėliau priėmusiam sprendimą ją perduoti atgal STT.

I. Gelūno/BNS nuotr.

„Tos veikos, kurios kreipimesi buvo įvardytos, atitiko požymius apysunkių nusikaltimų ir, mūsų nuomone, sudarė pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kas ir buvo padaryta“, – liudijo Ž. Radišauskas.

Klausime, kokios nusikalstamos veikos požymiai buvo matyti, Ž. Radišauskas teigė, jog „buvo galima kalbėti apie piktnaudžiavimo tarnyba veiką“.

Pasak buvusio prokuroro, kriminalinės žvalgybos tyrimas truko devynis mėnesius ir buvo nutrauktas 2020 metų vasarį, nes nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

„Perdavus tą informaciją tikrinti STT ir jai pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimą, aplinkybės patikrinti tą informaciją niekaip nebuvo apribotos. Nustačius požymius nusikalstamos veikos, privalu pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip žinia, kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo nutrauktas“, – kalbėjo buvęs vienas prokuratūros vadovų.

Pasak jo, kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas dviem atvejais – tuo pagrindu, kai ta informacija nepasitvirtina, arba tęsiant tyrimą neįmanoma pasiekti įstatyme nustatytų tikslų.

Anot Ž. Radišausko, pagrindo abejoti atliktų veiksmų vertinimu nebuvo, buvo priimtas sprendimas apie pasibaigusį kriminalinės žvalgybos tyrimą informuoti pranešėją, o tai ir buvo padaryta.

Vertindamas prokuratūros vaidmenį šioje istorijoje, Ž. Radišauskas sakė manantis, kad „prokuratūra tikrai padarė viską, kas jai priklausė pagal teisės aktus“.

Komisija trečiadienį dar planuoja išklausyti buvusį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį.

Tyrimas Seime vyksta antrą kartą

Seimas spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai, išvadas ji turi pateikti iki kovo 10 dienos.

Komisiją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.

Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

Ž. Radišauskas prie Registrų centro vadovų komandos prisijungė šią savaitę.

Naujasis Registrų centro Teisės departamento vadovas turi sukaupęs ilgametę patirtį dirbdamas prokuratūroje – ėjo prokuroro pareigas Vilniaus apylinkės, apygardos ir Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Pastaruosius 10 metų Ž. Radišauskas užėmė vadovaujamas pareigas – dirbo Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju.

Ž. Radišauskas Registrų centro Teisės departamento vadovo pareigose pakeitė iki tol šias pareigas ėjusią Ingridą Danėlienę, kuri nusprendė karjerą tęsti už įmonės ribų, sakoma pranešime.

Registrų centras tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – valstybės registrus ir informacines sistemas – ir tai darydamas vadovaujasi Vyriausybės bei sistemų valdytojų (skirtingų valstybės institucijų) nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu Registrų centras prižiūri 11 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų bei nuolatos teikia pasiūlymus jų valdytojams dėl registrų ir sistemų atnaujinimo, taip pat pagal poreikį diegia valdytojų patvirtintus registrų ir sistemų modernizavimo sprendimus.

Pasak Ž. Radišausko, pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl galimų nusikaltimų prieš vaikus buvo išaugę 2017 metais, kuomet įsigaliojo po sumušto vaiko mirties priimtas fizines bausmes uždraudęs įstatymas.

2018-aisiais ir užregistruotų nusikalstamų veikų, ir pradėtų ikiteisminių tyrimų sumažėjo iki 2016 metų lygio, per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį trečiadienį informavo prokuroras.

„Turimi duomenys liudija, kad užregistruotų nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjo vaikai, šiemet panašus skaičius kaip ir 2016 metais, maždaug 1700 atvejai. O 2017 metais mes matėme šuolį, tai buvo daugiau nei 3 tūkst. nusikalstamų veikų už tą patį laikotarpį“, – po komiteto posėdžio žurnalistams teigė Ž. Radišauskas.

2017 metais mes matėme šuolį, tai buvo daugiau nei 3 tūkst. nusikalstamų veikų už tą patį laikotarpį.

„Įvairiai galima spėlioti, kodėl 2017 metais buvo šuolis, puikiai prisimenat įvairius atvejus, visuomenės suaktyvėjimą, o dabartinėj situacijoj tą normalizavimąsi ir atsidūrimą į 2016 metų lygį galime tik spėti, kad įvyko dėl to, kad aktyviau į tą procesą įsitraukė Vaiko teisių apsaugos tarnyba“, – sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Anot jo, per šių metų devynis mėnesius buvo pradėta daugiau kaip tūkstantis ikiteisminių tyrimų, kur nukentėjusiais pripažinti vaikai, tuo tarpu 2017 metais ikiteisminių tyrimų buvo 500 daugiau.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pripažino, kad ikiteisminiai tyrimai su vaikais užtrunka ilgiau, jei paskiriama psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios laukti reikia apie pusę metų.

„Jei mes turim bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę keturis mėnesius šios kategorijos bylose, ypač kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir labai sunkius smurtinius nusikaltimus, jie užsitęsia vidutiniškai septynis mėnesius. Priežastys yra objektyvios, kadangi tokios kategorijos bylose vienas pagrindinių įrodymų yra vaiko parodymai. Norint juos patvirtinti, dažnai reikia paskirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, o jos atlikimas trunka nuo šešių iki aštuonių mėnesių, paprastai vidutiniškai riekia laukti eilėje šešis mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka nuo dviejų iki keturių mėnesių“, – kalbėjo Ž. Radišauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, jog vaikų paėmimo atvejai viešojoje erdvėje plačiau skambėti ėmė, nes po vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos nebelikus socialinės rizikos šeimos sąvokos „tie patys standartai pradėti taikyti visai visuomenei“.

„Tiek vaiko teisių teikiami, tiek prokuratūros skaičiai rodo, kad skaičiai, palyginti su 2017 metais, yra mažesni. Kas pasimatė nuo liepos pirmos dienos, panaikinus socialinės rizikos šeimų sampratą, kai šeimos nebeskirstomos į socialinės rizikos, tie patys standartai pradėti taikyti visai visuomenei, ir visa visuomenė pamatė, kaip užtikrinamos vaikų teisės, ir į tai reaguojama stipriai“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Jis taip pat pažymėjo, kad nuo liepos paimant vaiką iš šeimos atsiranda daugiau saugiklių – būtinas teismo leidimas, jei anksčiau vaikai galėdavo būti paimti „subjektyviu vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu“.

„Pozityvu tai, kad įsitraukė teismas, per tris dienas sprendžia (dėl vaiko paėmimo iš šeimos – BNS). Dabar reikia daryti, kad viskas kuo labiau artėtų prie šeimai palankių sprendimų, ir turime palikti vaiką šeimoje, jei tam yra bent kokios prielaidos“, – sakė L. Kukuraitis.

Anot ministro, gruodį vyksiančiame Vaiko gerovės tarybos posėdyje bus svarstomi visuomenės atstovų ir specialistų pasiūlymai, kaip būtų galima keisti grėsmės lygių nustatymo, vaiko paėmimo iš šeimos tvarką.

Anot L. Kukuraičio, taip pat jau pradėta pirkti filmavimo įranga, kad vaiko teisių apsaugos specialistų vizitai į šeimas būtų filmuojami ir ginčo atveju būtų galima remtis įrašu.

Po rezonansą visuomenėje sukėlusių atvejų, kuomet iš šeimų paimti vaikai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje spalio pabaigoje sudaryta darbo grupė kartu su tėvų organizacijų atstovais vertinti galimoms vaikų apsaugos sistemos spragoms.

Prie Seimo buvo surengtas protesto mitingas prieš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, įsigaliojusią nuo liepos. Protesto dalyviai su šios pertvarkos įtvirtinimu siejo nuskambėjusius vaikų paėmimo atvejus.

Naujausiais Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos mėnesio iš šeimų, nustačius antrą grėsmės lygį, teismo sprendimu paimti 922 vaikai.

Iš viso vaiko teisių apsaugos specialistai per šį laikotarpį gavo 9,4 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, iš jų per 4 tūkst. nepasitvirtino.

Pirmasis grėsmės lygis, kai fiksuoti vaiko teisių pažeidimai, bet vaikas lieka šeimoje, teikiant jai pagalbą, nustatytas 4,3 tūkst. atvejų.

Iš viso šiuo metu laikinoji globa šalyje nustatyta 1,8 tūkst. vaikų. Pernai laikinoje globoje esančių vaikų buvo daugiau – 2,5 tūkst., 2016 metais – 2,2 tūkst., 2015 metais – 1,8 tūkstančio.

„Komisija konstatavo, kad tyrimą kontroliavusi prokurorė padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūlė paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, su tokia išvada sutiko generalinis prokuroras ir šiandien priėmė įsakymą patvirtinti nuobaudą, kurią minėjau“, – sakė Ž.Radišauskas.

Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorę Ingą Balkūnę nubausti papeikimu pasiūlyta atlikus tarnybinį patikrinimą dėl ankstesnio ikiteisminio tyrimo, gavus pranešimą dėl galimo smurto prieš vaiką.

„Buvo konstatuoti tokie pažeidimai, kad tyrimą kontroliavusi prokurorė neužtikrino, kad mažametis vaikas būtų apklaustas, nesiėmė priemonių ir neišreikalavo, kad jis būtų tinkamai atstovaujamas, kad būtų apklausti kiti liudytojai, per daug buvo patikėta tyrimo baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, aš kalbu apie nukentėjusio motiną ir jos sugyventinį“, – prokurorės padarytus pažeidimus žurnalistams po posėdžio įvardijo Ž.Radišauskas.

Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir dėl Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėjo, kuris atliko tyrimą dėl smurto prieš vėliau mirtinai sumuštą berniuką, veiksmų, tačiau Policijos departamento Imuniteto valdyba patikrinimą sustabdė, kol pareigūno veiksmai bus įvertinti baudžiamosios atsakomybės aspektu.

Tarnybiniu tyrimu taip pat pripažinta, kad tyrėjo Aurimo Mickevičiaus veikoje, nesusijusioje su procesinių veiksmų atlikimu ir sprendimų priėmimu, tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta ir pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas.

Kelia nuostabą toks požiūris ir toks vertinimas, manau, mes subrendome diskusijai apie griežtesnį prokurorų aplaidaus darbo vertinimą.

„Mes atlikome pakankamai išsamų tyrimą ir atkūrėme policijos veiksmus minučių tikslumu, pateikėm tas išvadas Seimo komisijai, ir šiam momentui mes nenustatėme aplaidžių pareigūno veiksmų, nes tyrimą kontroliuoja ir organizuoja prokuroras, ir kas buvo nurodyta pareigūnui atlikti, jis ir atliko“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Prokuratūros atstovas Ž.Radišauskas visgi pažymėjo, kad nors policija savo pareigūno veiksmuose pažeidimų neįžvelgia, tyrimą byloje atliko policija.

„Buvo konstatuota, kad sprendimas buvo priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus aplinkybes, o tyrimą šitoje byloje atliko policija kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga. Vienaip ar kitaip, ką nekokybiškai padarė viena institucija, ir tais duomenimis remiantis prokuroras priėmė tuos sprendimus, vienareikšmiškai tos dvi pusės yra susijusios“, – kalbėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi tiek, jo vertinimu, švelnia nuobauda prokurorei, tiek policijos „bandymu iš balos išlipti sausiems“.

„Ne man vienam kelia nuostabą, kiekvienam sveiko proto žmogui susipažinus su situacija ir matant, kad vaiko gyvo nebėra, o galimas žudikas buvo sulaikytas, buvo labai aiškios aplinkybės smurto prieš vaiką, yra labai aiškiai nustatyti prokuratūros pažeidimai ikiteisminio tyrimo, ir skirtas papeikimas. Kelia nuostabą toks požiūris ir toks vertinimas, manau, mes subrendome diskusijai apie griežtesnį prokurorų aplaidaus darbo vertinimą“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė M.Majauskas.

„Antras dalykas, kuris atrodo keistai – policijos bandymas iš balos išlipt sausiems, jie sako, kad mes savo darbą atlikome gerai ir nieko čia blogo kaip ir nebuvo, nors prokurorai įvertino, kad pažeidimų buvo, neišsamiai buvo daromas ikiteisminis tyrimas. Labai aiškūs pažeidimai iš prokuratūros pusės, o policija savo klaidų nemato“, – stebėjosi M.Majauskas.

E.Šileris į tai atsakė, kad „emocijos yra emocijos, o mes vertinom teisiškai pareigūno veiksmus, ką jis atliko ir ko neatliko“. „Mūsų nuomone, pareigūnas atliko visus tyrimo veiksmus, kas tuo momentu jam buvo privalu padaryt, jei būtų buvę gauti (prokuroro) nurodymai atlikti papildomus veiksmus, neabejojame, kad jis būtų atlikęs“, – sakė E.Šileris.

Prokuratūros bei policijos atstovai taip pat pateikė siūlymus, ką reikėtų daryti, kad smurto atvejai prieš vaikus būtų laiku užkardyti.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojo teigimu, tam reikia trumpinti smurto artimoje aplinkoje procesą, užtikrinti vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų budėjimą kiaurą parą bei mažinti biurokratizmą, pvz., atsisakant rašytinių protokolų, kad pakaktų vaizdo įrašo ir pnš.

„Policija pateikė tris pasiūlymus norint, kad šitos tragedijos baigtųsi ar bent mažėtų, tai greitas procesas, per 48 valandas, kad kalti asmenys būtų pristatyti į teismą ir jiems skirtos bausmės, vaiko teisių apsaugos įsitraukimas nuo pirmo momento, kad budėtų 24/7 principu ir esant reikalui per valandą atvyktų, psichologų dalyvavimas, dabar jau priimtas įstatymas, ir kitas dalykas procedūrų paprastinimas, apklausos naudojant vaizdo, garso įrašymo priemones, kuo mažiau biurokratizmo, kuo daugiau (realaus) policijos darbo. Dabar visa teisėsauga paskendusi biurokratijoje ir neturime efekto, kurį norėtume turėti“, – kalbėjo E.Šileris.

Ž.Radišauskas siūlė diegti policijos pareigūnų specializaciją nepilnamečių justicijos srityje, taip pat sakė, kad prokurorams, policininkams trūksta mokymų, taip pat įtraukiant žinybas, kurios susiduria su vaiko teisių apsauga.

Teisėsaugos institucijos tyrimus dėl pareigūnų veiksmų pradėjo mirus Kėdainiuose artimųjų mirtinai sumuštam mažamečiui, kai paaiškėjo, kad smurtas prieš šį vaiką tirtas ir anksčiau, bet tyrimą nuspręsta nutraukti.

Generalinė prokuratūra taip pat nusprendė patikrinti visas pernai ir šiemet nutrauktas bei atsisakytas pradėti bylas dėl smurto prieš mažamečius, iš 1 tūkst. 328 nutarimų 38 buvo panaikinti. Kaip pranešė prokuratūra, iš viso buvo patikrinti 435 nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir 893 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Patikrinus 23 nutraukti ikiteisminiai tyrimai buvo atnaujinti, be to, pradėta 15 naujų ikiteisminių tyrimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Žydrūną Radišauską naujuoju generalinio prokuroro pavaduotoju.

Kaip pranešė Prezidentūra, Ž.Radišauskas antradienį prisiekė Prezidentūroje.

D.Grybauskaitė palinkėjo naujajam generalinio prokuroro pavaduotojui būti pavyzdžiu, kaip tinkamai ginti teisingumo interesus, ir tvirtybės bei atkaklumo dirbant šį atsakingą valstybei darbą.

Ž.Radišauskas prokuratūros sistemoje dirba 18 metų. Teisininko profesinę kvalifikaciją jis įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 2002 iki 2007 metų Vilniaus apygardos prokuratūroje jis tyrė labai sunkių nusikaltimų ir organizuotų nusikaltimų bei korupcijos bylas, prieš tai dirbo prokuroru Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Ž.Radišauskas ne kartą apdovanotas už nepriekaištingą darbą, už profesionalumą yra gavęs ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasižymėjimo ženklus.

Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Generalinio prokuroro pavaduotoju skiriamas 40-metis prokuroras Žydrūnas Radišauskas, pranešė Prezidentūra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, susitiko su jo siūlomu kandidatu.

Ž.Radišauskas prokuratūros sistemoje dirba 18 metų, pastaruoju metu jis ėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Prieš tai jis dirbo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus prokuroru.

Prezidentūra nurodo, kad Ž.Radišauskas yra prisidėjęs prie Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų pertvarkai svarbių teisės aktų rengimo, prokurorų atrankos tobulinimo, pats yra buvęs Prokurorų atrankos komisijos pirmininku, prisidėjęs rengiant prokurorų kvalifikacijos kėlimo organizavimo tobulinimą.

Ž.Radišauskas teisininko profesinę kvalifikaciją įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 2002 iki 2007 metų Vilniaus apygardos prokuratūroje jis tyrė labai sunkių nusikaltimų ir organizuotų nusikaltimų bei korupcijos bylas, prieš tai dirbo prokuroru Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Jis ne kartą apdovanotas už nepriekaištingą darbą, už profesionalumą yra gavęs ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasižymėjimo ženklus.

Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 35 metų Lietuvos pilietis, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru arba teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.

Generalinio prokuroro pavaduotojo priesaiką prezidentė priims antradienį.