Už tokias Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas antradienį balsavo 115 Seimo narių,1 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.

Šias įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Liberalizuodami valstybės vėliavos iškėlimo tvarką, Seimo nariai nutarė padėti tiems žmonėms, kurie turi ne vieną nuosavybės objektą, pvz. namus, sodybas ir negali suspėti per šventes visur iškelti vėliavas.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Lietuvos istorinė vėliava atsiras pasienio kontrolės punktuose

Jau nuo kitų metų kovo 1-osios Lietuvos istorinė vėliava atsiras  pasienio kontrolės punktuose, ji pasitiks visus kertančius Lietuvos Respublikos sienas.

Tai numato antradienį Seimo priimtos Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisos, kurias palaikė 116 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai.

Istorinės, Vyčio, vėliavos iškėlimas pasienio kontrolės punktuose bus lygiagretus Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimui. Ji turės būti nuolat iškelta tarptautiniuose oro uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose, geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių Vyriausybės nutarimu įsteigtose vietose, kuriose patikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas. 

„Lietuvos istorinė vėliava yra viena seniausių Europoje ir tokiu būdu pas mus atvykstantys svečiai įsitikintų ir galėtų pamatyti, kad Lietuvos valstybingumas siekia beveik tūkstantmetį. Mūsų valstybė mena ilgaamžę istoriją ir tai būtų, sakykim, netgi tam tikras atsakas į Rusijos pasienio punktuose iškeltas didžiąsias Rusijos vėliavas arba plintančiam litvinizmui iš Baltarusijos pusės“, − pateikimo metu yra sakęs Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Priimtomis įstatymo pataisomis gyventojai skatinami kelti istorinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybei svarbių istorinių datų metu. Įstatyme  įvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava gali būti iškeliama prie, virš ar ant gyvenamųjų namų gyventojų iniciatyva. Tokiu būdu istorinės vėliavos naudojimas prie gyvenamųjų namų bus reglamentuotas įstatymu.

Įstatymas numato, kad Lietuvos valstybės istorinės vėliava bus  keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų ir Liepos 6 – ąją Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.

Sekmadienio vakarą LRT radijo ir LRT televizijos laidos „Savaitė“ paskelbtame tyrime teigiama, kad Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) organizuotame 28 mln. eurų vertės konkurse specialiems pylimams Nemuno tėkmei nuo Kauno iki Klaipėdos reguliuoti dalyvavo vienintelė tiltų statybos bendrovė „Tilsta“. Sutartis pasirašyta pernai rugsėjo 25 dieną.

Pasak tyrimo, bunoms statyti pagal konkurso sąlygas iš rangovo buvo perkamas granitas ir gargždas – apvalūs akmenys, tačiau VVKD laivybos vadovas Aurelijus Rimas patvirtino, kad rangovui leista vidiniam bunų sluoksniui pakeisti gargždą pigesne medžiaga – dolomitu.

Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) laboratorijoje po pirminių tyrimų nustatyta, kad kaip pakaitalą įmonė naudoja ne dolomitą, o klintis, be dolomito turinčias įvairių kitų mineralų. LGT vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas pabrėžė, kad ši nuosėdinė uoliena naudojama kaip žaliava cementui gaminti, bet ne kaip statybinė medžiaga.

„Kadangi projektavimo sąlygose buvo numatyta sąlyga, kad statinys turėtų gyvuoti ne mažiau kaip 80 metų, tai iš tos sąlygos ir aišku, kad negalima naudoti medžiagų, kurių naudojimo trukmė – 10–15 metų, kaip dolomitinės skaldos“, – LRT sakė hidrostatinių ir kitų ypatingų statinių inžinierius bei ekspertas Arvydas Bielinis.

„Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas patikino, kad darbo ir techninis projektai bei konkurso sąlygos nedraudžia naudoti dolomito.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas teigė, kad, keičiant viešojo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo informuoti apie tai VPT informacinėje sistemoje, tačiau apie leidimą rangovui pakeisti gargždą pigesne dolomito skalda tarnybos interneto puslapyje duomenų, kaip patvirtino A. Siniauskas, nebuvo.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorių frakcijos atstovas Bronislovas Matelis pirmadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo. Pasak jo, ruošiantis statyti bunas 200 kilometrų Nemuno atkarpoje nebuvo darytas poveikio aplinkai vertinimas, o pasirinkta greitesnė procedūra – atranka, o aplinkosaugininkai „nerimauja dėl poveikio aplinkai, jeigu į upę bus supilta keli šimtai tūkstančių kubinių metrų dūlančios ir tirpios uolienos“.

Jis taip pat pabrėžia, jog konkurse iškeltos sąlygos bunų statyboms naudoti granitą ir gargždą yra viena iš priežasčių, kodėl laimėtojas neturėjo konkurentų, nes galimi konkurentai pasiūlymo kainą skaičiavo pagal brangesnes medžiagas.

„Tokie atvejai gali būti išankstinis susitarimas, gal slaptas susitarimas rangovo ir to, kuris perka tas paslaugas. Mano skaičiavimu, medžiagas pakeitusi bendrovė „Tilsta“ galėjo gauti naudos už 2,5 mln eurų.  Aš, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, jaučiu pareigą informuoti Generalinę prokuratūrą apie galimą sukčiavimo atvejį ir galbūt valstybei padarytą žalą.  Prašau Jūsų išsamiai patkrinti šį atvejį“, – laiške prokuratūrai teigia B. Matelis.

Seimo socialdemokratai kreipėsi  į prokuratūrą dėl vandens kelio Nemunu statybų

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime kreipėsi į prokuratūrą, kad ši, gindama viešąjį interesą, pradėtų tyrimą dėl įmonės, įrenginėjančios vandens kelią Nemunu, statybų.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko, į prokuratūrą kreiptasi dėl to, kad šiuo atveju įtariami ne tik viešųjų pirkimų, bet ir aplinkosaugos pažeidimai.

„Jei pasitvirtins, kad į Nemuną pilamos daug kartų pigesnės ir neilgaamžės klintys, o ne gargždas, kaip buvo numatyta paslaugos pirkime, įmonė, kuri įrenginėja vandens kelią per Nemuną, turėtų atsakyti ne tik dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų, bet ir dėl galimos Nemuno taršos, nes yra pasirodžiusi informacija, kad statyboms kartu su klinčių sluoksniu galėjo būti naudotas ir statybinis laužas, kuris projekte nenumatytas“, – sakė L. Jonauskas.

L. Jonauskas teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba leidimo rangovui pakeisti gargždą kita medžiaga nėra suteikusi.

„Nei aš, nei TS-LKD nėra nusistačiusi prieš tiesioginius merų rinkimus, tačiau tai turi atitikti aukščiausią valstybės įstatymą – Konstituciją, todėl sieksime bendro sutarimo šiuo klausimu. Mano įsitikinimu, tiesiogiai renkamam merui galėtų būti priskiriamos administracijos direktoriaus, vykdomosios valdžios pareigybės. KT tarė savo žodį, dabar Seimo valdybos sudaryta rinkimų darbo grupė nagrinės visus galimus visų rinkimų pakeitimus, siekdama iki rudens pateikti Seimui bendro Rinkimų kodekso projektą. Kadangi Konstitucinio Teismo sprendimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., likus pusmečiui iki to laiko dabartinis Seimas turės išspręsti tiesiogiai renkamo mero statuso klausimus bei priimti reikalingus Konstitucijos ir įstatymų pakeitimus“, – komentuodamas KT sprendimą Eltai sakė Seimo narių grupei KT atstovavęs A. Kupčinskas.

Jis akcentavo, kad „iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), iš konstitucinės neteisės juo labiau!“

Nei aš, nei TS-LKD nėra nusistačiusi prieš tiesioginius merų rinkimus, tačiau tai turi atitikti aukščiausią valstybės įstatymą – Konstituciją.

„Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl tiesioginių merų rinkimų, išaiškindamas, kad tokia tvarka, kaip dabar renkami merai, nepakeitus Konstitucijos, nuo 2023 m. negalės būti taikoma. Tai buvo aišku jau 2014 metais, tačiau tuometiniai socialdemokratai nesivargino Seime ieškoti platesnio sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų, surinkti konstitucinę daugumą (94 Seimo narius) ir pakeisti Konstituciją, o nuėjo lengviausiu keliu, keisdami įstatymus ir įvesdami savo merų modelį“, – pažymėjo  A. Kupčinskas.

Jo teigimu, KT pateikė savo išaiškinimą, kad savivaldos ir vietos bendruomenių atstovaujamumo teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas, nes ir savivaldybių tarybos nariai taip pat yra renkami tiesiogiai. „Mandato statuso lygybė yra įtvirtinta Konstitucijoje, o savivaldybės tarybos nariai negali būti nelygūs (taip pat kaip Seimo nariai). Atstovaujamosios demokratijos principas sako, kad tarybos narių statusas vienodas, todėl riboja vienasmenio valdymo statusą“, – aiškina Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas.

Galėtų vadovauti administracijoms

A. Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams.

Jis tikino pasisakantis už tiesioginius merų rinkimus, bet vertinantis ir argumentus, kad „atstovaujamoji demokratija turi būti įgyvendinama per tarybą, o vykdomoji institucija yra administracijos direktorius“.

„Buvo 2013-2014 metais įvairių diskusijų televizijose ir radijuose, ir pats dalyvavau, aš pasisakiau už merą-administracijos direktorių, tokius jam suteikiamus įgaliojimus. Šiandien Konstitucinis Teismas irgi pasakė, kad visi tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, yra lygūs ir negali būti vieno išskirtinio. Tai nusimato toks modelis“, – BNS teigė A. Kupčinskas.

„Man atrodo, vietos savivalda galėtų turėti tokią tiesiogiai renkamo mero instituciją, reikia sutarti, kad tie įgaliojimai būtų subalansuoti tarp miesto ar rajono tarybos ir įgyvendinamosios institucijos, kad tiesiog meras nesėdėtų ant dviejų kėdžių, kaip tarybos pirmininkas ir administracijos direktorius“, – pridūrė parlamentaras.

Konservatoriaus nuomone, tarybai turėtų būti palikta teisė priimti bendrus sprendimus, pavyzdžiui, tvirtinti savivaldybės biudžetą, strateginius ir detaliuosius planus, o tiesiogiai renkamas meras turėtų vykdomųjų sprendimų galią. Kartu, anot jo, galėtų nebelikti atskiros administracijos direktoriaus pareigybės.

„Ir dabar administracijos direktoriaus pareigybė iš dalies nėra labai savarankiška ir dažniausiai priklausoma nuo mero“, – tvirtino A. Kupčinskas.

A. Kupčinskas sako, kad siūlymus speciali darbo grupė turėtų pateikti per Seimo rudens sesiją.

„Seimo valdybos sudaryta rinkimų darbo grupė, kuriai priklausau ir aš, o vadovauja Andrius Vyšniauskas, iki rudens turime laiko ir nagrinėsime, kaip galima būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutartį ir, matyt, rudens sesijai pateiksime siūlymus, tikiuosi, kad ta valia bus“, – vylėsi politikas.

KT pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.

„Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, prieštarauja Konstitucijai“, – skelbia Konstitucinis Teismas.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 50 mandatų ir kartu su koalicijos partneriais turės trapią daugumą Seime.

Trijų partijų pirmininkai po susitikimo Seime pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją, kad yra pasiryžę formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę.

Kandidatė į premjerės pareigas sakė, kad pirmieji jos darbai būtų biudžeto peržiūra ir koronaviruso krizės modelio keitimas, siekiant labiau įsiklausyti į medicinos ekspertų nuomonę priimant sprendimus.

„Pirmiausia turbūt reikia keisti patį valdymo būdą. Mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, kad pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Politologų teigimu, balsavimo rezultatai atspindi pokyčių norą, tačiau neblogai kaimiškose vietovėse pasirodžiusių „valstiečių“ pralaimėjimas nebuvo triuškinamas.

„Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado“, – BNS sakė politologė Rima Urbonaitė.

Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad dešiniosios partijos turės 74 atstovus 141 vietų Seime.

Rinkėjai ieško tam tikrų naujovių ir alternatyvų, ir dabar matome, kad tą alternatyvą surado.

Pirminiais duomenimis, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turės 32 narių frakciją Seime. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis rinkimų naktį pripažino pralaimėjimą ir pasveikino konservatorius.

Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, Darbo partija iškovojo dešimt mandatų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija turės po tris parlamentarus.

Partijų vadovai pirmadienį dalyvaus naujienų agentūros BNS organizuojamose spaudos konferencijose Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vėliau juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal Konstituciją, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas. Šalies vadovas taip pat paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.

Šiuos Seimo rinkimus temdė koronaviruso pandemija. Nors Lietuvos epidemiologiniai rodikliai dar yra geresni nei Europos vidurkis, balsavimo dieną pranešta apie rekordinį susirgimų skaičių – per parą patvirtinti 603 nauji atvejai ir penkios mirtys.

Pakartotinis balsavimas buvo rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų–Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjai savo atstovus į naująjį Seimą išsirinko per pirmąjį turą.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turėjo savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Anksčiau atrodė, kad ši partija užsitikrino 5 mandatus, tačiau naujausiais duomenimis, gautais iš 1423 apylinkių, ji lieka už patekimo į Seimą ribos, nes už ją atiduota 4,91 proc. balsų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Pirmauja konservatoriai

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmauja Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, valdantieji „valstiečiai“ lieka antri, Darbo partija – kol kas trečia, bet jai ant kulnų lipa socialdemokratai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys

Suskaičiavus balsus 1570-yje apylinkių iš 1989, TS-LKD surinko 21 proc. balsų ir gauna 19 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gauna beveik 20 proc. balsų ir 18 mandatų, Darbo partija – 11 proc. ir 11 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 10 proc. ir devynis mandatus.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija, negalutiniais duomenimis, surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir turi septynis mandatus, Liberalų sąjūdis – per 6 proc. ir šešis mandatus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, suskaičiavus balsus 1082 apylinkėse iš 1989, už „valstiečius“ balsavo 21,59 proc. rinkėjų, ir tai kol kas jiems duotų 19 mandatų iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

Antroje vietoje yra opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 17,12 proc. balsų, tai jiems kol kas žada 15 mandatų.

Trečioje vietoje yra per praėjusius rinkimus daugiamandatėje barjero neperlipusi Darbo partija su 13,23 proc. balsų ir 12 mandatų.

Ketvirta būtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, kuri šiose apylinkėse surinko 10,8 proc. rinkėjų balsų ir gautų 10 mandatų.

Kviečiame kartu sekti rinkimų rezultatus:

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija perkopia 5 proc. barjerą su 5,79 proc. rinkėjų balsų ir galėtų tikėtis penkių mandatų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šiose apylinkėse surinko 5,61 proc. balsų ir irgi gautų penkis mandatus.

Paskutinė partija, tarpiniais duomenimis, perkopianti 5 proc. barjerą būtų Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 4,07 proc. rinkėjų balsų, kurie šiuo metu jiems duotų keturis mandatus.

Kitos partijos, esamais pusės apylinkių duomenimis, lieka už 5 proc. kartelės ribos. Pirma prieš brūkšnį yra valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija su 4,34 proc. rinkėjų balsų.

Kol kas yra suskaičiuoti mažųjų regionuose esančių apylinkių balsai, rezultatus dar koreguos didžiųjų miestų apylinkių balsai.

Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.

Esamais duomenimis, iš dabartinių valdančiųjų partijų į Seimą daugiamandatėje apygardoje nepakliūtų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 3,81 proc. rinkėjų balsų.

Rinkėjų aktyvumas mažesnis nei prieš ketverius metus

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 proc.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

Ceremonijoje ketina dalyvauti daugiau kaip 200 šią mirties stovyklą ir Holokaustą išgyvenusių buvusių kalinių. Tragediją Aušvice išgyvenę liudininkai dalysis pasakojimais ir prisiminimais.

Seimo pirmininko vadovaujamoje delegacijoje į minėjimo renginį kartu vyks Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio valstybe grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vizito metu sausio 28 dieną Lietuvos parlamento vadovas lankysis Lenkijos Seime ir Senate, kur susitiks su abiejų Lenkijos parlamento rūmų vadovais.

Susitikimuose su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu ir Lenkijos Seimo pirmininke Elżbieta Witek bus aptariami regiono gynybos ir saugumo, istorinės atminties klausimai bei Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo tęstinumas.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis taip pat pakvies Lenkijos Seimo ir Senato vadovus kartu sutikti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį kovo 11 d. Vilniuje.

„Tai, kad Seimo pirmininkas pažeidė Konstituciją yra žinutė opozicijai. Mes tikrai nekelsime klausimo dėl jo atstatydinimo ar dėl interpeliacijos todėl, kad  jis dabar atstovauja opoziciją. Tai yra jų problema. Jie dabar žino, kad Seimo pirmininkas pažeidė Konstituciją ir ką jie su tuo darys? Matyt darys tai, ką visą laiką daro, kad  saviems tai negalioja, galioja tik kitiems. Tai yra dvigubi standartai. (...) Matome, kad pažeidinėja, bet jis šiandien - opozicijos atstovas. Opozicija tegul aiškina visuomenei, kaip jiems atrodo tai, kad Seimui vadovauja žmogus, kuris pažeidinėja Konstituciją“,- Eltai sakė R. Karbauskis, komentuodamas Etikos ir procedūrų  komisijos sprendimą.

Trečiadienį etikos sargai nutarė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis, sušaukdamas Seimo valdybos posėdį, kuriame buvo svarstomas neeilinio Seimo posėdžio sušaukimas dėl nepasitikėjimo juo, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus, įpareigojančius politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai, nesavanaudiškai, tai yra vengiant viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.

„Kadangi 2019 metų spalio 15 d. Seimo valdybos posėdis buvo sušauktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, remiantis teisės principu – neteisės  pagrindu teisė neatsiranda, šio posėdžio metu priimti sprendimai negali sukelti teisinių pasekmių tai reiškia, kad  jie yra neteisėti“, - trečiadienį nutarė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, svarsčiusi Seimo pirmininko poste išsilaikiusio V. Pranckiečio atleidimo procedūros teisėtumą.

Už tokią išvadą, kurią rengė Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Andrius Mazuronis ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja „valstiete“ Aušrinė Norkienė, balsavo 6 komisijos nariai.

„Tai iš tiesų išskirtinės svarbos klausimas, paliesiantis ne tik 70 tūkst. Kauno rajono gyventojų, bet ir Kauno miesto gyventojus, kuris visiškai nebuvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės tarybos komitetuose, nevyko jokia diskusija ir debatai, neaptarta Regiono plėtros taryboje, Lietuvos savivaldybių asociacijoje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo narė.

Ji ragino centrinę valdžią imtis veiksmų stabdant Kauno miesto savivaldybės inicijuotą „chaotišką darnios savivaldos modelį ardantį procesą, kuris iš tiesų paliks negrįžtamas pasekmes ir Kauno regionui, ir visai Lietuvos savivaldai“.

Kritikuodama šį siekį R. Popovienė turi kitą pasiūlymą: gal ir Kauno rajonas galėtų prisijungti kai kurias Kauno miesto teritorijas, pasiūlyti žmonėms mažesnius mokesčius, geresnes sąlygas smulkiajam verslui ir darnų bendradarbiavimą su bendruomenėmis?

„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi  precedento neturintis atvejis: vienos savivaldybės taryba perbraižo žemėlapius ir skelbia apklausą kitoje savivaldybėje. Tai – Kauno miesto savivaldybės paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentarė R. Popovienė.

R. Popovienė pabrėžė, kad iniciatyva prisijungti dalį Kauno rajono pateikta paskubomis, neatlikus analizių, nesikonsultavus su specialistais, neatsakius į svarbius gyventojams kylančius klausimus bei tinkamai nepristačius šios iniciatyvos.

„Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sprendimą“, – sakė parlamentarė.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė ragino Seimo narius kreiptis dėl šios iniciatyvos į Konstitucinį Teismą.

„Labai prašome visų bendruomenių vardu: žmonės, atstovaujantys mums, pakelkite užpakalius ir padėkite Ramintai Popovienei sudaryti grupę, kuri kreiptųsi į Konstitucinį Teismą įvertinti įstatymo nuostatą, kad apklausiami turi būti ne tik prijungiamų teritorijų gyventojai, o viso draskomo rajono žmonės“, – sakė ji.

Ramučių gyventojų interesams atstovaujančios asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė pabrėžė, kad jos bendruomenės atstovai bei smulkieji verslininkai yra labai sunerimę dėl šios iniciatyvos.

„Kalbos, jog gyventojai nėra patenkinti gyvenimu Kauno rajone ir prašyte prašosi į miestą, tėra akiplėšiškas melas ir netiesa“, – sakė G. Varnaitė-Venskienė.

„Visi klausia: ką darome, kas bus? Visi sako – bent jau man esantys prieš prisijungimą. Kodėl? Todėl, kad nebuvo pristatytos jokios analizės, jokių diskusijų su bendruomenėmis nevyko – nei su verslu, nei su žmonėmis“, – kalbėjo ji.

Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sprendimą.

Abi bendruomenių atstovės piktinosi, kad Kauno miesto inicijuotas prisijungimas nukreiptas į labiausiai apgyvendintas ir geriausią infrastruktūrą turinčias teritorijas, o gyventojai tokiu būdu išrūšiuojami, siekiant prisijungti tas vietoves, kurios atrodo patrauklios, o tos, kurios reikalauja didesnių investicijų, paliekamos likimo valiai.

„Prašome valstybės neardyti to, ką mes sukūrėme ir kūrėme ištisus metus. Visos seniūnijos, vienos belaukdamos ilgėliau to gerbūvio, kitos jį gaudamos greičiau – mes dalijomės ir dalijamės iki šiol“, – kalbėjo G. Varnaitė-Venskienė.

Ji taip pat pabrėžė, jog gyventojai nerimauja, kad prijungimo atveju jiems patogi infrastruktūra būtų keičiama, neliktų mokyklų, mažų bendruomenių centrų, galimybės regiono gyventojams reikiamas paslaugas gauti arti savo namų.

Buvęs Kauno miesto meras, konservatorius Seimo narys Andrius Kupčinskas sakė, kad miestas ir rajonas turėtų ne jungtis, o tartis, kaip buvo daroma anksčiau.

„Galiu pasakyti daug gerosios praktikos pavyzdžių, kai teko bendradarbiauti su dabartiniu (Kauno rajono) meru Valerijumi Makūnu, tiek priviliojant pigių skrydžių kompaniją „Ryanair“, kai miestas ir rajonas sutardavo dėl konkrečių įmokų (...). Galiu minėti dar mažiausiai dešimt atvejų“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

Socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys teigė, kad nerimą kelia ir viešumoje pasirodanti informacija apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimos interesus mieste ir tai, kad Kauno taryboje absoliučią daugumą turi jo judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai.

„Vyksta grobuoniška plėtra, taryba Kauno miesto nugalinta, opozicija taip pat nugalinta, kilnoja rankeles. (...) Yra rizika, kad bus sudarkytas unikalaus grožio pakaunės gamtinis karkasas, nes jeigu nebeliks Kauno (rajono) tarybos, ši dabartinė, kišeninė taryba per 20 minučių pakeis bet kokį teritorinį planą, bet kokį bendrąjį planą, išvartys kaip nori žemės paskirtį“, – kalbėjo G. Merkys.

Kauno miesto savivaldybės taryba rugsėjo pradžioje pasiūlė Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto.

Sprendimas turėtų būti priimtas po gyventojų apklausos. Tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad būtent gyventojų nuomonė turėtų turėti lemiamą svorį priimant sprendimą.

Miesto valdžia teigia, kad taip gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas. Rajono, kuriam vadovauja socialdemokratai, valdžia tokiems planams griežtai priešinasi ir vadina tai manipuliacija.

Savivaldybių teritorijų keitimui reikėtų ir Seimo pritarimo.

Kauno miestas nori prisijungti 13 rajono seniūnijų. Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

Jo teigimu, darbo grupę sudarė tik Seimo Kultūros komitetas.

„Nėra dviejų darbo grupių. Seimo valdyba nesukūrė tokios darbo grupės, Seimo valdyba dėl to nebalsavo. Matyt, kažkas norėjo šitaip interpretuoti. Vakar (trečiadienį. – ELTA) žiniasklaidoje paskelbta žinia, kad  Seimo valdyba sudarė darbo grupę dėl LRT įstatymo yra netiesa“, - ketvirtadienį Eltai tvirtino R. Karbauskis.

Jo teigimu, Seimo valdyba nusprendė kreiptis į parlamentines frakcijas dėl tokios darbo grupės sukūrimo. „Kadangi mes vakar darbo grupę jau sukūrėme komitete, matyt, frakcijų atsakymas bus, kad beprasmiška kurti kitą darbo grupę, nes Kultūros komitetas yra kuruojantis ir pagrindinis komitetas šio klausimo svarstyme. Todėl visiškai nesuprantu logikos kurti darbo grupę ne komiteto pagrindu, nes to dar nėra buvę, kiek man žinoma, pagal įstatymo priėmimo tvarką“, – sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, Kultūros komiteto sudarytoje  darbo grupėje dirbs Seimo nariai, LRT tarybos nariai, jos posėdžiai bus atviri.

R. Karbauskis tikisi, kad iki rudens Seimo sesijos darbo grupė baigs darbą ir naujos redakcijos LRT įstatymas bus priimtas rudens sesijoje.

„Planuojame suderinti kelis klausimus, kurie yra ginčytini, tai yra valdysenos pokyčiai LRT, antras klausimas dėl reklamos LRT, dėl ombudsmeno“, – sakė R. Karbauskis.

Kaip rodo Seimo valdybos birželio 12 d. posėdžio  protokolas, Seimo valdyba nutarė kreiptis į Seimo frakcijas ir Mišrią Seimo narių grupę, prašant deleguoti savo atstovą į planuojamą sudaryti darbo grupę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektui išnagrinėti ir pasiūlymams pateikti iki šių metų birželio 19 d. Tokiam  sprendimui Seimo valdybos nariai pritarė bendru sutarimu.

Seimo valdybos nariai taip pat bendru sutarimu pritarė tam, kad būtų kreiptasi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojų profesinę sąjungą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją ir Lietuvos žurnalistų sąjungą. Jų Seimo valdyba prašo pasiūlyti nepriklausomą ekspertą į planuojamą sudaryti darbo grupę LRT įstatymo pakeitimo projektui  išnagrinėti. Seimo valdyba pasiūlymų lauks irgi iki šių metų birželio 19 d.

ELTA primena, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisomis siūloma įsteigti LRT valdybą, LRT ombudsmeną, mažinti  politikų deleguojamų  LRT tarybos narių skaičių.

Šių metų sausio 10 d. opozicijai priklausantys Seimo nariai įregistravo dar vieną naujos redakcijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo koreguoti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos sudarymo principus pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją.