„Lietuvos policija intensyviai ruošiasi savaitgalio įvykiams, pagrindiniai įvykiai, aišku, vyks Rusijos federacijoje, bet atgarsių bus ir Lietuvoje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė R. Požėla.

Policijos vadovas patvirtino, jog veiksmus teisėsaugos pareigūnai koordinuos trijų Baltijos šalių formatu – aptarti bendradarbiavimui Rygoje buvo sušauktas tarpinstitucinis teisėsaugos atstovų pasitarimas.

„Kaip tik vakar, užvakar Rygoje turėjome tarpinstitucinį trijų Baltijos šalių teisėsaugos institucijų, policijos ir pasieniečių, pasitarimą, pasidalinome turima informacija, pasikoordinavome veiksmus, kaip teikti informaciją, jei ji bus aktuali vienai ar kitai šaliai“, – kalbėjo R. Požėla.

Komentuodamas antradienio Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, policijos vadovas pažymėjo, kad grėsmės lygis šalyje nepakitęs, nors pastaruoju metu vienas po kito buvo fiksuota įvykių, kurie galėjo sukelti visuomenės nerimą.

Tarp jų – trečiadienio pranešimas apie tariamai padėtą sprogmenį sostinės prekybos centre „Akropolis“, apie kurį R. Požėla sakė, kad jau turima „pozityvių žinių, kas tai galėjo padaryti“.

„Pastarosiomis dienomis yra įvykę kitų tokių įvykių, kurie aitrina visuomenę galbūt, reikia paminėti ir šiandieninį „Akropolio“ užminavimą, turime pozityvių poslinkių, tiriant labai šviežią įvykį, Klaipėdoje trispalvių mūsų vėliavų sudeginimus, įtariamasis sulaikytas. Tai tikrai šie įvykiai rodo, kad teisėsauga daro savo darbą“, – kalbėjo policijos generalinis komisaras.

Rusijos prezidento rinkimai vyks sekmadienį.

Kremliui iš kovos pašalinus visus iššūkį galinčius mesti kandidatus, ekspertai neabejoja, kad Vladimiras Putinas laimės rinkimus ir pratęs savo jau du dešimtmečius trunkantį valdymą.

Pataisų iniciatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sako, kad jo su opozicijos atstovais siūlomas projektas įstatyme įrašytų šiuo metu jame neapibrėžtą dabartinę diplomatų skyrimo tvarką.

„Įstatymo projektu siekiama aprašyti nusistovėjusią paprotinę ambasadorių atrankos tvarką. Ji kol kas nenustatyta jokiame įstatyme“, – BNS sakė G. Surplys.

Jis tvirtino alternatyvų projektą registravęs, nes anksčiau URK vadovo konservatoriaus Žygimanto Pavilionio su grupe kolegų registruotos pataisos, „valstiečio“ vertinimu, prieštarauja Konstitucijai.

„Tos pataisos, mano manymu, eliminuoja prezidentą iš ambasadorių atrankos ir todėl prieštarauja Konstitucijai, todėl teikiu alternatyvų variantą“, – teigė URK vicepirmininkas.

D. Surplys su maždaug dešimčia opozicinių kolegų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.

Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.

Pasak G. Surplio, „per protingą terminą“ yra abstrakti sąvoka, tačiau, anot parlamentaro, bet koks konkretus terminas, kaip Ž. Pavilionio projekte, prieštarautų Konstitucijai.

Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų anksčiau registravo pataisas, kuriomis prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, numatytas dešimties dienų terminas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos detaliai apibrėžtų diplomatų skyrimo tvarką, pradedant nuo atrankos procedūros Užsienio reikalų ministerijoje (URM).

Baigus atranką URM, užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, kandidatūrą prieš tai suderintų su ministru pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuotų prezidentą.

Įstatyme taip pat būtų įrašyta, kad prezidento sprendimas neskirti Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu turėtų būti motyvuotas ir pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų praėjusią savaitę pranešta, kad sprendimas rastas.

Įtampą gilino ir išsiskiriančios pozicijos dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Šis diplomatas praėjusiais metais sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, tad G. Landsbergis spalį iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutinka su kaltinimais.

Tuo metu Prezidentūra laikėsi pozicijos, jog dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

Diskusijas dėl E. Bajarūno ateities skatina ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kad buvo pažeistas įstatymas, drauge su prezidentu lankantis miuzikle. Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.

„Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus. Pačių rezultatų neturime, turime tik išvadą, kad netinkamai“, – ketvirtadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, prokuratūros paskelbta išvada yra „labai rimtas signalas“.

Pasak L. Kasčiūno, sužinojus, kas ir ko nepadarė, galimi trys keliai, kaip toliau galima elgtis.

„Yra keli keliai – arba NSGK kartoja parlamentinę kontrolę, arba speciali komisija, arba žvalgybos kontrolierius“, – teigė Seimo narys.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė perdavusi NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką.

Yra keli keliai – arba NSGK kartoja parlamentinę kontrolę, arba speciali komisija, arba žvalgybos kontrolierius.

Prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.

2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Buvęs NSGK vadovas V. Bakas sutinka, kad į pranešėjo kreipimąsi nebuvo tinkamai sureaguota, bet sako, jog tai visų pirma turėjo padaryti teisėsauga, nes į ją kreiptasi dėl galimo nusikaltimo požymių turinčios veikos.

„Pranešėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimo nusikaltimo, nes neteisėtas informacijos rinkimas apie asmenis, nepaisant to, jei tai daro žvalgybos institucija, bet jei tai daro žvalgybos vadovas ar kitas pareigūnas, neturėdamas tam pagrindo arba perduoda asmenims, kurie neturi teisės gauti  tokių duomenų, turi būti vertinamas kaip nusikaltimo požymių turinti veika“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Bakas.

Anot jo, kadangi pranešėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su nusikalstamos veikos požymių turinčia informacija, tai visų pirma buvo „ne žvalgybos kontrolės, o ikiteisminio tyrimo, prokuratūros kausimas“.

Jis taip pat pažymėjo, kad į pranešėjo kreipimąsi neabejotinai buvo netinkamai reaguota, bet, jei prokuratūra tai konstatavo, ji turi pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Tokia turėtų būti reakcija“, – tvirtino buvęs komiteto vadovas.

„Dabar, jei tai perdavė komitetui, gal aš per mažai turiu informacijos, reikia perskaityti, bet komitetas priima politinius sprendimus, pirmiausia teisėkūros, atlieka žvalgybos kontrolę, bet šiuo atveju prokuratūra turi priimti sprendimą savo  kompetencijos ribose, ištirti tuos nurodytus faktus ir arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba atsisakyti jį pradėti nurodydama motyvus, ir tik po to tai žvalgybos kontrolės problema“, – kalbėjo V. Bakas.

Ši istorija aprašyta ir vasarį išleistoje tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.

2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

„Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbti dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Šiugždinienės situacija. Trys, penki, septyni, mes tuoj pat turėsime situaciją, kad visi iki vieno. Neisim tuo keliu, kad vienam, o siūlysim visiems kartu, visai Vyriausybei“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Anot jo, dabartinių ministrų veikla nesuderinama su politikų etikos kodeksu.

„Jeigu šnekėti apie Vyriausybės sprendimus valdant infliaciją ar kitus sprendimus, tai mes matom, kad labai nesiseka ir čia jau kompetencijos klausimas. Jos nebuvo formuojant Vyriausybę, jos nėra dabar, nes Vyriausybėje niekas nesikeitė“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Neisim tuo keliu, kad vienam, o siūlysim visiems kartu, visai Vyriausybei.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nagrinėjamos švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jiems dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

R. Karbauskis sakė manantis, kad Vyriausybė suformuota iš žmonių, kurie nesugeba vykdyti savo pareigų.

Jis pridūrė, kad interpeliacijos procesas jau prasidėjęs, frakcija tai aptarė ketvirtadienį, savo siūlymus žada teikti kitoms frakcijoms.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas kalbėjo, kad dėl interpeliacijos ministrams bus diskutuojama opozicijoje.

„To pasitikėjimo (Vyriausybe – BNS) yra labai mažai bent jau opozicijos tarpe ir tai rodo interpeliacijų skaičius ir klausimų užduodamų skaičius, taip kad čia niekas nepasikeitė, mes nepasitikim Vyriausybe“, – Seime žurnalistams sakė jis.

„Interpeliacija yra teisinis instrumentas, vadinasi, ir klausimai turi būti ne bendro pobūdžio, o labai aiškiai išreikšti, suformuluoti tam, kad į juos būtų galima atsakyti procedūros numatytu metu“, – pridūrė socialdemokratas.

Dėl išlaidų ataskaitų, anot G. Palucko, ministrams reikia priimti politinius sprendimus – trauktis iš pareigų arba nesitraukti „tuo skandinant toliau Vyriausybę.“

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtino manantis, kad interpeliacijos Vyriausybei įgyvendinimo tikimybė lygi nuliui.

„Nieko realaus, mes kažkada tą idėją kėlėm, „valstiečiai“ dabar kelia, tikimybė, kad tai bus įgyvendinta, yra lygi nuliui. Kiekvienas politiškai triukšmauja dėl noro surinkt politinių balų, „valstiečiai“ irgi ne išimtis“, – Seime žurnalistams kalbėjo A. Mazuronis.

Anot jo, akivaizdu, kad dėl išlaidų taryboje yra sisteminė spraga.

„Vyriausybė galėtų pasakyt, kaip šitą planuoja spręst, o ne čekius rankiot. Čia situacija visiems aiški, niekas tų čekių neturi“, – sakė politikas.

Pasak opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, interpeliacijos Vyriausybei klausimas bus svarstomas, kai bus teikiamas pasiūlymas.

„Apsitarsim ir tada, jeigu visos frakcijos tam pritars, tai yra prasmė, jeigu viena frakcija – tikrai ne“, – žurnalistams Seime teigė parlamentaras.

Paklaustas, ar gali ministrai, kurių ataskaitos buvo paviešintos, toliau dirbti Vyriausybėje, S. Skvernelis sakė, kad „nelabai.“

„Būkim realistai, liko metai iki rinkimų ir dabar svarbu, kad būtų Vyriausybė pakeista bent jau tais ministrais, kurie dar kažko blogo nepadarė iki kadencijos pabaigos ir galėtų su mažiausiais nuostoliais šitą kadenciją pabaigti“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį paviešintose S. Kairio ataskaitose matyti, kad jam dirbant Kauno taryboje išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o G. Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

S. Kairys taryboje dirbo šešerius su puse metų, G. Skaistė – ketverius metus.

Pastaruoju metu daugiausiai klausimų kelta dėl švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais. J. Šiugždinienė paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Taip pat viešojo intereso tyrimai vyksta Tauragės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta Neringoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Šilutėje ir Pagėgiuose.

V. Čmilytė-Nielsen tai vadina įprasta procedūra

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui R. Karbauskiui paskelbus apie interpeliaciją Vyriausybei dėl ministrų išlaidų, Seimo pirmininkė sako, kad tai – įprasta procedūra.

„Tai yra opozicijos pakankamai įprastas įrankis, normali iniciatyva, laikas nuo laiko pasitaiko interpeliacijos atskiriems ministrams. Gali būti ir toks žanras, nepasitikėjimas visa Vyriausybe. Jei bus tokia iniciatyva registruota, Seimas apsispręs“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė: pigiau būtų ne po vieną ministrą, o visiems

Opoziciniams „valstiečiams“ pasiūlius interpeliaciją Vyriausybei dėl ministrų išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė juokauja, kad pigiau tą daryti būtų visam Ministrų kabinetui.

„Kažkada esu pokštavusi jau ta tema, kad daug kartų buvo bandyta po vieną ministrą, tai gal pigiau būtų visai Vyriausybei“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji pridūrė nežinanti, už ką Vyriausybei siūloma interpeliacija.

„Bet, matyt, kad sužinosiu“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa peržiūrėjo ir padidino išplėstinių konsultacijų įkainius, kad aktualiausios konsultacijos pacientams visa apimtimi būtų suteiktos vieno apsilankymo metu. Gydymo įstaigoms naujieji įkainiai bus pradėti taikyti nuo šių metų balandžio 1 dienos.

SAM trečiadienį paskelbė, kad padidintas įkainis už išplėstines konsultacijas bus taikomas14 specialybių, kurias teikia suaugusiųjų ir vaikų kardiologai, neurologai, endokrinologai, reumatologai, taip pat akušeriai ginekologai, dermatologai, gastroenterologai, oftalmologai, otorinolaringologai ir ortopedai traumatologai.

Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, bendraujant su gydytojais ir pacientais, identifikuotos situacijos, kai vieno apsilankymo metu suteikiamos tik dalinės konsultacijos, ir pacientai yra priversti pakartotinai lankytis gydymo įstaigose. Priimtas sprendimas tobulinti apmokėjimo tvarką, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau.

Patobulintų įkainių tikslas yra paprastas – kad vieno apsilankymo metu pacientui būtų suteikta kuo įvairiapusiškesnė konsultacija ir jam nereikėtų pakartotinai grįžti į gydymo įstaigą.

„Patobulintų įkainių tikslas yra paprastas – kad vieno apsilankymo metu pacientui būtų suteikta kuo įvairiapusiškesnė konsultacija ir jam nereikėtų pakartotinai grįžti į gydymo įstaigą. Taupysime ir paciento, ir gydytojų laiką, bus mažiau situacijų, kai dėl užleistų ligų kyla komplikacijų“, – teigia ministras.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius nurodo, kad įkainių perskaičiavimas inicijuotas ir įgyvendintas išanalizavus gydymo paslaugų prieinamumo situaciją.

„Didiname įkainius už tas konsultacijas, kurių metu pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių  intervencijų. Apmokėjimas už tokias didesnės apimties tam tikrų specialistų konsultacijas, dėl kurių susiformuoja ilgiausios laukimo eilės, išaugs 30–50 proc. Tokiu būdu tikimės paskatinti gydymo įstaigas vieno apsilankymo metu pacientui suteikti daugiau paslaugų ir taip sumažinti poreikį pacientui atvykti pakartotinai, kartu – ir eiles“, – sako G. Kacevičius.

Nuo balandžio 1 dienos specialistų konsultacijos bus trijų lygių: konsultacija be intervencijų, su viena intervencija ir su dviem ar daugiau intervencijų.

Pasak pranešimo, specialybės, kurioms taikomi naujieji įkainiai už išplėstines konsultacijas, atrinktos atsižvelgiant į kelis esminius faktorius. Pirmiausiai – į laukimo eiles: nes pacientams tenka ilgiausiai laukti šių gydytojų konsultacijų. Šių specialistų kompetencijoje yra pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų diagnostika ir gydymas, taip pat jie konsultacijų metu atlieka kelias diagnostines ar gydomąsias intervencijas.

Įstatyme įtvirtinta, kad specialisto konsultacija pacientui turi būti suteikta per 30 kalendorinių dienų.

Ar  išplėstinės specialistų konsultacijos kainuos pacientui?

SAM atsakymas: Visa suma bus kompensuojama VLK, priemokų jokių nėra. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kalbama apie įstaigas ir gydytojus, kurios pasirašiusios sutartis su VLK dėl paslaugų teikimo.

Sostinės savivaldybė išdavė leidimą mitinge rinktis 15 tūkst. dalyvių, jį saugojo gausios policijos pajėgos, aptverti Seimo, Vyriausybės pastatai.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renaldas Žekonis teigė, jog mitingas vyko ramiai ir incidentų nefiksuota.

„Kaip matote, mitingas nėra labai gausus, tikrai ne 15 tūkst., kaip organizatoriai planavo, renginys ramus, šiam momentui galiu padėkoti organizatoriams, kad atsižvelgė į mūsų pasiūlymus, kaip organizuoti renginį, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka. Renginys vyksta ramia, jokių incidentų nefiksuota“, – žurnalistams renginio vietoje sakė R. Žekonis.

Protestuoti prieš mitingą buvo atėjusi grupelė jaunuolių. Jie rankose laikė plakatus su užrašais: „Atsiprašau, kad vėluoju“, „Dydis nesvarbu“, „Mano nuomonė“, „RAMPAMPAM“. Jaunuoliai paprašyti pareigūnų paliko renginį. 

„Jaunuolių grupė turėjo savo nuomonę, kaip ir natūralu Lietuvoje, reiškė ją, todėl mes paprašėme, kad neeskaluotų konflikto, pasitraukti iš mitingo vietos. Suprato, klausimų nebuvo, mes geranoriškai paprašėm pasitraukti“, – sakė R. Žekonis.

Šeštadienį surengtas mitingas yra pirmasis masinis asociacijos renginys sostinėje po metų pertraukos – savivaldybė šiemet neišdavė leidimo organizacijai burtis prie J. Basanavičiaus paminklo Vasario 16-ąją, motyvuodama, kad organizatorių planai kertasi su oficialiais valstybiniais renginiais.

Pastarąjį kartą organizacijos atstovai protestavo birželį prie Seimo, tuomet susirinko per šimtą žmonių. Prieš tai gegužę jie su bendraminčiais rinkosi Kauno rajone, Šeimų gynimo marše, pernai gruodį prie Seimo rengta dviejų savaičių protesto akcija.

„Surinkęs 75,5 proc. palaikymo Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus yra Tomas Vytautas Raskevičius“, – per partijos renginį šeštadienį paskelbė Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Savo pasisakyme T. V. Raskevičius teigė, jog Vilnius turi puikią kryptį, tačiau jo patogumu ir vakarietišku gyvenimu sostinėje vis dar negali mėgautis visi, ir pagrindine savo užduotimi įvardino mieste išgirsti ir įgalinti kiekvieną.

„Aš niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu tas, kuris žino geriausiai ir kurio nuomonė yra svarbiausia. Aš visą gyvenimą atidžiai klausiausi ir girdėjau – net ir tuos, kurių negirdi dauguma. Todėl mano rinkimų kampanija bus 120 tūkstančių pokalbių apie ateitį. Iki pavasario įsipareigoju pasikalbėti bent su 120 tūkstančių jūsų, vilniečių“, – partijos pranešime spaudai cituojamas kandidatas.

T. V. Raskevičius sakė, jog daugiausiai dėmesio norėtų skirti kokybiško švietimo mieste užtikrinimui, gyvenamųjų rajonų, kuriuose jauku ilsėtis ir gera gyventi, kūrimui, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui ir miesto vakarietiškos krypties užtikrinimui.

„Turime aiškiai pasakyti, kad švietimas – mūsų prioritetas. Jis turi tapti Vilniaus pasididžiavimu. Turime iš miesto biudžeto investuoti į gerų mokytojų motyvaciją, skirti daugiau lėšų vaikų būrelių krepšeliams, galiausiai – Vilniaus erdves paversti atvira mokykla“, – kalbėjo politikas.

Jis taip pat teigė, kad miestas turi užtikrinti kokybišką gyvenimą visur – miegamieji rajonai turi tapti gyvenamaisiais, kad „kelionė į centrą būtų pramoga, o ne būtinybė“.

Pirminiuose rinkimuose kandidatui į merus išrinkti dalyvavo trys pretendentai – T. V. Raskevičius, Donalda Meiželytė ir Nerijus Vitkauskas, balsavo per 700 partijos narių.

„Šie savivaldos rinkimai yra ypatingi Laisvės partijai, nes tai pirmieji savivaldos rinkimai, kuriuose mes dalyvaujame. Mes norime, kad tie pokyčiais, kuriuos mes pradėjome, padarėme ar siekiame padaryti vykdomojoje valdžioje, dėmesys švietimui, žmogaus teisėms, aplinkosaugai, inovacijoms, pasiektų Lietuvos miestus ir miestelius“, – prieš pristatydama kandidatą sakė partijos vadovė A. Armonaitė.

„Vilnius mums yra ypatingai svarbus miestas, nes mes norime, kad Vilniuje kryptis, kurią sukūrė mero Remigijaus Šimašiaus komanda, būtų tęsiama, kad ne tik būtų tęsiamos darnaus judumo, dėmesio švietimui ir kitos pozityvios idėjos, bet kad miestas būtų atviras naujovėms, kad toliau augtų ir stiprėtų“, – kalbėjo partijos pirmininkė.

Kitos partijos kandidatas į sostinės merus yra iškėlusios: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – dabartinį vicemerą Valdą Benkunską, socialdemokratai – parlamentarę Rasą Budbergytę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – parlamentarą Luką Savicką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – europarlamentarą Stasį Jakeliūną, partija „Laisvė ir teisingumas“ – buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką, Lietuvos regionų partija – buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

Tai BNS penktadienį patvirtino prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Parlamentas praėjusią savaitę priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją prilygintas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui. Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo Vytautas Landsbergis.

Už šį projektą balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.

Įstatymas nustato, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1992 metų lapkričio 25 dienos turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Valdantieji laikosi pozicijos, kad priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį laiko siekiu perrašyti istoriją.

Opozicinių „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis penktadienį patvirtino, kad opozicija rinks parlamentarų parašus ir dėl šio įstatymo kreipsis į Konstitucinį Teismą.

Praėjusią kadenciją parlamente irgi bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.

„Negalime pasakyti A ir nepasakyti B – turime siekti, kad visi bankai Rusijoje būtų atjungti nuo SWIFT, turime išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių diplomatijos vadovais Vilniuje sakė G. Landsbergis.

Rusijai prieš savaitę įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys vieningai įvedė plačios apimties sankcijas, tačiau Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė pabrėžė būtinybę jas griežtinti.

„Turime judėti pirmyn, turime užtikrinti, kad joks Rusijos bankas neturėtų prieigos prie SWIFT, turime toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įskaitant naftą, dujas ir anglį“, – teigė ji.

JK diplomatijos vadovė taip pat sakė, jog Vakarai turi griežtinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir jos bendrininkei Baltarusijai.

Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta.

Šiuo metu nuo SWIFT atjungti septyni Rusijos bankai. Sankcijos neapima bankų, per kuriuos ES šalys atsisakaito Rusijai už energijos išteklius.

„Kraštutinė priemonė“

Baltijos šalių ir JK ministrai taip pat pabrėžė būtinybę kuo sparčiau padėti Ukrainai, stiprinti NATO rytinio flango gynybą.

„Visi esantys čia aiškiai nubrėžėme gaires, kuriose turime siekti rezultatų: tolimesnis rytų flango stiprinimas, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos šalims, tolimesnė pagalba Ukrainai ir tikrai nepakeliamos sankcijos Rusijai. Tai yra šių dienų uždavinys“, – teigė G. Landsbergis.

Dalis ekspertų sako, kad vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus pajėgas Ukrainoje ir užtikrinti Europos saugumą – NATO pajėgų įsikišimas.

Vis dėlto Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad tai yra „kraštutinė priemonė“.

„Manau, kad tokie sprendimai, kaip NATO įsitraukimas, yra kraštutinė priemonė. Juos priima visos 30 valstybių narių“, – teigė jis.

Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią.

Savo ruožtu Estijos diplomatijos vadovė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) pabrėžė, kad Ukraina „yra europietiška šalis, kuris gina europietiškas vertybes“.

„Turime sustabdyti karą, o tą galime padaryti pakeldami jo kainą Rusijai“, – teigė ji.

Atgrasymą keisti gynyba

Pasak G. Lansbergio, NATO turėtų ne tik sustiprinti rytų flango gynybą, bet ir atgrasymo strategiją keisti gynybine strategija.

„Aš manau, kad pirmiausia tai yra svarbus politinis pokytis sprendimų priėmimo prasme. (...) Aljansas turi pasiųsti ne tik atgrasymo ir politinę žinią, bet ir labai konkrečią žinią, konkrečias priemones, kurios bus panaudotos gynybai“, – teigė jis.

Ministras sakė negalintis komentuoti taktinių detalių, bet jis pabrėžė, kad turi būti sustiprintos visos saugumo dimensijos: sausumos, jūros bei oro gynyba.

Suprastėjus saugumo situacijai, NATO sąjungininkės atsiuntė į Vidurio ir Rytų Europą daugiau karių, dislokavo čia daugiau karinės technikos.

L. Truss taip pat pabrėžė, kad prasidėjus karui Vakarai turi užtikrinti, jog eilinius rusus pasiektų tiksli informacija apie konfliktą.

„Mes turime užtikrinti, kad juos pasiektų informacija apie tai, kas vyksta“, – teigė britų diplomatijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad rusus gali paskatinti sukilti ir Rusijai taikomos sankcijos, kurios galiausiai paveiks ir pačius žmones.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos institucijos žiniasklaidai invaziją į šalį vadinti karu. Anot jų, tai speciali karinė operacija, skirta „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą.

Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

Dalis susirinkusių žmonių čia yra apsigaubę Ukrainos, Lietuvos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Ukrainos moterys – mes su jumis“, „Ne – karui Ukrainoje“, taip pat su pagarsėjusia ukrainiečių pasieniečių fraze „Rusų laive, eik ...“.

Į renginį taip pat atneštas gedulo vainikas, raginantis nutraukti Rusijos agresiją.

Renginys pradėtas simboline tylos minute, pagerbiant žuvusiuosius. Vėliau minia ukrainietiškai skandavo „Šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė“.

„Mes norime parodyti solidarumą su Ukrainos moterimis, motinomis, nes mes esame motinos ir moterys, mums širdis plyšta, matant, kas ten vyksta“, – BNS sekmadienį sakė solidarumo akcijos „Lietuvos moterys stoja už Ukrainos moteris“ iniciatorė, laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.

Ragina Rusijos moteris sukilti

Organizatorė taip pat teigė, kad akcija skirta ir Rusijos moterims, raginant jas išeiti į gatves, protestuoti prieš besitęsiantį karą Ukrainoje. Panašūs renginiai organizuojami Kaune ir Klaipėdoje.

„Jos gali labai daug padaryti. Jos gali išeiti ir pasakyti, kad nenori, jog jų vaikai žūtų šiame kare. Kalbant apie Rusijos visuomenę, kas gali pradėti stabdyti tai, kas vyksta, tai yra būtent motinos“, – kalbėjo žurnalistė.

Į renginį atėjusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė antrino D. Žeimytei-Bilienei.

„Aš kaip tik atėjau su plakatu „Draugai Rusijoje, prašau, netylėkite“. Jei jie negali protestuoti, galbūt jie gali kalbėti su artimaisiais, skleisti žinią apie tai, kas darosi Ukrainoje, kad Rusijos veiksmai yra nepateisinami“, – BNS kalbėjo ji.

Tuo metu su dukra atėjusi 45-erių Žaneta Logminienė teigė, kad taip ji siekia parodyti, jog Ukraina nėra viena.

„Atrodė, kad Ukraina liko viena, buvome labai nusivylę, bet šiandien tos nuotaikos lyg šviesesnės, pasaulis įsijungia į palaikymą. Labai žaviuosi Ukrainos tauta, vadovais, kariais. Bijau ir dėl savo šeimos, jei kartais Rusija pradėtų puolimą prieš kitas šalis“, – kalbėjo informacinių technologijų sektoriuje dirbanti moteris.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Mažiausia, ką galime padaryti“

Po maždaug pusantros valandos į Boriso Nemcovo skverą atėjo ir minia Baltarusijos aktyvistų, vidurdienį protestavusių Lukiškių aikštėje Vilniuje.

Skvere besirinkę žmonės teigė, kad tokiu būdu siekia išreikšti savo nuomonę dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos Ukrainoje.

Kaip BNS sakė finansų sektoriuje dirbantis vilnietis Martynas Briedis, palaikymo akcijos yra mažiausia, ką galima padaryti.

„Visi turime vieningai pasisakyti prieš karą ir palaikyti kenčiančiuosius“, – teigė 28-erių vyras.

Renginio organizatoriai nuo scenos ragino nuolat ir reguliariai aukoti tiek ukrainiečiams likusiems šalyje, tiek tiems, kurie bėga į kaimynines šalis.

„Rusai nenori karo“ – su tokiu plakatu rusų kalba stovėję du jauni žmonės sakė atėję palaikyti Ukrainos. Jie sakė palikę Rusiją prieš porą metų ir teigė nenorintys atskleisti netgi savo vardų, nes yra įbauginti.

Protesto akcijoje dalyvavęs Sergejus iš Ukrainos teigė, jog Rusijai nepavyks užimti jo šalies, nes „žmonės eina ginti tėvynės ir kelio atgal nebėra“.

„Mes esam prieš karą, prieš okupacinį režimą, kuris bando įsiveržti į Ukrainą ir įvesti savo tvarką. Bet jiems nieko nepavyks, juos jau pasitinka Molotovo kokteiliai, žmonės eina ginti tėvynės ir kelio atgal nėra – jie gina savo žemę ir tą darys iki pabaigos“, – sakė jaunas vyras.

LNK reportažas:

„Putinas žudo viltį“

Sekmadienį skvere paminėtos ir vieno iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų Boriso Nemcovo septintosios žūties metinės.

Jis nušautas netoli Kremliaus 2015 metų vasario 27 dieną.

2017 metais dėl jo nužudymo teismas kaltu pripažino buvusį saugumo pareigūną iš Čečėnijos ir skyrė jam 20 metų kalėjimo. Dar keturi vyrai pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo.

B. Nemcovo šeima ir sąjungininkai mano, kad tikrieji nužudymo organizatoriai iki šiol yra nenubausti.

„Prieš septynerius metus Kremlius nužudė B. Nemcovą – demokratinės Rusijos viltį. Šiandien, kariaudamas prieš Ukrainą, V. Putinas žudo bet kokią viltį Rusiją laikyti civilizuota šalimi“, – „Twitter“ įraše teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

„B. Nemcovo žinutė rusams yra svarbi kaip niekada: prabuskite, kovok, sustabdyk Putiną“, – pridūrė ji.

Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius miestus.

Vakarai dėl to įvedė sankcijas ir teikia paramą Ukrainai, tuo metu žmonės visame pasaulyje rengia protesto akcijas bei patys renka humanitarinę pagalbą.