„Prekybininkai jau dabar turi teisę prekiauti nereceptiniais vaistais ir šia galimybe naudojasi. Manome, kad prekyba savikontrolės testais būtų visiškai saugi“, – pranešime sakė R. Vainienė.

Jos teigimu, greituosius Covid-19 antigeno testus prekybos vietose galima įsigyti Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto leisti įsigyti šių testų vaistinėse. 

I. Šimonytė: galimybės verslui prekiauti greitaisiais antigenų testais – artimiausiu metu

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad procesai dėl galimybės verslui prekiauti greitaisiais antigenų testais jau vykdomi, ir artimiausiu metu šalies gyventojai turės galimybę patys testuotis dėl COVID-19.

„Manau, kad tai bus padaryta. Kiek žinau, yra klausimas šiuo metu Valstybinėje akreditavimo (sveikatos priežiūros veiklai – ELTA) tarnyboje, nes turint omenyje, kad tai yra medicininė procedūra, turi būti atlikti tam tikri akreditavimo veiksmai (...)“, – žurnalistams antradienį teigė ji.

„Tas akreditavimas yra reikalingas, kadangi tai yra iš esmės medicininė procedūra, ir tai bus padaryta. Tikrai bus galima prekiauti (greitaisiais antigenų testais – ELTA) vaistinėse, prekybos centruose – nežinau, kas pasirinks tą daryti – ir žmonės galės patys pasitestuoti“, – pridūrė I. Šimonytė.

„(Kada bus atverti prekybos centrai – ELTA) tikrai aišku nėra, bet buvo išreikštas labai teisingas lūkestis. Ir su ministrais esame aptarę, kad galbūt reikia apsvarstyti atnaujintą parametrų rinkinį, kadangi kai Vyriausybė vasario mėnesį sutarė tam tikrą (karantino taikymo – ELTA) kriterijų – atvejų skaičiaus ir teigiamų testų procento logiką, situacija gerėjo ir to gerėjimo buvo tikimasi toliau. Ir galbūt tebuvo ginčas, kada mes pasieksime vieną ar kitą riboženklį“, – spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės posėdyje premjerė apgailestavo, kad prekybos atvėrimo klausimas nukeltas, ji teigė, kad konkrečios atvejų augimo priežastys nėra aiškios.

„Man žiauriai apmaudu, kad taip yra. Tik bėda yra ta, kad jeigu mes savo sprendimų paisytume, manau, kad po savaitės būtume toje situacijoje, kad visa Lietuva pagal atvejų skaičių būtų „juodojoje zonoje“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.

Man žiauriai apmaudu, kad taip yra.

Premjerė pabrėžė, kad šiuo atveju galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau to bus siekiama išvengti.

„Situacija ir tendencijos dabar yra priešingos, ir laikantis tos pačios logikos, įžengus į „juodąją zoną“, mes turėtume svarstyti priešingus sprendimus, t. y. tas veiklas, kurios dabar veikia, vėl pradėti riboti. Visgi to norėtųsi išvengti“, – sakė ji.

„Kalbant apie tas veiklas, kurios dar neveikia, tikrai sprendimų ir galbūt kitokių prieigų ieškosime ir tarsimės. Galbūt vadinamasis imuniteto pasas galėtų būti daliai veiklų išeitis, tačiau akivaizdu, kad ne visoms ir ne iki galo“, – pridūrė I. Šimonytė.

Tuo tarpu reaguodama į Vyriausybės posėdyje išsakytą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus argumentus, kad COVID-19 užsikrėtimo židinių tiek prekybos, tiek pramonės įmonėse nustatoma itin mažai, I. Šimonytė visgi pažymėjo, kad šie verslo sektoriai statistiškai yra pirmaujantys pagal fiksuojamų protrūkių skaičių.

„Statistiškai vertinant, visa prekybos sektoriaus ekonominės veiklos klasifikatoriaus grupė turbūt yra antroje vietoje po apdirbamosios pramonės pagal nustatomų protrūkių ir židinių skaičių. Žinoma, kad turbūt tiek R. Vainienė, tiek M. Statulevičius kalba apie tas įmones, kurias pažįsta ir kurių situaciją konkrečiai žino. Mes galbūt matome tą situaciją bendriau, žiūrime į visos Lietuvos rodiklius ir mažiau siejame su konkrečiomis asociacijomis ar veiklomis“, – teigė ji.

Vis dėlto I. Šimonytė akcentavo, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius auga ne dėl pačios prekybos veiklos atvėrimo, bet dėl platesnių žmonių kontaktų laisvėjant ribojimams.

„Akivaizdu, kad ne pati prekyba yra problema, o žmonių kontaktai, kurie per atvertus traukos centrus intensyvėja. Dabar, kai panaikintas ribojimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą, didelių traukos centrų buvimas ir žmonių maišymasis reikštų, kad ne prekybos įmonės tuos židinius provokuotų, o atitinkamai žmonių šeimose ir kažkokiuose kontaktuose (plintantis koronavirusas – ELTA).

ELTA primena, jog Vyriausybė trečiadienį nusprendė kuriam laikui atidėti prekybos centrų atvėrimą. Juos atverti buvo ketinama balandžio 12 d.

„Matome, kad darbo vietų kūrimo sparta sulėtėjusi ir tikrai turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, ekonomika po karantino. Nes net ir sudarius galimybę veikti verslams tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių“, – teigė jis po prezidento susitikimo su profsąjungų atstovais.

Prezidentas, kaip teigia S. Krėpšta, akcentavo pagalbos būtinybę labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  

„Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu, čia buvo kalbėta apie nedarbo draudimo galimus pokyčius.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas grupes, ir jos yra jaunimas, neįgalieji asmenys ir senjorai, vyresnio amžiaus dirbantys asmenys. Šiuo atžvilgiu prezidentas taip pat teikė iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį suteikiant jiems geresnes socialines garantijas“, – kalbėjo jis.

Prezidento patarėjas taip pat pabrėžė, kad ES Atsigavimo fondo lėšų dalis turėtų būti skiriama naujų darbo vietų kūrimui.

„Turime finansinių resursų, kurie ateina iš ES Atsigavimo fondo, ir kalbėjome, kad labai svarbu, jog siekiant prioritetinių krypčių, skaitmenizacijos, žaliojo kurso, taip pat labai svarbu, kad būtų kuriamos darbo vietos ir į darbo rinką sugrąžinami tie žmonės, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, – akcentavo jis.

S. Krėpštos teigimu, susitikimo metu aptarta galimybė mokesčių lengvatomis skatinti didelį skaičių darbuotojų įdarbinančias įmones.

„Aptarėme ir prezidento iniciatyvą teikti mokestinę paskatą daug darbuotojų įdarbinančioms įmonėms ar sparčiai atlyginimą didinančioms įmonėms, kuri taip pat padėtų greičiau išjudėti iš karantininio periodo ir pagerinti darbuotojų situaciją“, – kalbėjo jis.

Tuo metu I. Ruginienė pažymėjo, kad svarbu peržiūrėti ir praplėsti nedarbo išmokų skyrimo tvarką.

„Kalbant apie nedarbo išmokas, čia ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos darbuotojus, kuriems pritrūko šiek tiek iki reikiamo stažo ir jie liko be pajamų. Mūsų pasiūlymas buvo bent jau ekstremalios situacijos laikotarpiu (...) priimti konkrečias priemones, kad tokie žmonės, kuriems pritrūko stažo, neliktų be pajamų, o bent jau būtų užsitikrinę minimaliausias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi“, – akcentavo ji.

Anot I. Ruginienės, svarbu numatyti ir paramos priemonių verslui ir darbuotojams tęstinumą ir po karantino.

„Dabar labai daug kalbame apie įvairias pagalbos priemones tiek verslui, tiek apie pagalbos priemones prastovoms, testavimui, tačiau kyla vis mažiau diskusijų apie postkarantininį periodą. Dar pernai pavasarį kalbėjome ir dėjome akcentą, kad labai svarbus pereinamasis laikotarpis ir kad, jeigu šiandien baigsis karantinas, tai nereiškia, kad ryt visi jausis saugiai ir tvirtai atsistosime ant kojų. Dėl to labai svarbu numatyti besitęsiančias priemones“, – tikino ji.

„Praėjusio etapo postkarantininiame periode reikalavimas išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų iš tiesų nesuveikė ir buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, grupinių atleidimų, labai sėkmingai buvo tas saugiklis apeinamas. Dėl to planuojant dabartinį postkarantininį periodą reikia tai turėti omenyje ir numatyti rimtesnius saugiklius išlaikyti darbo vietas“, – pridūrė ji.

I. Ruginienė taip pat pažymėjo, kad nerimą kelia tai, jog Vyriausybė atrodo vis dar nepasiruošusi apsispręsti dėl ES Gaivinimo plano lėšų panaudojimo.

„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų, ES Atsigavimo priemonių planą (RRF planas – ELTA), kurį mes turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Mes bent jau jaučiame nerimastingą žinutę, nes to plano nesame matę, jis dar nėra pateiktas iš Vyriausybės, ir praėjusią savaitę nuvilnijusios viešosios konsultacijos iš tiesų neturėjo nieko bendro su RRF planu.

Šiomis dienomis, manau, yra labai svarbu matyti, kaip ES parama bus panaudojama čia, Lietuvoje, kokios priemonės ir kokios lėšos yra numatytos, ir ar iš tiesų galutinis gavėjas bus paprastas pilietis darbuotojas. Šio vaizdo bendro tikrai nematome, o laikas senka ir susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – teigė ji.

Pasigenda paramos nuo krizės nukentėjusioms moterims

Lietuvos profesinės sąjungos teigia, jog dirbančios moterys karantino metu ypač nukentėjo, tačiau pasigendama paramos joms. Be to, nėra duomenų, kaip bus naudojama parama iš Europos atsigavimo fondo.

Tai profsąjungų atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Pandemijos akivaizdoje skaičiai yra žiaurūs moterims, jos viena iš tų grupių, kurios nukentėjo labiausiai, nes derinimas šeimos ir darbo santykių buvo labai sudėtingas ir, deja, skaitant Vyriausybės priemonių planą, nematau jokių konkrečių priemonių, kaip galima būtų pagelbėti nukentėjusioms moterims“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir moterys virš 55 metų, tačiau 30-55 amžiaus moterims taip pat reikalinga parama.

„Reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti, kad šitos moterys irgi būtų patrauklios darbo rinkai ir galėtų gauti tam tikras subsidijas iš užimtumo rėmimo programų ir galėtų atgal grįžti į darbo rinką“, –  teigė K. Krupavičienė.

Pasak I. Ruginienės, nerimaujama ir dėl Europos atsigavimo fondo paramos, nes neaišku, kaip ir kam lėšos bus panaudotos.

„Labai svarbu matyti, kaip Europos parama bus panaudojama Lietuvoje, kokios priemonės numatytos ir kokios lėšos numatytos, ar galutinis gavėjas bus parastas darbuotojas. Šio vaizdo mes dar nematome, laikas senka, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – sakė I. Ruginienė.

Tuo metu profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, kad Lietuvoje turėtų būti sustiprintas Trišalės tarybos, kolektyvinių sutarčių vaidmuo.

„Manau, kad biudžetas grįžta į realybę, nes toks, koks buvo sukurptas prieš tai buvusios valdžios, greičiausiai neatliepė tos realybės, kurią mes šiandien turime. Teko parodyti, kokia yra situacija ir kad kitais metais turėsime gyventi iš skolos ir skola bus reikšmingai didesnė negu ES reikalavimas turėti ne daugiau nei 3 proc. skylę biudžete“, – Eltai sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Jo teigimu, vertinant skolą, ji galėtų būti dar šiek tiek didesnė, nes reikia galvoti ne tik apie tai, kaip suvaldyti dabartinę situaciją dėl pandemijos, bet ir planuoti ateities investicijas.

„Kitais metais skolinsimės ir turime skolintis. Būtų gerai, kad ta skola galbūt galėtų šiek tiek būti didesnė nei dabar turime biudžete, nes turime dvi situacijas, kurias turime spręsti mokesčių mokėtojų pinigais: suvaldyti COVID-19 pasekmes, bet iš kitos pusės Europos Sąjungos politika ir Europos centrinio banko politika sako: imkite pinigus, pinigų yra, investuokite į ateitį tam, kad ateityje galėtume susitvarkyti. Šitoje vietoje norėtųsi matyti ir tam tikrą labai aiškų planą. Anksčiau jis vadinosi DNR planas, bet manau, kad jis buvo labai stipriai sukompromituotas, ypač dėl to, kaip paskutinėmis dienomis buvo naudojamas“, – teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko teigimu, padidinus valstybės skolą ir papildomas lėšas nukreipus į investicijas, kurios ateityje sukurtų papildomą BVP augimą, greičiausiai nekiltų poreikio svarstyti mokesčių didinimą.

„Dabar biudžetas yra labiau situacijos valdymo biudžetas, bet norėtųsi, kad būtų ambicingesnis. Iš kitos pusės – apginant tuos, kurie priima sprendimus, negalima tikėtis, kad per savaitę gims biudžetas, kuris bus nukreiptas į strategiją, kuri mus lydėtų 10–20 metų. Tą labai norėtųsi matyti galbūt kitų metų pirmoje pusėje, jau turint šiek tiek laiko apsvarstyti plėtros momentus“, – sakė M. Dubnikovas.

Kalbėdamas apie numatomus prastovų kompensavimo mechanizmo pakeitimus, jis teigė, jog planas atitinka dabartinį poreikį, tačiau artimiausiais mėnesiais valstybės paramos ir finansavimo poreikis gali augti, todėl situaciją reikia atidžiai stebėti.

„Šitoje vietoje skaičius, kuriuos turime dabar, atliepia situaciją, kurią turime, bet manau, kad artimiausiais mėnesiais valstybės paramos ir finansavimo poreikis gali augti. Tikrai gali būti tam tikrų korektūrų, didinant paramą, nes kitu atveju mes prarasime darbo vietas, kurias atkurti yra labai sudėtinga“, – sakė finansų analitikas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutiko, kad ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte 5 proc. deficitas buvo pernelyg optimistiškas.

„Reikėtų įvertinti susiklosčiusią situaciją, nes 5 proc. biudžeto deficitas buvo optimistinis praėjusios Vyriausybės konstruoto biudžeto vertinimas: Europos Komisija (EK) jau tuomet jį įvertino 6 proc.“, – Eltai teigė ji.

Ekonomistė pažymėjo, kad naujoji valdžia į biudžetą privalėjo įtraukti tas išlaidas, kurios yra būtinos pandemijos valdymui, tačiau buvo neapgalvotos praėjusios Vyriausybės.

„Naivu tikėti, kad per vieną parą įmanoma kardinaliai perdaryti biudžetą ir pakeisti jau suplanuotas išlaidas. Tad praeitos Vyriausybės palikimas bet kokiu atveju yra ir bus tvirtinamas Seime (...). Naujoji Vyriausybė privalėjo į biudžetą įtraukti tas išlaidas, kurių tikrai reikės (...), tačiau kurios buvo neapgalvotos praeitos Vyriausybės, pavyzdžiui, išlaidos vakcinoms. Jos papildomai ir padidino biudžeto deficitą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Praėjusi Vyriausybė nepasiruošė antrajam karantinui ekonomikos fronte (...) ir tas neveiksnumas turės tiek ekonominių padarinių, tiek paveiks sveikatos apsaugą“, – sakė ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, didesnę būsimą valstybės skolą dėl išaugusio deficito lėmė pernelyg ambicingi Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pažadai visuomenei krizės laikotarpiu.

„Skolintis padidėjus biudžeto deficitui reikės daugiau, tačiau šiuo metu skolinimosi galimybės yra išties palankios. (...) Aišku, būtų buvę labai gerai viso to išvengti. Problema yra ta, kad praėjusi Vyriausybė labai skubėjo įgyvendinti savo ambicingus pažadus, ir tikrai ne kriziniai sprendimai buvo sudėti į ateinančių metų biudžetą“, – Eltai teigė ji.

Tuo tarpu naujosios Vyriausybės sprendimą pašalinti DNR plano lėšas iš kitų metų biudžeto ekonomistė vertina kaip atsargų žingsnį.

„Manau, tai yra techninis priėjimas. Kaip premjerė ir sako, realiai situacija dėl DNR plano ir jo įvertinimas paaiškės balandį, kai EK įvertins, ar DNR planas atitinka Europos gaivinimo plano funkcijas (...). Šiame mūsų parengtame DNR plane ne visos išlaidos atitinka EK nustatytus kriterijus ir premjerė bei finansų ministrė, matyt, elgiasi atsargiai, ir kol nėra galutinai aišku, ar pinigai tam tikroms išlaidų eilutėms bus tikrai suteikti, jų neįtraukia į biudžetą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. p. BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. p. BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.

„Kitą savaitę, ketvirtadienį, Seimas susirinks į eilinius posėdžius ir grįšime prie svarbiausių klausimų, tarp jų – ir prie statuto pakeitimo dėl nuotolinio darbo“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.

Parlamento vadovė vylėsi, kad daliai parlamentarų grįžus iš saviizoliacijos užteks balsų priimti tai numatančius Seimo statuto pakeitimus.

„Tikiuosi, kad grįžus iš saviizoliacijos daliai narių arba tų, kurie dabar joje yra, visų pirma Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, turėsime pakankamai balsų, kad išspręstume svarbiausius klausimus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, pirmiausia būtina pakeisti statutą, o paskui daryti techninius sprendimus.

„Akivaizdu, kad dabartinėje situacija, kai Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui. Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį parlamentarai atmetė Seimo statuto pataisas dėl nuotolinių parlamento posėdžių.

Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui.

Jomis siūlyta nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą.

Autoriai pabrėžė, kad šios pataisos leistų nuotoliniu būdu organizuoti parlamentarų diskusijas, tačiau balsavimas vis tiek turėtų vykti plenarinių posėdžių salėje.

Projektą kritikavę opozicijoje esantys „valstiečiai“ teigė, kad pirminio Seimo statuto projekto nuostatos būtų sudariusios galimybę valdantiesiems piktnaudžiauti savo galiomis, nes daug sprendimų patikėta pirmininkaujančiam be diskusijų.

Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – po antradienį įvykusio vakarinio posėdžio padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

COVID-19 šiuo metu serga mažiausiai penki parlamentarai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Vytautas Juozapaitis ir Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Jonas Varkalys, Viktoras Pranckietis bei Seimo pirmininkė V. Čmilytei-Nielsen.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl kontaktų su sergančiaisiais yra nurodęs saviizoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, daliai konservatorių.

Laukia reakcijos iš A. Verygos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako vis dar laukianti atsako iš laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kai kreipėsi į jį su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą bei įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus.

„Kol kas (A. Verygos – ELTA) reakcijos vis dar laukiu, ir manau, kad šią savaitę vėl kreipsiuosi į ministrą dėl kelių svarbių klausimų. Visų pirma kyla klausimas, kodėl visai neseniai buvo pakeista tvarka ir tiems žmonėms, kurie turėjo aukštos rizikos kontaktą, nebelieka galimybės pabaigti saviizoliacijos šiek tiek anksčiau, po 10 dienų, jei turi neigiamą (COVID-19 – ELTA) testą, bet iš esmės beveik be išlygų reikia saviizoliacijoje būti 14 dienų. Tokia tvarka buvo visai neseniai įvesta“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Yra ir kitų klausimų dėl reglamentavimo, dėl kovos su pandemija ir dėl reikalavimų tiek užsikrėtusiems, tiek tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiais. (Tie reikalavimai – ELTA) dažnu atveju prasilenkia su ir su sveiku protu. ir su ekspertų nuomonėmis“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad iš A. Verygos tikisi plano ir vizijos, kaip būtų galima užtikrinti nenutrūkstamą parlamento darbą antrosios COVID-19 bangos metu.

„Iš laikinai pareigas einančio sveikatos apsaugos ministro labai norėtųsi tikėtis plano ir vizijos, kaip mes galėtume užtikrinti, kad parlamento darbas nenutrūktų (...). Neabejotinai daug ką buvo galima padaryti anksčiau. Dabar, žvelgdami atgal, matome, kad turėjome tikrai labai neblogą galimybių langą vasarą, kai buvo galima pasirengti antrai bangai (...). Tas laikas, mano manymu, buvo praleistas ir šiandien mes turime susilpnintas institucijas, kurios labai svarbios kovoje su pandemija“, – sakė ji.