„Galiu patvirtinti, kad vakar vakare kalbėjau su J. Varkaliu. Jam nustatė (COVID-19 – ELTA), tačiau Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dar jo neapklausė apie jo kontaktus, bet patys žinome, kad buvo priesaika. Mes, frakcija, tortą valgėme po priesaikos“, – ELTAI sakė E. Gentvilas.

Pasak parlamentaro, jis svarsto, kaip toliau elgtis dėl saviizoliacijos. Apie tai, patvirtino E. Gentvilas, buvo kalbėtasi ir su Liberalų sąjūdžio lydere, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Mes, frakcija, tortą valgėme po priesaikos.

„Aš pats sprendimo dar nesu priėmęs, bet kalbėjau su Čmilyte-Nielsen, kaip čia elgtis, tai ji dabar turi apsispręsti ir priimti sprendimus. (...) Aš siūlau, kad ji kalbėtų su valdyba ir būtų priimti sprendimai“, – teigė E. Gentvilas.

Primename, kad tai jau ne pirmas COVID-19 atvejis Seime: anksčiau infekcija užsikrėtė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova, „valstietis“ Valerijus Simulikas, konservatorius Paulius Saudargas, Laisvės partijos narė Evelina Dobrovolska, LSDP atstovė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Po trijų savaičių Vyriausybė grįš prie svarstymo. Aš nelabai turiu abejonių, kad pratęs vis tik karantiną. Tik klausimas – kokios sąlygos bus“, – žurnalistams antradienį Seime sakė A. Veryga.

Anot jo, dar anksti vertinti nuo šeštadienio Lietuvoje įvesto karantino rezultatus.

„Kitos savaitės pradžioje, galėsime tiksliau pasakyti, kaip sekasi“, – komentavo ministras.

A. Verygos teigimu, trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti tam tikrus patikslinimus, susijusius su karantino ribojimais.

„Keletas patikslinimų turėtų būti teikiama. Dėl jų buvo kalbėta. Vienas patikslinimas – dėl vaikų šešerių metų ir vyresnių kaukių dėvėjimo, nes nesusipratimų kilo darželiuose, kur vieni jau turi šešerius metus, kiti dar ne“, – kalbėjo jis.

„Ir kitas (patikslinimas – BNS) – dėl patalpų nuomos, kur dabar matome, kad apeidinėjami tam tikri reikalavimai, įvairūs žaidimų kambariai ar panašūs yra nuomojami ir ten vis dar vyksta veiksmas. Tai dėl šito gali būti patikslinimas“, – pridūrė ministras.

Lietuvoje dėl plintančio koronaviruso šeštadienį įsigaliojo karantinas, jis truks iki lapkričio 29 dienos imtinai.

Karantino metu viešose vietose privaloma dėvėti veidą dengiančias kaukes, draudžiami visi renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų.

Taip pat draudžiama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų ir kitų pasilinksminimo vietų, sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla.

Be kita ko, karantino metu galioja ir kiti ribojimai, susiję su sveikatos priežiūra, prekybos vietomis, ugdymo įstaigomis, viešuoju transportu ir kitomis sritimis.

Ministras: Karštoji linija atsiliepia į 96 proc. skambučių

A. Veryga taip pat pasidžiaugė, kad Karštosios koronaviruso linijos specialistai jau susitvarko su apkrovomis.

„Karštoji linija šį rytą pateikė skaičius, kad į 96 proc. skambučių buvo atsiliepta. Vadinasi, susitvarkė su papildomais pajėgumais, peržiūrėtais procesais. Ten situacija išsisprendė bent jau šį momentą“, – pažymėjo A. Veryga.

Ministro teigimu, 1808 Karštosios linijos specialistams labai padeda kariškiai, internetinė registracija ir optimizuoti procesai.

„Dabar, matyt, tokių skundų nelabai sulauksime, jeigu į 96 proc. skambučių yra atsiliepiama. Tai yra gerai“, – pridūrė A. Veryga.

„Nenorėčiau būti Grinčas, visi mes laukiame Kalėdų, kad galėtume jas sutikti taip, kaip esame įpratę tai daryti – šeimos rate. Kaip bus iš tikrųjų, tik laikas ir kokia bus epidemiologinė situacija parodys. Šiandien ją nuspėti yra labai sudėtinga“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė A. Veryga.

Jo teigimu, yra svarstymų, kad vakcina galėtų pasirodyti rinkoje dar šiemet. Visgi, pažymėjo ministras, vakcinavimas vis tiek neįvyktų labai greitai.

„Mes visų gyventojų ir rizikos grupių labai greit nesuskiepysime, net jeigu ir pasieks kažkokios pirmosios partijos vakcinų, tai saugumo priemonių laikytis reikės. Labai tikiuosi, kad mūsų strategija dėl regioninių, rajonuose taikomų priemonių pasiteisins ir, jei bus karantinas, tai jis bus ribotoje teritorijoje, o ne visoje šalyje, ir mes visi galėsime Kalėdas sutikti ne karantine“, – pridūrė A. Veryga.

ELTA primena, kad Vilniaus universiteto mokslininkai paskelbė prognozes, kurios numato, kad sergamumas koronavirusu Lietuvoje piką pasieks gruodį.

Gali pasikartoti Čekijos scenarijus

Sveikatos apsaugos ministro tikinimu, nepaisant didėjančio užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija atvejų skaičių, situacija šalyje yra valdoma. Ministras savo poziciją argumentuoja tuo, kad šalyje funkcionuoja sveikatos sistema, o eksponentinis koronaviruso atvejų augimas nėra fiksuojamas. Visgi ministras įspėja, kad žmonėms ir toliau nesilaikant saugos rekomendacijų Lietuvoje gali pasikartoti Čekijos scenarijus.

Labai tikiuosi, kad mūsų strategija dėl regioninių, rajonuose taikomų priemonių pasiteisins ir, jei bus karantinas, tai jis bus ribotoje teritorijoje, o ne visoje šalyje, ir mes visi galėsime Kalėdas sutikti ne karantine.

„Manyti, kad situacija bendrąja prasme šalyje yra valdoma, leidžia tai, kad mes gyvename daugiau mažiau normalų, gal netgi per daug atsipalaidavusį gyvenimą ir visame šiame fone mes turime funkcionuojančią sveikatos sistemą, ji nėra kol kas perkrauta“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

„Taip, pacientų yra nemažai, bet tai dar nereiškia sistemos perkrovimo, ji veikia ir, išskyrus kelis atvejus, kur liga yra išplitusi pačioje gydymo įstaigoje, gydymo įstaigos veikia, teikia planines paslaugas“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministras taip atkreipia dėmesį, kad kol kas Lietuvoje nėra fiksuojamas eksponentinis augimas. Visgi ministras įspėja, kad visuomenei ir toliau nesilaikant saugos rekomendacijų Lietuvoje gali pasikartoti toks pat scenarijus,kaip Čekijoje, kurioje fiksuojami 493 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

„Aišku, augimas bet kada gali pereiti į eksponentinį, nes daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo kelias yra nežinomas. (...) Dėl to ir sakome, kad reikia dėvėti kaukes, reikia laikytis atstumų, reikia vengti susibūrimų, pasilinksminimų... Jeigu ir toliau taip vyks, mes galime pereiti į tokį čekišką scenarijų, aišku, nesinorėtų, kad taip įvyktų“, – akcentavo A. Veryga.

„Atvirai pasakius, tikrai nustebino. Tikėtina buvo, kad pasirodys, tikrai peržengs 5 procentus, bet kad būtų trečioje vietoje, tai tikrai nustebino“, – Delfi laukiant rinkimų rezultatų „valstiečių“ štabe sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, tokie „darbiečių“ rezultatai stebina dar ir dėl to, kad partijos lyderis Viktoras Uspakichas pats nekandidatuoja į Seimą.

„Aš manau, kad yra tokios pačios tendencijos – jei šiemet neturėjom tokios naujos politinės jėgos, kuri ateitų ir išgelbėtų visus, tai šita politinė jėga kažkaip atgimė“, – Darbo partijos gerus rezultatus aiškino premjeras.

„Nustebino visus“

G.Paluckas sako, kad jį stebina Darbo partijos išsiveržimas į priekį suskaičiavus daugiau nei pusės apylinkių balsus, ir jis nedrįsta prognozuoti galutinio socialdemokratų pasirodymo.

Jis tvirtina, kad dabar koncentruosis į antrąjį Seimo rinkimų turą.

„Akivaizdu, kad tas nedidelis procentų skirtumas, jis egzistuoja, ir gali būti, kad Darbo partija bus nustebinusi visus, tarp jų ir mus. Tai kokius balsus susiurbė ir kodėl jie nebyrėjo socialdemokratams, o Darbo partijai, matyt, politologai aiškinsis ir mes šiek tiek paskui, vėliau. O dabar ruošimės antrajam turui“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Paluckas.

Jis tikisi, kad socialdemokratai dar galėtų aplenkti Darbo partiją sulaukus didžiųjų apylinkių balsus.

Politikas kartoja, kad neskubins derybų dėl premjero Sauliaus Skvernelio įvardijamos galimos centro-kairės koalicijos – „valstiečių“, Darbo partijos ir socialdemokratų – ir sako, kad reikėtų palaukti antrojo turo.

„Šiandien ne – jokių derybų, jokių koalicijų ir jokių pašnekesių“, – pabrėžė jis.

Pats Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Utenos viemnandatėje apygardoje suskaičiavus balsus iš beveik dviejų trečdalių apylinkių gavo 18,92 proc. balsų ir su 28,99 proc. balsų surinkusiu konservatoriumi Edmundu Pupiniu turėtų patekti į antrąjį turą.

„Vertinu labai neblogai – turime vieną vienmandatininką, konservatorių atstovą, tris kadencijas dirbusį. O centro kairiųjų balsai stipriai išsimėtę, išsibarstę ir pamėginsime mes juos visus surinkti prieš antrąjį turą. Manau, kad situacija labai nebloga. Aš esu pasiruošęs (laimėti – BNS)“, – sakė jis.

Suskaičiavus balsus iš dviejų trečdalių apylinkių Seimo rinkimuose, socialdemokratai yra ketvirti su 10,69 proc. dalyvavusių rinkėjų palaikymu, Darbo partija yra trečioje vietoje su 12,51 proc. palaikymu. Pirmi „valstiečiai“ (20,67 proc.), antri – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (18,51 proc.).

„Šio ryto duomenimis, nuo rugsėjo 1-osios 154 ugdymo įstaigose buvo registruoti 319 COVID-19 infekcijos atvejų ir jie nustatyti 204 vaikams, iš kurių 11 yra ikimokyklinio amžiaus, taip pat 93 pedagogams ir 22 darbuotojams, kurie nedalyvauja ugdymo procese“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Lingienė.

„Iš viso dėl didelės rizikos sąlyčio buvo izoliuoti 2597 asmenys ugdymo įstaigose“, – taip pat informavo ji, akcentuodama, kad šis skaičius nuolat kinta.

R. Lingienė taip pat informavo, kad vidinis infekcijos plitimas nustatytas 23 ugdymo įstaigose.

„Tai, mano nuomone, nėra daug, ir ugdymo įstaigos, specialistų vertinimu, yra tikrai gerai pasirengusios šios infekcijos rizikos valdymui“, – pabrėžė ji.

Serga 250 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų

NVSC atstovės teigimu, nuo pandemijos pradžios buvo registruoti 666 COVID-19 infekcijos atvejai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

„Šiuo metu jų tebeserga 250. Per rugsėjo ir spalio mėnesius iš viso buvo patvirtinti 247 atvejai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams“, – pranešė R. Lingienė.

Visgi kai registruojama daugiau nei 100 atvejų kiekvieną dieną, akivaizdu, kad tai nėra tai, ko tikimės ir dėl ko dirbame.

Jos teigimu, didžiausią rūpestį kelia Šiaulių Respublikinė ligoninė, LSMU Kauno ligoninės Kardiologijos skyrius, Kuršėnų ligoninės Slaugos skyrius, kuriame buvo nustatyta 11 atvejų.

„Šiandien kalbant su kolegomis paaiškėjo, kad tokių atvejų yra dar registruota ne mažiau nei 10. Taip kad ši ligoninė tikrai kelia didelį rūpestį“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Lingienė.

Pasak epidemiologės, rūpestį kelia ir Radviliškio socialinių paslaugų centras.

„Be abejo, ir Vilniaus Santaros klinikose yra atvejų. Virusas grįžo į sveikatos priežiūros įstaigas su trenksmu“, – apmaudo neslėpė R. Lingienė.

Ji pakartojo, kad į šias įstaigas virusas grįžo dėl darbuotojų veiklos po darbo.

Užsikrėtimų COVID-19 skaičius išlieka stabilus

R. Lingienė sako, kad situacija ir toliau išlieka stabili, nors užsikrėtusiųjų skaičiai pastaruoju metu dideli.

„Užsikrėtimų skaičius kurį laiką išlieka gana stabilus – šiek tiek daugiau nei 100 (atvejų – ELTA). (...) Didelių svyravimų nėra. Visgi kai registruojama daugiau nei 100 atvejų kiekvieną dieną, akivaizdu, kad tai nėra tai, ko tikimės ir dėl ko dirbame. Stebime tendenciją, kad užsikrėtusių asmenų skaičius, kurių užsikrėtimo grandinės nepavyksta nustatyti trečią mėnesį, išlieka stabilus, apie 20 proc.“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė ji.

R. Lingienė taip pat pažymėjo, kad jau kelios dienos nebefiksuojama COVID-19 susirgimo atvejų Raseinių ligoninėje bei policijoje, kur anksčiau buvo stebėtas koronaviruso protrūkis.

„Vakar nefiksavome atvejų, susijusių su Radviliškio ligonine, ir apskritai paskutinis atvejis čia buvo fiksuotas spalio 4 dieną. Su šia ligonine susiję 168 užsikrėtimo atvejai. Taip pat nuo rugsėjo 27 dienos nebefiksuojame atvejų Raseinių policijoje. Iš viso turime 39 su šia institucija susijusius atvejus. Tikimės, kad policijos pareigūnai greitai galės vykdyti savo tiesiogines pareigas“, – teigė R. Lingienė.

A. Verygos teigimu, galvoti apie epidemiologų svarbą ir poreikį reikėjo jau anksčiau – komplektuojant visuomenės sveikatos studentų grupes.

„Nežinau, kaip jie suskaičiavo tą specialistų trūkumą, aš tai prisimenu visiškai priešingus dalykus. Man teko universitete dirbti ir kai būdavo visuomenės sveikatos studentų priėmimas, visi aiškindavo, kam čia jų reikia, ką jie veiks Lietuvoje. (...) Dabar ta plokštelė apsivertė aukštyn kojomis. Reikėjo galvoti (anksčiau – ELTA)“, – antradienį Seime sakė A. Veryga.

Pasak jo, neįmanoma pasiruošti pakankamo skaičiaus specialistų visoms galimoms situacijoms.

„Mes neprisiruošime visų specialistų visoms situacijoms tiek, kad absoliučiai visais įmanomais atvejais užtektų. Taip, dabar tam tikra prasme galime pasidžiaugti, kad visuomenės sveikata kaip sritis sugebėjo parodyti ir visuomenė suprato, kiek ji yra svarbi. Specialistai yra reikalingi, labai svarbūs“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

A.Veryga patikino, kad specialistai į NVSC yra deleguojami ir iš kitų ministerijai pavaldžių institucijų.

„Tokiems ekstremaliems atvejams, kai įvyksta nenumatyta situacija, yra pasitelkiami iš kitų institucijų, ne tik NVSC, (specialistai – ELTA). Yra surašyti pavedimai, kad mūsų pavaldžios įstaigos deleguotų žmones, kurie dažnu atveju turi visuomenės sveikatos išsilavinimą ir gali patalkinti – židinius tirti ar kažkokį kitą darbą padėti padaryti“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis taip pat paaiškino, kad NVSC, be kitų institucijų specialistų delegavimo, buvo skirta ir apie trisdešimt papildomų etatų, tad situacija, anot ministro, kol kas yra valdoma.

Sutinku, kad atlyginimai nėra labai motyvuojantys, kiek buvo įmanoma, tiek buvo skirta pinigų. 

„NVSC buvo padidintas etatų skaičius, skirti papildomi pinigai, jie priėmė papildomai žmonių, iš kitų mūsų pavaldžių institucijų yra deleguoti žmonės, kad padėtų. Aišku, nėra paprasta ir, kaip jau esu sakęs, teoriškai gali būti, kad pasieksime tokį lygį, kai fiziškai nebespės rasti tiek daug kontaktų, nespės visiems paskambinti. Kol kas nėra tokio momento“, – pabrėžė A. Veryga.

Tiesa, ministras antrino R. Lingienei, kad atlyginimai epidemiologams, dirbantiems viešajame sektoriuje, nėra labai motyvuojantys. Vis dėlto, patikino A. Veryga, visiems epidemiologams viršvalandžiai yra apmokėti.

„Tiek, kiek reikėjo sumokėti už viršvalandinį darbą, tai šie pinigai buvo skirti. Šiaip viešajame sektoriuje atlyginimai tikrai nėra tokie, kurie, matyt, labai žmones motyvuotų, bet ką aš girdžiu, kai mes sumokame priedus: „išsimokėjo ministerija, pavaldžios įstaigos, puota maro metu“ ir panašius dalykus. (...) Sutinku, kad atlyginimai nėra labai motyvuojantys, kiek buvo įmanoma, tiek buvo skirta pinigų. Ateityje, matyt, bus pakankamas motyvas tvirtinant biudžetą, įvertinti žmones, kurie dirba tokiose įstaigose ir numatyti didesnį darbo užmokestį“, – pridūrė A. Veryga.

ELTA primena, kad NVSC Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė, antradienį lankydamasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje Seime teigė, kad dėl milžiniško darbo krūvio jaučiamas epidemiologų trūkumas. Jos teigimu, specialistų nemotyvuoja ir nekonkurencingi atlyginimai.

„Su šampano šaudymais neskubėkime, nes pagirios gali būti labai sunkios ir sudėtingos. Čia pajuokaujant. O jeigu rimtai, tai neužmirškim, kad virusas nedingęs yra iš visuomenės. Tai, kad kol kas mums gerai sekasi jį valdyti, nereiškia, kad galima užmiršti visas atsargumo priemones. Ir tai, kad ta kreivė išlieka plokščia su labai nedideliais pasvyravimais, reiškia, kad karantinas suveikė, kad buvo laikomasi saugumo priemonių, bet nepagrįstas atsipalaidavimas gali sugrąžinti šalį į sudėtingą situaciją, tad tiesiog būkime atsakingi, neužsimirškime“, – sako A. Veryga.

„Taip, jis bus siūlomas pratęsti. Jo reikia kaip tam tikro teisinio režimo – kad būtų galima taikyti karantino, izoliacijos sąlygas, (...) kad būtų galima taikyti tam tikrą režimą gydymo įstaigose“, – pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Dėl konkretaus termino, kol jis nėra priimtas, nenorėčiau į diskusijas veltis, bet patį karantiną tikrai bus siūloma pratęsti“, – pridūrė ministras.