LMŽD pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai – Jonas Talmantas ir Virginijus Kantauskas.

Naujuoju lyderiu tapo J.Talmantas. Už jį balsavo 30 draugijų atstovų, iš viso dalyvavusių 46.

Į ataskaitinį susirinkimą atvyko net 46 skyrių atstovai iš 47 kuriuos vienija LMŽD. Susirinkime dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Algirdas Stončaitis savo kalboje palinkėjo LMŽD draugijai stiprėti ir ieškoti sprendimų, bei sutarimo su žemės savininkais ir ūkininkais. Taip pat išnaudoti visas galimybes ieškant geriausio sprendimo, nes ne visos galimybės yra išnaudotos.

Vyriausybės kancleris stebėjosi, kodėl visuomenėje medžioklė yra pristatoma kaip išrinktųjų užsiėmimas ir žvėrių šaudymas, o ne kaip graži sena tradicija ir Lietuvos istorijos dalis. Taip pat paragino LMŽD daugiau dirbti su visuomenės informavimo priemonėmis ir medžiotojo įvaizdžio formavimu.

A. Stončaitis pabrėžė medžiotojų kaip krašto gynėjų poziciją – „Turime 30 tūkstančių gerai ginkluotų vyrų, kurie turėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos gynėjai ir labiau integruotis į krašto gynybą“.

Kalbos pabaigoje, vyriausybės kancleris palinkėjo visiems susiburti ir siekti užsibrėžtų tikslų kartu, nes tik taip įmanoma kažko pasiekti.

Ministras nutraukia medžiokles

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad jis nutraukia medžiokles, kol bus ministru dėl galimo interesų konflikto. Tai pat paragino visus medžiotojus susitelkti rimtiems darbams ir būti vieningiems, kad medžioklė taptu vertinama ir priimtina visuomenės akyse.

Nuošalyje neliko ir kitos medžiotojus vienijančios organizacijos, kurias K. Mažeika pakvietė sėsti prie bendro stalo, nes tik tokiu atveju įmanoma pagerinti medžiotojų situaciją ir pasiekti bendrų tikslų.

Kaip ir vyriausybės kancleris A. Stončaitis, atkreipė dėmesį į probleminę situaciją su žemių savininkais ir paragino ieškoti bendro dialogo.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius priminė, kad senovėje medžioklė lemdavo išlikimo faktorių, o šiais laikais tai yra hobis ir kultūros dalis.

Dėmesys – į jaunąją kartą

Visų pirma R. Sinkevičius atkreipė dėmesį į neigiamą medžiotojų įvaizdį visuomenės akyse ir išreiškė viltis, kad naujas LMŽD pirmininkas sugebės suburti komandą kuri pajėgs pakeisti esamą situaciją.

Nuošalyje neliko ir jaunoji karta. R. Sinkevičius pasiūlė daugiau dirbti su jaunais nuomonės formuotojais, kurie padėtų ugdyti teisingą medžioklės sampratą.

„Medžiotojai turi suprasti draugijos reikalingumą ne medžiotojų švenčių kontekste, bet per atliktus darbus įstatymų leidimo procesuose“. Taip pat paminėjo, kad Lietuvos medžiotojams reikėtų būti labiau matomiems tarptautinėje arenoje“, – teigė jis.

Eugenijus Tijušas viešai atsiprašė medžiotojų dėl savo elgesio ir, kad metė dėmę medžiotojų vardui. Prisidėjo prie bendros nuomonės, kad reikia stipriai dirbti prie medžiotojų įvaizdžio gerinimo.

„Nuo 1990 metų neskyrėm beveik jokio dėmesio medžiotojų įvaizdžiui ir tikėtis, kad visuomenės nuomonė greitai pasikeis būtų naivu“, – kalbėjo E.Tijušas.

LMŽD suvažiavimo metu buvo įteikti apdovanojimai nusipelniusiems garbės medžiotojams. Taip pat buvo įteikti ir Šv. Huberto ordino apdovanojimai už ypatingus nuopelnus medžioklės srityje. Ordinai įteikti: Evaldui Dainauskui, Broniui Bradauskui, Jonui Vyšniauskui, Rimantui Benečiui, Algirdui Antanui Brukui, Algimantui Juozui Šeškauskui.

Pradėsiu nuo to, kad mūsų kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai.

Iškyla natūralus klausimas, kodėl naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai draudžiami pas mus ir ko mes taip bijome?

Kaip ir minėjau – medžiotojų bendruomenė yra susiskirsčiusi į dvi grupes ir vienas pagrindinių argumentų, kurį tenka išgirsti prieš šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog neva brakonieriai iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti!

Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie tuo užsiima, jau seniai turi naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus, ir tai jau tapo vieša paslaptimi.

Taip pat noriu priminti, kad brakonierių gaudymas yra gamtos apsaugos ir medžioklės plotų naudotojų reikalas.Medžioklė yra viena iš ūkinės veiklos šakų, tad viskas priklauso nuo medžioklės plotų naudotojų. Todėl naudoti, ar nenaudoti naktinio matymo taikiklius turėtų būti kiekvieno medžiotojo asmeninis reikalas.

Mano nuomone, teisingiau yra atlikti tikslų ir mirtiną šūvį, nei šauti į bėgančius šernus pašvietus prožektoriumi. Dėl to kartais tenka ieškoti sužeisto žvėries ir blogiausiu atveju jo dar ir nerasti.

Kalbant apie šūvio slopintuvus, noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose Europos sąjungos šalyse jie yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.

Šūvio slopintuvai yra reikalingi tam, kad netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir šuns ausis nuo šūvio. Deja, bet pas mus vyrauja nuomonė, kad tai brakonierių įrankis.

Daugelis maišo civilinius garso slopintuvus su naudojamais karinėje pramonėje, o tai yra du skirtingi daiktai. Civilinėje apyvartoje parduodami garso slopintuvai, nuima pirminį pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinius, o šūvio garsą vidutiniškai mažina iki 100 dB.

Kad būtų aiškiau, žmogus savo širdies plakimą girdi 10 dB garsu. 70 dB – garsi kalba, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos.

Man yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka skrosdama orą kelia garsą, kuris puikiai girdisi. Tai nėra tas šūvis, kurį visi įsivaizduoja kaip matomą filmuose. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo aplinkinių ramybę.

Prieš metus domėjausi, kiek gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė pažeidėjų netikėtai išgirdus šūvį miške. Atsakymas – du, per visą praktiką. Visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai dirbant tuo klausimu.

Peržvelkime šiek tiek statistikos ir faktų. Paanalizuokime mūsų kaimynų Latvių praktiką.

Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 m., o šūvio slopintuvų 2014 m. Su naktinio matymo taikikliais leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus.

Kaip matome iš statistikos, briedžių, elnių ir stirnų populiacijoms naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų naudojimas neigiamos įtakos neturėjo. Atkreipkite dėmesį į staigų stirnų populiacijos kritimą nuo 2010 m. iki 2012 m. Tokiam smarkiam populiacijos mažėjimui įtakos turėjo šalta žiema ir storas sniego sluoksnis, dėl šios priežasties metus buvo uždrausta varyminė medžioklė.

Kalbant apie šernų populiacijos kontrolę, tai aiškiai matome kokią įtaką turėjo naktinio matymo taikiklių legalizavimas. Noriu priminti, kad naktinio matymo taikikliai Latvijoje buvo įteisinti 2013 m., o pirmieji afrikinio kiaulių maro židiniai buvo užfiksuoti 2014 m.

Galime daryti išvadą, kad naktinio matymo taikiklių naudojimas leido efektyviai sumažinti šernų tankį užkrėstose teritorijose.

Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje vyko diskusijos nes buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų.

Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės atstovo teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko preliminariai toks pat. Tad galime daryti išvadą, kad baimintasi buvo be pagrindo.

Manau atėjo laikas pradėti diskutuoti šią tema, o ne bijoti visko, ko nesuprantame.