Kyjivo srities karinė administracija per „Telegram“ pranešė, kad buvo paskelbtas dronų atakos pavojus, veikė oro gynybos sistemos. Gyventojai buvo raginami nefilmuoti ir nefotografuoti sistemų darbo ir neskelbti šių vaizdų internete.

Pavojus taip pat paskelbtas Černihivo, Sumų, Žytomyro, Poltavos, Čerkasų, Rivnės, Chmelnyckio, Ternopilio, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Donecko srityse.

Apie oro gynybos sistemų darbą buvo pranešta iš Žytomyro srities. Chmelnyckio srities administracija pranešė apie sprogimą, oro gynybos sistemų darbą.

Iki 4–5 val. ryto visose srityse, išskyrus Sumų, oro pavojus buvo atšauktas.

Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad Ukraina laimės didvyrišką mūšį dėl Donbaso, konfrontaciją pietuose ir Krymo grąžinimą.

Anot prezidento, Ukraina pradėjo minėti pirmųjų pergalingų mūšių pilno masto kare – kovų šiaurės Ukrainoje, po kurių pabėgo Rusijos okupantai, – metines. 

V. Zelenskis sakė, kad iš pusiasalio jau prasidėjo „pačių įžvalgiausių teroristinės valstybės žiurkių“ migracija.

„Mūsų pasitikėjimas Ukrainos pergale, mūsų valstybės laisvos ateities vizija, ukrainiečių didvyriškumas, apstulbinęs pasaulį. Visa tai gimė ten – Ukrainos šiaurėje, Ukrainos rytuose, Ukrainos pietuose – didvyrių miestuose. Miestuose didvyriuose, kurių charakteris nė akimirkai nepasidavė okupantui, net kai okupantas atėjo į jų namus. Kartu mes grąžinsime Ukrainą atgal. Visi kartu ginsime ir savo ateitį, ir savo orumą, ir savo laisvę, ir savo istoriją“, – sakė prezidentas.

Ukrainietė egzekucijos vaizdo įraše atpažino artimąjį, pamačiusi jo akis, išgirdusi balsą bei jam būdingą įprotį rūkyti cigaretę.

BBC žurnalistus moteris patikino, kad tai jos brolis. „100 procentų tai – mano brolis. Tokios yra jo akys, balsas ir cigaretės rūkymo maniera“, – sakė žiauriai nužudyto vyro artimoji.

Šeši minėtos šeimos nariai jau įsitikino, kad tai jų giminaitis. Tačiau prašė nesakyti mamai, nes ji labai serga. Dabar Ukrainos pareigūnai ieško karo belaisvio palaikų.

 

 

Ukraina ragina atlikti tyrimą dėl karo belaisvio nužudymo įrašo

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ištirti socialinėje žiniasklaidoje išplatintą įrašą, kuriame, jo teigimu, užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos nužudo karo belaisvį ukrainietį.

„Siaubingas įrašas, [kuriame matyti] neginkluotas karo belaisvis ukrainietis, rusų pajėgų nužudomas vien dėl to, kad pasakė „Šlovė Ukrainai“. Dar vienas įrodymas, kad šis karas yra genocidinis“, –  socialinėje žiniasklaidoje parašė D. Kuleba.

Pasak jo, būtina, kad TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) „tuojau pat pradėtų TBT tyrimą dėl šio baisaus karo nusikaltimo“.

„Kaltininkai privalo atsakyti“, – pridūrė jis.

Minimas įrašas atrodo mėgėjiškas, jame matyti belaisvis karys, stovintis negiliame griovyje ir rūkantis cigaretę. Jis ištaria „Šlovė Ukrainai“ ir yra nušaunamas iš automatų.

 

 

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti, kur ir kada įrašas buvo padarytas ir ar jame tikrai matyti nušaunamas karo belaisvis ukrainietis.

Pareigūnai Kyjive kaltino Rusijos pajėgas ir reikalavo teisingumo.

„Šiandien pasirodė vaizdo įrašas, kaip okupantai brutaliai nužudo karį, drąsiai pasakiusį jiems į akis „Šlovė Ukrainai!“ – savo vakaro kreipimesi sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą žudant belaisvius.

„Priešas puola sostinę“, – parašė administracija socialiniame tinkle „Telegram“ bei pridūrė, kad virš Kyjivo oro erdvės buvo pastebėta daugiau kaip 20 Irane pagamintų dronų ir bent penkiolika iš jų buvo numušta.

Miesto civilinė administracija 1.56 val. vietos (ir Lietuvos) laiku paskelbė pirminį oro pavojaus signalą, kuris truko kiek daugiau nei tris valandas. Antroji sirena 5.24 val. buvo atšaukta per pusvalandį.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį patvirtino, kad sostinėje įvyko sprogimų.

„Sostinės Solomjankos ir Ševčenkos rajonuose buvo girdimi keli sprogimai, – sakė jis. – [Sprogimų] vietose dirba visos tarnybos.“

Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba per „Telegram“ paskelbė, kad buvo apgadinti kai kurie infrastruktūros objektai bei privatūs namai ir kad buvo sužeisti mažiausiai du žmonės.

Patyrusi nesėkmių mūšio lauke Rusija taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, taip pat ir Kyjive, vykdydama strategiją palikti ukrainiečius be šviesos ir šilumos.

Penktadienį Ukrainos sostinė buvo užpulta Rusijai vykdant masinį bombardavimą – visoje šalyje buvo paleista dešimtys raketų, dėl kurių plačiu mastu nutrūko elektros energijos tiekimas.

10 Ukrainos regionų bus nutrauktas elektros tiekimas

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas.

„Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas, kuriuo Berlynas priima Kyjivo vartojamą terminą, parengtas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.

Tik kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijų atstovai susilaikė per balsavimą dėl rezoliucijos žemuosiuose Vokietijos parlamento rūmuose – Bundestage.

„Dėkoju Bundestagui už šį istorinį sprendimą, – trečiadienį tviteryje parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Tiesa visada nugali.“

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.

Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotųjų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.

Robinas Wageneris (Robinas Vageneris) iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavosi „žiauriomis ir nusikalstamomis Stalino tradicijomis“.

„Smurtu ir teroru vėl siekiama atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir parklupdyti visą šalį“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

R. Wageneris pridūrė, jog Holodomorą pavadinti genocidu siekiama todėl, kad tai būtų „įspėjamoji žinia“ Maskvai.

Maskva: tai – provokacija

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad toks Vokietijos parlamento žingsnis buvo  provokacija ir Vokietijos bandymas nubalinti savo nacistinę praeitį, rašo „The Guardian“.

„Tai – dar vienas bandymas pateisinti ir stumti į priekį kampaniją siekiant demonizuoti Rusiją bei supriešinti etninius ukrainiečius su rusais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Čia taip pat teigiama, kad vokiečiai bando perrašyti savo istoriją, sumenkindami savo kaltę ir purviną atmintį apie precedento neturintį daugybės nusikaltimų, kuriuos nacistinė Vokietija įvykdė per Antrąjį pasaulinį karą, pobūdį.

Į du gyvenamuosius pastatus Kyjive antradienį pataikė raketos, pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Ataka prieš sostinę. Kaip rodo preliminari informacija, pataikyta į du gyvenamuosius pastatus Pečersko rajone. Kelias raketas virš Kyjivo numušė oro gynybos sistemos. Medikai ir gelbėtojai yra smūgių vietose. Daugiau detalių [bus pateikta] vėliau“, – sakoma mero pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Antradienį, lapkričio 15 dieną, 14.45 val. visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotą Krymą, paskelbtas oro pavojaus režimas.

Pasak Krivoy Rog karinės administracijos vadovo Aleksandro Vilkulio, gyventojai turi slėptis.

„Masiškai apšaudyta raketomis „X-101“ ir „Tu-95“ iš Volgogrado-Astrachanės srities“, – sakė A. Vilkulas.

Jis ragino nepamiršti saugumo.

Apie danguje pamatytas raketas pranešė ir Nikolajivo regiono karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas. Jis paragino visus slėptis. Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Staruchas taip pat pažymėjo, kad tikimybė sulaukti didelių rusų karių atakų raketomis yra didelė.

„Nedelsdami eikite į slėptuves! Pasirūpinkite savimi!“ – pažymėjo jis.

Keli Ukrainos regionai liko be elektros

Pareigūnai įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Lvivą ir antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą, antradienį po naujų Rusijos smūgių pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus.

Per smūgius buvo nutrauktas elektros tiekimas šalies šiaurės rytuose esančiame Charkive ir vakaruose esančiame Lvive, pranešė šių miestų pareigūnai.

Apie sutrikimus taip pat pranešė rytinio Sumų regiono pareigūnai. Iš vakarinės Rivnės pranešama, kad į energijos infrastruktūrą nukreipti rusų smūgiai nutraukė elektros tiekimą.

„Grūdų koridoriui reikia patikimos ir ilgalaikės apsaugos, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi socialinėje žiniasklaidoje. – Rusija privalo aiškiai suprasti, kad sulauks griežto pasaulinio atsako į bet kokias priemones, trikdančias mūsų maisto eksportą“.

Trečiadienį šiuo humanitariniu koridoriumi Juodojoje jūroje neplanuojama plukdyti ukrainietiškų grūdų prikrautų laivų, išvakarėse pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis Stambule įsikūręs Jungtinis koordinavimo centras (JCC).

Šlovė visiems ir kiekvienam, kuris dirba, priartina mūsų pergalę!

Savo vakariniame kreipimesi V. Zelenskis tvirtino tęsiantis diplomatinę veiklą tam, kad pasaulis galingai reaguotų į eilinę Rusijos eskalaciją.

„Kalbėjau su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Padėkojau už jau suteiktą paramą ir informavau apie mūsų poreikius, pirmiausia – gynyboje. Sutarta surengti du labai svarbius renginius. Pirmasis numatytas gruodį Prancūzijoje: bus svarstomi visi žiemos iššūkiai – nuo energetikos iki finansų, nuo ginklų iki dangaus apsaugos. O antras skirtas Prancūzijos verslui, kuris padėtų Ukrainai“, – kalbėjo prezidentas.

V. Zelenskis prižadėjo padaryti viską, kad šią žiemą žmonės turėtų elektrą ir šildymą.  

„Šlovė visiems ir kiekvienam, kuris dirba, priartina mūsų pergalę!“ – drąsino Ukrainos prezidentas.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad evakuoti 350 tūkst. srityje dar esančių gyventojų būtina siekiant apsaugoti gyvybes ir sudaryti geresnes sąlygas ukrainiečių kariuomenei ginti miestus nuo rusų puolimo.

„Visos šalies likimą spręs Donecko sritis“, – srities administraciniame centre Kramatroske, kur taip pat įsikūręs ukrainiečių kariuomenės regioninis štabas, žurnalistams sakė P. Kyrylenka.

Pagrindinis jo patarimas „yra evakuotis“, antradienį vakare ukrainiečių žiniasklaidai sakė jis.

„Šią savaitę nebuvo nė dienos be apšaudymo“, – nurodė pareigūnas.

„Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau sutelkti dėmesį į mūsų priešą ir vykdyti savo pagrindines užduotis“, – sakė P. Kyrylenka.

P. Kyrylenkos raginimas gyventojams išvykti yra tarp didžiausio masto evakuacijos rekomendacijų šio karo metu. Kaip nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, pačioje Ukrainoje yra daugiau kaip 7,1 mln, savo namus palikusių ukrainiečių, o dar daugiau kaip 4,8 mln. pabėgėlių nuo karo pradžios vasario 24-ąją išvyko iš šalies.

Pasak P. Kyrylenkos, Rusijos pagrindiniai taikiniai dabar yra Kramatorskas ir 16 km į šiaurę nuo jo esantis Slovjanskas, nes šiuose miestuose yra svarbių infrastruktūros objektų. Apšaudoma „labai chaotiškai“, nesirenkant „konkrečių taikinių“, tik tam, „kad būtų naikinami civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai“, teigė jis.

Didelėje Ukrainos dalyje, įskaitant Kyjivą, aidint oro pavojaus sirenoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare sakė toliau siekiantis modernių priešraketinių sistemų.

„Rusijos armija nedaro jokių pertraukų, – sakė jis. – Mūsų užduotis yra laikytis.“

S. Lavrovas: V. Putino ir E. Macrono skambučio nutekinimu pažeistas diplomatinis etiketas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Prancūzijos ir Rusijos prezidentų Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio paskelbimas yra „diplomatinio etiketo“ pažeidimas.

„Diplomatinis etiketas nenumato vienašališko [tokių] įrašų nutekinimo“, – sakė S. Lavrovas, lankydamasis Vietname.

Konfidencialaus skambučio, įvykusio kelios dienos prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, detales paskelbė transliuotojas „France 2“, dokumentiniame filme apie tai, kaip Prancūzijos prezidentas sprendžia karo Ukrainoje klausimą.

Rusijos armija nedaro jokių pertraukų. Mūsų užduotis yra laikytis.

S. Lavrovas sakė, kad Rusijai nėra ko gėdytis dėl minimo dviejų lyderių pokalbio.

„Mes iš principo deramės taip, kad mums niekada dėl nieko nereikėtų gėdytis. Mes visuomet sakome, ką galvojame, ir esame pasirengę atsakyti už savo žodžius, paaiškinti savo poziciją“, – sakė jis.

S. Lavrovas į Vietnamą atvyko iš Mongolijos, pakeliui į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indonezijos Balio saloje. Po Aziją jis keliauja siekdamas paramos dėl karo Vakarų izoliuojamai Maskvai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikai

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 346 vaikai, o dar mažiausiai 645 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (346), Charkivo (186) ir Kyjivo (116) srityse.

Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.

Mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadas

Mūšiuose dėl Luhansko srities Lysyčansko miesto birželio 26 d. žuvo Konstantino Kalinausko baltarusių pulko „Volato“ bataliono vadas Ivanas „Brestas“, praneša „Ukrinform“.

Gautomis žiniomis, „Volato“ batalionas atmušinėjo okupantus, puolusius Lysyčanską, stabdė jų tankų atakas.

„Galima tvirtai pareikšti, kad didvyriškai ir pasiaukojamai kovoję baltarusiai sustabdė tankų koloną ir taip suteikė galimybę saugiai atitraukti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nurodyta kryptimi“, - sakoma feisbuke paskelbtame K. Kalinausko pulko pranešime.

Apie bataliono vado Ivano „Bresto“ žūtį buvo sužinota antradienį.

„Ivanas „Brestas“ nuo pirmųjų karo dienų stojo ginti Ukrainos nuo Rusijos agresijos ir prisidėjo prie K. Kalinausko pulko formavimo. Mes jį pažinojome kaip narsų ir ryžtingą žmogų, pasirengusį viskam dėl kiekvieno savo kovotojo. Jis taip pat buvo ištikimas Baltarusijos žemės sūnus ir tikėjo laisvos Baltarusijos ateitimi. Tai labai didelė ir skausminga netektis mums visiems“, – pažymima pranešime.

Tai jau ne pirmas baltarusis, kuris žuvo Ukrainoje, kovodamas su okupantais.

K. Kalinausko baltarusių batalionas buvo įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtį, o jo kovotojai davė priesaiką.

 

Socialinių tinklų nuotr.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 36,5 tūkst. okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki liepos 6 d. jau neteko apie 36 500 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai neteko 1 600 tankų, 3 789 šarvuotųjų kovos mašinų, 812 artilerijos sistemų, 247 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 107 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 217 lėktuvų, 187 sraigtasparnių, 664 dronų, 153 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 648 automobilių, 65 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

H. Maliar: baigiasi Rusijos kariavimo ištekliai

Rusijos vadovybė svarsto kelis tolesnio karo prieš Ukrainą scenarijus ir orientuojasi į situaciją fronte. Tai televizijos kanalui „24 kanal“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša „Ukrinform“.

Pasak jos, Rusijos kariai patys gerai nežino, ko imsis artimiausiu metu, todėl atsižvelgia į situaciją ir renkasi efektyviausius veiksmų variantus.

„Sunku ką nors numatyti 1-2 mėnesių laikotarpiui. Bet dabar galima kalbėti apie dvi prognozes. Pirmoji – bet kuris karas anksčiau ar vėliau baigiasi. Antroji – baigiasi Rusijos ištekliai, kad ir kokie dideli jie būtų“, – teigė H. Maliar.

Pasak gynybos ministro pavaduotojos, esant tokiam kovos veiksmų intensyvumui, okupantams bus vis sunkiau kariauti, o integruoti okupuotas Ukrainos teritorijas jiems trukdys gyventojų pasipriešinimas.

Ji pažymėjo, kad Ukraina taip pat numato kelis scenarijus, orientuodamasi į Rusijos veiksmus, ir supranta, kaip reikia priešintis agresorei.

Rusijai apšaudant Ukrainos Donecko sritį žuvo penki civiliai

Per rusų vykdomą Ukrainos rytinės Donecko srities apšaudymą pastarąją parą žuvo penki civiliai, o dar 21 buvo sužeistas, sakė srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ P. Kyrylenka trečiadienį ryte pranešė, kad žuvo du žmonės Avdijivkoje ir po vieną žmogų Slovjanske, Krasnohorivkoje ir Kurachovėje.

Rusija pastarosiomis dienomis intensyvina puolimą Donecko srityje.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat raketomis smogė antram pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui, trečiadienį per „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Pasak jo, taikytasi į tris miesto rajonus, sugriautas universiteto pastatas ir administracinis pastatas, sužeisti trys žmonės, tarp jų mažas vaikas.

Rusijos eksprezidentas užsimena apie branduolinį karą, jei TBT nubaustų Maskvą

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį užsiminė apie branduolinio karo galimybę, jei Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) imtųsi bausti Maskvą dėl įtariamų nusikaltimų Ukrainoje.

„Mintis bausti šalį, turinčią didžiausią branduolinį arsenalą, pati savaime yra absurdiška ir potencialiai kelia grėsmę žmonijos egzistavimui“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė D. Medvedevas, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.

Dmitrijus Medvedevas. Scanpix nuotr.

D. Medvedevas, kuris 2008–2012 metais pavadavo V. Putiną prezidento poste, dabar yra Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas.

Jis apkaltino Jungtines Valstijas norint patraukti Maskvą į tarptautinius tribunolus, nors Vašingtonui niekada nereikėjo atsakyti už savo paties karus, D. Medvedevo teigimu, visame pasaulyje nusinešusius 20 mln. gyvybių.

Mintis bausti šalį, turinčią didžiausią branduolinį arsenalą, pati savaime yra absurdiška ir potencialiai kelia grėsmę žmonijos egzistavimui.

„Visa Amerikos istorija... yra kruvini naikinimo karai“, – pareiškė 56 metų D. Medvedevas.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, D. Medvedevas reguliariai socialinėje žiniasklaidoje užsipuola Vakarus ir Maskvos kritikus.

Praėjusį mėnesį tuos, kas „nekenčia“ Rusijos, jis pavadino „išsigimėliais“ ir pažadėjo daryti „viską, kad jie išnyktų“.

Maskva: Turkija tikrina rusų prekinį laivą

Maskva trečiadienį pripažino, kad Turkija tikrina rusų prekinį laivą Juodojoje jūroje, Kyjivo teigimu, gabenantį pavogtus Ukrainos kviečius.

Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Žibek Žoly“ „šiuo metu yra Karasu uosto reide, atliekamos standartinės procedūros, įskaitant sanitarinį patikrinimą“, trumpoje spaudos konferencijoje sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas.

„Turkų pareigūnai priims sprendimą dėl leidimo ar draudimo įplaukti į uostą. Apie krovinio sulaikymą ar areštą nekalbama“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos areštuoti „Žibek Žoly“ ir tvirtina, kad jis išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.

NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja.

Tačiau venas turkų aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų afgentūrai AFP sakė, kad „kilo problema dėl valdžios vakuumo išvykimo“ taške.

„Toliau tikriname laivo dokumentus“, – sakė jis.

Airijos premjeras atvyko į Kyjivą

Trečiadienį į Ukrainos sostinę su vizitu atvyko Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, praneša „Ukrinform“.

Airijos premjeras apsilankys keliose vietovėse Kyjivo srityje, kur okupantai paliko šiurpius savo piktadarybių pėdsakus. Vėliau trečiadienį jis susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Pasak Airijos vyriausybės vadovo atstovo, M. Martinas su Ukrainos pareigūnais tarsis, kaip Airija ir Europos Sąjunga galėtų padėti karo niokojamai šaliai.

Anksčiau buvo pranešta, kad Airija įšaldė 1,7 mlrd. eurų aktyvų, susijusių su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, kuriems ES paskelbė sankcijas dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

EK pirmininkė: ES turi pasirengti visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį sakė, kad Europos Sąjungai reikia pasirengti visiškam rusiškų gamtinių dujų tiekimo nutraukimui.

ES dėl Maskvos karo Ukrainoje yra paskelbusi sankcijų Rusijai ir palaipsniui atsisako energijos iš šios šalies, bet U. von der Leyen pabrėžė, kad blokas turi pasirengti staigiam tiekimo iš Rusijos nutraukimui.

„Mums dabar taip pat reikia pasirengti tolesniems dujų tiekimo sutrikimams ir net visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui“, – Europos Parlamentui Strasbūre sakė U. von der Leyen.

„Tai akivaizdu: [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas toliau naudojasi energija kaip ginklu. Štai kodėl Komisija rengia Europos planą kritiškiems atvejams“, – sakė ji.

U. von der Leyen teigimu, pirmieji planai bus pristatyti iki šio mėnesio vidurio.

„Jei nutiks blogiausia, mes turime būti pasirengę“, – sakė ji, tikėdamasi išvengti chaotiškų scenų ir rūpinimosi savais interesais, kai kurių šalių narių pademonstruoto COVID-19 pandemijos pradžioje.

Energija ir žiemos be pakankamo šildymo namams ar energijos gamykloms perspektyva dabar gali mesti panašų iššūkį ES solidarumui ir skatinti nesutarimus.

„Labai svarbu turėti bendrą Europos supratimą ir koordinuotą požiūrį į galimą visišką rusiškų dujų tiekimo nutraukimą“, – sakė U. von der Leyen.

Tuzinui ES narių Rusija jau sumažino ar išvis nutraukė gamtinių dujų tiekimą, intensyvėjant politinei konfrontacijai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Rusija įveda ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą

Rusijos parlamentas trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą.

„Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, – sakė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime.

Už viešus raginimus veikti prieš Rusijos saugumą nuo šiol bus skiriamos įkalinimo iki septynerių metų bausmės.

Norvegija sako radusi sprendimą dėl Rusijos krovinių gabenimo į Svalbardą

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė suradusi sprendimą, kaip leisti gabenti Rusijos krovinius į Svarbardo salyną Arktyje, blokuotus dėl sankcijų Maskvai.

Ministerija nurodė, jog krovinių konteinerių vežimas buvo blokuotas todėl, kad jie buvo vežami rusų transporto priemonėmis, o joms draudžiama vežti krovinius per sieną. Dabar konteineriai bus vežami norvegų transporto priemonėmis.

„Pozityvu tai, kad dabar... surastas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad du konteineriai su prekėmis jau gabenami iš Norvegijos žemyninės dalies į Svalbardą norvegų laivu.

Sprendimas turėtų sušvelninti Oslo ir Maskvos ginčą dėl Rusijos krovinių gabenimo į Svalbardo salyną.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti svarbios sutarties su Norvegija dėl sienos Arktyje denonsavimą.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Norvegija atsakydama pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą ir kad „susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos“.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijai tęsiant puolimą Donbase, Ukraina evakuoja žmones

Ukrainoje trečiadienį buvo tęsiama civilių evakuacija iš Slovjansko, Rusijos pajėgoms, siekiančioms kontroliuoti visą Donbasą, toliau stengiantis pasiekti šį rytinį miestą.

Rusų pajėgoms stumiantis į vakarus, Slovjanskas pastarosiomis dienomis smarkiai apšaudomas. Antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip raketos pataikė į šio miesto turgavietę, kuri užsidegė. Dar trys sviediniai pataikė į gretimas gatves.

Meras Vadymas Liachas sakė, kad Slovjanske dar yra maždaug 23 tūkst. žmonių, bet tvirtino, kad rusai negalėjo apsupti „gerai įvirtinto“ miesto.

„Evakuacija tęsiasi. Kiekvieną dieną išvežame žmonių. [Dar] lieka maždaug 23 tūkst. gyventojų. Daug evakuojamų žmonių buvo autobusais nuvežti į Dniprą toliau vakaruose“, – sakė jis.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtino, kad ukrainiečių pajėgos sulaiko rusų pajėgas prie Luhansko ir Donecko sričių sienų.

Per pastarąsias 24 valandas nuo rusų apšaudymo Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o dar 25 buvo sužeisti, trečiadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Prorusiški separatistai sakė, kad per Ukrainos pajėgų atakas žuvo keturi civiliai.

Ukrainos prezidentūra nurodė, kad daugiausiai civilių žuvo Donecko srityje.

Tuo metu Airijos ministras pirmininkas M. Martinas trečiadienį lankėsi Kyjive, kur išreiškė Dublino solidarumą ir aptarė, kaip Airija gali padėti patenkinti Ukrainos poreikius.

„Airijos žmonės palaiko Ukrainą ir jos žmones Rusijos amoralaus ir neišprovokuoto karo... akivaizdoje, – sakė jis. – Bombardavimai ir atakos prieš civilius yra ne kas kita kaip karo nusikaltimai.“

M. Martinas taip pat sakė, kad Airija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.

Estijos parlamentas ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus

Estijos parlamentas trečiadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus.

Už atitinkamą vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą balsavo 79 parlamentarai.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, o dabar siūlymas ratifikuoti juos teikiamas sąjungininkių parlamentams.

Be Estijos protokolus jau ratifikavo tokios šalys kaip Islandija, Kanada, Norvegija ir Danija.

Okupantai surengė oro antskrydžius civilinei infrastruktūrai Vrubovkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Donecko kryptimi įsibrovėliai bando prasiveržti pro mūsų karių gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas. Vrubivkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse priešas surengė oro smūgius civilinei infrastruktūrai“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos kariai nevykdė aktyvių karo veiksmų Limanskio kryptimi. Kariuomenė atliko infrastruktūros objektų apšaudymą Limano, Ozernoje, Zakitnoje, Dubravos ir Serebrjankos gyvenviečių teritorijoje.

Pasak UNIAN, Severodonetsko kryptimi naudodami minosvaidžių ir pabūklų artileriją Rusijos kariai apšaudo gynybos pajėgų pozicijas per visą sąlyčio liniją, sutelkdami pastangas Severodonetsko ir Lisichansko gyvenviečių kryptimi. Rusijos kariuomenė vykdė puolimo ir puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Shchedrishchevoe ir Smolyaninovoe gyvenviečių srityse. Puolimas buvo atmuštas – priešas patyrė nuostolių ir buvo priverstas trauktis į senas pozicijas.

Bakhmuto kryptimi Rusijos kariai bandė pagerinti taktinę situaciją – Trypilijos, Lipovoe ir Vasiljevkos gyvenviečių srityse, kovos tęsiasi. Avdejevskio kryptimi užpuolikai patyrė nuostolių Krasnogorovkos gyvenvietės srityje. Novopavlovsko ir Zaporožės kryptimis Rusijos kariuomenė bandė įsitvirtinti užimtose linijose, apšaudė gynybos pajėgų ir civilinės infrastruktūros pozicijas.

V. Zelenskis: darome viską, kad kuo greičiau grįžtume prie taikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino mokslininkus, siekiančius, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, praneša UNIAN.

Vėlyvame savo vaizdo įraše jis pareiškė, kad Ukraina daro viską, kad kuo greičiau grįžtų prie taikos meto taisyklių. „Šiandien mūsų šalyje – dvejopa prasmė: tai – Mokslo diena ir Europos diena. Sveikinu mūsų mokslininkus, kurie, nepaisant visų sunkumų, vis dėlto stengiasi, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, per plataus masto karą visos visuomenės ir valstybės jėgos gali būti nukreiptos tik į apsaugą, o tai yra reikšmingas apribojimas mokslui, kultūros sferai ir kitoms esminėms visuomenės gyvenimo dalims“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo visiems, kurie deda pastangas, kad Ukraina pagaliau taptų vieningos Europos dalimi. „Ir noriu pabrėžti – mūsų europinės integracijos kelias yra ne tik politika – tai gyvenimo kokybė, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes jaustų taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Derybininkas: Maskva gali iškeisti Ukrainos belaisvius į V. Putino sąjungininką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos „Azovo“ bataliono belaisvius į Viktorą Medvedčiuką, turtingą Ukrainos verslininką, artimą prezidentui Vladimirui Putinui, šeštadienį pranešė Rusijos derybininkas.

„Ištirsime šią galimybę“, – sakė Leonidas Sluckis, vyresnysis Rusijos derybų su Ukraina grupės narys, kalbėdamas iš separatistinio Donecko miesto pietryčių Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti. 67 metų V. Medvedčukas yra politikas ir vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, žinomas dėl glaudžių ryšių su V. Putinu. Jis pabėgo iš namų arešto po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, bet balandžio viduryje buvo sučiuptas.

Penktadienį Rusijos kariuomenė paskelbė, kad pasidavė paskutiniai strateginio Mariupolio uostamiesčio pietryčių Ukrainoje gynėjai, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ plieno gamykloje. Tarp Rusijos kariuomenei pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, integruoto į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, laiko neonacistine organizacija.

Gegužės 26 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas svarstys prašymą priskirti „Azovo“ pulką „teroristinėms organizacijoms“, o tai gali komplikuoti apsikeitimą šiais belaisviais. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai, gynę „Azovostal“ gamyklą, turi būti teisiami. „Manau, kad teisinė byla yra neišvengiama: teisingumas turi nugalėti“, – sakė D. Pušilinas, kurį citavo Ria Novosti, jis kalbėjo per tą pačią spaudos konferenciją su L. Sluckiu.

Austrijos aktyvistai užėmė vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui

Austrijos aktyvistai užėmė paežerės vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui, visuomenės pasipiktinimui dėl Maskvos invazijos į Ukrainą tebesitęsiant.

Protestuotojai sakė, kad 40 žmonių ragino nusavinti turtą, esantį Unterburgau vietovėje prie Aterio ežero Austrijos Alpėse netoli Zalcburgo. Policija pranešė, kad protestuotojų buvo tik 10. Grupė vėliau paliko negyvenamą vilą, dpa sakė policijos atstovas.

Pagal Austrijos žemės registrą ir Finansų ministerijos registrą, vila nepriklauso oligarchui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Registruose nurodoma, kad turtas priklauso įmonei, siejamai su vienu iš oligarcho šeimos narių.

Valstybinės apsaugos ir žvalgybos direktoratas, identifikuojantis oligarchams priklausantį turtą Austrijoje, teigė dažnai nustatantis struktūras, slepiančias prekių ir turto nuosavybę.

Lenkijos prezidentas A. Duda pasakys kalbą Ukrainos parlamente

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vėl atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, jo vizitas skirtas palaikyti Rusijos karo niokojamą šalį. Jis bus pirmas nuo karo, prasidėjusio prieš tris mėnesius, pradžios valstybės vadovas, kuris sekmadienį kreipsis į Aukščiausiąją Radą – Ukrainos parlamentą, pranešė Lenkijos prezidento administracija Varšuvoje.

A. Duda agituoja, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Lenkijos valstybės vadovas balandį jau lankėsi Kyjive karui vykstant ir ten susitiko su V. Zelenskiu.

Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais.

Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė, nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Rusijos kariuomenė šturmavo Severodonetską, bet patyrė nuostolių

Rusijos kariai bandė prasiveržti į Severodonetską iš keturių pusių, tačiau jiems nebuvo leista to padaryti. Okupantai atsitraukė, skelbia UNIAN.

Apie tai savo „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai.

„Rusijos kariai bandė įsiveržti į Severodonecką iš keturių pusių, tačiau sulaukė atkirčio ir pasitraukė į savo ankstesnes pozicijas. Priešas surengė puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Ščedriščiovo ir Smolianinovo srityse. Tačiau per artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą gyvenamuosiuose rajonuose nukentėjo beveik kiekviena jų kontroliuojama gyvenvietė. Tarp Severodonetsko ir Lisichansko buvo sugriauta tilto dalis prie geležinkelio stoties. Be to, šeštadienį Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė kelis žmonės, kurie fotografavo karinę techniką“, – sakė S. Gaidai.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas, taip pat pažymėjo, kad Severodonetske buvo apgadinti septyni namai, o Lisichanske – penki. Po penkis – Toshkovkoje ir Nyrkovoje. Keturis – Vrubovkoje, po tris – Gorny ir Zolotoy, du – Privolye. Tikslus sunaikintų namų skaičius po Novodružesko apšaudymo, kol kas nenustatytas. Taip pat Vrubovkoje, kurioje prasidėjo oro smūgiai.

Rusijos kariai ruošiasi atnaujinti puolimą Iziumo regione

Charkivo kryptimi Rusijos kariai kaip ir ankstesnėmis dienomis yra susitelkę į užimtų linijų išlaikymą ir tolimesnį trukdymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, rašo UNIAN.

Kaip teigiama, Iziumo regione Rusijos okupantai ruošiasi atnaujinti puolimą ir šaudo į Vernopolijos, Dubravnėjos ir Dolgenkoje gyvenviečių rajonus. Tokia žinia pasidalijo Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.

„Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų ir neleidžia veržtis priešui“, – pabrėžė jis.

Buvęs Vokietijos ambasadorius sako, kad V. Putinas siekia sukelti badą

Rusijos prezidentas V, Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje. Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.

„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.

„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.

Prancūzija mato Ukrainos narystę ES po 15 ar 20 metų

Prancūzijos Europos reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali būti įgyvendintas tik po „15 ar 20 metų“.

„Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina įstos į ES per šešis mėnesius, metus ar dvejus, tai meluojate, –  Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sakė radijui „Radio J“. – Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tam reikia daug laiko.“

„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams kokių nors iliuzijų ar melo“, – sakė jis ir pakartojo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymą sukurti „Europos politinę bendruomenę“, galinčią padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, ši šalis bei dar kelios Rytų partnerystės valstybės pateikė prašymus dėl narystės Europos Sąjungoje; kiek vėliau pranešta, jog Bendrijos šalys sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į ES, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa (Antoniju Košta) žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.

Tačiau C. Beaune'as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendrijos“ ir „neužkerta kelio vėlesnei narystei“.

Pagal E. Macrono planą „galėtų būti laisva cirkuliacija Europoje“, Ukraina „galėtų pasinaudoti Europos biudžetu atstatymui ir šalies, visuomenės bei ekonomikos gaivinimui“, sakė jis.

Gegužės pradžioje E. Macronas papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.

Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių, tad dabar su Kremliaus pajėgomis kovojančiai šaliai vykdyti pokyčius – dar sunkiau.

Tačiau V. Zelenskis tvirtai įsitikinęs, kad jo šaliai turėtų būti leista pradėti visateisės narystės ES procesą.

„Nes, patikėkite, tai nebus kompromisas su Ukraina Europoje, tai bus dar vienas kompromisas tarp Europos ir Rusijos. Esu tuo visiškai tikras, – sakė prezidentas. – Tai Rusijos pareigūnų, lobistų įtaka ir politinis bei diplomatinis spaudimas Europos šalies sprendimui paremti Ukrainą arba ne.“

Kai kurie ES lyderiai, kaip ir Prancūzija, skeptiškai vertina galimybes greitai priimti Ukrainą ir mano, kad gali prireikti nemažai laiko karo nualintai ekonomikai atkurti, korupcijos mastui sumažinti, didelėms ekonominėms ir teisinėms reformoms įvykdyti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad „kelias į ES negali būti sutrumpintas“ ir kad „priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“.

Daug Vakarų lyderių mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjo reaguodamas į Ukrainos provakarietiškus siekius, bet C. Beaune'as atmetė bet kokį kaltės susiejimą su Kyjivu.

„Žmogus, kuris siekė šio karo, agresorius yra [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai „CNews“ sakė jis ir tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“.

ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, sakė jis ir pabrėžė: „Mūsų parama teisėta. Jei Europa pasakytų „Pirmyn, p. Putino Rusija gali daryti, ką panorėjusi“, tai sukeltų pavojų mūsų saugumui.“

E. Macrono „Europos politinės bendruomenės“ iniciatyva bus aptarta per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba parlamente Kyjive pasitikta plojimais

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tapo pirmuoju nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio valstybės vadovu, kuris kreipėsi į Ukrainos parlamentą. Niekas negali suardyti Lenkijos ir Ukrainos vienybės, sakė A. Duda. Jo kalbą sekmadienį feisbuke tiesiogiai transliavo Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončiarenka.

Parlamentarai stovėdami plojo svečiui iš Lenkijos. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat dalyvavo. Apie netikėtą A. Dudos solidarumo vizitą pranešta sekmadienio rytą. 50 metų Lenkijos vadovas atvyko į Ukrainą antrą kartą nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Be kita ko, A. Duda vykdo kampaniją, kad kaimyninei šaliai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

Lenkijos valstybės vadovas balandį karui vykstant jau lankėsi Kyjive ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda.

Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais. Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. į Lenkiją atvyko beveik 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkija suteikė prieglobstį bene daugiausiai iš visų maždaug 6,5 mln. pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Prieš karą Ukrainoje gyveno maždaug 44 mln. žmonių.

Karo padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio pabaigos

Karo  padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio 23 dienos, skelbia UNIAN.

Pasak liaudies deputato Jaroslavo Železnyako, parlamentas patvirtino prezidento dekretą, pagal kurį karinė padėtis tęsis dar 90 dienų. „Už“ balsavo 320 deputatų.

Rada taip pat pratęsė visuotinę mobilizaciją iki rugpjūčio 23 d. Parlamentas patvirtino atitinkamą prezidento dekretą 315 balsų.

Prezidento atstovas Konstituciniame Teisme Fiodoras Venislavskis telefonu aiškino, kad sprendimą nedelsiant pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją trims mėnesiams nulėmė tai, kad kontrpuolimui reikia daugiau laiko nei gynybai.

Jis atkreipė dėmesį, kad Aukščiausioji Rada atšauks karinę padėtį, jei Ukrainos kariškiai greičiau nei per tris mėnesius išlaisvins Ukrainos teritoriją nuo Rusijos okupantų.

Rusijos kariai vėl paleido raketas į Malyno miestą

Sekmadienį, gegužės 22 d., Rusijos įkariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Malyno miestą Žitomiro srityje. Miestas antrą kartą per kelias dienas tapo įsibrovėlių taikiniu, skelbia UNIAN.

Šią informaciją patvirtino miesto meras Aleksandras Sitaylo. Iš pradžių apie sprogimus mieste pranešė vietiniai gyventojai. Informacija pradėjo sklisti po pietų. Meras tiksliai nenurodė, kur buvo okupantai, taip pat nepateikė informacijos apie nuostolius ir aukas.

95-osios brigados parašiutininkai numušė du įsibrovėlių dronus iš „Stinger MANPADS“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desanto pajėgų 95-osios atskiros oro atakos brigados kariai numušė du įsibrovėlių dronus „Orlan-10“.

kad Ukrainos gynėjai turi galimybę panaudoti geriausias nešiojamąsias priešlėktuvinių raketų sistemas. Nė viena pasaulio armija vienu metu neturėjo amerikiečių, britų ir net sovietų „Stinger MANPADS“. Tai, pasak karių, yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išskirtinumas.

Lenkijos prezidentas: Rusijai teks apmokėti Ukrainos atstatymą

Lenkijos prezidentas sekmadienį Kyjive pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą.

Tai jis pabrėžė sakydamas kalbą Ukrainos parlamente (Aukščiausioje Radoje).

A. Dudos žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.

„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.

A. Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.

„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A. Duda, kurio šis vizitas į Ukrainos sostinę – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio.

Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.

Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti Europos Sąjungos nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turėtų būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.

Vyksta mūšis dėl Donbaso: Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą

Donecko kryptimi Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, rašo UNIAN.

Taip teigiama Ukrainos Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje. Taip pat Severodonetsko kryptimi Rusijos kariai kovojo Prudovkos gyvenvietės srityje. Jų daliniai bandė pradėti puolimą, siekdami užimti Aleksandrovkos gyvenvietę, tačiau jiems nepavyko.

Iš minosvaidžių ir pabūklų artilerijos okupantai vėl apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Bakhmuto kryptimi, įsibrovėliai bandė pagerinti savo dalinių taktinę padėtį. Jie kovojo Toshkovkos, Kamyshevakhos, Trypiljos ir Vasiljevkos gyvenviečių srityje.

Limanskio kryptimi Rusijos kariuomenė apšaudė Limano, Zakitnoje, Ozernoje ir Dubravos gyvenvietes. Avdiivkos, Kurakhovskio, Novopavlovskio ir Zaporožės kryptimis fiksuojamas karo veiksmų intensyvumo sumažėjimas. Okupantai persigrupuoja.

Južnobugskio kryptimi jie nevykdė aktyvių karo veiksmų. Tačiau tęsia darbą kuriant antrąją gynybos liniją bei stiprina artilerijos grupę bei kuria oro gynybos sistemą.

Įsibrovėliai sutelkė pagrindines pastangas sudaryti sąlygas puolimui atnaujinti. Toliau tęsėsi gyvenviečių apšaudymas išilgai sąlyčio linijos. Kai kuriose vietose jie bandė atlikti žvalgybą, patyrė nuostolių ir traukėsi.

Charkivo kryptimi Rusijos kariai dieną aktyvių operacijų nevykdė, bet sustiprino administracinį režimą laikinai okupuotose teritorijose. Juodosios ir Azovo jūrų zonose okupantų karinio jūrų laivyno grupuotės toliau vykdo kovinių zonų izoliavimo ir civilinės laivybos blokavimo užduotis.

Lenkijos prezidentas: įprasti verslo santykiai su Rusija nebeįmanomi

Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų, „įprasti verslo santykiai“ su Rusija tapo neįmanomi.

Šimtai civilių kūnų buvo rasti Ukrainos sostinės priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmusi Rusijos kariuomenė, pavyzdžiui – Bučoje ir Borodiankoje. Be to, pietryčių Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė Ukrainos parlamente sekmadienį, jame sakydamas pirmąją užsienio valstybės vadovo kalbą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis perspėjo, kad menkiausia Ukrainos teritorijos ar suvereniteto nuolaida būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams.

„Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda ir gyrė šią valstybę už tai, kad ji apgynė Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė Lenkijos ir Ukrainos „istorinę sąjungą“, kalbėjo apie „bendrą šalių ateitį Europos Sąjungoje“ ir sakė, kad sėkminga Ukrainos narystė būtų Varšuvos nuopelnas.

Ukraina yra pateikusi paraišką įstoti į 27 šalių Europos bendriją, tačiau kai kurie jų lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), pareiškė, kad šis procesas užtruks gana ilgai.

V. Zelenskis „Instagram“ žinutėje padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

Per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios AE miesto vadovas

Per sprogimą sekmadienį buvo sužeistas Maskvos paskirtas Ukrainos pietinio Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, vadovas, pranešė Ukrainos valdžios atstovai, o jų pranešimus patvirtino Rusijos naujienų agentūros.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Enerhodaro meru po to, kai Rusijos kariuomenė, netrukus po vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą, perėmė miesto ir netoliese esančios Zaporožės branduolinės jėgainės kontrolę.

„Turime aiškų patvirtinimą, kad per sprogimą buvo sužeistas save vadinantis „liaudies administracijos“ vadovu Ševčikas bei jo asmens sargybiniai“, – „Telegram“ pranešė Dmytro Orlovas, teisėtai išrinktas Enerhodaro meras.

Jis pridūrė, kad šie asmenys hospitalizuoti „dėl įvairaus sunkumo sužalojimų“, tačiau įvykio aplinkybės kol kas nėra tiksliai žinomis.

D. Orlovas pabrėžė, kad per sprogimą daugiau niekas nenukentėjo.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, nurodė, kad A. Ševčikas atsidūrė reanimacijos palatoje, o naujienų agentūros TASS šaltinio teisėsaugoje teigimu, sprogimą sukėlė „savadarbis sprogstamasis užtaisas“.

Apie 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaro miestas buvo pastatytas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje  branduolinės jėgainės aptarnavimui. Ji stovi palei Dniepro upę, priešingame Ukrainos kontroliuojamos Zaporižios krante.

Anksčiau šią savaitę Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

Kita vertus, kaip pareiškė Ukrainos branduolinės energetikos operatorės „Energoatom“ atstovaas, „rusai neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“.

Pernai Zaporižios AE teko penktadalis elektros gamybos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas smerkia peticiją, raginančią panaikinti draudimą šauktiniams išvykti

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis itin neigiamai įvertino peticiją, kuria jis raginamas atšaukti draudimą karinės prievolės amžiaus Ukrainos piliečiams išvykti iš šalies.

„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar [kasdien žūsta] po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.

V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.

Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25 tūkst. parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.

V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.

Ukraina atmeta susitarimą dėl paliaubų su Rusija

Ukraina atmeta galimybę susitarti dėl paliaubų su Rusija ir bet kokį susitarimą su Maskva, kuris numatytųužgrobtos Ukrainos teritorijos pripažinimą, praneša UNIAN.

Apie tai interviu „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas. Jis pripažino, kad Kyjivo pozicija karo atžvilgiu darosi vis labiau bekompromisė. Pasak M. Podoliako, Rusija po bet kokios karo veiksmų pertraukos galėtų imtis atsakomųjų veiksmų.

„Karas nesustos po kokių nors nuolaidų. Jis bus tiesiog kuriam laikui pristabdytas. Po kurio laiko Rusijos kariai su atsinaujinusia jėga padidins ginklų kiekį,  karinę jėgą ir ištaisys klaidas – šaudys moderniau. Pradės naują puolimą – dar kruvinesnį ir platesnio masto“, – sakė jis.

Vakarų raginimus skubiai nutraukti ugnį jis taip pat pavadino „labai keistais“, nes tuomet Rusijos kariai liktų okupuotose teritorijose. „(Rusijos) pajėgos turi palikti šalį, o po to bus galima atnaujinti taikos procesą“, – sakė M, Podoliakas.

Mykolajive girdimi sprogimai

Mykolajive girdimi sprogimai, Rusijos kariai panaudojo kasetinius sviedinius, rašo UNIAN.

Apie tai apie 22 val. pranešė Nikolajevo meras Aleksandras Senkevičius. „Vėl virš Mykolajivo pasigirdo sprogimai. Panaudoti kasetiniai sviediniai“, – rašė jis.

Meras miesto gyventojus ragino laikytis atokiau nuo langų. Ukrainos pietuose padėtis išlieka įtempta.

„Tarp mūsų yra tam tikro supratimo. Tačiau bendrai kalbant, iš principo, dabar galime pasakyti, kad toliau einame skirtingais keliais, visiškai skirtingais keliais“, – sakė jis.

„Tai nėra gerai. Tai kelia nerimą“, – pridūrė D. Peskovas.

Tai nėra gerai. Tai kelia nerimą.

Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija, mėgindamos išsklaidyti įtampą. Vis dėlto Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vykusios diskusijos apčiuopiamų rezultatų neatnešė.

Vakarai kaltina Maskvą galimai planuojant įsiveržti į Ukrainą, Rusijai pastaraisiais mėnesiais sutelkus prie sienos su šia kaimyne apie 100 tūkst. karių.

Kremlius į šiuos Vakarų nuogąstavimus atsakė kaltinimais, kad NATO kelia grėsmę Rusijai, ir reikalavimais, kad Ukraina ar kurios nors kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos niekada netaptų šio karinio aljanso narėmis.

 

Rusija nesileis į diskusijas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade

Rusija nesileis į diskusijas dėl raketų ir kitos ginkluotės dislokavimo jos anklave prie Baltijos jūros – Kaliningrado srityje, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai.

„Rusija niekada su niekuo nediskutuos dėl kokių nors raketų ir kitos ginkluotės atitraukimo iš Kaliningrado. Todėl, kad Kaliningradas yra Rusijos teritorija“, –  interviu JAV transliuotojui CNN pabrėžė jis, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

D. Peskovo interviu anglų kalba CNN transliavo sekmadienį.

„Su visa pagarba, mes niekada nesitaikstysime su jokiais reikalavimais, susijusiais su tuo, ką turėtume daryti savo teritorijoje. Jokia šalis su tuo nesitaikstytų“, – sakė Kremliaus atstovas.