-
„Kaunas Pride“ eisenoje dalyvavusiai A. Armonaitei nuotaikos nesugadino ir į ją paleistas kiaušinis 60
„Manau, kad tai yra nuostabi šventė, eisena. Labai gera ir graži diena Kaunui“, – žurnalistams iš karto po eisenos kalbėjo A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė laikosi pozicijos, kad pareigūnai padarė nuostabų darbą užtikrinant dalyvių saugumą. Nuotaikos politikei nesugadino ir iš oponentų į ją renginio metu paleistas kiaušinis.
„Gavau kiaušinį į nugarą, bet tai nieko tokio“, – tikino Laisvės partijos pirmininkė.
Politikė įsitikinusi, kad įvykusi „Kaunas Pride“ eisena rodo, jog Partnerystės įstatymas šalyje yra reikalingas.
„Tai rodo, kad žmonėms reikia politinių pokyčių, partnerystės įstatymo“, – mano A. Armonaitė.
JAV ambasadorius ragina Lietuvą užtikrinti lygias galimybes
LGBT eitynėse Kaune žygiavęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas ragina Lietuvą užtikrinti lygias galimybes seksualinėms mažumoms.
„Daugiau nei 50 metų vykstančios „Pride“ eisenos visame pasaulyje yra skirtos pabrėžti lygybę, pagarbą, teisingumą, drąsą ir, svarbiausia, meilę. Tai yra metas švęsti, tačiau taip pat iš naujo įsipareigoti kurti saugesnę, įtraukesnę pasaulio visuomenę visų LGBTQI+ bendruomenės narių atžvilgiu“, – JAV ambasados pareiškime feisbuke šeštadienį cituojamas ambasadorius.
„JAV remia LGBTQI+ bendruomenę Lietuvoje. Visi žmonės, nesvarbu, kas jie yra ar ką myli, nusipelno vienodo vertinimo įstatymuose, gyvenimo be baimės ir prigimtinio orumo pripažinimo“, – teigė R. Gilchristas.
Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas Pride“. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio Soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur“ ir vaivorykštės spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės“, „Meilė nėra nusikaltimas“, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?“. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love“, „Born this way“, „We are all human“ ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
-
A. Bilotaitė žada rimtą atsaką: kalba apie kariuomenę pasienyje 88
„Tai, kas vyksta prieš Lietuvą, yra labai rimti dalykai. Baltarusijos režimas rimtai yra nusiteikęs, daro labai rimtą poveikį ir mes turime pateikti labai aiškų atsaką“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, pirmiausia būtina sustiprinti Lietuvos – Baltarusijos pasienio saugumą.
„Pirmiausiai pasienio sustiprinimas, naudojant ir tam tikras fizines priemones apsaugant sieną“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu kalbama ir apie kariuomenės pasitelkimą, suvaldant migrantų srautus pasienyje, ir apie procedūrų, nagrinėjant į šalį nelegaliai patekusių migrantų atvejus, spartinimą.
„Kalbame ir apie kariuomenės galimą pasitelkimą ir, žinoma, labai svarbūs momentai yra aiški žinutė, kad žmonės, kurie turi noro čia atvykti, pasirenkant šią migracijos kryptį, žinotų, kad tai nėra kažkokia patogi ir patraukli vieta“, – teigė ji.
Kalbame ir apie kariuomenės galimą pasitelkimą ir, žinoma, labai svarbūs momentai yra aiški žinutė, kad žmonės, kurie turi noro čia atvykti, pasirenkant šią migracijos kryptį, žinotų, kad tai nėra kažkokia patogi ir patraukli vieta.
„Todėl mes spartiname pačias migracijos procedūras – yra duotas pavedimas rasti sprendimus, kad ta procedūra sutrumpėtų maksimaliai, kiek tai yra įmanoma. Per 10 dienų turėtų būti išnagrinėjami prašymai“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Kitas dalykas – gražinimo procedūros. Dirbame (...), kad tie asmenys būtų sugražinti į kilmės šalis“, – pridūrė ji.
Anot A. Bilotaitės, dabar prieglobsčio prašymų svarstymas užtrunka, nes pasienyje sulaikyti migrantai neturi dokumentų, sąmoningai neprisistato, nepateikia informacijos apie savo kilmės šalį.
Anot A. Bilotaitės, į šalį patekusiems migrantams Lietuva užtikrins bazinius poreikius, tačiau kartu ir darys viską, kad šis srautas sustotų.
„Mes užtikrinsime bazinius standartus – ką turime padaryti, bet kartu padarysime viską, kad tas srautas sustotų“, – teigė ministrė.
Konsultuojasi su Graikija
Pasak A. Bilotaitės, dėl procedūrų optimizavimo dabar konsultuojamasi su Graikijos pareigūnais, kurie turi patirties svarstant prieglobsčio prašymus, kai jų šalyje buvo kilusi pabėgėlių krizė prieš penkerius–šešerius metus.
Ji pranešė, kad šią savaitę į Iraką ir Turkiją planuoja vykti Lietuvos delegacijos aptarti ekonominių migrantų grąžinimą, nes būtent tokių atvykėlių yra daugiausia.
„Yra tokių pamąstymų ir įrodymų, kad tokie užsieniečių registravimo centrai, kaip yra pas mus, yra ir Baltarusijoje, ir tie žmonės iš tų centrų net yra sąmoningai keliami į Lietuvą. Taip pat turime žinių apie studentus, galbūt studijavusius Baltarusijoje, jie taip pat naudojant tam tikras priemones, matyt, organizuotai gabenami į Lietuvą. Tai sąmoningi, gerai organizuoti veiksmai prieš Lietuvą“, – kalbėjo politikė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad dalis sulaikytų neteisėtų migrantų yra iš Afrikos, o jų išsiuntimas į kilmės šalis turėtų būti paprastesnis.
Ji sakė, kad kol kas Lietuvos pareigūnai nedeportavo nė vieno pasienyje sulaikyto migranto, taip pat nė vienam Lietuvoje nesuteiktas prieglobstis.
Nebus užkraunama vien tik pasienio savivaldybėms
A. Bilotaitė pabrėžė, kad migrantų apgyvendinimo klausimu pasienio savivaldybės nebus paliktos vienos. Pasak ministrės, šiuo metu vietinės valdžios laikinai prašoma užtikrinti migrantų saviizoliaciją, susijusią su karantino ribojimais, o vėliau jie esą bus apgyvendinti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų įkurtame palapinių miestelyje.
„Suprantame, kad tai tikrai nėra vien tik pasienio savivaldybių atsakomybė ir našta neturėtų būti užkraunama vien tik joms“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė, kartu patikslindama, kad palapinių miestelį ruošiamasi įkurti toliau nuo gyvenamosios teritorijos.
„Noriu pasakyti, kad savivaldybių mes prašome laikinai, siejant su karantino tam tikrais ribojimais, padėti užtikrinti tą karantinavimą savivaldybėse. Mes tikrai to neužkrausime savivaldai, nes yra planuojama organizuoti palapinių miestelį teritorijoje, kurioje nebūtų tankiai gyvenamų teritorijų“, – tikino ministrė.
Ji kartu pabrėžė, kad su nelegalia migracija susijusių saugumo klausimų užtikrinimui bus pasitelkiamos visos reikalingos valdžios institucijos.
„Didžiausias klausimas yra dėl saugumo. Mūsų žinia yra tokia, kad šiame etape, kas yra reikalinga su izoliacija, mes užtikrinsime, kad saugumas būtų palaikomas mūsų visų institucijų. Toliau klausimas yra toks, kad tie žmonės nebus laikomi savivaldybėse, našta nebus užkraunama ant savivaldybių, bet tie žmonės bus apgyvendinami palapinių miestelyje su tvora, su apsauga ir kitais dalykais“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
-
A. Dulkys apie aptiktą naują koronaviruso atmainą: tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai 1
„Dabar turime žinių, kad ši atmaina jau yra pastebėta Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Širvintose ir Šilutėje. Kur tiksliai įvežta buvo, kokių renginių, susitikimų metu platinta, mes šito nežinome, žinome tik faktą, kad tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai ir kad jie yra epidemiologiškai susiję“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Ministras sakė negalintis pasakyti, kada tiksliai jis asmeniškai buvo informuotas apie naująją atmainą, tačiau teigė, kad buvo tarp pirmųjų sužinojusių, bet tai tikrai buvo anksčiau nei ši savaitė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras BNS antradienį informavo, jog duomenys apie įtariamą pavojingą mutaciją gauti balandžio 9 dieną. Tuomet pranešta apie keliolikos anykštėnų užsikrėtimą.
„Anykščių rajono savivaldybė padidino testavimo apimtis, vien per paskutines septynias dienas buvo testuota beveik 11 proc. visos Anykščių populiacijos. Taip pat buvo sustiprintas policijos pareigūnų budrumas, sustiprinta saviizoliacijoje esančių asmenų kontrolė, vyko mobilios komandos į protrūkių vietas“, – sakė ministras.
Dabar turime žinių, kad ši atmaina jau yra pastebėta Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Šakiuose, Anykščiuose, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, Širvintose ir Šilutėje. Kur tiksliai įvežta buvo, kokių renginių, susitikimų metu platinta, mes šito nežinome, žinome tik faktą, kad tai yra vieno įvežimo į Lietuvą atvejai ir kad jie yra epidemiologiškai susiję.
A. Dulkys teigė, jog informacija tarp institucijų ir organizacijų keliauja lėtai, todėl žinia apie naująją atmainą galėjo laiku nepasiekti visų suinteresuotų pusių, tačiau jo vertinimu, Anykščiai į žinią apie naują atmainą reagavo operatyviai ir gyventojus informavo.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad viruso mutacijos – neišvengiamos, tačiau ragino, nepaisant to, skiepytis.
„Aš tikrai nesiimu vertinti, kiek ši mutacija yra blogesnė už kitas mutacijas, nes mes jau turime susitaikyti su tuo, kad virusas yra toks dalykas, kuris, siekdamas būti, būtent tai ir daro – mutuoja tam, kad su juo kovoti būtų sudėtingiau“,– po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi, nepaisant to, kad Anykščiuose plintančios atmainos virusu užsikrėtė 8 pilnai vakcinuoti gyventojai, premjerė vis vien paskatino žmones skiepytis, mat vakcina apsaugo nuo sunkios ligos formos.
„Ar mutacija ar ne mutacija, vis tiek tikimybė sunkiai sirgti ar mirti labai smarkiai sumažėja žmonėms, kurie yra paskiepyti“,– kalbėjo I. Šimonytė, dar kartą akcentuodama, kad dėl naujų atmainų viruso atsiradimo stebėtis nereikėtų.
„Manau, kad su šia mutacija bus dirbama taip, kaip ir su kitomis, bet dėl to, kad jos atsiranda, matyt, nereikėtų labai stebėtis“,– teigė ji.
Antradienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad Anykščiuose nustatyti 35 koronaviruso atvejai, priskiriami iki šiol Lietuvoje nenustatytai atmainai.
Mokslininkų teigimu, ši atmaina yra panaši į iš Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos kilusias atmainas bei pasižymi didesniu atsparumu vakcinoms.
Lietuvoje iki šiol aptiktos dvi pavojų keliančiomis laikomos atmainos: 1646 britiškosios bei dešimt iš Pietų Afrikos kilusios atmainos atvejų.
