-
„MG Baltic“: žvalgybos informacija – poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams 7
„Koncernas „MG Baltic“ reaguodamas į viešai paskleistą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją teigia, kad toks veiksmas prasidedant baudžiamosios bylos teismo procesui yra tiesioginis poveikis bylą nagrinėsiantiems teisėjams, dėl ko kaltinamieji byloje nebegali tikėtis sąžiningo ir nešališko teismo“, – rašoma pranešime.
Jame cituojamas koncerno prezidentas Darius Mockus teigė, kad žiniasklaidos pirmadienį aprašytas VSD dokumentas Seimo nariams yra „nuomonių ir prielaidų kratinys“.
Jis pareiškė, kad raštą pasirašiusiam departamento direktoriui Dariui Jauniškiui derėtų prisiminti, kad „priesaiką jis davė Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams“.
„Surežisuotų pažymų metodas – Stalino ir L. Berijos veiklos imitacija, tik daroma negrabiai ir paskubomis, kai gaunamos „zadanijos“, – kalbėjo D. Mockus.
„MG Baltic“ atstovas spaudai Tadas Marčiukaitis teigė, kad koncerno teisės bus ginamos teisinėmis priemonėmis.
Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.
Išslaptintą informaciją Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), neseniai baigusiam tyrimą apie verslo poveikį politiniams procesams ir valdžios įstaigoms.
Parlamentarams pateiktame dokumente aprašomi įvairūs politiniai procesai, situacijos Vilniaus miesto savivaldybėje, „Lietuvos geležinkeliuose“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Konkurencijos taryboje, teisėsaugoje, politinėse partijose, kitose įstaigose ir organizacijose.
VSD vadovo pasirašytame rašte nurodoma, kad koncerno atstovų veikimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes gali destabilizuoti demokratinę politinę sistemą.
Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT RADIJUI sakė, kad apie situaciją dėl „MG Baltic“ buvo informuota.
-
Niujorko užpuolikas yra IS karys 1
„Vienas „Islamo valstybės“ karys Niujorke įvykdė išpuolį prieš kelis kryžininkus“, – džihadistų ryšius stebinti žvalgybos grupė SITE citavo pranešimą, paskelbtą naujausiame grupuotės savaitraščio „al-Naba“ numeryje.
Terorizmu kaltinamas 29 metų imigrantas iš Uzbekistano Saifula Sajipovas antradienį išsinuomotu pikapu pusantro kilometro dideliu greičiu važiavo vienu dviračiu taku Manhatane ir traiškė dviratininkus bei pėsčiuosius.
Ieškinyje nurodoma, kad įtariamasis prisipažino veikęs IS vardu ir „esąs patenkintas savo veiksmais“. Jis netgi pareikalavo, kad jo ligoninės palatoje būtų pakabinta IS vėliava.
Policija sako, kad S. Sajipovas veikiausiai labai įdėmiai stebėjo IS veiklą socialiniuose tinkluose ir vadovavosi grupuotės sekėjams skirtomis „instrukcijomis“.
Įtariamasis užpuolikas dar turėjo tris peilius ir buvo sukaupęs tūkstančius IS propagandos nuotraukų bei dešimtis vaizdo įrašų, kuriuose matyti kaip džihadistų kovotojai žudo įkaitus.
Paaiškėjo, kad S. Saipovas radikalizavosi jau po savo atvykimo gyventi į JAV 2010 metais.
„Dievo malonės dėka, šis išpuolis įbaugino kryžininkų Ameriką – jie sugriežtino saugumos priemones ir ėmėsi veiksmų prieš imigrantus, (atvykstančius) į Ameriką“, - SITE citavo „al-Naba“ straipsnį.
Praėjusį mėnesį Las Vegase užpuolikui nušovus 58 žmones, IS taip pat teigė, kad išpuolį įvykdė vienas iš grupuotės „karių“, tačiau Federalinis tyrimų biuras (FTB) nerado jokių sąsajų tarp džihadistų ir nusišovusio užpuoliko Stepheno Paddocko (Stiveno Padoko).
Sumokės didelę kainą?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) penktadienį paskelbė, kad ši grupuotė sumokės „didelę kainą“ už kiekvieną prieš Jungtines Valstijas surengtą ataką.
Pasak D. Trumpo, JAV kariškiai pastarąsias dvi dienas „daug smarkiau“ puolė IS, ketvirtadienį paskelbusią, kad antradienio išpuolio Niujorke vykdytojas buvo jos „karys“.
„Jie sumokės didelę kainą už kiekvieną ataką prieš mus!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas.
Stiprinamas saugumas
Po teroro išpuolio Niujorko valdžia liepė pastatyti naujus apsauginius blokus prie dviračių tako, kurį antradienį atakavo S. Sajipovas. Panašu, kad Niujorkas bus priverstas gerokai sustiprinti tokių objektų apsaugą, nors tai bus labai brangi priemonė.
Siekdama nuraminti dviratininkus Niujorko valdžia jau vakar vakare lipė pradėti statyti naujus betoninius blokus ant pagrindinių sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. Tokie blokai bus pastatyti 57-iose vietose – nuo 59-osios gatvės iki Bettery parko.
Iki šiol tokią beveik visų potencialiai teroristus viliojančių vietų pasyvios apsaugos sistemą turi nebent Izraelis. Paskutiniais metais daug užtvarų ir blokų pastatyta ir Niujorke bei kituose didžiuosiuose Vakarų šalių miestuose. Kita vertus, jei teroristų tikslas yra nužudyti bent kelis civilius, apsaugoti visas tokias vietas bus labai sunkiai įgyvendinama užduotis.
-
D. Trumpui gali tekti Šiaurės Korėjos vadą vaišinti mėsainiais?
Prieš šešis mėnesius Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad Šiaurės Korėjai niekada nebus leista turėti raketą, kuri galėtų smogti JAV. Prieš keletą dienų Pchenjanas paleido pirmąją tarpžemyninę balistinę raketą.
Raketa pakilo į 2800 kilometrų aukštį, nuskrido 930 kilometrų ir nukrito į vandenyną. Nors tokia raketa nepasiektų didžiosios žemyninės JAV teritorijos dalies, tačiau ji keltų grėsmę Aliaskai ir JAV karinėms bazėms bei pajėgoms Ramiajame vandenyne.
Atsižvelgiant į testų tempą ir pobūdį, tikėtina, kad jau nelabai tolimoje ateityje Šiaurės Korėja sugebės pasigaminti dar didesnio nuotolio raketą, rašo K. Sengupta. Vis dar neaišku, ar Pchenjanas pajėgus apginkluoti raketą branduoliniu užtaisu. Tačiau JAV pareigūnai pripažįsta, kad greičiausiai tai įvyks. Neseniai JAV generolas leitenantas Vincentas Stewartas kalbėdamas viename iš Senato komitetų pareiškė: „Režimas yra pasiryžęs pasiekti šį tikslą, ir tai atrodo neišvengiama.“ Pasak jo, vienintelė likusi kliūtis – ištobulinti balistinės raketos grįžimą į atmosferą.
Tad ko gali imtis JAV ir tarptautinė bendruomenė, kad neleistų Kim Jong Unui susikurti branduolinių tarpžemyninių balistinių raketų arsenalą? Tenka pripažinti, kad galimi veiksmų variantai yra riboti. Vašingtonas mėgino kalbėti griežtu tonu, užsimindamas apie galimus karinius smūgius. Tačiau tai būtų labai rizikinga. Nustatyti taikinius ir juos atakuoti būtų nelengva, be to, netoli sienos esanti Pietų Korėjos sostinė Seulas labai nukentėtų nuo atsakomųjų smūgių – tikėtina, kad aukų skaičius būtų milžiniškas.
JAV gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattisas perspėjo: „Jei vis dėlto tektų imtis karinių veiksmų, tai bus sunkiai suvokiamo masto tragedija. Todėl siekiame bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kad rastume tinkamą problemos sprendimą.“
Po pastarojo raketų bandymo paskelbtoje „Twitter“ žinutėje buvo mažai D. Trumpui būdingų išvedžiojimų. Nebuvo jokių grasinimų, kad JAV imsis veiksmų prieš Kim Jong Uną ar jo režimą. Atrodo, kad JAV prezidentas yra pasirengęs šios krizės sprendimą palikti kitiems. D. Trumpas teigė: „Šiaurės Korėja ką tik paleido dar vieną raketą. Ar tas vyrukas neturi kuo užsiimti gyvenime? Sunku patikėti, kad Pietų Korėja ir Japonija ilgai su visu tuo taikstysis. O gal Kinija pagaliau imsis griežtų veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir padarys galą visoms šitoms nesąmonėms!“
Pietų Korėjoje pagaliau baigiasi politinio nestabilumo laikotarpis, ir naujasis šalies prezidentas Moon Jae-inas pasisako už diplomatinį sprendimą. Pietų Korėjos vadovas paprašė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos imtis veiksmų prieš Pchenjaną, tačiau greičiausiai jis nesirengia žengti toliau. Kaip parodė istorija, ekonominės sankcijos yra gana neveiksmingos prieš režimą, kuris yra pasirengęs susitaikyti su šalies žmonių nepritekliumi, kad tik galėtų įgyvendinti savo branduolines ambicijas.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe jau seniai reiškia susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos. Jis teigė, kad „tokios provokacijos yra visiškai nepriimtinos“ ir kad jo šalis kartu su JAV ir Pietų Korėja yra pasirengusios vieningai spausti Pchenjaną, nors nenurodė, koks tai būtų spaudimas.
Manoma, kad Kinija, kaip Šiaurės Korėjos pagrindinė prekybos partnerė, gali daryti įtaką Pchenjanui. Tačiau, nepaisant socialiniame tinkle „Twitter“ išreikštos vilties, kad Kinija galbūt imsis griežtų veiksmų, D. Trumpas vis labiau kritikuoja tai, ką jis įvardija kaip Pekino pasyvumą šiuo klausimu. Tačiau Kinijos ambasadorius Jungtinėse Tautose neseniai perspėjo apie galimas „katastrofiškas“ pasekmes, jei nebus sugebėta sumažinti įtampos santykiuose su Šiaurės Korėja. „Negalime sau leisti, kad pauzė be dialogo užsitęstų“, – sakė Liu Jieyi.
Šiaurės Korėjos problema bus vienas iš svarbių dienotvarkės klausimų per savaitės pabaigoje Hamburge rengiamą Didžiojo dvidešimtuko susitikimą. Tačiau Pchenjano pagrindinis tikslas visada buvo tiesioginės dvišalės derybos su JAV. Iki šiol visos administracijos Vašingtone griežtai atmesdavo tokią galimybę, nes esą taip Pchenjanui būtų parodyta, kad jo konfrontacinė politika pasiteisino.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas pareiškė, kad jis būtų pasirengęs pakviesti Kim Jong Uną į Vašingtoną ir pavaišinti jį mėsainiais: „Kuo jau taip baisiai blogai kalbėtis? Žinote ką? Tai vadinama dialogo pradžia.“
JAV politikos elitas į D. Trumpo pasiūlymus reagavo su pašaipa, tačiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pagyrė JAV prezidentą kaip „labai išmintingą politiką“. Dabar, kai atrodo, kad karinio problemos sprendimo galimybė nebesvarstoma, o ekonominės sankcijos yra neveiksmingos, D. Trumpas gali imti manyti, kad „mėsainių diplomatija“ gali padėti jam įgyvendinti savo pažadą, kad Šiaurės Korėja neturės branduolinių raketų, kurios galėtų pasiekti JAV.
